- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2369-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15463-775/2014, kuria buvo atmesti pareiškėjo A. S. skundai. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. S. 2014-06-09 antstolei pateikė septynis skundus dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00646. Pareiškėjas skundu dėl 2014-04-29 patvarkymo Nr. S1-69040 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pareiškėjas prašė šį patvarkymą panaikinti (b.l. 9). Nurodė, kad patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes vykdymo išlaidos yra per didelės. Nors antstolė vykdė skolininko paiešką plačiu mastu, tačiau nesugebėjo nustatyti jo gyvenamosios vietos ar jo sutuoktinės darbo vietos. Be to, pareiškėjo sąskaitos iš karto buvo areštuotos, nors skolininko gaunamos pajamos – tik bedarbio pašalpa, antstolė pirmiausia turėjo pasiūlyti skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas. Įstatymas antstolei nenumato teisės išskaičiuoti 98 proc. pareiškėjo pajamų. Be to, pareiškėjas niekam nėra skolingas, antstolė neturėjo skubėti pradėti priverstinį vykdymą. Skundais dėl patvarkymų Nr. S1-69056, Nr. S1-69054, S1-69055, S1-69053 dėl neteisėto sąskaitų arešto pareiškėjas prašo nurodytus antstolės patvarkymus panaikinti (b.l. 10-13). Be aukščiau minėtų argumentų, nurodė, jog jis nebuvo praleidęs termino ginčyti raginimą apmokėti skolą ar sumokėti išieškomas sumas geruoju. Lėšų areštas gali būti taikomas tik pasibaigus raginimo sumokėti skolą geruoju terminui, kai ji nesumokama. Skundu dėl 2014-03-25 raginimo įvykdyti sprendimą pareiškėjas prašo patvarkymą panaikinti (b.l. 14). Nurodė, jog raginimas jam buvo įteiktas tik 2014-05-21. Vekselis pasirašytas apgaulės įtakoje ir yra negaliojantis, todėl pareiškėjas niekam nėra skolingas ir neprivalo mokėti. Skundu dėl patvarkymo Nr. S1-65154 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėjas prašė antstolės patvarkymą Nr. S1-65154 panaikinti (b.l. 15). Nurodė, jog antstolė vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti neteisėtai, nes pareiškėjas tariamam kreditoriui nėra skolingas. Tariamas kreditorius neturi kredito bendrovės statuso. Kreditorius pareiškėjui perdavė 1.500,00 Lt, o pareiškėjas kreditoriui jau grąžino 1.900,00 Lt, kas viršija Lietuvos Respublikoje nustatytas metines palūkanas. Pareiškėjas nesuprato, kokio dydžio vekselį pasirašo, be to, negali patvirtinti, ar jis pats dokumentus pasirašė. Dėl to vykdymo procesas negalėjo būti pradėtas.
Antstolė J. Ž. 2014-06-16 patvarkymu pareiškėjo skundų netenkino ir juos perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 4-6).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundus dėl antstolės veiksmų atmetė (b.l. 34-38). Teismas pažymėjo, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 8 punktą, be kitų nurodytų, vykdomaisiais dokumentais yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius. Antstolės J. Ž. kontorai 2014-03-25 buvo pateiktas vykdomasis įrašas. Teismas konstatavo, kad antstolė patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį įrašą, priėmė jį vykdymui, tai atliko įstatyme nustatyta tvarka – priėmė patvarkymą, kuris atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S1-65154 atmestinas. Teismas konstatavo, kad antstolė priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti įvykdė pareigą paraginti skolininką įvykdyti sprendimą, raginimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojoje byloje įvykdė visus įmanomus veiksmus skolininko gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti – užklausė įvairias įstaigas, taigi, tinkamai taikė civilinio proceso nuostatas vykdomojo dokumento įvykdymui užtikrinti. Nepavykus nustatyti skolininko buvimo vietos, raginimas buvo paskelbtas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, todėl pareiškėjui laikomas įteiktu 2014-04-14. Teismas pareiškėjo skundą dėl raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo pripažino atmestinu. Spręsdamas skundų dėl patvarkymų Nr. S1-69056, Nr. S1-69054, S1-69055, S1-69053 areštuoti lėšas pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, jog įstatymai numato antstoliui pareigą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus skolininkui per raginime nurodytą terminą nesumokėjus skolos gera valia. Skolininkui A. S. raginimas įvykdyti sprendimą laikomas įteiktu 2014-04-14, per raginime nurodytą 10 dienų terminą skolininkas skolos išieškotojui nepadengė, todėl antstolė turėjo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Pareiškėjui pateikus gaunamų lėšų kilmę patvirtinančius duomenis, vienos banko sąskaitos, į kurią pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba perveda nedarbo draudimo pašalpą, areštas 2014-05-21 antstolės patvarkymu buvo panaikintas. Kitų sąskaitų areštas paliktas galioti, kadangi vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, o skolininkas nepateikė į šias sąskaitas gaunamų lėšų kilmę patvirtinančių duomenų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundai dėl patvarkymų areštuoti lėšas taip pat negali būti tenkinami. Antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, paragino skolininką įvykdyti sprendimą bei areštavo skolininko banko sąskaitose esančias lėšas, o už antstolio veiksmų atlikimą skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte nustatyta, jog skolininkui neapmokėjus vykdymo išlaidų per raginime nustatytą laiką, šios išlaidos išieškomos priverstinai, todėl konstatavo, kad antstolė priėmė patvarkymą išieškoti vykdymo išlaidas, kurios apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Pareiškėjas nenurodė, kurios išlaidos, nurodytos vykdymo išlaidų apskaičiavime, yra nepagrįstos, todėl sprendė, kad antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, jog A. S. bylos dėl vekselio ar vykdomojo įrašo nuginčijimo nėra užvedęs, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas, teikdamas skundus dėl visų antstolės patvarkymų, tik siekia vilkinti savo prievolės vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti apelianto sąskaitoms taikytus areštus, skirti antstolei J. Ž. 1.000,00 Lt baudą už nepagrįstai dideles išskaitas bei neteisėtą sąskaitų areštą; nustatyti tikrąsias vykdymo išlaidas; įpareigoti antstolę apeliantui leisti pateikti įrodymus, jog jis nėra skolingas; dėl UAB „4finance“ galimo sukčiavimo, nes iš apelianto reikalaujama daugiau nei 3 MGL, kurių jis nėra skolingas, pranešti Finansinių nusikaitimų tyrimo tarnybai (b.l. 46-47). Apeliantas teigia, kad teismas jo skundus atmetė nepagrįstai, visi skundžiami patvarkymai yra neteisėti. Antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimą neįsitikinusi, ar apeliantas tikrai yra skolingas kreditoriui. Neįteikusi apeliantui raginimo sumokėti skolą geruoju, antstolė negalėjo areštuoti apelianto sąskaitų ir nusiskaičiuoti net 93 procentus lėšų iš sąskaitoje buvusios apelianto bedarbio pašalpos. Antstolė neturi teisės be pagrindo areštuoti sąskaitas, todėl teismas turėjo sąskaitų areštą panaikinti, nes disponavimo turtu apribojimas yra neadekvati priemonė byloje. Antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymų instrukcijos nustatytų antstolio darbo įkainių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje byloje ginčas kilo dėl antstolės patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00646 teisėtumo.
Apeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai jo atžvilgiu pradėjo vykdymo procesą, areštavo sąskaitas ir nepagrįstai taikė skolos išieškojimą priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais dėl šių patvarkymų neteisėtumo nesutinka ir mano, jog antstolė įstatymų nustatytų reikalavimų nepažeidė.
Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas buvo pradėtas 2014-03-25 antstolės J. Ž. kontorai pateikto 2014-03-05 vykdomojo įrašo pagrindu, antstolei priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos b.l. 2, 5-6, 8). Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pagal CPK 587 straipsnio 8 punktą notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius priskirtini vykdomiesiems dokumentams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad antstolė J. Ž., patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį įrašą, priėmė jį vykdymui įstatyme nustatyta tvarka (CPK 651 str.). CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardintos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Tokių kliūčių nenustačius, nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti antstolė neturėjo teisinio pagrindo, vykdymo veiksmai šiuo atveju pradėti pagrįstai (CPK 651 str.). Antstolės 2014-03-25 patvarkymas Nr. S1-65154 atitinka CPK 613 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį patvarkymą paliko galioti. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 str.).
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 655 straipsnyje nustatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalies nuostatas raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. CPK 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad antstolė skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau apeliantui siųstas raginimas grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos b.l. 10-11). Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdomojoje byloje ėmėsi visų įmanomų priemonių skolininko gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti (vykdomosios bylos b.l. 12-15). Nepavykus nustatyti skolininko buvimo vietos, pagal CPK 660 straipsnio 1 dalies nuostatas raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas interneto svetainėje www.antstoliai.lt (vykdomosios bylos b.l. 17-18), todėl laikomas pareiškėjui įteiktu 2014-04-14 (CPK 660 str. 2 d.). Konstatuotina, kad apeliantas apie raginimą įvykdyti sprendimą buvo informuotas tinkamai.
Pagal CPK 654 straipsnį raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas skolininkui laikomas pirminiu antstolio vykdymo veiksmu. Pareiškėjui per 2014-03-25 raginime nustatytą 10 dienų terminą jame nurodytų veiksmų neįvykdžius, 2014-04-29 pagrįstai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai – priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei lėšų arešto (vykdomosios bylos b.l. 22-26).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentais, kad antstolė neturėjo pagrindo areštuoti apelianto sąskaitas ir kad jo atžvilgiu taikyti apribojimai yra neadekvati priemonė byloje. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą prievolės gera valia neįvykdė, be to, gavusi skolininko A. S. dokumentus, pagrindžiančius gautų lėšų kilmę (vykdomosios bylos b.l. 32-33), antstolė priėmė patvarkymus dėl arešto banko sąskaitai, į kurią pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba perveda nedarbo draudimo pašalpą, panaikinimo ir išieškotų lėšų grąžinimo skolininkui (vykdomosios bylos b.l. 29, 36). Kitų sąskaitų areštas, taikytas antstolės patvarkymais Nr. S1-69056, Nr. S1-69054, S1-69055, pagrįstai paliktas galioti, kadangi vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Todėl darytina išvada, kad apelianto teisių ir teisėtų interesų antstolė savo veiksmais nepažeidė. Atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, antstolė privalėjo imtis visų įmanomų priemonių išieškotojo interesams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundai dėl patvarkymų areštuoti lėšas negali būti tenkinami.
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju skolininkas neįvykdė antstolės reikalavimo per raginime nustatytą terminą, vykdomojoje byloje antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus, todėl apeliantas privalo atlyginti visas vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p.). Antstolė 2014-04-29 priėmė patvarkymą išieškoti vykdymo išlaidas, kurios apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Apeliantas nesutinka su apskaičiuotų vykdymo išlaidų dyžiu, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodo, kurios išlaidos, nurodytos vykdymo išlaidų apskaičiavime, yra nepagrįstai didelės, kokią priskaičiuotų sumų dalį jis ginčija. Pareiškėjui nurodžius tik abstraktų argumentą dėl vykdymo išlaidų dydžio nepagrįstumo, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra pagrįstas ir teisėtas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.
Dėl kitų apelianto prašymų. Apelianto prašymas antstolei skirti baudą J. Ž. netenkintinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas neteisėtų antstolės veiksmų nenustatė. Taip pat netenkintinas apelianto prašymas įpareigoti antstolę leisti apeliantui pateikti įrodymus, jog jis nėra skolingas, nes tokio prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu bei suteikia jam teisę reikšti prašymus tiesiogiai antstoliui (CPK 643-644 str.). Apeliantas nenurodė, kokius dokumentus jis prašė pateikti ir kurių jo prašomų dokumentų antstolė nepateikė. Apelianto prašymas pranešti Finansinių nusikaitimų tyrimo tarnybai dėl UAB „4finance“ galimo sukčiavimo, nes iš apelianto reikalaujama daugiau nei 3 MGL, kurių jis nėra skolingas, netenkintinas, nes jis nėra motyvuotas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad skundžiami antstolės patvarkymai yra teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.