- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-159-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00566-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl įvykdytos prievolės atgręžtinio reikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 8 375,77 Eur įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, dėl santuokos nutraukimo nusprendė, kad, nutraukus santuoką, ginčo šalys lieka solidariais skolininkais pagal prievoles, tarp kurių kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal 20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių. Atsakovė D. M. savo finansinių pareigojimų nevykdė, tuo tarpu ieškovas asmeniškai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. kreditoriui iš viso sumokėjo 58 098,71 Eur sumą, iš kurių 41 347,16 Eur sudaro įmokos už žemę, 9 586,63 Eur palūkanos ir 7 164,92 Eur delspinigiai. Anot ieškovo, ½ dalis ieškovo įvykdytos 41 347,14 Eur solidarios prievolės kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai buvo užskaityta kaip priešpriešinis įsipareigojimas D. M.. Kadangi atsakovė gera valia atsisakė padengti ½ dalį ieškovo sumokėtų palūkanų bei delspinigių, kas sudaro 8 375,77 Eur, ši suma priteistina ieškovui teismo sprendimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. M. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad visa ieškovo ir jos įsiskolinimų suma valstybei už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus santuokos nutraukimo metu sudarė 47 949,89 Eur, o konkrečiai jai tenkanti prievolių už žemės sklypus valstybei dalis – 23 974,95 Eur. Didžioji dalis išperkamų žemės sklypų natūra priteista ieškovui, tuo tarpu atsakovei už šiuos sklypus turėjo būti išmokama kompensacija 20 822,50 Eur sumai, dėl to faktiškai atsakovės išperkamų sklypų kainos dalis tesudarė 3 152,45 Eur visos skolos sumos. Atsakovės teigimu, ieškovas laiku nemokėjo nei kompensacijos jai, nei įmokų už išperkamus valstybinės žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl ko jam buvo priskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos ir dėl netinkamo vykdymo nutrauktos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys. Taigi, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už skolos sumos padidėjimą, kadangi tarpusavio santykiuose jos atsakomybės ribos apibrėžtos 23 974,95 Eur suma, o dėl likusios skolos dalies atsakovė laikytina ieškovo laiduotoja. Nustačius aplinkybę, kad tarp šalių buvo galimas tarpusavio prievolės pabaigimas įskaitymu ir kad įskaitymas yra atliktas, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti jo sumokėtus delspinigius bei palūkanas, kurie priskaičiuoti vien dėl paties ieškovo kaltės, t. y. dėl to, kad jis laiku neatliko mokėjimų Nacionalinei žemės tarnybai. Teismui vis dėlto nusprendus priteisti ½ ieškovo sumokėtų delspinigių ir palūkanų, atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodoma 8 375,77 Eur suma apskaičiuota klaidingai ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Anot atsakovės, kadangi ieškovas iš viso sumokėjo kreditoriui 58 098,71 Eur sumą, iš kurios 47 949,89 Eur sudarė skola kreditorei santuokos nutraukimo momentu, likusi 10 148,82 Eur suma laikytina faktiškai ieškovo sumokėtais delspinigiais ir palūkanomis, kurių ½ dalis sudaro 5 074,41 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui R. M. iš atsakovės D. M. 5 074,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 074,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 694,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovei D. M. teismas iš ieškovo R. M. priteisė 253,50 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad žemės sklypai, įsigyti pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nutraukiant santuoką, buvo padalinti po ½ dalį, ieškovui priteisiant didžiąją sklypų dalį natūra, o ieškovei už tai išmokant 20 822,50 Eur kompensaciją. Kadangi įsipareigojimai už žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo įskaičiuoti apskaičiuojant turto vertę, todėl padalinus turtą po ½ dalį, ieškovas su atsakove liko solidarūs skolininkai Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu. Todėl prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies, t. y. atsakovei, kaip gavusiai pinigais pusę turto, tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti įmokas už žemę.
6. Nors ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 8 375,77 Eur, t. y. pusę kreditoriui sumokėtų palūkanų ir delspinigių (9 586,63 + 7 164,92 = 16 751,55), teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti suma už įvykdytos solidariosios prievolės dalį yra apskaičiuota neteisingai. Teismas nustatė, kad ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai yra sumokėjęs 58 098,71 Eur įmokų pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, todėl atsakovei tenkanti mokėti dalis sudaro 29 049,35 Eur. Kadangi atsakovės 23 974,95 Eur prievolė yra įvykdyta įskaitymu ir šioje dalyje prievolė baigta, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė tik 5 074,40 Eur (29 049,35 – 23 974,95).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas nepagrįstai tapatino prievolių solidarumą su jų vykdymu iš bendro turto (lygiomis dalimis), dėl ko neteisingai nustatė skolininkams tenkančių dalių dydį, t. y. nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą visi sklypai naudoti tik ieškovo poreikiams tenkinti, o nutraukus santuoką absoliuti dauguma sklypų tapo būtent ieškovo asmenine nuosavybe, todėl nebebuvo jokio teisinio pagrindo po 2016 m. vasario 9 d. (nutraukiant santuoką, šalių prievolės Nacionalinei žemės tarnybai padalytos 2016 m. vasario 9 d. duomenimis) priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius traktuoti kaip prievolę, kuri tenkintina iš bendro sutuoktinių turto. Priešingai, ši tęstinė prievolė, nors ir solidari kreditorių atžvilgiu, tačiau asmeniniuose santykiuose vykdytina tik iš ieškovo turto. Būtent ieškovui perėjo pareiga išpirkti jam asmeninės nuosavybės teise atitekusius žemės sklypus ir išmokėti kompensaciją atsakovei;
Žemesnės instancijos teismas
7.2. tiek Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo, iš dalies pakeisto Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, rezoliucinėje dalyje, tiek Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-2202-1060/2018, atsakovės skolos suma buvo apibrėžta 23 974,95 Eur suma, tačiau skundžiamu sprendimu ši suma padidinta iki 29 049,35 Eur. Taigi, teismas nesilaikė esminių su santuokos nutraukimu susijusių normų ir padalijo prievoles ne santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai, bet praėjus trejiems metams po santuokos nutraukimo;
7.3. teismo išaiškinimas, kad atsakovei net ir po santuokos nutraukimo išliko pareiga iš savo kompensacijos dengti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių sklypų įgijimo kainą, prieštarauja protingumo principui. Tokiu būdu ieškovui leista praturtėti atsakovės sąskaita, nes ji įpareigota padengti pusę netesybų, atsiradusių dėl to, kad ieškovas laiku nemokėjo įmokų už sklypus, kurie jau iškėlus skyrybų bylą naudoti išimtinai tik jo poreikiams tenkinti, o nutraukus santuoką tapo asmenine ieškovo nuosavybe.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime ieškovas R. M., prašo atmesti atsakovės D. M. apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4387-1060/2019, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nors pirmos instancijos teismas jo ieškinį tenkino iš dalies, tačiau jis sutinka su teismo apskaičiuota pinigine suma. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. prievolių solidarumas bei atsakovės atsakomybė pagal visas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažintas ne tik ginčijamu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimu, bet ir kituose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, turinčiuose prejudicinę reikšmę šioje byloje. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių ar sąlygų, kurioms esant, būtų galima pripažinti, kad prievolė vykdyti įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tenka išimtinai ieškovui, todėl ji turėjo būti vykdoma ne tik iš ieškovo, bet ir D. M. lėšų. Įvykdęs solidarią prievolę, ieškovas įgijo teisę regreso tvarka iš D. M. reikalauti ½ įvykdytos skolos dalies;
8.2. įsipareigojimai už žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo įskaičiuoti apskaičiuojant santuokoje dalintino turto vertę, todėl, padalinus turtą po ½ dalį, ieškovas su atsakove liko solidarūs skolininkai Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, įskaitant ir visas iš solidarios prievolės kylančias palūkanas ir delspinigius;
8.3. ta aplinkybė, kad 2016 m. vasario 9 d. skola sudarė 47 949,89 Eur, nėra prejudicinis faktas, apibrėžiantis atsakovės prievolės dalį, ir nereiškia, jog praėjus daugiau nei 3 metams nuo santuokos nutraukimo bylos, šalių solidariosios prievolės suma negalėjo pasikeisti dėl priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų;
8.4. nepaisant to, kokia forma turtas buvo padalintas tarp šalių (ar natūra, ar kompensacijos forma), vertės prasme turtas buvo padalintas lygiomis dalimis. Todėl, priešingai atsakovės aiškinimams, turto forma neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl buvusių solidariųjų skolininkų tarpusavio prievolės egzistavimo;
8.5. solidarios prievolės metu susidariusios palūkanos ir delspinigiai nėra asmeninio turto išlaikymo išlaidos, kaip tą nurodo atsakovė, o yra dėl laiku neįvykdytos prievolės susidariusios netesybos. Už susidariusias netesybas atsakovė yra atsakinga tiek pat kiek ir ieškovas. Iš atsakovės nepriteisus jai tenkančios prievolės dalies, ieškovui būtų perkelta atsakovės prievolių dalies našta;
8.6. nutraukus santuoką, ieškovui teko ypatingai didelė finansinė našta tiek vienam dengti virš 58 000 Eur susidariusią prievolę Nacionalinei žemės tarnybai (nors šią prievolę turėjo dengti ir atsakovė), tiek atsakovei išmokėti dalimis 75 917,34 Eur kompensaciją, tiek vykdyti kitus po santuokos nutraukimo likusius finansinius įsipareigojimus, jau nekalbant apie ūkininko ūkio bei savo šeimos išlaikymą. Jeigu atsakovė būtų bent kokia dalimi prisidėjusi prie solidarios prievolės dengimo, nebūtų susidariusios tokios didelės palūkanos ir delspinigiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies dėl įvykdytos prievolės atgręžtinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
12. Ginčas tarp šalių kilęs dėl ieškovo valstybei (kreditoriui) sumokėtų palūkanų ir delspinigių ½ dalies priteisimo iš apeliantės.
13. Apeliacinio skundo esmė, - kam, po šalių santuokos nutraukimo, teko pareiga mokėti įmokas už iš valstybės įsigytus ir šalių pasidalintus žemės sklypus (20 žemės sklypų). Apeliantės nuomone, nors šalių prievolės kreditorei yra solidarios, tačiau, padalinus turtą, ieškovui perėjo pareiga išpirkti jam asmeninės nuosavybės teise atitekusius žemės sklypus ir išmokėti kompensaciją apeliantei.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kitą nenumato įstatymai ar sutartis.
15. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar padalinant tarp šalių žemės sklypus, jų vertė buvo sumažinta esančiais įsipareigojimais (įsiskolinimo suma) už juos, nes tik tuomet atsirastų šalims, kiekvienai atskirai, pareiga (vidiniuose tarpusavio santykiuose) mokėti įsiskolinimą valstybei už jai atitekusį žemės sklypą.
16. Nustatyta, kad šalys šiuos žemės sklypus įsigijo (2013–2014 m.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 6 punktas), šalys prisiėmė įsipareigojimus metines įmokas ir palūkanas už įsiskolinimo likutį mokėti ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d., o praleidus mokėjimo terminus, mokėti palūkanas ir delspinigius (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 7 punktas), visas įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2023 m. sausio 15 d. (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5 punktas).
17. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu (iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi) buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas sutuoktinių turtas. Užskaičius priešines sumas, iš ieškovo R. M., apeliantei D. M. priteista 75 917,34 Eur kompensacija už didesnę jam tenkančią turto dalį. Teismo sprendimu visi šalių turimi žemės sklypai padalinti po ½ dalį – apeliantei atiteko 5 žemės sklypai ir 20 822,50 Eur piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnės vertės sklypų dalį, o ieškovui atiteko likusieji žemės sklypai. Prievolės už įsigytus žemės sklypus iš valstybės (kreditorė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), šalims paliktos vykdyti solidariai. Teismo sprendime konstatuota, kad apeliantės ½ dalis įsiskolinimo valstybei yra lygi 23 974,95 Eur.
18. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-926-601/2018), kur taip pat buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas priteisti puse sumokėtos skolos už žemės sklypus, įsigytus iš valstybės, konstatuota: „<...> nustatyta žemės sklypų vertė (67 271 Eur) ir pagal ją padalintas šis turtas, nenurodant, jog turto vertė sumažinama esamų įsiskolinimų už šį turtą suma. Atsakovei atiteko 5 žemės sklypai natūra, o ieškovui atiteko 18 žemės sklypų natūra, todėl atsakovei, preziumuojant, jog šalių bendro turto dalys lygios, buvo priteista kompensacija (20 822,50 Eur) už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Taip pat 2016 m. liepos 29 d teismo sprendime konstatuota, kad atsakovės ½ dalis įsiskolinimo už žemės sklypus valstybei yra lygi 23 974,95 Eur. Taigi, šiuo atveju, priešingai negu buvo dalinamas ieškovo ūkis, dalinant žemės sklypus, nebuvo išminusuotas įsiskolinimas už šiuos sklypus, t. y. buvo padalintas turtas (žemės sklypai) lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į esamus (būsimus) įsiskolinimus už šį turtą. Pažymėtina, jog išminusavus įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus (47 949,89 Eur), dalintino turto vertė būtų tik 19 321 Eur (67 271 - 47 949,89), todėl atsakovei priteistina kompensacija būtų itin maža. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimai, dėl įsiskolinimo valstybei už žemės sklypus, buvo paskirstyti lygiomis dalimis <...>“ (nutarties 24 punktas).
19. Taigi, iš teismų sprendimų matyti, kad, padalinant tarp šalių žemės sklypus, nebuvo atsižvelgta į esamus (būsimus) įsiskolinimus už šį turtą, t. y. žemės sklypai tarp šalių buvo padalinti, laikant, jog įsiskolinimų už juos nėra (nemažinant jų vertės įsiskolinimo suma). Tokiu būdu apeliantė gavo nesumažintos vertės ½ dalį šių žemės sklypų, t. y. 5 žemės sklypus ir 20 822,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnės vertės sklypų dalį. Tuo tarpu ieškovui teko pareiga išmokėti apeliantei kompensaciją, kuri buvo paskaičiuota nuo nesumažintos įsiskolinimo suma žemės sklypų vertės. Nustačius, kad žemės sklypai padalinti lygiomis dalimis, nemažinant jų vertės įsiskolinimų už juos suma, galima spręsti, jog šalių įsipareigojimai, dėl įsiskolinimo valstybei už žemės sklypus, buvo paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. tiek ieškovas, tiek apeliantė įsiskolinimą valstybei turėjo padengti lygiomis dalimis (tarpusavio atsiskaitymų apimtis), o jų pareiga prieš kreditorių solidari. Apeliantei nevykdant savo pareigos mokėti valstybei įsiskolinimą (savo dalies nemokant), o ieškovui, būnant solidariam skolininkui, sumokėjus visą įsiskolinimą valstybei (įskaitant palūkanas ir delspinigius), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės priteisė ieškovui pusę sumokėtos skolos.
20. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovui perėjo pareiga išpirkti jam asmeninės nuosavybės teise atitekusius žemės sklypus ir išmokėti kompensaciją apeliantei, nes jam atiteko didžioji dalis žemės sklypų ir šie sklypai, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, buvo naudoti ieškovo poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliantės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant šalių (sutuoktinių) turto ir įsipareigojimų paskirstymo klausimą. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepaisant to, kokia forma (natūra ar pinigine kompensacija) turtas buvo padalintas tarp šalių, vertės prasme turtas buvo padalintas lygiomis dalimis. Taigi, gavus vienodą turto kiekį, esantys įsipareigojimai iš šio turto taip pat turi būti vienodi.
21. Nesutiktina su apeliante, kad teismas nesilaikė esminių su santuokos nutraukimu susijusių normų ir padalijo prievoles ne santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai, bet praėjus trejiems metams po santuokos nutraukimo, kadangi skundžiamu sprendimu įsiskolinimo suma (23 974,95 Eur) padidinta iki 29 049,35 Eur. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog apeliantė yra solidari (kaip ir ieškovas) skolininkė ir jai yra priskirta pareiga sumokėti ½ dalį įsiskolinimo valstybei už žemės sklypus. Iki turto padalijimo žemės sklypai šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o turtą padalijus, kiekvienam atiteko po ½ dalį šio turto bei kiekvienam teko ½ dalis iš šio turto kylančių prievolių įvykdymo našta. Nėra ginčo, kad apeliantė nemokėjo įmokų už žemės sklypus, visas įmokas mokėjo (sumokėjo) ieškovas. Taigi, apeliantei nevykdant savo įsipareigojimų, o ieškovui mokant tiek jam priskirtą dalį įmokų, tiek apeliantei priskirtą dalį įmokų, tačiau pažeidžiant mokėjimo terminus, susidarė papildomas įsiskolinimas (palūkanos ir delspinigiai), už kurį yra atsakingos abi šalys. Galima būtų pagrįstai svarstyti, ar apeliantė atsakinga už susidariusį papildomą įsiskolinimą, jeigu teismo sprendimo priėmimo dieną, kuomet buvo padalintas turtas ir įsipareigojimai, apeliantė būtų sumokėjusi jai tenkančią įsiskolinimo dalį (arba būtų mokėjusi laiku jai priklausančias mokėti įmokas), tačiau, kaip jau minėta, apeliantė įmokų nemokėjo visiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsiradusį papildomą įsiskolinimą valstybei (kreditorei) ir iš apeliantės, nes apeliantė nevykdė savo pareigos – teismo sprendimu nustatyto įsiskolinimo sumokėti valstybei, dėl ko nustatytas įsiskolinimas padidėjo (priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai).
22. Apibendrinant visus apeliantės argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 750 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).
25. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (rekomendacijų 5 punktas).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nėra didelė, byla nėra sudėtinga), į advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus), į ginčo sumos dydį (5 074,40 Eur), sprendžia, kad atsakovui iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 400 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.