Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. K. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties J. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – institucija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu J. K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d. 8.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus - nustatytas 0,54 promilių girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. K. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. K. atstovas neginčija nubaustojo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 800 Eur dydžio baudos, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma paskirti J. K. ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, kas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, leistų nustatyti jam trumpesnį nei 12 mėnesių ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

8. ANK 31¹ straipsnyje numatyta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (1 dalis). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (2 dalis). Šios administracinio poveikio priemonės skyrimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį kartu leidžia skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (nuo 6 mėnesių iki 1 metų).

9. Vis tik pažymėtina, jog iš aptarto reglamentavimo matyti, jog ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Apygardos teismo vertinimu, tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymą taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas ir tokiu būdu J. K. paskirti trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodė, jog toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į jo asmenybę, o būtent į tai, jog: 1) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra baustas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – nustatytas 1,56 promilės girtumas; 2) be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2020 m. liepos mėn. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka net vienuolika kartų. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės neleidžia teigti, kad yra susiformavęs neigiamas J. K. požiūris į visuomenėje priimtų bei teisės aktais įtvirtintų su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų taisyklių pažeidimus, taip pat iš jų negalima daryti išvados, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos padarė asmeniui teigiamą poveikį, atgrasė jį nuo naujų pažeidimų darymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo manyti, kad J. K. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pažeidėjui nėra pagrindo paskirti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokią išvadą suponuoja apylinkės teismo akcentuoti neigiamai apeliantą charakterizuojantys duomenys ir jo padaryto nusižengimo pavojingumas.

12. Visų pirma pažymėtina, jog J. K. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vien tai, jog apeliantui nustatytas 0,54 promilių girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), ar tai, kad jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad J. K., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei.

13. Nors pažeidėją teigiamai charakterizuoja ta aplinkybė, kad jis dirba (vykdo individualią veiklą), tačiau vien tai neleidžia spręsti, jog jo asmenybė turėtų būti vertinama išimtinai teigiamai, ar juo labiau nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnio poveikio priemonę. Šiuo atveju itin svarbu įvertinti duomenis apie praeityje jo padarytų teisės pažeidimų kiekį, jų pobūdį, padarymo laiką. O tokie duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog J. K. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių. Nors sutiktina, jog už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, administracine tvarka J. K. buvo baustas pakankamai tolimoje praeityje (pažeidimą padarė 2014 m. vasario 13 d., nutarimas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo priimtas 2014 m. kovo 4 d.), tačiau po to, kai suėjo jam Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimu taikytos ir to paties teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi sutrumpintos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas, jis administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas dar vienuolika kartų. Nors vėliau jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai/administraciniai nusižengimai nėra susiję su transporto priemonių vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau laikyti jų pavieniais ir smulkiais, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat negalima. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. K. registruotus administracinius nusižengimus (administracinės teisės pažeidimus) matyti, kad jis vien per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. (šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo data) buvo dar keturis kartus baustas administracine tvarka – vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, bei tris kartus už leistino greičio viršijimą (leistinas greitis viršytas 11 km/h, 30 km/h ir 20 km/h). Dar anksčiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat susiję išimtinai su naudojimosi saugos diržais pažeidimais bei leistino važiavimo greičio viršijimu, kai greitis viršytas pakankamai žymiai - 30 km/h, 31 km/h, 24 km/h, 29 km/h, 23 km/h. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatyto leistino greičio viršijimas, ir ypatingai tuo atveju, kai jis viršijamas ne simboliškai, taip pat laikytinas vienu iš šiukščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kadangi kaip ir vairavimas, esant neblaiviam, gali sukelti itin skaudžias pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems eismo dalyviams.

14. Iš aukščiau išdėstyto seka, jog pažeidėjas, net ir taikius jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonių atėmimą 9 mėnesiams, teigiamų išvadų nepadarė, toliau šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, iš pradžių tik viršydamas leistiną važiavimo greitį, o vėliau ir pakartotinai vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Tai rodo, jog jis elgiasi itin neatsakingai, lengvabūdiškai, nepasimoko iš savo klaidų, nepaisant jam skiriamų baudų bei taikytos administracinio poveikio priemonės, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti paskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei vienų metų (bet ne trumpesniam nei šeši mėnesiai) laikotarpiui, kartu taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

15. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką J. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, apygardos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Byloje Nr. AN2-312-312/2020 nebuvo nustatyta, jog nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padaręs asmuo praeityje būtų buvęs baustas ar teistas už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Tuo tarpu bylose Nr. AN2-260-290/2020 ir AN2-255-658/2020 nebuvo nustatyta, kad pažeidėjai po to, kai praeityje buvo nubausti už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviems, darė kitus su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius šiukščius administracinės teisės pažeidimus/nusižengimus.

16. Tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, pažeidėjas bei jo atstovas nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones J. K. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo mama. Kaip matyti iš į bylą pateiktos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos, J. K. iš tiesų užsiima įvairių daiktų mažmenine prekyba. Tačiau iš šios pažymos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pažeidėjas toliau nebegalės užsiimti šia veikla. Pažymoje nurodoma tik tai, jog mažmeninė prekyba naudotais daiktais, baldų, apšvietimo įrangos, kilimų, kilimėlių, sienų, grindų dangų ir kitų namų ūkių prekėmis vykdoma parduotuvėje. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. nurodytomis prekėmis prekiauja ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir teikia jų pristatymo ir montavimo paslaugas, nei pažeidėjas, nei jo atstovas į bylą nepateikė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie G. O. K. gyvenamąją vietą bei jos neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina faktą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mama yra tik iš dalies darbinga (nustatytas 40 procentų darbingumas) ir gyvena viena, taigi neabejotina, kad jos šeimos narių ar artimųjų pagalba jai yra reikalinga, tačiau manytina, jog tokią pagalbą pažeidėjas gali suteikti savo mamai ir nuvykęs pas ją viešuoju, o ne paties vairuojamu, transportu. Nors apeliantas teigia, jog pas mamą J. K. būtina vykti automobiliu, tačiau kokios priežastys tai sąlygoja skunde nedetalizuojama, todėl toks argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, J. K. ar jo atstovas nenurodė nei skunde dėl institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui. Tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

17. Be to, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad J. K. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam galimai yra reikalinga atliekant darbines funkcijas bei pasirūpinant savo šeimos narių gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai J. K., jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismo manymu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti, juo labiau įvertinus tai, kad J. K. buvo nustatytas minimalus galimos skirti baudos dydis.

18. Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad J. K. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotina, jog į šias aplinkybes institucija jau atsižvelgė nustatydama J. K. skirtinos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą (kaip jau minėta, J. K. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda bei nustatytas minimalus ANK 28 straipsnyje numatytos poveikio priemonės taikymo terminas, kai netaikoma papildoma poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs J. K. atžvilgiu papildomos administracinio poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 31¹ straipsnyje, ir tuo pagrindu nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bent iki 11 mėnesių, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o apelianto skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. K. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.