- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1389-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00880-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo M. A. 221,65 Eur negrąžinto kredito, 39,64 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 11 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 49,38 Eur sutarties sudarymo mokestį, 52,43 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. spalio 2 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 264 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti dalimis ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, mokėjimo (pelno) palūkanas bei sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl vartojimo kredito sutartis 2022 m. gegužės 11 d. buvo vienašališkai nutraukta. Pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 19 d. su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria šalys susitarė dėl pradinės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus perleidimų ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas pranešimu.
3. Atsakovas M. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 2 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-zmm2xsfb Bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ bei priteisė ieškovei iš atsakovo M. A. 221,65 Eur negrąžinto kredito, 39,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 52,43 Eur negautas pajamas, 235,04 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. A. valstybei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolės pradinei kreditorei ir/ar ieškovei įvykdymą teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys formaliai patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą. Todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 221,65 Eur negrąžintą kreditą bei iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo (pelno) 39,64 Eur palūkanas, laikytini pagrįstais ir tenkintini.
6. Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022 m. gegužės 11 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys susitarė, jog sandorio sudarymo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sandorio sudarymo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Ieškovė įgijo teisę sandorio sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2022 m. gegužės 11 d. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo sutarties sudarymo iš viso sumokėjo 31,62 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį. Taigi, ieškovės teisėtas lūkestis apima iki sutarties nutraukimo paskaičiuotą sandorio sudarymo mokestį, atskaičius atsakovo sumokėtą sumą: 9,56 Eur ((2,25 Eur x 18 mėnesinių įmokų (1-18 Mokėjimo grafiko eilutė) + (19 mėnesinė įmoka) 2,25 Eur / 30 d. x 9 d.) – 31,62 Eur), likusi reikalavimo dalis, kaip nepagrįsta, netenkintina.
7. Ginčo byloje nėra, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2022 m. gegužės 11 d. vienašališkai pradinės kreditorės iniciatyva, atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė, perėmusi reikalavimą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių atlyginimo ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Ieškovės reikalavimas priteisti 52,43 Eur negautas pajamas (nuostolius) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, forma yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
8. Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte bei atkartota standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta ir vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, atsakovas neturėjo galimybės dėl jos derėtis, buvo tik su ja supažindintas. Be to, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką, nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Taigi, sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (12 procentų dydžio palūkanų norma – du kartus viršijanti įstatyminį procesinių palūkanų dydį) neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovo) atžvilgiu. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių, neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkto nuostata, įtvirtinanti atsakovo civilinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šalių nebuvo individualiai aptarta, nustato neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą pripažinti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
9. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo įstatyme numatyto dydžio metinių procesinių palūkanų (5 procentų). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkto nuostatos pripažintos nesąžiningomis, todėl pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti sutartyje nurodyto dydžio padidintas procesines palūkanas išnyko. Nesant suformuluoto ieškovės reikalavimo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas, teismas savo nuožiūra 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisti negali, nes tai prieštarautų teisingumo principo turiniui.
10. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 235,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. A. 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 9,56 Eur sandorio sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 49,38 Eur sandorio sudarymo mokesčio; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo M. A. 264 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama:
Šalies argumentai
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos. Sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pradinis kreditorius geranoriškai išdėstė šį mokestį visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui ir nereikalavo iš anksto sumokėti sutarties sudarymo mokestį. Šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančio sutarties sudarymo mokesčio dydžio. Sutarties sudarymo mokestis aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją. Atsakovas neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui.
11.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šalys sutarties 6.4. punkte susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų, todėl nėra pagrindo ne tik mažinti, bet ir apskritai nepriteisti prašomų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties sąlyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, ši sąlyga atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina. Sudarydamas sutartį, atsakovas prieštaravimų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
11.3. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl atitinkamai keistina sprendimo už akių dalis dėl
bylinėjimosi išlaidų.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas M. A. įstatymų nustatyta tvarka teismui nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo už akių dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir iš dalies patenkinti reikalavimai dėl sandorio sudarymo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. A. 2020 m. spalio 2 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-zmm2xsfb, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (iki 2023 m. spalio 2 d.), metinė palūkanų norma 39 proc. Bendra vartojimo kredito kaina 594,36 Eur, iš jų: 300 Eur vartojimo kreditas, 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 81 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovą. Ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Atsakovui laiku nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. išsiuntė atsakovui raginimą Nr. 2022-04-07/0 sumokėti įsiskolinimą bei pranešė apie galimą sutarties nutraukimą. Atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. pranešimu Nr. 2022-04-25/0 buvo informuotas apie sutarties nutraukimą 2022 m. gegužės 11 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.
Dėl palūkanų priteisimo
16. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 2 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-zmm2xsfb Bendrųjų sąlygų 6.4 punkte įtvirtintą sąlygą, ir tuo pagrindu atmetė reikalavimą priteisti 12 procentų procesines palūkanas.
17. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 12 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210 str., 6.261 str. nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
20. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
22. Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).
23. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
25. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pagrįstai laikė nustatančią neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir pripažino nesąžininga (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p.), negaliojančia nuo sudarymo momento, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė.
26. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir, pripažinęs sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, jos netaikė.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
27. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti likusį neapmokėtą 49,38 Eur sutarties sudarymo mokestį ir priteisė 9,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
28. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo, nes bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su kredito davėjo iki tol kredito gavėjui suteiktais Vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.
29. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta sutarties sudarymo mokesčio sąvoka – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
30. Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 49,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio tenkino iš dalies nurodydamas, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2022 m. gegužės 11 d., tad pagal ieškovo pateiktą mokėjimą grafiką matyti, jog atsakovas už sutarties sudarymo mokestį mokėdamas po 2,25 Eur, iki sutarties nutraukimo turėjo sumokėti 41,18 Eur, atsakovas yra sumokėjęs 31,62 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iki sutarties nutraukimo mokėtina suma sudaro 9,56 Eur (41,18-31,62).
32. Vartojimo kredito sutarties finansavimo sąlygų skiltyje nurodyta, kad sandorio sudarymo mokestis yra 81 Eur. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, kad sutarties sąlyga dėl sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
33. Kaip nurodoma teismų praktikoje, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant vykdomai tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje kredito davėjas (pradinė kreditorė), nutraukusi sutartį, nebeturi ieškoti duomenų apie vartojimo kredito gavėją iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių bei jų vertinti, taip pat rengti susijusius dokumentus, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti sutarties sudarymo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti išlaidas už darbus, kurių pradinė kreditorė po sutarties nutraukimo nebeturėjo atlikti. Ieškovė nepateikė duomenų ir nenurodė apeliaciniame skunde, kokius veiksmus, numatytus sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte, po sutarties nutraukimo, turėjo atlikti bei atliko pradinė kreditorė (CPK 178 str.).
35. Kadangi sutarties sudarymo mokestis nėra skirtas pradinio kreditoriaus patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, sutartis nutraukta anksčiau termino, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos netenkino visa apimtimi, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.
36. Apeliantės nurodomi argumentai dėl VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų taikymo ir nustatytų sąlygų bendrai vartojimo kredito kainai, nepaneigia aukščiau nurodytų teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išaiškinimų taikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
38. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 264 Eur. Apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus ieškovė apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.