Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Samskip“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Samskip“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., O. N. (O. N.) dėl proceso civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015 atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015, įtraukti pareiškėją į procesą trečiuoju asmeniu, panaikinti 2015-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą. Nurodė, jog byloje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tarp skolininko O. N. ir kreditorės D. M. faktiškai yra susiklostę šeimos santykiai, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, augina du bendrus vaikus. Teigia, jog išlaikymas iš skolininko reikalaujamas nepagrįstai ir apsimestinai siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti pareiškėjos galimybes išieškoti skolininko padarytos žalos atlyginimą iš jo turto. Teismo 2015-09-10 įsakymas pažeidė pareiškėjos interesus, o pati pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą ir negalėjo teikti įrodymų, jog išlaikymas yra teikiamas, taip pat pareiškėjos interesai pažeisti dėl to, kad įstatymas numato trumpesnius terminus dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja dėl savo teisių gynimo yra priversta kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Nurodo, jog skolininkas O. N. visą laiką teikė ir teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjos interesai buvo pažeisti tuo, kad kreditorės D. M. naudai iš skolininko buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei išlaikymas periodinėmis išmokomis, kurios didins skolininko įsiskolinimą kreditorei visą tą laiką, kol vyks bylinėjimasis civilinėje byloje Nr. 2-168-524/2016 Klaipėdos apygardos teisme. Sandoris sudarytas nesąžiningai ir su nesąžiningu asmeniu – kreditore D. M.. Nurodo, jog turi būti pripažįstama, kad tėvai lygiai taip pat gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis tiek vienas kito, tiek savo vaikų atžvilgiu, pažeisdami trečiųjų asmenų interesus, ypatingai tais atvejais, kai dirbtinai buvo sukurta priverstinai vykdoma prievolė neegzistuojančiu pagrindu, kadangi skolininkas gyvena kartu su šeima, rūpinasi vaikais, teikia jiems išlaikymą. Tai patvirtina įrodymai, jog neįgalumo lygio pažymoje vaiko atstovu nurodomas skolininkas, gyvenantis tuo pačiu adresu kaip ir vaikas, taip pat viešai prieinama informacija socialiniuose tinkluose. Pareiškėjai apie priimtą teismo įsakymą tapo žinoma tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-27 išsiuntė pareiškėjai kreditorės D. M. apeliacinį skundą, kuriame nurodoma ši aplinkybė ir pridedamas teismo įsakymas kaip priedas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-27 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos UAB ,,Samskip“ pareiškimo suinteresuotiems asmenims D. M., O. N. (O. N.) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog teismo įsakymu iš skolininko O. N. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu teismas nusprendė dėl UAB ,,Samskip“ teisių ar saugomų interesų. Suinteresuotas asmuo O. N. yra nepilnamečių vaikų K. N. ir N. N. tėvas, todėl privalo materialiai aprūpinti savo vaikus gera valia arba vykdydamas teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas dėl O. N. pareigos atlyginti pareiškėjai žalą nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, pareiškėjos reikalavimo teisė nėra patvirtinta. Taigi pareiškėja nelaikytina skolininko O. N. kreditore, kurios teisėms ir pareigoms įtakos galėjo turėti 2015-09-10 teismo įsakymas. Be to, aplinkybė, jog teismo įsakymu iš skolininko priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, dėl ko sumažėjo ar mažėja pareiškėjos galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, nesudaro pagrindo atnaujinti civilinį procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti teismo įsakymą, kuriuo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas iš suinteresuoto asmens O. N.. Teismui tenkinus tokį prašymą iš esmės būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat vaikų teisė gauti išlaikymą, būtiną nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-07-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo procesiniu sprendimu prašomoje atnaujinti byloje nebuvo pasisakyta dėl apeliantės teisių ar saugomų interesų. Apeliantės interesų pažeidimas, palikus galioti teismo įsakymą, būtų akivaizdus, kadangi priklausomai nuo skolininko O. N. turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, vertės, apeliantė po tam tikro laiko arba išvis negautų jokio savo reikalavimo patenkinimo, arba gautų jį minimalų. Skolininkui O. N. po civilinės bylos dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo slepiant savo realias pajamas, apeliantės galimybės išieškoti žalos atlyginimą sumažėtų iki nulio, jei dėl teismo įsakymo būtų užkirsta galimybė žalos atlyginimą išieškoti iš skolininko O. N. turėto turto, kurį teismo prašoma grąžinti atgal jo nuosavybėn. Visi apeliantės reikalavimai skolininkui O. N. ir kreditorei D. M. yra kilę anksčiau, nei buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje. Tokioje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantė nėra skolininko O. N. ir kreditorės D. M. kreditorė. Prašymas atnaujinti procesą ir prašymas panaikinti nepagristą teismo įsakymą neturi nieko bendro su vaikų išlaikymo instituto paneigimu, kadangi pagrindinis apeliantės argumentas yra būtent tai, kad skolininkas O. N. išlaiko ir vaikus, ir kreditorę D. M., t. y. vykdo jam priklausančią pareigą deramai, todėl papildomai įpareigoti jį tai daryti teismo įsakymu reiškia ne sumažinti vaikų išlaikymą, o apriboti apeliantės interesą gauti žalos atlyginimą iš skolininko O. N. turto.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. M. prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą. Nurodė, kad apeliantės argumentai, kad teismo įsakymas dėl vaikų išlaikymo priimtas remiantis fiktyviais duomenimis, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tėvas vaikams išlaikymo neteikė ilgą laiką, todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas tokį pareiškimą patenkino. Apeliantė nėra suinteresuotų asmenų kreditorė, kadangi teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-168-524/2016 neįsiteisėjęs. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. N. prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą. Nurodė, kad apeliantė nėra suinteresuoto asmens kreditorė, todėl vaikų išlaikymo klausimas niekaip neliečia apeliantės interesų, kadangi įmonėje suinteresuotas asmuo nedirba nuo 2012 metų. Argumentai, kad šalys kartu gyvena, veda bendrą ūkį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Išlaikymo vaikams teikti negali, kadangi nuo 2013 metų areštuotos visos suinteresuoto asmens banko sąskaitos bei pajamos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad išlaikymas iš skolininko reikalaujamas nepagrįstai ir apsimestinai siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti pareiškėjos galimybes išieškoti skolininko padarytos žalos atlyginimą iš jo turto pagal priimtą teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-524/2016.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo.Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažeidžia apeliantės interesus ir teises, nes skolininkas O. N. išlaiko ir vaikus, ir kreditorę D. M., t. y. vykdo jam priklausančią pareigą deramai, todėl papildomai įpareigoti jį tai daryti teismo įsakymu reiškia ne sumažinti vaikų išlaikymą, o apriboti apeliantės interesą gauti žalos atlyginimą iš skolininko O. N. turto. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta pagal prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Civilinės bylos iš esmės dažniausiai išsprendžiamos teismo sprendimu, o nutartimi ar teismo įsakymu – tik išimtiniais atvejais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas laikomas išnagrinėtu (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tačiau bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, įsakymu). Viena tokių išimčių nustatyta CPK 431 straipsnio 1 dalyje – tam tikrų bylų pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) nagrinėjimas iš esmės gali būti užbaigtas priimant teismo įsakymą, kuris apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas ir, esant tam tikroms procesinėms sąlygoms, tampa privalomas ir gali būti priverstinai vykdomas (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. Kadangi byla dėl ginčo esmės užbaigiama įsiteisėjusiu teismo įsakymu, tai įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą šios kategorijos bylose ir priimtą teismo įsakymą panaikinti (CPK 365 straipsnio 1dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-13874-618/2015 pagal 2015-09-09 kreditorės D. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2015-09-10 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš O. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-09-10 iki vaiko pilnametystės, N. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-09-10 iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai D. M., 12 180 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2015-10-09. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005).Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2015-09-10 teismo įsakymu buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Taigi, šios bylos ginčo objektas buvo išlaikymo nepilnamečiams vaikams pareiga, kuri susijusi tik su tėvų ir vaikų tarpusavio pareigomis, todėl pareiškėja neturi jokių teisių į šį ginčo objektą. Taigi, vadovaujantis anksčiau minėta teismų praktika, pareiškėjai neturint jokių teisių į ginčo objektą, priimtas teismo įsakymas objektyviai neturi įtakos jos teisėms. Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovo ar abiejų tėvų kreditoriai, net jeigu tokių ir būtų sprendimo priėmimo dieną, neturi būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis). Pašyme atnaujinti procesą pareiškėja prašo įtraukti ją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, pažymėtina, kad teismo įsakymo institute nėra taikomas trečiųjų asmenų ar suinteresuotų asmenų dalyvavimas. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą reglamentuojančios teisės normos taip pat nenumato teismui pareigos, išduodant teismo įsakymą, spręsti klausimą, ar teismo įsakymo išdavimas turės įtakos trečiųjų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nei 2015-09-10 teismo įsakymo išdavimo momentu, nei pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo ir dabar nėra suinteresuotų asmenų kreditorė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-168-524/2016 2016-03-22 sprendimas, kuriuo priteistas UAB ,,Samskip“ iš O. N. 128 863,77 EUR žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 13 074,89 EUR bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteista UAB ,,Samskip“ iš D. M. 29 735,36 EUR, gauti 2012-06-13 mokėjimo pavedimu iš O. N. sąskaitos AB SEB banke, ir 2718,62 EUR bylinėjimosi išlaidos, neįsiteisėjęs. Apeliantės argumentas, kad visi reikalavimai, minėtoje civilinėje byloje pareikšti suinteresuotiems asmenims, kilo dar iki teismo įsakymo priėmimo, todėl apeliantė yra suinteresuotų asmenų kreditorė, nepagrįstas, kadangi apeliantės reikalavimai yra ginčijami. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Taigi, pareiškėja neturi patvirtintos, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės suinteresuotiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog 2015-09-10 teismo įsakymu tiesiogiai buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, teismo įsakymu sukurtos teisės ar pareigos arba pažeisti saugomi interesai. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismo įsakymas priimtas remiantis fiktyviais duomenimis, kadangi suinteresuoti asmenys kartu gyvena, išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra teikiamas geranoriškai, pareiškimas išduoti teismo įsakymą nesusijęs su realiu vaikų išlaikymu. Įrodymai dėl pagrindo teikti išlaikymą nebuvo pateikti bei ištirti. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šiuo konkrečiu atveju pripažinti, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas ar neatitinka leistinumo reikalavimų, nėra pagrindo, kadangi įstatymas nedraudžia siekiant prisiteisti išlaikymą kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, iš byloje Nr. L2-13874-618/2015 esančių įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo D. M. pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus – išlaikymo apskaičiavimą, vaikų asmens dokumentus, sveikatos sutrikimus, suinteresuoto asmens turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės argumentai, kad suinteresuoti asmenys kartu gyvena, vaikams išlaikymas yra teikiamas geranoriškai, nepagrįsti jokiais įrodymais, tik prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Atsakant į atskirojo skundo argumentą, kad priimtas teismo įsakymas sumažina galimybes išsiieškoti iš suinteresuoto asmens O. N. padarytos žalos atlyginimą, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, kad bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2014. Nesutiktina su tokiu argumentu. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios bylos ir kasacine tvarka nagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi. Apeliantė dėl to nesiginčija, tačiau mano, jog kasacinio teismo išaiškinimas, jog bylose, kuriose spendžiama dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, turi dalyvauti sutuoktinių kreditoriai, iš esmės niekuo nesiskiria nuo bylų, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo priteisimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad pareiškus ieškinį ne dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, o dėl sutuoktinio išlaikymo priteisimo, akivaizdu, kad sprendžiama iš esmės dėl to paties klausimo – buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo turtinių padarinių, todėl teismas padarė išvadą, jog buvo pažeistas CK 3.126 straipsnis (dėl sutuoktinių kreditorių dalyvavimo padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė). Todėl šioje byloje pagrįstai minėtu išaiškinimu nesivadovauta, kadangi teismo įsakymu nebuvo išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė parašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nenustatytos būtinos sąlygos, tai yra nenustatyta, jog sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, teismo sprendimu nesukurta teisių ar pareigų, nepateikti įrodymai, kuriuos įvertinus būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį.