Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Pilot Management Services (Cyprus) LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-1762-619/2018 (ankstesnis šios civilinės bylos Nr. e2-3936-619/2017) pagal ieškovo Pilot Management Services (Cyprus) LTD ieškinį atsakovams J. M. R. (J. M. R.) ir J. P. (J. P.) dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Pilot Management Services (Cyprus) LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. M. R. ir J. P. 30 078,58 Eur skolą, 9 154,30 Eur sutartines palūkanas, 6 000 Eur netesybas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas J. M. R. 2012-02-03 sudarė sutartį Nr. 0203-01, kuria šalys susitarė, jog ieškovas atsakovui J. M. R. suteiks mokymų paslaugas, o atsakovas už tai ieškovui iki 2013-02-03 sumokės 36 000 Eur. Šios prievolės įvykdymas buvo užtikrintas tą pačią dieną atsakovo J. M. R. pasirašytu neprotestuotinu vekseliu. Mokymo paslaugos atsakovui buvo suteiktos, atsakovas dėl šių mokymų jokių pretenzijų ar pastabų nepareiškė, tačiau atsakovas ieškovui už mokymus sumokėjo tik 5 921,43 Eur, taigi liko skolingas 30 078,58 Eur sumą. Laidavimo 2012-02-03 sutartimi atsakovas J. P. įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jei atsakovas J. M. R. neįvykdys ieškovui prisiimtų įsipareigojimų. Dėl šios priežasties atsakovas J. P. kartu su atsakovu J. M. R. atsako solidariai. Mokymų sutartyje ir laidavimo sutartyje šalys susitarė dėl taikytinos Lietuvos Respublikos teisės ir ginčų teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Apeliantas (ieškovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų – atsakovo J. M. R. piloto licenciją, anglų kalbos patikrinimo sertifikatą ir jo gyvenimo aprašymą su vertimu į lietuvių kalbą, siekdamas pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus dėl šio atsakovo gero anglų kalbos mokėjimo. Nurodyta aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant byloje iškilusį klausimą dėl adresato atsisakymo priimti siunčiamus procesinius dokumentus pagrįstumo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi identifikavo ieškinio trūkumus ir nustatė jų ištaisymo terminą. Tokiu atveju pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su byloje esančiais įrodymais (CPK 314 ir 338 str.).

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse keliamų reikalavimų įteikiamų procesinių dokumentų kalbai ir dėl nacionalinio teismo teisės įvertinti adresato kalbines žinias bei atsisakymo priimti dokumentus pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė solidarų reikalavimą dviem atsakovams, kurių gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Portugalijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinių dokumentų įteikimui taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) nuostatas. Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Kaip matyti iš informacijos apie nagrinėjamos bylos procesinę eiga pirmosios instancijos teisme, po to, kai apelianto ieškinys buvo priimtas, procesinius dokumentus atsakovams bandyta įteikti du kartus. Pirmą kartą atsakovai jiems išsiųstą ieškinį su vertimu į anglų kalbą atsisakė priimti dėl to, kad ieškinys išverstas į jiems nesuprantamą kalbą. Antrą kartą ieškinys buvo siunčiamas su vertimu į portugalų kalbą, tačiau atsakovai atsisakė dokumentus priimti ir šį kartą, nurodydami, jog ieškinio priedai neišversti į jiems suprantamą kalbą. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantą pateikti ieškinio priedų vertimus į portugalų kalbą.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Aptarti tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje numatyti procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.Šiame kontekste pažymėtina, jog tinkamu procesinių dokumentų įteikimu yra suinteresuotas ne tik siunčiamo dokumento adresatas (t. y. asmuo, kuriam jis turi būti įteiktas), tačiau ir kita ginčo šalis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos reglamentų įtvirtintą teisinį reguliavimą. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnio 1 dalies b punktu, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu teismo sprendimas kitoje valstybėje narėje nepripažįstamas, be kita ko, ir tuo atveju, kai atsakovui, kuris neatvyko į teismą, laiku ir tinkamu būdu nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužginčijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti. Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-21 reglamento (EB) Nr. 805/2014, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jeigu ieškovas siekia gauti Europos vykdomąjį raštą, vienas iš reikalavimų jam išduoti taip pat yra susijęs su tam tikrų minimalių reikalavimų teismo procedūroms (įskaitant procesinių dokumentų įteikimą) laikymusi.Apelianto teigimu, atsakovai jiems siunčiamus procesinius dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nes jiems anglų kalba yra suprantama. Todėl toks jų procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl tokio atsisakymo priimti dokumentus pagrįstumo. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, kad pats ieškinys į atsakovams suprantamą portugalų kalbą buvo išverstas ir tik ieškinio priedai buvo pateikti anglų kalba. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto pozicija, kad visos išvardintos aplinkybės tikrai yra reikšmingos, o skundžiamoje nutartyje dėl jų nebuvo pasisakyta.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pasisakęs dėl bylą nagrinėjančio nacionalinio teismo veiksmų tuo atveju, jeigu įteikiant dokumentą kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, nėra laikomasi Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kalbinio reikalavimo: 1) nacionalinis teismas turėtų įsitikinti, kad naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą adresatui tinkamai pranešta apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą; 2) neįvykdžius šio reikalavimo, šis teismas turi ištaisyti procedūros trūkumus laikydamasis reglamento nuostatų; 3) bylą nagrinėjantis teismas negali kliudyti adresatui pasinaudoti teise atsisakyti priimti šį dokumentą; 4) tik adresatui faktiškai pasinaudojus teise atsisakyti priimti dokumentą bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti šio atsisakymo pagrįstumą; šiuo tikslu šis teismas turi atsižvelgti į visą svarbią bylos medžiagą, kad nustatytų, ar adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas; 5) minėtam teismui konstatavus, kad adresatas nepagrįstai atsisakė priimti dokumentą, jis iš esmės galės taikyti tokiu atveju jo nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius su sąlyga kad bus užtikrintas Reglamento Nr. 1393/2007 veiksmingumas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016-04-28 nutarties Alta Realitat SL prieš Erlock Film ApS ir Ulrich Thomsen, C-384/14, 89 punktas).Nagrinėjamoje byloje gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, abu kartus informavo adresatą (atsakovus) apie Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje numatytą jų teisę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą. Kaip teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, atsakovai pirmą kartą atsisakė priimti dokumentus, nes jie nebuvo parengti jiems suprantama kalba. Byloje yra atsakovų pareiškimai, jog antrą kartą atsakovai atsisakė priimti jiems adresuotus teismo dokumentus jau tuo pagrindu, kad į jiems suprantamą portugalų kalbą, kuri kartu yra ir Portugalijos oficiali kalba, nebuvo išversti į portugalų kalbą išversto ieškinio priedai. Reglamentas Nr. 1393/2007 adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nei viena iš šių kalbų. Kadangi apeliantas ginčija į portugalų kalbą išversto ieškinio ir anglų kalba parengtų jo priedų atsisakymo priimti pagrįstumą bei tvirtina, kad anglų kalba atsakovams suprantama, įvertintina, ar savo teise atsisakyti priimti siunčiamus dokumentus atsakovai nepiktnaudžiavo. Nacionalinis teismas, spręsdamas klausimą ar šalis nepiktnaudžiavo atsisakymo priimti teismo dokumentus teise, turi atsižvelgti į visus bylos dokumentus bei reikšmingus aspektus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-09-16 sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Teismas kiekvienu atveju turi siekti ir ieškovo bei atsakovo teisių ir interesų pusiausvyros: suderinti ieškovo interesą, kad įteikimas būtų veiksmingas ir greitas, ir dokumento adresato interesą, kad būtų veiksmingai užtikrinta jo teisė į gynybą, kurios tinkamas įgyvendinimas galimas tik suprantant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir faktinį pagrindą.Taigi, minėta, pirmiausiai turėtų būti įvertintos dokumento adresato (šiuo atveju abiejų atsakovų) kalbinės žinios. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, jog byloje nustatytos aplinkybės iš esmės yra pakankamos nuspręsti, jog atsakovas J. M. R. supranta anglų kalbą pakankamai gerai, jog procesiniai dokumentai jam galėtų būti įteikiami išversti į anglų kalbą. Šalių 2012-02-03 sudaryta paskolos sutartis Nr. 0203-01, apelianto įvardijama kaip mokymų sutartis, iš kurios jis ir kildina savo reikalavimo teisę šiam atsakovui, sudaryta anglų kalba ir pasirašyta atsakovo. Pažymėtina, jog atsakovas J. M. R., grąžindamas Reglamento Nr. 1393/2007 II priedo formą, ir pats joje pažymėjo, kad jis supranta ne tik portugalų, bet ir anglų kalbą. Šį faktą taip pat patvirtina apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie tai, jog atsakovui J. M. R. yra išduotas aviacijai skirto anglų kalbos žinių patikrinimo sertifikatas, o savo gyvenimo aprašyme atsakovas J. M. R. pats nurodė puikiai mokąs anglų kalbą. Tokioje situacijoje nekyla didesnių abejonių, jog šiam atsakovui anglų kalba surašyti dokumentai yra suprantami. Kartu įvertinus ir aplinkybę, kad visi prie į portugalų kalbą išversto ieškinio pridėti įrodymai buvo surašyti arba anglų kalba, arba dviem – anglų ir lietuvių – kalbomis, buvo pagrindas konstatuoti, jog šis atsakovas jam siunčiamus procesinius dokumentus priimti atsisakė nepagrįstai.Ar ir atsakovo J. P. anglų kalbos žinios buvo tokio paties lygio, jog jis galėtų suprasti jam siunčiamus procesinius dokumentus, apeliacinis teismas negali įvertinti. Apeliantas atskirajame skunde ir pats pripažįsta neturintis tokių įrodymų, kad šis atsakovas anglų kalbą supranta tokiu pačiu lygiu, kaip ir pirmasis atsakovas. Antrojo atsakovo anglų kalbos mokėjimas iš esmės grindžiamas tik ta aplinkybe, kad atsakovas J. P. pasirašė anglų kalba surašytą 2012-02-03 laidavimo sutartį Nr. 0203-01, iš kurios apeliantas kildina savo reikalavimo teisę šiam atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau pasisakyta, jog vien aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo sudarinėjo ir pasirašinėjo dokumentus lietuvių kalba, dar neįrodo, jog jis supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti lietuvių kalba surašytus ir jam skirtus bylos procesinius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016). Apeliacinės instancijos teismas susidariusios labai panašios faktinės situacijos neturi prielaidų vertinti kitaip, nei teismo jau buvo dėl to pasisakyta. Todėl pripažintina, kad laidavimo sutarties anglų kalba pasirašymas pats savaime dar nepatvirtina, kad atsakovas J. P. galėtų suprasti ir jam siunčiamus anglų kalba surašytus bylos dokumentus. Jokių kitų angliško teksto dokumentų, kuriuos jis būtų pasirašęs, į bylą nepateikta, todėl neatmestina galimybė, kad minėtą laidavimo sutartį atsakovui J. P. galėjo išversti kiti asmenys. Dar viena apelianto akcentuojama aplinkybė, t. y. kad ir šis atsakovas yra pilotas, todėl jam anglų kalba turi būti suprantama pagal pareigas, nėra pagrindžiama jokiais tokį faktą (pareigas) patvirtinančiais įrodymais.Antra vertus, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar dokumento adresatas pagrįstai atsisakė priimti jam siunčiamus dokumentus, aktuali yra ir kita Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta aplinkybė, t. y. turi būti įvertintas ir dokumento pobūdis bei jo vertimo reikalingumas. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, jog Reglamento Nr. 1348/2000 8 straipsnio 1 dalis (aptariamą klausimą reglamentavusi iš esmės analogiškai kaip ir vėliau šį reglamentą panaikinusio Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis) turi būti aiškinama taip, kad perduodamo bylos iškėlimo dokumento adresatas negali atsisakyti priimti, jeigu jis suteikia adresatui galimybę pasinaudoti savo teisėmis perduodančios valstybės narės teisminėje procedūroje, kai (nors) prie tokio dokumento pridėti įrodomieji dokumentai surašyti ne valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kalba arba adresatui suprantama perduodančios valstybės narės kalba, tačiau kurie atlieka vien patvirtinamąją funkciją ir nėra būtini reikalavimo dalykui ir pagrindui suprasti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008-05-08 sprendimo Ingenieurbüro Michael Weiss und Partner GbR prieš Industrie-und Handelskammer Berlin, C-14/07, 73 ir 78 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pareikšto ieškinio, išversto ir į portugalų kalbą, turinys neabejotinai leidžia atsakovams suprasti jiems pareikšto reikalavimo dalyką ir pagrindą, o pridėti prie šio ieškinio įrodymai atlieka tik ieškinyje nurodytų ir aptartų aplinkybių patvirtinimo funkciją. Todėl vien susipažinę su šiuo ieškiniu atsakovai galėjo suprasti jiems reiškiamų reikalavimų esminius elementus, vadinasi, anglų kalba surašytų priedų vertimas į portugalų kalbą nėra būtinas, siekiant užtikrinti jų teisę į veiksmingą teisinę gynybą.Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl priedų vertimų reikalingumo ir atsakovų elgesio, teisiškai reikšminga ir tokia aplinkybė, kad prie ieškinio pridėtų paskolos bei laidavimo sutarčių, iš kurių apeliantas kildina savo reikalavimo teisę atsakovams, turinys atsakovams turi būti žinomas, nes šias sutartis patys atsakovai pasirašė ir nurodė supratę jomis sukuriamų teisių ir pareigų esmę. Tikėtina, kad jie, kaip sutarties šalys, taip pat turi šiuos dokumentus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime Weiss und Partner byloje taip pat yra akcentavęs tokios aplinkybės svarbą, vertinant adresato atsisakymo priimti siunčiamus dokumentus pagrįstumą, išaiškindamas, jog Reglamento Nr. 1348/2000 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad perduodamo bylos iškėlimo dokumento adresatas bet kuriuo atveju negali remdamasis šia nuostata atsisakyti priimti dėl tokių dokumento priedų, kurie nesurašyti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba adresatui suprantama perduodančios valstybės narės kalba, jei, vykdydamas savo ūkinę veiklą, jis sudarė sutartį ir susitarė, kad korespondencija bus tvarkoma perduodančios valstybės narės kalba, o perduoti priedai yra tiek susiję su šia korespondencija, tiek surašyti sutarta kalba (sprendimo 92 p.).Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų teisei į veiksmingą teisinę gynybą užtikrinti visiškai pakako įteikti jiems ieškinį su jo vertimu į atsakovams suprantamą portugalų kalbą, nors šio ieškinio priedų vertimai ir nebuvo pridėti, be to, kaip buvo pasisakyta, atsakovui J. M. R. anglų kalba buvo suprantama ir jis galėjo suprasti anglų kalba pateiktus ieškinio priedus. Tokiu atveju atsakovai jiems siunčiamus procesinius dokumentus atsisakė priimti aiškiai nepagrįstai, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti ieškinio priedų vertimą į portugalų kalbą. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumų instituto taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į aktualius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus taikant Reglamentą Nr. 1393/2007, skundžiama nutartis ir ja nustatytas įpareigojimas panaikintini (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Reglamente Nr. 1393/2007 nėra nurodytos dokumento adresato nepagrįsto atsisakymo priimti siunčiamus dokumentus pasekmės. Vadovaujantis jau minėtais Teisingumo Teismo išaiškinimais Alta Realitat nutarties 89 punkte, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nėra kliūčių spręsti dėl nacionalinėje proceso teisėje nustatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos civilinio proceso teisėje numatytų tokio atsisakymo padarinių, yra pažymėjęs galimybę bylą nagrinėjančiam teismui taikyti CPK 124 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginti procesinių dokumentų įteikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 27 punktas).Pritartina ir apelianto pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas turėtų tęsti bylos nagrinėjimą tik apie tai atskiru pranešimu informavęs atsakovus. Nors tokia bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir nėra tiesiogiai nustatyta Reglamente Nr. 1393/2007, tačiau ji išplaukia iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pabrėžiamos būtinybės užtikrinti šio reglamento veiksmingumą ir šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurios prasmę galima daryti išvadą, jog tuo atveju, kai pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, teismas sprendimo nepriima tol, kol nustato, kad suinteresuotas asmuo iš tiesų ir faktiškai gavo dokumentą ir kad jį gavo laiku, kad turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai. Pastebėtina, kad siunčiant tokį pranešimą, yra galimybė pakartoti ir apelianto procesinių dokumentų siuntimą, išaiškinant, kad atsisakymas juos priimti jau yra pripažintas nepagrįstu. Nors CPK 805 straipsnyje nurodoma, kad užsienyje gyvenanti šalis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, jeigu to ji nepadaro – visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais, šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja ne nacionalinės, o Europos Sąjungos teisės normos. Todėl CPK 805 straipsnio nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl analogiškos Lenkijos civilinio proceso kodekso nuostatos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra pasisakęs, kad Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiami valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriuose numatyta, kad nuolatinę ar įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje turinčiai bylos šaliai skirti teisminiai dokumentai paliekami byloje ir laikomi įteiktais tais atvejais, kai ši šalis nenurodė teismo proceso vietos valstybėje narėje gyvenančio atstovo, įgalioto priimti įteikiamus dokumentus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012-12-19 sprendimas Krystyna Alder ir Ewald Alder prieš Sabina Orłowska ir Czeslaw Orłowski, C-325/11). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principu, iškilus kolizijai tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti vadovaujamasi Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.