Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 25 d., 15 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), P. V. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jį aukščiau nurodytu adresu mušė sugyventinė. Pagal pranešimą pareigūnams atvykus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino, P. V. sužalotas nebuvo. P. V. skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai (2 b.l.), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į teismą ir byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio P. V. pasiaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (1 b.l.). P. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (4-7 b.l.), P. V. apklausos protokolu (9-10 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. V. 2015 m. spalio 25 d., 15 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jį aukščiau nurodytu adresu mušė sugyventinė. Pagal pranešimą pareigūnams atvykus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino, P. V. sužalotas nebuvo. P. V. skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje. P. V. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdamas, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. P. V. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei daro išvadą, kad P. V. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo (16 b.l.) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (17 b.l.). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo P. V. iškvietimo policijai buvo padarytas 5,45 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl dėl melagingo P. V. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija nepatyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui - yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013, 2015 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-754-238/2015, 2015 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-994-317/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

P. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK: 15053787816. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl turtinio nuostolio atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.