- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2-688-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00939-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VDI reklama“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-129-567/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VDI reklama“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VDI reklama“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „VDI reklama“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja BUAB „VDI reklama“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „VDI reklama“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėja nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadove buvo Latvijos pilietė V. N., o iki jos įmonei vadovavo įmonės akcininkai V. Š. ir E. S. Bankroto administratorės nuomone, įmonės vadove V. N. buvo paskirta fiktyviai, todėl įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl buvusių įmonės akcininkų V. Š. ir E. S. vykdytos neteisėtos veiklos, dėl kurios susidarė pagrindinė dalis įmonės skolų kreditoriams. Buvęs UAB „VDI reklama“ vadovas V. Š., neturėdamas įgaliojimų ir nesaistomas darbo santykiais su UAB „VDI reklama“, naudodamasis banko kortele, susieta su UAB „VDI reklama“ sąskaita, išgrynino 28 700 Eur, taip pat vekseliu atliko 33 300 Eur vertės mokėjimus. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad UAB „VDI reklama“ veikla ir turtas buvo perkelti į UAB „Janiras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiškimo dėl BUAB „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams šalinti, pasiūlant nurodyti V. N. procesinę padėtį byloje, išverčiant pareiškimą su priedais į latvių kalbą, pateikiant pareiškimo du egzempliorius.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pareiškime dėl BUAB „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu nenurodyta V. N. procesinė padėtis, nepaisant to, kad ieškinio dėl tyčinio bankroto pripažinimo išsprendimas yra susijęs su buvusios BUAB „VDI reklama“ vadovės V. N. teisėmis ir pareigomis.Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrą UAB „VDI reklama“ bankroto bylos iškėlimo metu įmonės vadove buvo V. N., kurios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).Kadangi V. N. gyvena Latvijos Respublikoje, o pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau – ir Sutartis) 5 straipsnio 2 dalį ieškinys turi būti išverstas į latvių kalbą, vertimą patvirtinus per oficialų vertėją, notarą ar konsulinę įstaigą, teismas sprendė, kad V. N. skirtas pareiškimas ir priedai turi būti išversti į latvių kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja BUAB „VDI reklama“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė, kuomet įmonei vadovavo V. Š. ir E. S., todėl tik jie trauktini į bylą. Vadovės pareigas formaliai keturis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo ėjusi Latvijos Respublikos pilietė V. N. nebuvo faktinė bendrovės vadovė ir jos vaidmuo, jei ir būtų pripažintas svarbiu, nustatytinas baudžiamojo proceso eigoje, jeigu bendrovės bankrotas bus pripažintas tyčiniu. Be to, pareiškėja pasirenka, jos manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams, o teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys.Teismas selektyviai vadovavosi daugiašalės teisinės pagalbos sutarties nuostatomis. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie teikiami gavėjui, jei šis sutinka juos priimti.Iš registro tvarkytojui pateiktų ir UAB „VDI reklama“ registravimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2016 m. vasario 2 d. prašymą įregistruoti registre vienintelio akcininko ir bendrovės vadovo duomenų pakeitimus pateikė ir prašymą bei kitus dokumentus pasirašė bendrovės direktorė V. N. Atsižvelgiant į tai, kad pati V. N. pateikė valstybės įmonei Registrų centrui bei pasirašė dokumentus lietuvių kalba, darytina išvada, kad ji moka lietuvių kalbą. Todėl bankroto administratorei turi būti suteikta galimybė pasinaudoti sutartyje numatyta teise inicijuoti prašymo dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens UAB „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu įteikimą lietuvių kalba.Analogiškos pozicijos, kad bankroto administratorei turi būti suteikta galimybė pasinaudoti sutartyje numatyta teise inicijuoti prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įteikimą lietuvių kalba, laikomasi ir Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017. Kadangi šios bylos aplinkybės dėl dokumentų vertimo yra analogiškos aplinkybėms, dėl kurių pasisakyta nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo išaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl BUAB „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl suinteresuoto asmens įtraukimo į bylos procesą
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pareiškime dėl BUAB „VDI reklama“ bankroto pripažinimo tyčiniu nenurodyta V. N. procesinė padėtis, todėl pasiūlė pareiškėjai nurodyti V. N. procesinę padėtį, t. y. ją įtraukti suinteresuotu asmeniu.Pažymėtina, kad klausimus dėl suinteresuotų (trečiųjų) asmenų įtraukimo į bylą, įskaitant ir bankroto bylą, reglamentuoja CPK 47 straipsnio nuostatos. Tokie klausimai ĮBĮ normų nereguliuojami.Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų (suinteresuotų) asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio (pareiškimo), jeigu jame nenurodyti tretieji asmenys, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos ginčo byloje išsprendimas, trūkumą gali pašalinti pats teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva šalina teismas, nelaikytini tokiais ieškinio (pareiškimo) trūkumais, kurių pašalinimui reikėtų duoti atitinkamus nurodymus ir nustatyti šalinimo terminą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai (savo iniciatyva) įtraukti trečiuosius (suinteresuotus) asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą (pareiškėją). Jeigu teismas turi tokių duomenų apie trečiuosius (suinteresuotus) asmenis, kurie (duomenys) pagal CPK reikalavimus būtini norint asmenį įtraukti į bylos procesą (vardas, pavardė, adresas ir kt.), tai trūkumų nustatyti jis neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus, teismas su trečiųjų (suinteresuotų) asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus bei skirti terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog pareiškėja pareiškime, kuriuo inicijuojamas tyčinio bankroto nustatymo procesas, suinteresuotu asmeniu nenurodė V. N., negali būti kvalifikuojama kaip pareiškimo trūkumas. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad į bylą reikia įtraukti V. N., pats galėjo tą padaryti, kadangi teismui buvo žinomi V. N. asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas), kurių būtų pakakę asmenį informuoti apie teismo procesą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu formaliai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl be pagrindo pavedė pareiškėjai privalomai nurodyti V. N. procesinę padėtį.
Dėl procesinių dokumentų vertimo
Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Remiantis CPK 1 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti.Iš pareiškėjos nurodytų duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 2 d. prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre vienintelio UAB „VDI reklama“ akcininko ir bendrovės vadovo duomenų pakeitimus pateikė ir prašymą bei kitus dokumentus pasirašė bendrovės direktorė V. N.. Pareiškėjai nurodžius tokius duomenis, kad V. N. gali mokėti lietuvių kalbą (ji pasirašinėjo ir teikė dokumentus lietuvių kalba), spręstina, ar byloje egzistuoja galimybė procesinius dokumentus šiam asmeniui įteikti lietuvių kalba, kaip tai numato Sutartis. Tuo atveju, jeigu V. N. iš tiesų nesupranta lietuvių kalbos, ji turi teisę atsisakyti priimti lietuviškai parengtus dokumentus ir pareikalauti jų vertimo į jai suprantamą susitariančiosios valstybės kalbą (Sutarties 9 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti Sutartyje numatyta teise inicijuoti pareiškimo galimam suinteresuotam asmeniui įteikimą lietuvių kalba ir tik paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra – V. N. atsisakius priimti lietuvių kalba parengtą dokumentą – teismas galėtų įpareigoti administratorių pateikti atitinkamo procesinio dokumento vertimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017).Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BUAB „VDI reklama“ bankroto administratorei terminą procesinio dokumento – pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu trūkumams pašalinti. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad BUAB „VDI reklama“ bankroto administratorės atskirasis skundas tenkintinas, nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.