Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas 11 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turės gyvenamąją ir darbo vietas. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Atlikdamas bausmę, (duomenys neskelbtini) mokėsi suvirintojo ir statybininko specialybių. 2017 m. (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, o O. Č. mokymo centre baigė 4 sav. trukmės „Garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriko mokymo programą“ ir įgijo kompetenciją dirbti kūriku. Nuo 2022-10-17 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu ir dirba. Tikėtina, jog pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. O formalus nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje patvirtinimas, gali būti vertinamas, kaip apsauginis veiksnys, galintis padėti nuteistajam siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis. Vertinant kriminalinės istorijos faktus, nuteistasis nusikalstamų veikų nevykdė dėl finansinės naudos, laisvėje neturėjo didesnių sunkumų, susijusių su lėšų įgijimu ir jų paskirstymu. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis stengiasi pragyventi iš gaunamo atlyginimo. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas rodo motyvaciją spręsti turimus sunkumus su įsiskolinimais, ir bausmės atlikimo metu juos dengia iš gaunamo atlyginimo. Bausmės atlikimo metu artimai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija pristatomas 5 kartą. Paskutinį kartą Komisijoje pristatytas 2023-06-08, kurioje nutarimu Nr. RV-20-4672 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyti patvirtinti Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų priežiūros planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pranešime pažymima, kad: „nuteistasis per 6 mėnesių terminą tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų. „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą nuteistasis baigė 2023-02-28. Nuo 2023-03-07 iki 2023-08-22 baigė programą „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Galima teigti, kad nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014-01-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013-03-14, bausmės pabaiga – 2026-03-14. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 21 diena.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 11 kartų, laisvėje turės gyvenamąją bei darbo vietas ir kt. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad praeityje V. G. taip pat buvo du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas, tačiau neišnykus teistumui jis ir vėl padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kas rodo, kad net ir griežčiausios bausmės paskyrimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurios tik sunkėjo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo pozityviuose veiklose. Nuteistasis praeityje turėjo sunkumų su alkoholio vartojimu. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra viena iš artimų kriminogeninių sričių, kurie neigiamai veikė teisės pažeidėjo socialinį funkcionavimą laisvėje. Šiuo atveju, siekiant vadyti šį kriminogeninį veiksnį, yra svarbus tęstinis, nuoseklus nuteistojo dalyvavimas tikslinėse, prevencinėse priemonėse bei asmeninės motyvacijos nebevartoti alkoholio stiprinimas. Nusikalstamas veikas vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo su neigiamą įtaką darančiais draugais. Yra pasakojęs, kad gyvendamas kaime ir neturėdamas ką veikti, pasirinkdavo situacijas, kurios sudarė palankia sąlygas nusikalsti ir artimiau palaikyti ryšius su netinkamais asmeninis. Ne visada gebėjo išvengti rizikingų situacijų bei save realizuoti visuomenėje priimtinais būdais ir priemonėmis. Anksčiau yra susidūręs su bausme, tačiau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nusikaltimų pobūdis pasireiškė sunkėjančia dinamika. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Nors nuteistasis V. G. galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tiek pat kartų buvo taikytos drausminės nuobaudos. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (tris kartus baustas už alkoholio vartojimą), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 3 yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė istorija (sunkėjantis smurtinio elgesio dinamika), kaip dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai (draugų įtaka, netinkami laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška); mąstymas ir elgesys (spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 21 diena. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20- taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.