- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-474-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00930-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus metrologijos centras“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metrologinės patikros“
- Trečiasis asmuo
- mažajai bendrijai „Mingo IT“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus metrologijos centras“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metrologinės patikros“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus metrologijos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metrologinės patikros“ dėl teisių į įmonės pavadinimą, autoriaus teisių, teisių į prekių ženklą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Mingo IT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus metrologijos centras“ pareikštais ieškiniais prašė teismo:
1.1. pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Metrologinės patikros“ pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises bei nesąžiningai konkuravo;
1.2. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala, būtent uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti ieškovės interneto svetainės turinį;
1.3. įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, būtent per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę pakeisti atsakovės pavadinimą į tokį, kuriame nebūtų frazės „Metrologijos centras“;
1.4. pripažinti, kad atsakovė, registruodama ir naudodama domeno vardą „metrologijoscentras.lt“, pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises ir nesąžiningai konkuravo;
1.5. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala, t. y. uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę;
1.6. priteisti padarytos žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso išimtinės teisės: 1) teisė į 1991 m. sausio 22 d. registruotą įmonės pavadinimą „Vilniaus metrologijos centras“; (2) teisės į prekių ženklus, kuriuose yra vartojama frazė „Metrologijos centras“; (3) autoriaus teisės į vizualinį kūrinį – tekstinę informaciją, kuri yra talpinama ieškovės interneto svetainėje. Pagrindinė ieškovės veikla – su metrologija susijusios paslaugos, įskaitant metrologinių prietaisų patikrą.
3. 2020 m. gegužės 12 d. buvo įregistruota UAB „Metrologijos centras“, kurios veikla sutampa su ieškovės veikla. Ieškovė išsiuntė pretenziją su reikalavimu pakeisti pavadinimą. Atsakovės pavadinimas sudarytas paėmus du iš trijų ieškovės pavadinimo žodžius, žodžiai pateikiami ta pačia seka ir tuo pačiu linksniu; atsakovės veikla visiškai sutampa su ieškovės veikla. Visuomenė gali suklysti, manydama, kad atsakovės įmonė yra susijusi su ieškove.
4. Atsakovė, neturėdama leidimo naudoja ieškovei priklausančius autoriaus kūrinius. Ieškovė užsakė ir apmokėjo savo interneto svetainės www.vmc.lt sukūrimą ir turinį. Atsakovė, savavališkai pasinaudodama ieškovės interneto svetainės informacija ir ją patalpinusi viešai bei visiems prieinamu būdu kartu su savo prekių ženklu, savo įmonės pavadinimu ir savo rekvizitais bei kontaktiniais duomenimis, pažeidė ieškovės teises į jos turtines autoriaus teises.
5. AB „Kauno metrologijos centras“ 2016 m. sausio 4 d. buvo prijungta prie ieškovės. AB „Kauno metrologijos centras“ 2001 m. spalio 3 d. registravo prekių ženklą „KMC Kauno metrologijos centras“. Po įmonių susijungimo visos teisės į prekių ženklą perėjo ieškovei. Ieškovės ženklas turi prioritetą nuo 2001 m. spalio 3 d., o atsakovės nuo 2020 m. gegužės 12 d. Atsakovės prekių ženklas yra panašus į ieškovės, kadangi jame ilgiausias ir dominuojantis elementas „Kauno metrologijos centras“. Du iš trijų žodžiai pasikartoja; atsakovė registruota Kauno rajone; žymenys yra labai panašūs ir naudojami tapačioms ir panašioms paslaugoms žymėti.
6. Šalys yra tiesioginiai konkurentai, teikia tapačias ar panašias paslaugas. Pagal konkurencijos taisykles atsakovei draudžiama savavališkai naudoti panašų žymenį, jeigu tai gali sukelti painiavą su konkurento pavadinimu ar prekių ženklu. Ieškovė daugiau nei metus naudoja ženklą, kuris yra palčiai žinomas, vien per praėjusius metus ieškovė ženklo reklamai (Facebook, Linked in, Instagram, iškabos, automobilių lipdukai, straipsniai interneto portaluose (Delfi, 15 min ir kt.), Google GDN reklaminiai skydeliai, raktiniai žodžiai, skrajutės ir pan.) išleido beveik 45 000 Eur. Atsakovės įmonėje dirba du darbuotojai, iš kurių vienas, ieškovės įmonėje dirbo 20 metų skyriaus vedėjo pareigose. Darbuotoją atleidus dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, įsteigta atsakovė darbuotoją įdarbino laboratorijos vadovu. Minėtas darbuotojas negalėjo nežinoti ieškovės plačiai naudojamo prekių ženklo bei investicijų į reputacijos ir žinomumo didinimą, taigi atsakovė pasirinko ieškovės išreklamuotą pavadinimą.
7. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė registravo domeno vardą „metrologijoscentras.lt“, kuris pakeitus įmonės pavadinimą, toliau naudojamas nukreipimui į atsakovės internetinę svetainę www.metrologas.lt, kurioje atsakovė reklamuoja savo paslaugas. Domeno pavadinimas pažeidžia ieškovės teises, nes frazė yra ieškovės pavadinimo ir prekių ženklo dalimi. Atsakovės naudojamas žodis pilnai inkorporuotas į ieškovės ankstesnio prioriteto intelektinės teisės elementus. Atsakovė pažeidžia ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises bei nesąžiningai konkuruoja.
8. Vėlesniu pareiškimu ieškovė patikslino, kad pažeidimai dėl atsakovės pavadinimo registracijos ir naudojimo truko nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d.; autorių teisių pažeidimai truko nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d.; domeno vardo „metrologijos centras.lt“ registracija ir naudojimas nukreipimui į interneto svetainę www.metrologas.lt vyko nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu: 1) bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė UAB „Metrologinės patikros“ pažeidė ieškovės AB „Vilniaus metrologijos centras“ teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises bei nesąžiningai konkuravo, bei dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė, registruodama ir naudodama domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises ir nesąžiningai konkuravo, nutraukė; 2) atmetė ieškinio reikalavimus: uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala, būtent uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti ieškovės interneto svetainės turinį; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, būtent per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę pakeisti atsakovės pavadinimą į tokį, kuriame nebūtų frazės „Metrologijos centras“; uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala, t. y. uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur nuostolių atlyginimą; 5) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimu ieškovė patikslino, jog pažeidimai dėl atsakovės pavadinimo registracijos ir naudojimo truko nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d., o ieškinys paduotas 2020 m. liepos 16 d., konstatavo, kad jau ieškinio pateikimo dieną atsakovės pavadinimas buvo pakeistas, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, būtent per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę pakeisti atsakovės pavadinimą į tokį, kuriame nebūtų frazės „Metrologijos centras“, negali būti tenkinamas ir asmuo negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis).
11. Tačiau, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą konstatuoti faktą, jog praeityje atsakovė yra pažeidusi ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, teismas sprendė, kad šio fakto nustatymas yra aktualus, kaip aplinkybė, galinti patvirtinti atsakovės neteisėtus veiksmus, priimant sprendimą dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovės pavadinimas yra sudarytas paėmus du iš trijų ieškovės pavadinimo žodžių, žodžiai atsakovės pavadinime pateikiami tokia pačia seka, tokia pačia gramatine forma, skaičiumi, linksniu. Atsakovės veikla, kuri vykdoma su ginčijamu pavadinimu, yra metrologinės patikros, kuo sutampa su ieškovės veikla. Teismas sprendė, jog atsakovės juridinio asmens pavadinimas, buvęs nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d., gali klaidinti visuomenę dėl jo panašumo į anksčiau registruotą ieškovės juridinio asmens. Registruodama juridinio asmens pavadinimą, prieš tai nepatikrinusi pavadinimo panašumo, bei naudodama pavadinimą panašiai veiklai, atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalį.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti internetinės svetainės informaciniai aprašymai, kokios paslaugos teikiamos, kam jos reikalingos, kokia yra įmonės vadovavimo struktūra bei atlyginimo politika, nėra autorių teisių ginami objektai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nes neatitinka originalumo reikalavimo, kuris yra būtina sąlyga autorių teisių apsaugai atsirasti. Dėl nurodytų argumentų teismas ieškovės reikalavimą dėl autorių teisių gynimo ryšium su internetine svetaine ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė.
13. Teismas nurodė, kad pažeidimo patvirtinimui ieškovė pateikė antstolės Neringos Lipeikienės 2020 m. birželio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad buvo atliekamas konstatavimas dėl interneto svetainėse „http://swo.systems“ ir „http://vmc.lt“ patalpintos informacijos. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovė su MB „Mingo IT“ pasirašė Elektroninės svetainės kūrimo sutartį dėl internetinės svetainės „www.metrologas.lt“ dizaino, struktūros ir logotipo. Trečiojo asmens MB „Mingo IT“ 2020 m. lapkričio 5 d. paaiškinimuose nurodoma, jog antstolio protokole užfiksuotas tinklapio maketas buvo prieinamas maždaug nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 20 d., nes MB „Mingo IT“ dizaineris per klaidą įvedė neteisingą svetainės maketo matomumo kodą (SEO). 2020 m. birželio 19 d. trečiasis asmuo pateikė susipažinti atsakovei pirminį maketą. 2020 m. birželio 20 d. atsakovė susipažino su svetainės maketo dizaino struktūra ir iš karto liepė užblokuoti darbinės svetainė „svvo.system/metrologas“ maketo pasiekiamumą internete, kaip netinkamą ir neleistiną savo turiniu. MB „Mingo IT“ nedelsdama svetainės maketą pašalino iš talpyklos, panaikintas svetainės matomumo (SEO) kodas.
14. Trečiasis asmuo MB „Mingo IT“ atkreipė dėmesį, kad antstolio protokole užfiksuotas internetinis adresas rodo, jog tinklapio pavyzdys nebuvo viešai patalpintas ir pasiekiamas visiems interneto naršytojams. Swo.Systems yra darbinis serveris, kuriame talpinami MB „Mingo IT“ atliekami projektai ir per šį serverį klientai gali susipažinti su jiems kuriamu produktu. Teismo vertinimu, trečiojo asmens paaiškinimus patvirtina tai, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole puslapių adresai nėra nurodomi tiesiogiai, o nurodomi per swo.systems serverį (http://swo.systems/metrologas/patikra.html, http://swo.systems/metrologas/kalibravimas.html http://swo.systems/metrologas/apie mus.html, http://swo.systems/metrologas/kontaktai.html, http://swo.systems/metrologas/index.html). 2020 m. lapkričio 5 d. raštu ieškovės teikiamas susirašinėjimas su UAB „Interneto vizija“, jog domeno vardas .system gali būti naudojamas kaip įprastas domenas, nėra aktualus, nes tokia domeno galūnė nėra įprastai naudojama. Kita vertus, teismas nurodė, kad atsakovė neturi jokio ryšio su swo.system domenu, iš kurio galėjo būti gaunama informacija faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Ieškovė prašo teismo vertinti, kad atsakovė yra atsakinga už svetainę kūrusio asmens veiksmus, tačiau, teismo vertinimu, tokiai išvadai nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad vien tai, jog atsakovė sudarė internetinės svetainės kūrimo sutartį, nedaro jos atsakinga už neteisingu svetainės maketo matomumo kodą (SEO) įvedimą.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovė pripažįsta, kad jokių autorių teisių pažeidimų šiuo metu nėra, ir prašo ginti jos autoriaus teises už 5 dienų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Kadangi ieškovė sutinka, kad šiuo metu jos autoriaus teisės nėra pažeidžiamos, tai reikalavimas uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala, būtent uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti ieškovės interneto svetainės turinį, negali būti tenkinamas ir dėl to, jog nei dabar, nei ieškinio reiškimo metu ieškovės teisės nebuvo pažeidžiamos.
16. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovės veiksmų vertinimas gali būti aktualus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo fakto, kadangi ieškovė prašo priteisti nuostolių atlyginimą ir už galimo autoriaus teisių pažeidimo laikotarpį. Teismo vertinimu, sprendime aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės internetinė svetainė nėra ginama pagal ATGTĮ, svetainė nebuvo skirta naudoti ir nebuvo naudojama komerciniais tikslais. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos ieškovės autoriaus teisės.
17. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal prekių ženklų taisykles įrodinėjo jos pažeistas teises dėl atsakovės buvusio juridinio asmens pavadinimo ir domeno vardo naudojimo. Spręsdamas dėl šio reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovės turimas neregistruotas ženklas nėra teismo pripažintas plačiai žinomu, toks reikalavimas nėra reiškiamas ir šioje byloje. Ieškovės pateikti paaiškinimai apie ženklo reputacijai išleistas lėšas apsiriboja pačios ieškovės pateikta pažyma, finansiniai dokumentai bei kiti reikalingi įrodymai nepateikti, todėl ieškovės, kaip neregistruoto ženklo, savininko teisės nėra ginamos. Teismas pažymėjo, kad ženklo reputacija yra svarbi taikant Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas teisių apsaugos priemones, tačiau tai taip pat susiję su ženklo registravimo fakto buvimu. Vien ženklo reputacijos fakto nustatymas nėra pakankamas PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui. Ieškovės, kaip galimos autoriaus teisių į ženklą turėtojos, teisės akivaizdžiai nėra pažeidžiamos, nes nei rašant atsakovės įmonės pavadinimą, nei domeno vardą, jokie galimo autorių teisių objekto elementai nebuvo panaudoti. Tai reiškia, jog prekių ženklų savininko teisių gynimas galimas tik pagal 2002 m. birželio 17 d. registruotą grafinį prekių ženklą, paraiškos padavimo data 2001 m. spalio 3 d.
18. Teismas nurodė, kad analizuojant prekių ženklų ir žymenų panašumą turi būti nustatoma teritorija ir atitinkama visuomenė, kurių atžvilgiu atliekamas palyginimas. Teritorija apibrėžtina kaip Lietuvos Respublikos teritorija, o visuomenės dalis, kaip specializuota visuomenės dalis, kuriai yra nustatyta pareiga atlikti metrologinę patikrą. Nors ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. prašymu teikė duomenis, kad tokios paslaugos gali būti aktualios bet kuriai visuomenės daliai, jog fiziniai asmenys yra pirkę skaitmeninio daugiafunkcinio instaliacijos matuoklio patikros paslaugą, elektroninių svarstyklių patikros paslaugą ir elektroninio arterinio kraujo spaudimo aparato patikros paslaugą, visgi, teismo vertinimu, tokie paslaugų pirkimai, net jei minėtos paslaugos suteiktos nevykdantiems ūkinės veiklos asmenims, yra vienetiniai ir bet kuris visuomenės narys metrologinės patikros paslaugomis buityje akivaizdžiai nesinaudoja. Sutrikus matavimo prietaiso veiklai yra įprasta kreiptis dėl remonto ar naujo daikto įsigijimo, o ne dėl metrologinės patikros.
19. Lygindamas ginčo ženklus vizualiai, teismas nustatė, jog grafinio ženklo žodinio elemento dalis yra tokia pati, kaip atsakovės buvęs pavadinimas ir domeno vardas. Ženklai, anot teismo, gali būti vertinami kaip vidutinio panašumo, kadangi grafiniame ženkle pagrindinis akcentas skirtas dizainui ir spalvinei išraiškai, kai žodiniai ženklai neturi jokios grafinės raiškos, naudojami užrašant bet kokiu šriftu ir tuo koncentruojamasi į žodžių turinį. Vertinant fonetiniu aspektu, žymenys taip pat yra vidutiniškai panašūs, nes grafiniame ženkle galimi fonetiniai elementai yra gausesni (KMC, Kauno, metrologijos, centras). Tas pat, anot teismo, pasakytina lyginant semantiniu požiūriu.
20. Kadangi paslaugomis suinteresuotos visuomenės dalies supratimo apie ieškovės ir atsakovės galimų teiktų paslaugų panašumą vertinimas nepateiktas, tai, anot teismo, vertinant bendrai, galima daryti išvadą, jog paslaugos yra panašios, kaip metrologinės paslaugos, t. y. vidutiniškai.
21. Vertindamas ieškovės pateiktas UAB „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausas, kuriomis ieškovė įrodinėjo vartotojų suklaidinimo galimybę, teismas nurodė, kad pateiktos apklausos atliktos tarp Lietuvos gyventojų, o ne tos visuomenės dalies, kuri naudoja metrologines paslaugas. Tyrimo rezultatuose nustatyta, kad gyventojai nurodė, jog UAB „Metrologijos centras“ ir AB „Vilniaus metrologijos centras“ gali priklausyti tai pačiai įmonių grupei (18,8 proc.), yra susijusios (20,6 proc. ir 12,7 proc.). Kitame tyrime aiškintasi Lietuvos gyventojų požiūrį į domeno vardo „metrologijoscentras.lt“ ir prekių ženklo „Metrologijos centras“ panašumą. Kadangi ieškovė nėra registravusi žodinio prekių ženklo „Metrologijos centras“, taip pat grafinio ženklo, tai apklausa negali būti vertinama. Trečiąjį tyrimą, kuriame vartotojams rodyta kortelė su registruotu grafiniu prekių ženklu ir klausta nuomonės, kam galėtų prekių ženklas priklausyti, teismas vertino kaip klaidinamojo pobūdžio, iš klausimų išsiaiškinti galimas įmonių ekonominių ryšių vingrybes, anot teismo, yra painu; ieškovės pavadinimas yra itin panašus į buvusį atsakovės pavadinimą, t. y. gali būti sunkiai atskiriamas. Be to, tyrimas atliktas netinkamoje visuomenės grupėje.
22. Apibendrindamas argumentus dėl ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo teismas padarė išvadą, jog nėra įrodyta tinkamos visuomenės dalies suklaidinimo galimybė. Tiek žymenys, tiek paslaugos yra panašūs tik iš dalies. Lyginimas atliktas pagal stipriai stilizuotą grafinį ženklą ir žodinį ženklą, dėl ko sulyginimas nėra vienareikšmis. Ženkluose sutampanti dalis yra sudaryta iš bendrinių žodžių metrologijos ir centras, kurie asociacijų su konkrečia įmone neturi. Grafiniame ženkle užrašyti žodžiai šiuo metu ieškovės veikloje nėra naudojami, nes įmonė „Kauno metrologijos centras“ yra išregistruota, taip pat nenaudojama ir santrumpa KMC, ieškovė šiuo metu paslaugų reklamai pradeda naudoti kitą vaizdinį ženklą.
23. Teismas nurodė, kad nors tam tikrais atvejais iš bendrinių žodžių sudarytas pavadinimas gali būti ginamas kaip prekių ženklas, tačiau ieškovės grafiniame ženkle esantis elementas „metrologijos centras“ turi būti vertinamas kaip nesaugomas ženklo elementas pagal PŽĮ 6 straipsnį. Žodžių junginys „metrologijos centras“ neturi skiriamųjų savybių, apibūdina metrologijos paslaugas teikiančią įstaigą ir turi bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje. Žodžių junginys „metrologijos centras“ neturi prekių atskyrimo savybės ir neatlieka prekių skiriamosios funkcijos, nes yra tam tikros veiklos organizavimo formos kasdieniu pavadinimu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad vartotojai žodžių junginį „metrologijos centras“ skirtų kaip prekių ženklą, kuris apibūdina ieškovės teikiamas paslaugas. Grafiniame ženkle yra įrašytas visas įmonės pavadinimas „Kauno metrologijos centras“, kuris galėtų būti tapatinamas su konkrečios įmonės veikla, tačiau tokios įmonės šiuo metu jau nėra, o ieškovės pavadinimas yra kitas.
24. Ieškovės 2020 m. lapkričio 5 d. raštu teiktus papildomus įrodymus, kad kaip prekių ženklai yra registruojami įprastai vartojami žodžiai, pvz., registruotas ženklas „e-unija“, „Šeimos kredito unija“, „proteino baras“, „restoranasnamie.lt“, teismas vertino kaip nereikšmingus, kadangi šioje byloje kitų ženklų registravimo teisingumas nėra vertinamas. Kita vertus, teismas nurodė, kad nėra draudžiama registruoti prekių ženklus, kurie sudaryti iš bendrinių žodžių, tačiau bendrinių žodžių junginys turi turėti skiriamąją reikšmę, kokios neturi žodžių junginys „metrologijos centras“.
25. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, jog ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės teisės, nebuvo pažeistos nei dėl apie du mėnesius trukusio ir geranoriškai pašalinto panašaus juridinio asmens pavadinimo naudojimo, nei dėl apie dvi savaites trukusio domeno vardo naudojimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nuostolių atlyginimas dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo negali būti priteisiamas.
26. Spręsdamas dėl galimos nesąžiningos konkurencijos teismas nurodė, kad ieškovės įrodinėti pažeidimai yra ypač trumpalaikiai, atsakovės panašaus juridinio asmens pavadinimo naudojimas truko ilgiausiai – apie 2 mėnesius, gavus ieškovės pretenziją skubiai pašalintas, pavadinimas pakeistas, pasinaudojimas ieškovės internetine svetaine neįrodytas, domeno pavadinimą sudarė tik du iš trijų ieškovės pavadinimo žodžiai, nebuvo nurodomas visas ieškovės įmonės vardas. Pagal tokius duomenis negalima nustatyti atsakovės veiksmų prieštaravimo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir kad tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
27. Teismas nustatė, kad domenas „metrologijoscentras.lt“ buvo naudojamas nukreipimui į atsakovės interneto svetainę www.metrologas.lt. Atsakovė pateikė UAB „Interneto vizija“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog domenas „metrologijoscentras.lt“ į puslapį http://metrologas.lt buvo nukreiptas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Atsakovės pateiktame antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. rugsėjo 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad jungiantis adresu www.metrologijoscentras.lt šis tinklapis yra nefunkcionuojantis ir nenukreipia į jokį internetinį tinklapį. Naudojantis Whois įrankiu adresu http://whoiss.serveriai.lt/ ir įvedus adresą www.metrologijoscentras.lt, nurodoma, kad tokios svetainės nėra. Kadangi reiškiamu reikalavimu turi būti siekiama realios teisių gynybos, o jau ieškinio reiškimo metu peradresavimo nebuvo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovei jo komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę (CPK 5 straipsnis).
28. Nurodydama su domenu susijusį reikalavimą ieškovė pabrėžė, jog atsakovė, atlikdama: 1) registravimo ir 2) naudojimo veiksmus pažeidė: 1) teises į juridinio asmens pavadinimą; 2) prekių ženklą; 3) autoriaus teises; 4) nesąžiningai konkuravo. Teismas nurodė, kad jau pateikė motyvus, kodėl nelaiko, kad ieškovė turi prekių ženklų savininko teises į žodžių junginį „metrologijos centras“, ir sprendė, jog ieškovės teisės gali būti kildinamos tik iš jos teisės į juridinio asmens pavadinimą „Vilniaus metrologijos centras“. Autoriaus teisių pažeidimo turinys neatskleistas ir nenustatytas.
29. Teismas konstatavo, kad ieškovės pavadinimas nėra toks pat, kaip domeno vardas, todėl nenustatytina, jog atsakovė naudojo kito juridinio asmens pavadinimą be juridinio asmens sutikimo. Domeno vardas taip pat nepatvirtina prisidengimo ieškovės juridinio asmens pavadinimu, kadangi pavadinimuose sutampa tik du bendrinę reikšmę turintys žodžiai. Teismui nėra pateikti duomenys, jog tam tikra suinteresuota visuomenė pavadinimą „metrologijos centras“ sieja išimtinai su ieškovės teikiamomis paslaugomis, o ne apskritai su metrologijos paslaugomis, kurios teikiamos tam tikroje įstaigoje. Nėra įrodyta, kad domeno vardo savininkas naudoja domeno vardą, siekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai (2004 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 874/2004) 21 straipsnio 2 dalis c) punktas). Todėl pagal byloje pateiktus įrodymus nenustatoma, jog atsakovė ryšium su domeno vardo registravimu ir naudojimu atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
30. Atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu nurodė, jog nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. gavo 2 380 Eur grynųjų pajamų iš veiklos be PVM. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, teismas sprendė, jog dėl ieškovės ir atsakovės pavadinimų didelio panašumo, kuo galėjo būti klaidinami vartotojai, ieškovė galėjo prarasti 500 Eur pajamų. Tokia suma, teismo vertinimu, laikoma teisingu nuostolių atlyginimu.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pasisakydamas dėl ieškovės atskiro reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises bei nesąžiningai konkuravo; pripažinti, jog atsakovė, registruodama ir naudodama domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises ir nesąžiningai konkuravo, teismas sprendė, kad fakto konstatavimas, kuris siekiamas vien dėl satisfakcijos, nėra teisminis teisių gynimo būdas, todėl bylą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių reikalavimų nutraukė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
32. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Vilniaus metrologijos centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sujungtų bylų ieškinius patenkinti, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Netinkamas ir nepagrįstas frazės „metrologijos centras“ vertinimas lėmė netinkamą išsprendimą reikalavimų, kurie susiję su juridinio asmens pavadinimo pažeidimais, prekių ženklų savininko teisių pažeidimais, domeno vardo naudojimu ir nesąžininga konkurencija. Teismo išvada dėl frazės „metrologijos centras“ yra ne tik tarpusavyje prieštaraujanti (tas pats „metrologijos centras“ viename žymenyje – įmonės pavadinime – yra pažeidimas, o kitame žymenyje – domeno varde – jau ne), tačiau ir prieštaraujanti nusistovėjusiai teismų praktikai.
32.2. Teismas viršijo savo įgaliojimus konkrečius ženklo elementus pripažinti nesaugomais ir bendriniais. Ženklų nesaugomų elementų konstatavimas gali būti atliekamas tik laikantis konkrečios procedūros, kurią nustato PŽĮ ir su juo susiję poįstatyminiai aktai. Be to, teismas, vertindamas frazės „metrologijos centras“ skiriamąjį požymį, buvimą bendriniais žodžiais ir tariamą aprašomumą, pažeidė daug vertinimo taisyklių, kurios yra nustatytos teismų praktikoje.
32.3. Frazė „Metrologijos centras“ ir lingvistinis jos vertinimas rodo, kad ši frazė bus suprantama ne kaip metrologijos paslaugas teikianti įstaiga, o kaip vieta, kurioje sukoncentruota veikla arba valdymas, tačiau ne metrologijos paslaugų, o būtent matavimo mokslo, pagalbinės istorijos šakos, tiriančios matavimo ir piniginių vienetų sistemų raidą, mokslo, tiriančio matavimus, jų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus. Kadangi aprašomą ir skiriamojo pobūdžio nebuvimą privaloma vertinti ginčo paslaugų atžvilgiu, o nei ieškovė, nei atsakovė nėra mokslo ar švietimo įstaigos ir tokių paslaugų neteikia – šių asmenų naudojamo žymens „metrologijos centras“ atžvilgiu nei aprašomumo, nei buvimo bendriniu konstatuoti neįmanoma.
32.4. Tai, kad nė vienas iš žodžių „metrologijos“ ir „centras“ tiesiogiai nenurodo jokių paslaugų, patvirtina, jog frazė „metrologijos centras“ kaip visuma jokios paslaugos konkrečiai nenurodo, o tai reiškia, kad bent jau minimalų skiriamąjį požymį ši frazė turi. Tą patvirtina ir teismų praktika.
32.5. Teismas suklydo atlikdamas frazės „metrologijos centras“ vertinimą ir nepagrįstai konstatavo, kad ši frazė yra aprašomoji ir neturi skiriamojo požymio, kai yra pagrindas konstatuoti, jog bent jau minimalus skiriamasis požymis, akivaizdu, egzistuoja. Frazė „metrologijos centras“ mažų mažiausiai turėjo būti vertinama kaip turinti skiriamąjį požymį (kad ir silpną), todėl teismas privalėjo vertinti vartotojų suklaidinimo tikimybę ir kitus pagrindus dėl ieškinyje nurodytų pažeidimų, o ne formaliais pagrindais šią pareigą atsisakyti vykdyti.
32.6. Jei teismas konstatavo, kad atsakovės pavadinimas „Metrologijos centras“ pažeidžia ieškovės teises į įmonės pavadinimą „Vilniaus metrologijos centras“ – neturėjo pagrindo atsisakyti konstatuoti, jog dėl tapataus (atsakovės pavadinimo atžvilgiu) domeno vardo naudojimo pažeidimo jau nėra.
32.7. Vien domeno vardo registracija nereiškia, kad pirmumo teisė naudoti tokį žymenį metrologijos paslaugoms priklauso tam asmeniui, kuris pirmiau domeno vardą registravo. Pagal byloje esančią medžiagą atsakovė domeno vardą registravo 2020 m. gegužės 13 d., tačiau domeno vardą naudoti kaip nukreipimą į savo interneto svetainę, susijusią su metrologijos paslaugomis, pradėjo tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tuo tarpu ieškovė prekių ženklo „Metrologijos centras“ (reg. Nr. 83496) paraišką pateikė ir prioritetą į šį žymenį metrologijos paslaugoms įgijo 2020 m. birželio 8 d. Vadinasi, atsakovė turi pirmumo teisę turėti domeno vardą „metroligijoscentras.lt“ tol, kol ši teisė nėra užginčyta remiantis ieškovės juridinio asmens pavadinimu. Tačiau kadangi atsakovė domeno vardo nukreipimui į metrologines paslaugas teikiančią savo svetainę nepradėjo naudoti iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. – šiuo atžvilgiu jau ieškovė turi pirmumo teisę drausti domeno vardo nukreipimą į svetainę, kurioje teikiamos tos paslaugos, kurios nuo 2020 m. birželio 8 d. ir yra apsaugotos ieškovės prekių ženklo paraiška.
32.8. Teismas neįsigilino į ieškovės reikalavimų esmę. Reikalavimai uždrausti naudoti domeno vardą nukreipimui buvo suformuluoti taip, kad tai nėra reikalavimas nutraukti domeno vardo nukreipimą, o reikalaujama uždrausti tokį domeno vardą naudoti, o tai apima draudimą atsakovei atlikti šiuo veiksmus nekonkretizuojant termino. Papildomai ieškovė remiasi ta aplinkybe, kad, pagal pateiktus įrodymus, tinkamai įvertinus frazės „metrologijos centras“ skiriamąjį požymį, konstatuotina, jog atsakovė pažeidė ieškovės teises į prekių ženklą „KMC Kauno metrologijos centras“. PŽĮ 14 straipsnyje aiškiai įvardyta teisė reikalauti uždrausti naudoti konkrečius žymenis, o teismų praktika patvirtina, kad domeno vardo nukreipimas yra laikomas naudojimu. Be to, atsakovė vis dar yra domeno vardo „metrologijoscentras.lt“ savininkė, todėl gali labai lengvai pratęsti domeno vardo nukreipimą į savo interneto svetainę.
32.9. Teismas, netinkamai įvertinęs frazės „metrologijos centras“ reikšmę, netinkamai nustatė ir ieškovės prekių ženklo „KMC Kauno metrologijos centras“ teisių apimtį. Viena iš esminių klaidų (be nurodytos), kurią teismas padarė – konstatavo, kad ieškovės prekių ženklo ir atsakovės teikiamos paslaugos yra tik vidutiniškai panašios. Metrologinė konkrečių aparatų patikra – sudėtine tokios paslaugos kaip matavimai (metrologiniai) dalis. Kai viena paslauga apima kitą, pagal teismų praktiką tai rodo, kad šios paslaugos yra tapačios.
32.10. Visos nurodytos ieškovės ir atsakovės paslaugos yra skirtos tiems patiems prietaisams, tiems patiems vartotojams, jos atliekamos tapačių, t. y. metrologinį išsilavinimą ir žinias turinčių, specialistų. Visa tai rodo tapatų lyginamų paslaugų vartotoją, tapačias realizavimo sąlygas, tapatų paslaugų šaltinį. Pagal teismų praktiką – vien tai rodo šių paslaugų ypač aukštą panašumą arba tapatumą.
32.11. Kadangi teismas neteisingai nustatė tiek ieškovės prekių ženklų ženklo dominuojančius elementus, tiek ir paslaugų tapatumą ir panašumą, teismas nepagrįstai netaikė Europos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią mažesnį panašumo laipsnį tarp prekių ar paslaugų gali kompensuoti didesnis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai. Šiuo atveju paslaugų tapatumas gali kompensuoti ženklų skirtumus.
32.12. Ieškovė neprašė, kad prekių ženklas „Metrologijos centras“, sukurtas pagal 2019 m. balandžio 29 d. sutartį su UAB „Happy Vilnius“, būtų pripažintas plačiai žinomu. Teismas ir pats pažymėjo, kad tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo, tačiau nepaisant to šį klausimą analizavo, kai tokios analizės būtinybės apskritai nebuvo.
32.13. Teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad ženklo reputacija yra svarbi taikant PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas teisių apsaugos priemones, ir tai įrodo, jog teismas neįsigilino nei į ieškinio pagrindus, nei į ieškovės žodinius paaiškinimus. Ieškovė dar kartą pažymi, kad ženklo reputacija šiame ginče yra svarbi ne PŽĮ prasme, o Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio prasme. Būtent šia nuostata remdamasi ieškovė ir įrodinėjo, kad žymuo „Metrologijos centras“ turi skiriamąjį požymį, nes nors jis iš karto sukūrus ir nebuvo registruotas – paraiška registracijai buvo paduota 2020 m. birželio 8 d. (reg. Nr. 83496).
32.14. Faktas, kad prekių ženklas „Metrologijos centras“ buvo užregistruotas, patvirtina, kad šis žymuo, sudarytas iš dominuojančios frazės „Metrologijos centras“ bei dekoratyvinių grafinių elementų, kurie ir vaizduoja metrologijos prietaisą, turi skiriamąjį požymį, kuris ir yra aktualus KĮ 15 straipsnio prasme. Faktas, kad prekių ženklo išraše skiltyje „Nesaugomi elementai“ nieko nėra įrašyta, rodo, jog vien žodinė frazė „Metrologijos centras“ yra savarankiškas skiriamąjį požymį turintis žymuo.
32.15. Teismas, per klaidą prekių ženklą vertindamas iš PŽĮ pozicijų ir reikalaudamas jo registracijos, kai ieškovė aiškiai nurodė, kad neregistruotą prekių ženklą „Metrologijos centras“ prašo vertinti iš KĮ pozicijų kaip žymenį, neturintį skiriamojo požymio, visiškai nepagrįstai nesivadovavo apklausos rezultatais.
32.16. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su žymens „Metrologijos centras“ reputacija, juos vertino selektyviai; nevertino pateiktų įrodymų visumos; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kai paaiškinimus skirtingų šalių atžvilgiu vertino skirtingai; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pagal teismų praktiką reputacijai nustatyti nėra privalomas absoliutus teismo įsitikinimas, kad reputacija yra; pažeidė pareigas parengiamojo bylos nagrinėjimo etape; rėmėsi aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinės situacijos.
32.17. Ieškovė pasisakė apie visą ginčo su atsakove priešistorę apie atleistą darbuotoją, kuri tapo atsakovės darbuotoja, ir nuo to momento prasidėjo visa eilė ieškovės teisių pažeidimų (atsakovė registravo klaidinančiai panašų įmonės pavadinimą, pasinaudojo autorių teisėmis, registravo ir naudojo domeno vardą) – šių veiksmų visuma ir kompleksiškumas patvirtina, kad atsakovė siekė pasinaudoti ieškovės intelektinės nuosavybės visumos (įskaitant ir žymens su skiriamuoju požymiu) reputacija (KĮ 15 straipsnis).
32.18. Atsakovės veiksmai, savavališkai naudojant žymenį, gali lemti, kad bent minimalų pakankamą išskirtinumą turinti frazė „Metrologijos centras“ išties taps bendrine fraze, nes pagal teismų praktiką, kuo rinkoje yra daugiau subjektų, naudojančių konkretų žymenį – tuo tokio žymens skiriamasis požymis mažėja (KĮ 15 straipsnis).
32.19. Ieškovė atliko vartotojų nuomonės tyrimą, kurio rezultatai patvirtina, kad abi įmones bent kažkokia ekonomine sąsaja sieja 52 proc. respondentų, o jokiomis sąsajomis nesieja tik 9,6 proc. respondentų. Ieškovė taip pat pasisakė apie visą iki bylos tarp šalių egzistavusį kontekstą, kuris taip pat patvirtina, kad atsakovė registravo savo pavadinimą aiškiai siekdama pasinaudoti ir ieškovės pavadinimo reputacija (kuri buvo keliama kartu su jau pateiktas įrodymais, patvirtinančiais žymens „Metrologijos centras“ reputaciją). Ieškovės pavadinimas yra naudojamas daugiau nei 60 metų, jis figūruoja daugelyje straipsnių tiesiogiai, ant klientams išrašomų sąskaitų be prekių ženklo visada būna nurodomas ir ieškovės pavadinimas ir pan. – visa tai rodo, kad ieškovės pavadinimas taip pat turi didelę reputaciją dėl užimamos rinkos dalies, didelių išlaidų į žinomumo didinimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nesąžiningumas dėl ieškovės pavadinimo kyla dviejų žymenų (įmonės pavadinimo ir domeno vardo) atžvilgiu.
32.20. Apklausos buvo atliktos tinkamoje visuomenės grupėje. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo reputacijos ir žinomumo didinimą faktiškai orientuoja ne tik į esamus siauro rato klientus, tačiau siekia dar labiau plėsti paslaugų spektrą į kuo platesnį ratą asmenų, įskaitant visus fizinius asmenis.
32.21. Atsakovė (turint omenyje visą iki bylos buvusį kontekstą) negalėjo nežinoti ieškovės pavadinimo, jos prekių ženklų ir reputacijos, interneto svetainės ir jos turinio, o tai reiškia, kad atsakovės veiksmų visuma iš esmės atitinka „free riding“ koncepciją, ir todėl atsakovės veiksmai negali būti laikomi sąžininga konkuravimo praktika.
32.22. Teismo sprendime konstatuota aplinkybė, kad ieškovės įrodinėjami pažeidimai yra ypač trumpalaikiai, KĮ 15 straipsnio prasme nėra reikšminga, nes minėto straipsnio kontekste yra nurodomos kitos būtinosios aplinkybės – būtent ieškovės galimybės konkuruoti sumažėjimas. Tad jei ieškovės galimybės konkuruoti buvo sumažėjusios nors ir vieną dieną, vadinasi, tą dieną atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie yra draudžiami. Pažeidimo trukmė yra aktuali ne konstatuojant pažeidimo faktą, o skaičiuojant nuostolius.
32.23. Teismas sistemiškai ignoravo savo pareigas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje tiek pateikus 2020 m. liepos 16 d. ieškinį, tiek bylas sujungus. Tačiau nurodytos pareigos teismas neignoravo atsakovės naudai. Todėl teismas pažeidė ieškovės teises į teisingą procesą bei šalių lygiateisiškumo principą.
32.24. Teismas spręsdamas ieškinio dalį dėl autoriaus teisių pažeidimų ir su jais susijusių nuostolių atlyginimo padarė proceso ir materialiosios teisės pažeidimus. Teismas pažeidė ieškovės teises į teisingą procesą, užkirsdamas kelią ieškovei dar parengiamajame bylos etape surinkti reikiamus įrodymus, o, remdamasis trečiojo asmens MB „Mingo IT“ paaiškinimais, pažeidė įrodymų vertinimo tvarką.
32.25. Ieškovei dėl pažeistų jos teisių per parengiamąjį bylos nagrinėjimo etapą nebuvo sudarytos pakankamos galimybės įvertinti atsakovės ir MB „Mingo IT“ vaidmenis darant autorių teisių pažeidimą ir sutikslinti ieškinio reikalavimus, keisti šalį tinkama ir pan. Teismas taip pat ignoravo teismų praktiką, kad teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, o tai reiškia, kad jei teismas ankstyvojoje bylos stadijoje (parengiamasis posėdis) susidarė nuomonę, jog atsakovė nėra tinkama šalis – pagal CPK 255 straipsnio 1 dalies 5 punktą turėjo pats nuspręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
Atsiliepimas
32.26. Atsakovės ir MB „Mingo IT“ paaiškinimai dėl to, kad tai ne ji atsakinga už ieškovės autorių teisių pažeidimą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja ieškovės teiktiems įrodymams.
32.27. Atsakovės pateikta sutartis su MB „Mingo IT“ dėl interneto svetainės ieškovės nesaisto. Atsakovės atsakomybė kyla ne iš sutartinių santykių, o iš civilinio delikto.
32.28. Byloje yra užfiksuota (tą pripažįsta ir teismas), kad interneto svetainė su konkrečiu turiniu buvo viešai prieinama konkretų terminą. ATGTĮ nenumato, kad pažeidimui konstatuoti būtų reikšminga pažeidimo trukmė.
32.29. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančius duomenis atsakovė yra tinkamas atsakovas. Gavus papildomų duomenų iš MB „Mingo IT“ atsakovas gali būti pakeistas arba tapti solidariu atsakovu. Todėl tolesnis bylos išsprendimas reikalauja pašalinti procesines pirmosios instancijos teismo klaidas, susijusias su MB „Mingo IT“. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
32.30. Teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimus, kadangi ieškovė aiškiai ir raštu įvardijo, kad nurodyta data (nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d.) yra susijusi tik su reikalavimu dėl žalos, tačiau ne dėl kitų reikalavimų, susijusių su autoriaus teisėmis. Teismas taip pat neįsigilino, ko šiais reikalavimais yra prašoma: kadangi pagal byloje esančius duomenis ieškinio teikimo dieną pažeidimo jau nebuvo, būtent todėl reikalavimas ir buvo suformuluotas ne prašant pažeidimą nutraukti, o uždrausti atlikti konkrečius veiksmus, nenurodant, kad uždraudimo prašoma konkrečiam terminui.
32.31. Teismas turėjo vertinti ne tai, ar pažeidimas dar vyksta, o tai, ar ATGTĮ 15 straipsnis, 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas leidžia reikšti reikalavimą su prašymu uždrausti atlikti veiksmus, pasinaudoti ieškovo autorių teisėmis. Atsakovė ir vėl gali pratęsti naudojimąsi ieškovės interneto svetainės turiniu, o dėl to gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala. Tokius veiksmus atsakovė gali ir vėl atlikti ne tiesiogiai pati, o prisidengdama trečiųjų asmenų pagalba, tyčia vengdama juos sukontroliuoti, kai jų daromi pažeidimai yra naudingi atsakovei. Tiesiog nukopijavus tekstą ir patalpinus jį į viešą interneto svetainę kartu su visa atsakovės kontaktine informacija buvo sutaupyta mažiausiai 180 Eur (be PVM). Pagal teisės aktus – ką pažeidėjas sutaupė, yra laikoma žala.
32.32. Teismas, vertindamas ginčo teksto originalumą, vadovavosi pasenusia teismų praktika dėl visiškai kito pobūdžio autorių teisių, taikė pernelyg aukštą originalumo įrodinėjimo standartą, nevertino įrodymų visumos. Todėl teismo sprendimas, susijęs su autorių teisėmis, naikintinas; pakartotinai į teismo posėdį iškviestinas dalyvauti MB „Mingo IT“; skirtinas laikas ieškovei įvertinti iš MB „Mingo IT“ gautą informaciją bei priimti sprendimą dėl atsakovo tinkamumo ir sutikslinti reikalavimus; byloje priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti dėl visų su autorių teisėmis susijusių reikalavimų.
32.33. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, ignoravo teisės aktų nuostatas (PŽĮ 75 straipsnio 5 dalis), teismų praktiką, rėmėsi susigalvotomis ir neegzistuojančiomis aplinkybėmis (tariamais teismo posėdžiais rugsėjo ir spalio mėn.), nepagrįstai vilkino ieškovės dar 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškinyje nurodyto prašymo išsprendimą. Visų šių veiksmų visuma lėmė, kad teismas užkirto ieškovei kelią teisės aktų nustatyta tvarka sužinoti, kokius faktiškai nuostolius patyrė (t. y. kokią naudą atsakovė gavo) ne tik dėl juridinio asmens UAB „Metrologijos centras“ naudojimo, tačiau ir dėl autorių teisių pažeidimo bei dėl domeno vardo nukeipimui naudojimo. Šį proceso trūkumą ieškovė prašo ištaisyti atsakovę įpareigojant įrodyti jos gautos naudos sumą.
32.34. Skundžiamame sprendime įvardytos aplinkybės, kad atsakovė dirbo nuostolingai, neturi reikšmės sprendžiant apie tai, kokią žalą atsakovė padarė.
32.35. Dėl nurodytų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas priteisti ieškovei nuostolius pagal atsakovės įrodytą gautą naudą. Atsakovei gautos naudos tiksliai neįrodžius, ieškovė prašo žalos sumą apskaičiuoti teismo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
32.36. Teismas (ypač gavęs ieškovės prašymą) turėjo prievolę įvertinti ieškinio reikalavimus ir skirti laiko ieškovei juos sutikslinti (jei būtų nustatyti trūkumai), nes tai leido ankstyva bylos stadija. Teismas neturėjo teisės jau ankstyvoje bylos stadijoje žinodamas, kad yra galimi trūkumai, juos palikti išspręsti (bylą toje dalyje nutraukiant) tik priimant sprendimą. Kita vertus, teismų praktikoje yra nemažai bylų, kuriose ieškovai prašydavo konstatuoti teisių pažeidimus, ir teismai tokius prašymus tenkindavo, tad ieškovės reikalavimai dėl pripažinimo visiškai atitinka nusistovėjusią teismų praktiką.
32.37. Ieškovė reikalavimus uždrausti konkrečius atsakovės veiksmus reiškė tik dėl tų pažeidimų, kuriuos atsakovė jau darė praeityje (naudojo domeno vardą, autorių teises) ir kuriuos realiai gali toliau tęsti ir ateityje. Ieškovė turi teisę reikalauti uždrausti konkrečius atsakovės veiksmus (kurie pasireiškia ne kaip vienkartinis veiksmas, kai padarius pažeidimą jo darymas nutrūksta, o kaip tęstinis veiksmas), kad būtų užtikrinta, kad jie nebus tęsiami ateityje.
Šalies argumentai
32.38. Ieškovė žodinio posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą atsiima. CPK nenumato galimybės atsiėmus reikalavimo jį vėliau vėl iškelti, todėl teismas privalėjo laikyti, kad tokio reikalavimo nėra ir atitinkamai sprendime dėl jo iš esmės nespręsti. Visgi teismas šį reikalavimą išsprendė iš esmės jį atmesdamas ir todėl padarė procesinį pažeidimą.
32.39. Sutiktina, kad ieškovė bylą nagrinėjant iš esmės savo pasisakymuose skyrė nemažai dėmesio tai aplinkybei, jog atsakovė registravo pavadinimą, pažeidžiantį ieškovės teises, jį faktiškai naudojo, ir todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti įpareigoti atsakovę pasikeisti pavadinimą. Tačiau tai ieškovė darė dėl nuostatos, kuri nurodyta CPK 94 straipsnyje.
32.40. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies. Be to, teismas nepagrįstai paskirstė išlaidas už reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Metrologinės patikros“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, netenkinti ieškovės prašymo priimti naujus įrodymus, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
33.1. Atsakovės pavadinimas buvo pakeistas į dabartinį pavadinimą UAB „Metrologinės patikros“, dar nepradėjus bylos, t. y. iki pirmojo ieškinio pateikimo. Taigi visą bylos nagrinėjimo laiką joks pažeidimas dėl juridinio asmens pavadinimo neegzistavo. Apeliantė kelia klausimą dėl tariamo pažeidimo, kurį sudarantys veiksmai buvo užbaigti / nutraukti dar iki bylos iškėlimo, pripažinimo jos teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu, nesąžiningu konkuravimu. Nors sprendimu teismas iš esmės pripažino, kad atsakovės buvęs juridinio asmens pavadinimas pažeidė apeliantės teisę į juridinio asmens pavadinimą (su kuo atsakovė nesutinka ir šią teismo sprendimo dalį ginčija savo pateiktu apeliaciniu skundu), apeliantė apeliaciniame skunde ginčija net ir jai palankius skundžiamo teismo sprendimo argumentus.
33.2. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, taip pat kiti teismo sprendimo argumentai (kuriems išvada dėl tariamo CK 2.39 straipsnio 3 dalies pažeidimo tiesiogiai prieštarauja) neginčijamai patvirtina, kad joks apeliantės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas nebuvo padarytas ir apeliantei dėl ankstesnio atsakovės pavadinimo įregistravimo jokios neigiamos pasekmės nekilo.
33.3. Atsakovė šioje byloje atsiliepimuose nurodė argumentus dėl frazės „metrologijos centras“ buvimo sudarytu išimtinai iš bendrinių kalbos žodžių, taigi sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Tad teismas, vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, privalėjo nagrinėti klausimą, ar teisės, kurias apeliantė siekia apginti, apskritai egzistuoja, ar tariamai pažeistas apeliantės teisių objektas yra saugomas įstatymo. Apeliantės skundo argumentai dėl neva peržengtų ginčo ribų yra nepagrįsti.
33.4. Frazė „metrologijos centras“ neturi jokio skiriamojo požymio tiek jį vertinant kaip žodžių junginį, tiek vertinant kiekvieną iš šį junginį sudarančių žodžių atskirai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo išvadomis dėl šios frazės neišskirtinumo ir jos atžvilgiu netaikomos PŽĮ apsaugos.
Šalies argumentai
33.5. Apeliantė neteisi teigdama, kad frazė „metrologijos centras“ neaprašo apeliantės teikiamų paslaugų, o lingvistine prasme neva galėtų kelti asociacijas ne su paslaugas teikiančia įmone, o su mokslo ir švietimo įstaiga. Be to, apeliantė remiasi neoficialiais internete prieinamais „žodynais“, kurių šaltiniai nėra nurodyti, todėl tokių duomenų (t. y. sąvokų išaiškinimų) patikimumas apskritai yra abejotinas.
33.6. Frazė „metrologijos centras“ jokiam vidutiniam protingam vartotojui neasocijuotų su mokslo ar švietimo įstaiga, o priešingai, asocijuotųsi su centralizuotai būtent metrologijos paslaugas teikiančia įmone. Pati apeliantė įrodinėja, kad apeliantės įstaiga veikia jau daugiau kaip 60 metų, taigi yra visuomenėje žinoma. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad ji investuoja dideles lėšas į juridinio asmens ir jo teikiamų paslaugų reklamą. Tuo apeliantė teigia, kad visuomenei „Vilniaus metrologijos centras“ yra žinomas kaip metrologijos paslaugas teikianti įmonė, o ne mokslinė institucija ar švietimo įstaiga.
33.7. Apeliantės argumentas, kad vien tai, jog apeliantės juridinio asmens pavadinimas buvo užregistruotas Juridinių asmenų registre, savaime reiškia skiriamųjų požymių buvimą, yra nepagrįstas. Nors CK 2.40 straipsnio 2 dalis formaliai nustato apeliantės akcentuojamą reikalavimą juridinio asmens pavadinimui, Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktai nenustato pareigos registruojant juridinį asmenį tikrinti, ar pavadinimas atitinka CK 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokio vertinimo neatlieka ir notaras.
33.8. Atsakovė sutinka su teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, kad atsakovė ne tik nepadarė jokių apeliantės teises pažeidžiančių veiksmų (t. y. atsakovė nėra tinkamas atsakovas byloje), bet ir apskritai apeliantės interneto svetainės turinys nėra saugomas autorių teisės objektas, kurio naudojimas galėtų būti ginamas reiškiant ieškinį teisme.
33.9. Apeliantės samprotavimai yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Trečiasis asmuo aiškiai nurodė, kad interneto svetainė neturėjo būti viešai randama per internetinės paieškos svetaines, t. y. jog ji tokia buvo itin trumpą laiką per klaidą, o klaida buvo skubiai ištaisyta, vos apie ją sužinojus. Kita vertus, jokie teisės aktai nenustato pareigos projektinėje interneto svetainėje nurodyti, kad tai yra interneto svetainės projektas ar nurodyti, kam ji priklauso, kas ją kuria.
33.10. Apeliantės pastaba, kad dabartinė atsakovės interneto svetainė yra iš esmės identiška projektinei svetainei, išskyrus apeliantės neva autorinius kūrinius, tik patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, jog svetainės swo.systems serveryje buvo patalpintas norint įvertinti ir išbandyti svetainės vizualinį vaizdą, joje tuo metu pateikiant atsitiktinį tekstą (kurį atsitiktinai parinko trečiasis asmuo).
33.11. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl neva procesinių pažeidimų, kiek tai susiję su trečiojo asmens paaiškinimų gavimu byloje, yra nepagrįsti. Tokie apeliantės argumentai nepagrindžia kokių nors procesinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų. Priešingai, tik parodo apeliantės pozicijos dirbtinumą.
33.12. Apeliantė nepateikė nė vieno argumento, kad byloje nagrinėjami neva autorinių teisių pažeidimai būtų sukėlę kokias nors realias neigiamas pasekmes. Akivaizdu, jei tokios pasekmės būtų, apeliantė jas būtų nurodžiusi ir būtų pareiškusi reikalavimus trečiajam asmeniui.
33.13. Apeliantės teiginys, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi dėl neva galimos jo atsakomybės ir dėl to jo paaiškinimai yra subjektyvūs, yra nepagrįsti.
33.14. Apeliantės nurodomi tariami prieštaravimai tarp trečiojo asmens paaiškinimų ir kitų bylos duomenų neegzistuoja – trečiojo asmens paaiškinimai yra nuoseklūs, o kiti byloje esantys duomenys juos papildo (atitinka atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties sąlygas).
33.15. Pati apeliantė nuo pat ieškinio pateikimo dienos savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne laiku, nesąžiningai, siekdama apriboti atsakovės teises teikti atsikirtimus dėl paskutinę minutę teikiamais prašymais teikiamų naujų įrodymų ar argumentų.
33.16. Atsakovei nėra keliami jokie apdairumo, rūpestingumo ar atidumo reikalavimai, nes ne atsakovė teikia interneto svetainės kūrimo paslaugą. Tokie reikalavimai galėtų būti keliami nebent paslaugą teikusiam asmeniui, bet tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės samprotavimai, kad atsakovė turėjo kontroliuoti, kaip trečiasis asmuo vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, yra nepagrįsti.
33.17. Atsakovė trečiajam asmeniui niekada neperdavė jokių duomenų pirminiam interneto svetainės projektui (dėl kurio turinio apeliantė kelia ginčą šioje byloje) ir negali būti už šį turinį atsakinga. Atsakovė taip pat niekada jokia apimtimi nesinaudojo projektine interneto svetaine, kai joje buvo apeliantės neva autorinis kūrinys; interneto svetainė nebuvo pasiekiama atsakovės interneto domenu „metrologas.lt“.
33.18. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė neįrodė (ir apskritai neįrodinėjo) jokių CK įtvirtintų prevencinio ieškinio sąlygų (CK 6.255 straipsnis), taip pat ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Teismas neturėjo pagrindo profilaktiškai nustatyti atsakovei draudimų atlikti neteisėtus veiksmus, nes tokius draudimus nustato įstatymai.
33.19. Apeliantės samprotavimai, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė keis savo jau esamos užbaigtos originalaus turinio interneto svetainės turinį, jį pakeisdama nuo apeliantės interneto svetainės nukopijuotu turiniu, kuris net neatitiktų atsakovės teikiamų paslaugų pobūdžio, nebūtų tiksliai pritaikytas būtent atsakovės veiklai, yra nelogiški.
33.20. Atsakovė apeliantės interneto svetainės teksto savo interneto svetainėje nenaudoja, niekada nenaudojo ir neturi jokio ketinimo jį naudoti. Atsakovė nesutaupė, nes jai interneto svetainę trečiasis asmuo sukūrė atlygintinai. Jei 180 Eur „sutaupymas“ būtų pripažintas žala ir priteistas apeliantei, tuomet būtent apeliantė sutaupytų atsakovės sąskaita.
33.21. Apeliantės interneto svetainėje pateikiami tekstai apie apeliantės įmonės teikiamas paslaugas, juridinio asmens valdymo struktūrą nėra nei literatūros kūrinys, nei mokslo ar meno kūrinys, taigi negali būti autorių teisių objektas.
33.22. Tai, kad apeliantės interneto svetainėje paskelbtus aprašomuosius tekstus neva kūrė apeliantės darbuotojai ir interneto svetainių (pastebėtina, interneto svetainių, o ne tekstų) kūrimo profesionalai UAB „Happy Vilnius“, taip pat tekstų suformulavimas tokiu būdu, jog jis būtų palankus apeliantės bendrovės rinkodaros tikslams, kad būtų lengviau randamas interneto paieškos variklių, nedaro šio teksto originaliu ir dėl to šis tekstas netampa autorių teisių objektu, saugomu ATGTĮ.
33.23. Apeliantė nepagrįstai sutapatina prekių ženklą su domenu, nes tai nėra lygiaverčiai dalykai. Šiuo atveju nėra ginčo, kad apeliantė savo veiklą vykdo domenu vmc.lt, kuris nėra panašus į atsakovės turimą domeną „metrologijoscentras.lt“. Apeliantė nesikreipė dėl neteisėto domeno „metrologijoscentras.lt“ naudojimo, o atsakovė teisėtai užregistravo domeną. Tokia registracija šioje byloje apeliantės nebuvo ginčijama. Apeliantė nėra pateikusi jokių atsakovės nesąžiningumo įrodymų dėl domeno „metrologijoscentras.lt“ registracijos ar naudojimo.
33.24. Atsakovė nepripažįsta, kad domeno „metrologijoscentras.lt“ registravimas ir naudojimas buvo neteisėtas ar sukėlė kokių nors nuostolių apeliantei. Šiuo metu atsakovė yra sustabdžiusi domeno funkcionavimą, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi, veiksmai, kuriuos apeliantė nepagrįstai traktuoja kaip pažeidimą, yra nutraukti. Atsakovė nepadarė jokio pažeidimo registruodama ir naudodama domeną. Todėl apeliantės teiginiai dėl neteisėto domeno naudojimo yra atmestini.
33.25. Domeno pavadinimas nėra tapatus nei juridinio asmens pavadinimui, nei prekės ženklui, todėl atitinkamai skiriasi ir taikomas teisinis reglamentavimas.
33.26. Apeliantės apeliaciniame skunde yra daroma nepagrįsta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014. Nurodyta kasacinio teismo nutartimi remtis šioje byloje nėra pagrindo, kadangi joje kasacinis teismas analizavo prekės ženklui tapataus domeno naudojimo teisėtumą.
33.27. Neginčijant domeno registracijos teisėtumo, apeliantės pretenzijos dėl domeno naudojimo yra nepagrįstos. Tai, kad apeliantė jau po to, kai atsakovė teisėtai įregistravo domeną, pateikė paraišką dėl prekės ženklo registravimo, nedaro neteisėtos nei atsakovės atliktos domeno registracijos, nei domeno naudojimo.
33.28. Principas „kas pirmas, tas laimi“ yra svarbus ir bendru atveju taikytinas, bet negali būti suabsoliutinamas, kai nustatomas trečiųjų asmenų teisių pažeidimas. Todėl esminė nustatinėtina aplinkybė bylose, kuriose įrodinėjamas trečiojo asmens teisių pažeidimas, yra atsakovo sąžiningumas. Šiuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo tik savo menamą pirmumo teisę ir atsakovės įregistruoto domeno panašumą į iš bendrinių žodžių sudarytą ir skiriamojo požymio neturintį apeliantės juridinio asmens pavadinimą, tačiau net nebandė įrodinėti atsakovės nesąžiningumo registruojant ir / ar naudojant ginčo domeną. Atsakovės sąžiningumas yra preziumuojamas ir nesąžiningumą šiuo atveju privalo įrodyti būtent apeliantė.
33.29. Apeliantė taip ir nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų realaus konkurencijos pažeidimo buvimą. Apeliantė neįrodė, kad atsakovė būtų siekusi nesąžiningai pasinaudoti apeliantės reputacija, jog dėl to būtų nukentėjusi apeliantės reputacija ar kitaip iškreipta konkurencija metrologijos paslaugų rinkoje. Net ir konstatavus kokį nors pažeidimą, reikalavimo dėl pažeidimo fakto konstatavimo patenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių nei apeliantei, nei atsakovei.
33.30. Nors ir reiškia reikalavimą priteisti žalą, apeliantė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde net nenurodo prašomos priteisti žalos dydžio. Net ir pripažinus kokių nors apeliantės teisių pažeidimus, iš atsakovės negali būti priteisiamas joks žalos atlyginimas, nes atsakovė dėl tokių tariamų pažeidimų negavo jokios turtinės naudos.
33.31. Apeliantė apeliaciniame skunde formuluoja prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie jos gautos naudos sumą, tačiau tokie duomenys atsakovės jau yra pateikti į bylą. Apeliantė atsakovės pateiktų duomenų tinkamumo nekvestionuoja. Nepaisant to, apeliaciniame skunde formuluoja neaiškius prašymus dėl papildomų duomenų išreikalavimo, net nenurodydama, kokių papildomų duomenų apeliantei reikia.
33.32. Apeliantė buvo atstovaujama advokato, todėl jai neabejotinai buvo ar turėjo būti žinomos visos jos procesinės teisės ir pareigos, be kita ko, pareiga pačiai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Pasisakydamas dėl reikalavimų ydingumo teismas pasisakytų ir dėl ginčo esmės, kas pažeistų CPK nuostatas, ir galėtų būti traktuojama kaip teismo šališkumas, išankstinės nuomonės turėjimas.
33.33. Ginčo dėl to, kad nė vienas iš byloje nagrinėjamų tariamų pažeidimų šiuo metu nesitęsia ir visi jie yra užbaigti, nėra. Apeliantė neįrodo jokių prevenciniam ieškiniui keliamų reikalavimų (CK 6.225 straipsnis ir kt.). Iš apeliantės suformuluotų reikalavimų spręstina, kad apeliantė siekia, jog teismas nustatytų atsakovei abstrakčius profilaktinio pobūdžio draudimus, t. y. iš esmės netiesioginius įpareigojimus laikytis įstatymo, ką atsakovė (kaip ir bet kuris kitas asmuo) ir taip privalo daryti.
33.34. Apeliantės pareikšti prevenciniai reikalavimai suformuluoti ydingai – neaiškiai, yra dvigubi, iš jų turinio negalima suprasti, ar prašoma uždrausti atlikti visus abstrakčius veiksmus, ar tik konkretų veiksmą. Tokie reikalavimai negalėtų būti tenkinami net ir nustačius prevencinio ieškinio sąlygas.
33.35. Apeliantė nurodo, neva atsisakiusi vieno iš ieškiniu pareikšto reikalavimo – dėl įpareigojimo atsakovei pakeisti juridinio asmens pavadinimą. Tačiau toks apeliantės atsisakymas niekur jokia forma nėra užfiksuotas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė reikalavimo atsisakė.
1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metrologinės patikros“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 500 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Vertinant pavadinimus panašumo aspektu, pažymėtina, kad panašumą yra sudėtinga nustatyti, nes reikia išsiaiškinti, ar panašumas yra tokio laipsnio, kad galėtų būti pripažinta kito asmens išimtinių teisių pažeidimu. To negalima nustatyti neatlikus analizės ar apklausos. Kita vertus, ginant teisę į juridinio asmens pavadinimą nepakanka tik nustatyti juridinių asmenų pavadinimų panašumo fakto. Taip pat turi būti įrodyta, kad pavadinimų panašumas klaidina visuomenę, pažeidžia asmens, kuris kreipiasi dėl pavadinimo gynimo, interesus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnis).
34.2. Teismas buvo nenuoseklus pripažindamas, kad apeliantė padarė pažeidimą, už kurį turėtų būti priteisiama žala ieškovei. Nesuprantama, kaip, teismui padarius sprendimo 28–29, 31– 32, 37 punktuose nurodytas išvadas, buvo galima padaryti išvadą, kad apeliantė padarė pažeidimą CK 2.39 straipsnio 3 dalies prasme, kai pripažįstant pažeidimą pagal šį CK straipsnį turi būti analizuojami iš esmės tie patys aspektai kaip ir sprendžiant dėl prekės ženklo / sąžiningos konkurencijos, dėl kurių pažeidimas pagrįstai buvo nepripažintas. Galiausiai, sprendime nurodoma, kad byla dėl ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą buvo nutraukta.
34.3. Apeliantė visada laikėsi pozicijos, kad realią savo veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. birželio 15 d. Apeliantė įsteigta tik 2020 m. gegužės mėnesį, tinklalapis padarytas tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimo 50 punkte aptartas 2 380 Eur mokėjimas buvo atliktas 2020 m. birželio 26 d. Ši mokėjimą atliko UAB „Capsa“, kuri, kaip ir daugelis kitų, nusivylusi ieškovės paslaugų įvykdymo terminais ir nesąžiningai didele kaina, pati skatino, konsultavo ir teikė pagalbą apeliantės akcininkams, steigiant metrologinių patikrų ir kalibravimo laboratoriją. Taigi, akivaizdu, kad šis mokėjimas buvo atliktas ne dėl tariamo pavadinimų panašumo tarp apeliantės ir ieškovės, o puikiai suprantant, kokiai bendrovei yra mokama už paslaugas. Kitas artimiausias mokėjimas buvo tik 2020 m. liepos 28 d., o tai akivaizdžiai parodo, kad apeliantė iki pavadinimo pakeitimo dienos realiai nevykdė ūkinės-komercinės veiklos, tik tvarkėsi organizacinius klausimus, kurie yra įprasti pradedant naują ūkinę-komercinę veiklą.
34.4. Tariamas pažeidimas dėl pavadinimų panašumo truko itin trumpai, apeliantė geranoriškai greitai pakeitė pavadinimą, buvo išrašyta tik viena sąskaita. Todėl akivaizdu, kad priteisti net penktadalį sumos nuo išrašytos apeliantės sąskaitos yra visiškai nepagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, apskritai neturėjo būti priteistas joks nuostolių atlyginimas, o jei turėjo, tai atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes jis ženkliai mažintinas. Pastebėtina, kad 180 Eur buvo už transportavimo paslaugas, o ne metrologines patikras.
Atsiliepimas
1. Ieškovė AB „Vilniaus metrologijos centras“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
35.1. Teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimui nėra privaloma įrodyti faktinio klaidinimo, o tik tokio klaidinimo tikimybę.
35.2. Įrodinėjant juridinių asmenų pavadinimų klaidinamą panašumą teismai remiasi tomis pačiomis taisyklėmis, kurios taikomos vertinant prekių ženklų klaidinamą panašumą. Papildomai (arba alternatyviai) ieškovas taip pat gali (tačiau tai nėra privaloma) remtis ir apklausų rezultatais.
35.3. Faktas, kad atsakovės vėlesnis pavadinimas yra paimta ieškovės pavadinimo esminė dalis (padarytas veiksmas, atitinkantis inkorporavimą), ir lemia, kad ginčo pavadinimai yra labai panašūs.
35.4. Ginčo pavadinimai skiriasi tik žodžiu „Vilniaus“, tačiau turint omenyje, kad miestų pavadinimai negali būti registruojami kaip atskiri juridinių asmenų pavadinimai (dėl to, kad pavadinimai yra vien tik aprašomojo pobūdžio ir nurodo įmonės veiklos teritoriją), žodis „Vilniaus“ didelės reikšmės vertinant panašumą neturi. Bet kuris vartotojas, pamatęs įmonės pavadinimą „Metrologijos centras“ ir „Vilniaus metrologijos centras“, pamanys, kad pirma įmonė yra globaliai veikianti (pvz., motininė) įmonė, o „Vilniaus metrologijos centras“ – su ta pačia įmone susijusi regione ar mieste veikianti įmonė.
35.5. Atsakovė neginčija, kad jos paslaugos, teiktos ankstesniu pavadinimu, yra tapačios ieškovės teikiamoms paslaugoms.
35.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pavadinimas yra suformuotas paėmus reikšmingą dalį ieškovės pavadinimo (inkorporavimas), jog įmonių paslaugos yra net ne panašios, o tapačios, taikytinas atstvėrimo principas, kuris reiškia, kad egzistuoja aukšto laipsnio visuomenės suklaidinimo tikimybė, kadangi vienintelį skirtumą (žodžio „Vilniaus“ buvimą) menkina (kompensuoja) faktas, kad ieškovės ir atsakovės teikiamos paslaugos yra tapačios.
35.7. Nors CK 2.39 straipsnio 3 dalis nereikalauja įrodyti faktinės visuomenės klaidinimo tikimybės, tačiau ieškovė atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris visuomenės suklaidinimo tikimybę įrodo ir faktiškai.
35.8. Įstatymų leidėjas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vartoja terminą „visuomenė“, o ne „vartotojas“ ar „informuotas vartotojas“. Todėl tiek teismas, tiek atsakovė ieškovės atliktai vartotojų apklausai taikė per griežtus kriterijus. Apklausa buvo atlikta būtent apklausiant visuomenę, kurios suklaidinimas CK 2.39 straipsnio atžvilgiu ir yra aktualus.
35.9. Visuomenės suklaidinimui įrodyti nėra privaloma įrodyti absoliutų klaidinimą. Civilinėse bylose teismai apklausų rezultatus vertina pagal esminį kriterijų: ar yra kritinė klaidinamų vartotojų masė.
35.10. Net jei ir būtų sutikta su atsakovės ir teismo argumentu, kad turėjo būti vertinama ne šiaip visuomenės nuomonė, o būtent vartotojų (ir ne bet kokių, o būtent metrologinių paslaugų užsakovų), rezultatai, akivaizdu, būtų panašūs, dėl tokių vartotojų turimų platesnių žinių apie verslą ir įmones.
35.11. Nors teismas apklausas atmetė ir dėl to, kad apklausa tariamai buvo atlikta su visos visuomenės atstovais, kai fiziniai asmenys savo asmeninėms reikmėms metrologines paslaugas užsako retai, tačiau teismas ignoravo faktą, jog apklausos metu buvo apklausta virš 1 000 respondentų ir visi jie buvo ne šiaip visuomenės atstovai, o respondentai, kurių amžius 18 metų ir vyresni. Vadinasi, absoliučiai visi apklausoje dalyvavę respondentai yra ne tik fiziniai asmenys, tačiau tuo pačiu yra (arba buvo ir išsaugojo žinias ir patirtį) įmonių darbuotojai, įmonių savininkai, specialistai ir pan.
35.12. CK 2.39 straipsnio 3 dalis yra skirta apsaugoti ne tik vartotojų interesus (t. y. asmenų, kurie, kaip įvardijo teismas, naudoja metrologines paslaugas), tačiau ir tų asmenų, kurie nėra vartotojai, o priešingai – patys teikia juridiniams asmenims paslaugas (pvz., ieškovei). Ieškovės atlikta apklausa būtent ir buvo atlikta taip, kad apimtų visą visuomenę, t. y. ne tik vartotojus, tačiau ir tokius asmenis, kurie nėra vartotojai, tačiau jie taip pat turi interesą nebūti klaidinami, nes yra esami, būsimi ar potencialūs ieškovės partneriai, paslaugų ieškovei tiekėjai ir jų darbuotojai.
35.13. Apklausos rezultatai pateikia atsakymus įvairiais pjūviais. Todėl ieškovės pateikta apklausa ir jos rezultatai gali būti vertinama su nedidele paklaida, tačiau byla yra civilinė, o ne baudžiamoji, todėl absoliutaus tikslumo įrodinėjant nėra reikalaujama.
35.14. Atsakovės „faktinių aplinkybių“ pristatymas apeliaciniame skunde prasideda praleidus visą ginčo priešistorę. Tačiau ir šis pristatymas yra vertintinas kaip subjektyvus įvykių vertinimas. Atsakovės veiksmų visuma parodo atsakovės sistemingą nesąžiningumą ir veiksmų prieštaravimą geros moralės principams, kurie yra aktualūs tiek taikant CK 2.39 straipsnio 3 dalies, tiek KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat priteisiant žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas neanalizavo atsakovės geros moralės, tačiau pažeidimai, susiję su geros moralės trūkumu, yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį.
35.15. Atsakovės nurodomas teismo nenuoseklumas neegzistuoja. Ieškovė mano, kad teismas nebuvo nuoseklus, tačiau dėl kitų priežasčių.
35.16. Tiek naujus įrodymus (nurodytą sąskaitą), tiek ir savo paaiškinimus dėl žalos atsakovė teikia pirmą kartą tik dabar, ir nėra aišku, kodėl to atsakovė nepadarė dar pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai, vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nei šių įrodymų, nei atsakovės komentarų vertinti negalėjo.
35.17. Atsakovė pateikia tik vieno kliento pavedimą. Nėra aišku, kiek dar klientų atsakovė turėjo (atsakovė atsiliepime pati referuoja ne tik į UAB „Capsa, bet ir „daugelį kitų, nusivylusių ieškovo paslaugų įvykdymo terminais ir nesąžiningai didele kaina“), kiek dar pajamų ir kitos naudos (be UAB „Capsa“) gavo.
35.18. Atsakovės teiginys, kad atsakovė iki pavadinimo pakeitimo dienos realiai nevykdė ūkinės komercinės veiklos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Priteisiant nuostolius yra reikšmingas tik faktas, kad atsakovė pajamų gavo, ir kokia buvo atsakovės gauta nauda.
35.19. Pažeidimas pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį konstatuojamas esant suklaidinimo tikimybei, o ne faktiniam suklaidinimui. Suklaidinimo tikimybė vertinama ne konkrečių klientų, o visuomenės atžvilgiu. Atitinkamai, atsakovės selektyviai pasirinktas vienas konkretus klientas ir faktas, kad tai būtent jis faktiškai nebuvo suklaidintas – neturi reikšmės, nes nuostoliai priteisti dėl to, kad tai visuomenė galėjo būti klaidinama.
35.20. Teismas nuostolius priteisė remdamasis pačios atsakovės pateiktais duomenimis ir remdamasis teisėmis, kurias teismui suteikia CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Jei atsakovė dabar kvestionuoja, kad teismas nepagrįstai vertino pačios atsakovės nurodytą pajamų sumą, atsakovei niekas netrukdė teikti informacijos taip, kad ji nebūtų klaidinanti, nevisiška ir niekuo nepagrįsta. Atsakovė posėdžio metu pati užginčijo, kad įrodinėti faktinės gautos naudos ji neprivalo. Kadangi atsakovė šia teise nepasinaudojo ir pareigos neįvykdė – ji turi prisiimti tokių savo veiksmų / neveikimo pasekmes, būtent, kad teismas nuostolius skaičiuos pagal atsakovės nurodytą informaciją, kurią dabar pati atsakovė ir ginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, pažeidus teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklus bei autoriaus teises, taip pat kitų civilinių teisių gynimo būdų taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
38. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų, kuriuos prašo priimti.
39. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
40. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė, be kita ko, teigė, kad ieškovės prekės ženkle esantis žodžių junginys neturi jokio skiriamojo požymio, taigi prie apeliacinio skundo pridėtas žodynų ištraukas apie žodžių „metrologija“ ir „centras“ reikšmę ieškovė neabejotinai galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei šie, nei kiti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nėra būtini, siekiant įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl juos atsisakoma priimti.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
41. Ieškovei priklauso teisė į juridinio asmens pavadinimą „Vilniaus metrologijos centras“; įmonės pavadinimas registruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“ 1991 m. sausio 22 d.
42. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (2-45-101)53-132-59 buvo atlikta ieškovės reorganizacija, prijungiant prie jos kitus juridinius asmenis, tarp jų AB „Kauno metrologijos centras“. Po reorganizacijos atlikimo ieškovei perėjo teisės į AB „Kauno metrologijos centras“ 2002 m. birželio 17 d. registruotą grafinį prekių ženklą, paraiškos padavimo data – 2001 m. spalio 3 d., registruotą 42 klasei inžineriniai darbai (ekspertizė), matavimai (metrologija), techniniai tyrimai, specialistų konsultacijos (nesusijusios su verslu):
44. Ieškovė naudojasi interneto svetaine www.vmc.lt.
45. Atsakovė įregistruota 2020 m. gegužės 12 d. pavadinimu UAB „Metrologijos centras“. 2020 m. liepos 16 d. atsakovės pavadinimas pakeistas į UAB „Metrologinės patikros“.
46. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės vardu įregistruotas domenas „metrologijoscentras.lt“. Nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. domenas naudotas nukreipimui į atsakovės interneto svetainę www.metrologas.lt.
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus: per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą į tokį, kuriame nebūtų frazės „Metrologijos centras“
47. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą ieškinio reikalavimą, pažeidė proceso teisės normas, nes proceso metu ieškovė šį ieškinio reikalavimą buvo atsiėmusi, todėl pagrindo spręsti šį reikalavimą iš esmės nebuvo.
48. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės argumentai, jog CPK nenumatyta galimybė atsiėmus reikalavimą jį vėliau vėl iškelti, yra teisiškai nepagrįsti. Toks draudimas – pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu – yra numatytas ieškinio atsisakymo atveju (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Ieškinio atsiėmimą reglamentuoja specialusis CPK 139 straipsnis, pagal kurį, be kita ko, atsiimti ieškinį (ar, kaip nagrinėjamu atveju, atskirą ieškinio reikalavimą), kai ieškinio kopija jau išsiųsta atsakovui, galima tik atsakovo sutikimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pozicija dėl aptariamo ieškinio reikalavimo būtų išreikšta, o vėliau ir įforminta, vienu iš išvardytų – ieškinio atsisakymo ar atsiėmimo – būdu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog, kaip teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas šį reikalavimą iš esmės, pažeidė proceso teisės normas.
49. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovei tenkančios pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus išplaukia taip pat pareiga tinkamai bei aiškiai išreikšti bylos eigoje pasikeitusią poziciją dėl ieškinio reikalavimų palaikymo, ypač tais atvejais, kai ieškovei, kaip nagrinėjamu atveju, atstovauja profesionalus teisininkas. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad dėl jos pareikšto reikalavimo – įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą – nėra priimtas teismo procesinis sprendimas nei šį reikalavimą palikti nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 2 dalis), nei šią bylos dalį nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės argumentai, jog visi jos pasisakymai dėl atsakovės pavadinimo buvo susiję ne su tuo, kad ieškovė palaiko reikalavimą, kurio byloje jau nėra, o su CPK 94 straipsnio nuostatos taikymu, atmetami kaip deklaratyvūs.
Dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises bei nesąžiningai konkuravo, bei pripažinti, jog atsakovė, registruodama ir naudodama domeno vardą „metrologijoscentras.lt“, pažeidė ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklą, autoriaus teises ir nesąžiningai konkuravo, nutraukimo
50. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad fakto konstatavimas, kurio siekiama vien dėl satisfakcijos, nėra teisminis teisių gynimo būdas, todėl byla dėl teisinių pasekmių nesukeliančių reikalavimų turi būti nutraukiama.
51. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl išvardytų ieškinio reikalavimų, arba padarė proceso teisės pažeidimą, nenustatęs ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, arba nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos kitose bylose, kuriose tapataus pobūdžio ieškinio reikalavimai yra formuluojami ir tenkinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį.
52. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išvardyti ieškinio reikalavimai nebuvo vieninteliai, kuriuos ieškovės buvo pareiškusi byloje – be šių reikalavimų ieškovė pareiškė dar keturis skirtingo pobūdžio ieškinio reikalavimus, ir apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiais dar civilinių teisių gynimo būdais ieškovės galimai pažeistos teisės galėjo būti, bet dėl teismo veiksmų nebuvo apgintos.
53. Antra, darydama nuorodas į kitas bylas ieškovė taip ir nepateikia konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad konkrečiai nagrinėjamoje byloje minėtų ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovei jokių teisinių pasekmių.
54. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės argumentai dėl netinkamai pritaikytų proceso teisės normų ar nukrypimo nuo teismų praktikos atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio reikalavimų uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės arba atsirasti žala: uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti ieškovės interneto svetainės turinį bei domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę
55. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti ieškovės interneto svetainės turinį, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad nei dabar, nei ieškinio reiškimo metu ieškovo teisės nebuvo pažeidžiamos (skundžiamo teismo sprendimo 17 punktas), ir panašiais motyvais atmetė ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę: kadangi jau ieškinio reiškimo metu peradresavimo nebuvo, tai nėra pagrindo uždrausti atsakovei jos komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovo svetainę (CPK 5 straipsnis) (skundžiamo teismo sprendimo 39 punktas).
56. Ieškovės teigimu, ji turi teisę reikalauti uždrausti konkrečius atsakovės veiksmus (kurie pasireiškia ne kaip vienkartinis veiksmas, kai padarius pažeidimą jo darymas nutrūksta, o kaip tęstinis veiksmas), kad būtų užtikrinta, jog jie nebus tęsiami ateityje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškinio reikalavimus, neįsigilino, ko minėtais reikalavimais buvo prašoma.
57. Ieškovė yra teisi, teigdama, kad intelektinę nuosavybę reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta galimybė taikyti tokį teisių gynimo būdą, kuriuo atsakovui būtų uždrausta atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (pvz., ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas, PŽĮ 70 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau, kaip ir bet kuriam kitam, taip ir šiam teisių gynimo būdui taikyti būtina nustatyti pakankamą faktinį pagrindą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas) <...> negali būti tenkinamas abstrakčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 28 punktas). Nors ieškovė motyvuoja, kad atsakovė gali pratęsti tiek naudojimąsi ieškovės interneto svetainės turiniu, tiek panaudoti domeno vardą „metrologijoscentras.lt“ nukreipimui į atsakovės svetainę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia grėsmė nėra reali.
58. Konkrečiai dėl ieškovės interneto svetainės turinio naudojimo ieškovė neginčija, kad toks naudojimas tęsėsi kelias dienas, konkrečiai, ieškovė byloje prašė ginti jos autoriaus teises už 5 dienų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų atnaujinusi ieškovės interneto svetainės turinio (teksto) naudojimą. Priešingai, atsakovė pateikė svarių argumentų, kodėl toks naudojimas yra mažai tikėtinas: atsakovės interneto svetainė yra užbaigta, pritaikyta būtent atsakovės veiklai ir nėra nustatyta jokių įtikinamų motyvų, kodėl atsakovė turėtų keisti savo interneto svetainės turinį, jį pakeisdama iš ieškovės interneto svetainės nukopijuotu turiniu, kuris nei atitiktų atsakovės teikiamų paslaugų pobūdžio, nei būtų tiksliai pritaikytas atsakovės veiklai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir nurodytas ieškovės interneto svetainės turinio (teksto) naudojimas, be to, kad naudojimas tęsėsi trumpai, nebuvo prieinamas interneto vartotojams įprastu būdu, o, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodomas per swo.systems serverį (http://swo.systems/metrologas/patikra.html, http://swo.systems/metrologas/kalibravimas.html http://swo.systems/metrologas/apie mus.html, http://swo.systems/metrologas/kontaktai.html, http://swo.systems/metrologas/index.html), kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog tai buvo bandomoji interneto svetainės versija, o ginčo tekstas patalpintas interneto svetainės kūrimo procese.
59. Dėl domeno vardo „metrologijoscentras.lt“ naudojimo nukreipimui į atsakovės svetainę byloje nustatyta, kad toks nukreipimas vyko nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, jungiantis adresu www.metrologijoscentras.lt šis tinklalapis yra nefunkcionuojantis ir nenukreipia į jokį internetinį tinklalapį. Naudojantis Whois įrankiu, adresu http://whoiss.serveriai.lt/, ir įvedus adresą www.metrologijoscentras.lt, nurodoma, kad tokios svetainės nėra.
60. Ieškovė nurodo, kad atsakovė vis dar yra domeno vardo „metrologijoscentras.lt“ savininkė ir todėl gali labai lengvai pratęsti domeno vardo nukreipimą į savo interneto svetainę. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių realią tokio nukreipimo grėsmę, ieškovė nenurodo, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė savo komercinėje veikloje aktyviai naudoja kitą domeno vardą – „metrologas.lt“. Pažymėtina ir tai, kad, nutraukusi domeno vardo „metrologijoscentras.lt“ naudojimą nukreipimui į savo svetainę, atsakovė iš esmės suprato, jog toks naudojimas gali sukelti jai neigiamų teisinių pasekmių, o tai, ypač po nagrinėjamos bylos iškėlimo, papildomai sumažina tokių veiksmų ateityje tikimybę.
61. Įvertinęs visas šias aplinkybes sistemiškai, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad pateiktų ieškinio reikalavimų tenkinimas nagrinėjamu atveju būtų labiau panašus į netiesioginį atsakovės įpareigojimą ateityje laikytis įstatymo (ką atsakovė, kaip ir bet kuris kitas asmuo, ir taip privalo daryti), o ne realią pažeistų teisių gynybą. Dėl šios priežasties skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo nuostolių atlyginimo kontekste (atsakovės apeliacinis skundas)
62. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės pavadinimas – UAB „Metrologijos centras“ – yra sudarytas paėmus du iš trijų ieškovės pavadinimo žodžių, žodžiai atsakovės pavadinime pateikiami tokia pačia seka, tokia pačia gramatine forma, skaičiumi, linksniu. Atsakovės veikla, kuri vykdoma naudojant ginčijamą pavadinimą, yra metrologinės patikros, taigi, sutampa su ieškovės vykdoma veikla. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovės juridinio asmens pavadinimas, buvęs nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d., gali klaidinti visuomenę dėl jo panašumo į anksčiau registruotą ieškovės juridinio asmens pavadinimą. Teismas konstatavo, kad, registruodama juridinio asmens pavadinimą, prieš tai nepatikrinusi pavadinimo panašumo, bei naudodama pavadinimą panašiai veiklai, atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pažeidė CK 2.39 straipsnio 3 dalį.
63. Atsakovė su teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad panašumą yra sudėtinga nustatyti, nes reikia išsiaiškinti, ar panašumas yra tokio laipsnio, jog galėtų būti kito asmens išimtinių teisių pažeidimu, o to negalima nustatyti neatlikus analizės ar apklausos; be to, ginant teisę į juridinio asmens pavadinimą nepakanka tik nustatyti juridinių asmenų pavadinimų panašumo fakto, taip pat turi būti įrodyta, kad pavadinimų panašumas klaidina visuomenę, pažeidžia asmens, kuris kreipiasi dėl pavadinimo gynimo, interesus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti atsakovės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.
64. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės, be kita ko, dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nėra vartojamas, kai sprendžiama dėl minėtos nuostatos taikymo, turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014). Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, suklaidinimo galimybė yra teisinė sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 6 punktas).
65. Atsakovė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pagal kurias ginčo pavadinimai skyrėsi tik vienu žodžiu – „Vilniaus“, likę du žodžiai: „metrologijos“ ir „centras“ – visiškai sutapo (gramatinė forma, skaičius, linksnis), taip pat sutapo jų pateikimo seka. Be to, atsakovės veikla, vykdoma naudojant ginčijamą pavadinimą, sutapo su ieškovės veikla.
66. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nors teisiniame reguliavime (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje) nėra expressis verbis (tiesiogiai) kalbama apie veiklos panašumą ar nepanašumą ir kad lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų veiklas reikėtų lyginti, vis dėlto juridinių asmenų veiklos panašumas galėtų turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę juridinių asmenų pavadinimų kontekste. Didesnis juridinių asmenų veiklų panašumo laipsnis sustiprintų juridinių asmenų panašumo laipsnį ir atvirkščiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017 41 punktą).
67. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl ginčo pavadinimų klaidinamo panašumo CK 2.39 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi šioje dalyje sprendžiama dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo, apeliacinės instancijos teismas nėra susaistytas pirmosios instancijos teismo atlikto kitų intelektinės nuosavybės objektų palyginimo, taip pat aplinkybės, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų, susijusių su juridinio asmens pavadinimu, civilinė byla buvo nutraukta. Atsakovei yra žinoma, kad pateiktas ginčo juridinio asmens pavadinimo vertinimas buvo atliktas sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris buvo išnagrinėtas iš esmės.
68. Atsakovė, ginčydama iš jos priteistą žalą bei jos dydį, nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo 50 punkte aptartas 2 380 Eur mokėjimas buvo atliktas 2020 m. birželio 26 d., ši mokėjimą atliko UAB „Capsa“, kuri, kaip ir daugelis kitų, nusivylusi ieškovės paslaugų įvykdymo terminais ir nesąžiningai didele kaina, pati skatino, konsultavo ir teikė pagalbą atsakovės akcininkams, steigiant metrologinių patikrų ir kalibravimo laboratoriją, todėl akivaizdu, kad šis mokėjimas buvo atliktas ne dėl tariamo pavadinimų panašumo tarp atsakovės ir ieškovės, o puikiai suprantant, kokiai bendrovei yra mokama už paslaugas. Atsakovės teigimu, kitas artimiausias mokėjimas buvo tik 2020 m. liepos 28 d., o tai akivaizdžiai parodo, kad atsakovė iki pavadinimo pakeitimo dienos realiai nevykdė ūkinės komercinės veiklos, o tik tvarkėsi organizacinius klausimus, kurie yra įprasti pradedant naują ūkinę komercinę veiklą.
69. Iš skundžiamo teismo sprendimo 50 punkto matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos, rėmėsi atsakovės 2020 m. lapkričio 4 d. raštu, kuriame atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. gavo 2 380 Eur grynųjų pajamų iš veiklos be PVM. Taigi pati atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, kad aktualiu laikotarpiu gavo pajamų, taigi vykdė ūkinę-komercinę veiklą, nors galimai ir nedidelio masto (kas įprastai būdinga naujai įsteigtoms įmonėms).
70. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog dėl ieškovės ir atsakovės pavadinimų didelio panašumo, kuo galėjo būti klaidinami vartotojai, ieškovė galėjo prarasti 500 Eur pajamų. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad gautos pajamos negalėjo būti juridinių asmenų pavadinimų klaidinamo panašumo rezultatas, nes jas gavo iš gerai informuoto kliento, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, šiuos argumentus, taip pat kitus, susijusius su galimai mažesniu žalos dydžiu (pavyzdžiui, dėl 180 Eur sumos kvalifikavimo), atsakovė turėjo teikti pirmosios instancijos teisme kaip bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
71. Dėl kitų atsakovės argumentų, t. y. kad pažeidimas dėl pavadinimų panašumo truko itin trumpai, atsakovė geranoriškai greitai pakeitė pavadinimą, buvo išrašyta tik viena sąskaita, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, įvertino tiek pažeidimo trukmę (palyginti su kitais byloje nagrinėtais galimo pažeidimo atvejais, šis (patvirtintas pažeidimas) truko ilgiausiai – kiek daugiau kaip du mėnesiai), tiek atsakovės pripažintą gautų pajamų dydį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad priteisti penktadalį sumos nuo išrašytos sąskaitos buvo visiškai nepagrįstą.
72. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl autoriaus teisių pažeidimo nuostolių atlyginimo kontekste
73. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės internetinė svetainė nėra ginama pagal ATGTĮ, atsakovės svetainė nebuvo skirta naudoti ir nebuvo naudojama komerciniais tikslais, todėl, teismo vertinimu, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos ieškovės autoriaus teisės (skundžiamo teismo sprendimo 14, 18 punktai). Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškovė prašė ginti jos autoriaus teises (priteisti žalą) už 5 dienų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 22 d.
74. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčo objektu esantis jos interneto svetainės turinys nėra autorių teisių objektas. Anot ieškovės, padarydamas tokią išvadą teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika dėl visiškai kito pobūdžio autorių teisių, taikė pernelyg aukštą originalumo įrodinėjimo standartą ir nevertino įrodymų visumos.
75. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kūrinio originalumas yra subjektyvi vertinamojo pobūdžio kategorija, kurios kvalifikavimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Kūrinio originalumo vertinimas skiriasi priklausomai nuo kūrinio pobūdžio. Teisės doktrinos požiūriu, šiuolaikinė autorių teisė skirtingiems kūriniams taiko skirtingą originalumo standartą: meninio estetinio pobūdžio kūriniams ir toliau taikomas originalumo reikalavimas, kad kūrinyje būtų atspindėta autoriaus asmenybė, o vadinamiesiems faktiniams ir funkciniams kūriniams (kompiuterių programoms, duomenų bazėms, taikomosios dailės kūriniams) – žemesnio lygio objektyviojo originalumo reikalavimas“ (Birštonas, R., ir kt. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 103) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020, nutarties 25, 29 punktai).
76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės interneto svetainės turinys (tekstas) savo turiniu ir paskirtimi atitinka funkcinio kūrinio sąvoką (byloje nėra paneigta, kad tekstą rengęs asmuo turėjo tam tikrą saviraiškos laisvę, pateikdamas su ieškove susijusią informaciją), o tokiems kūriniams, kaip pirmiau minėta, taikomas žemesnis originalumo laipsnis, reiškiantis, kad atitinkamo kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo. Vis dėlto, net ir pripažinus, kad ieškovės interneto svetainės turinys, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) veiklos išraiškos forma, gali atitikti originalumo reikalavimą ir būti autorių teisių objektas, tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas.
77. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatydamas dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis).
78. Iš byloje pateikto 2020 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovės interneto svetainėje patalpinto teksto, susijusio su dviejų ieškovės teikiamų paslaugų (patikros ir kalibravimo) bei valdybos atlygio politikos aprašymu (ieškovės apskaičiavimu, 219 žodžių), panaudojimo.
79. Byloje nustatyta, kad minėtas tekstas nebuvo prieinamas interneto vartotojams įprastu būdu, o nurodomas per swo.systems serverį (http://swo.systems/metrologas/patikra.html, http://swo.systems/metrologas/kalibravimas.html http://swo.systems/metrologas/apie mus.html, http://swo.systems/metrologas/kontaktai.html, http://swo.systems/metrologas/index.html), kas, kaip minėta, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo bandomoji interneto svetainės versija, o ginčo tekstas patalpintas interneto svetainės kūrimo procese, t. y. kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu svetainė nebuvo skirta naudoti komerciniais tikslais. Be to, teksto naudojimas minėtu būdu truko trumpai (5 dienas), teksto apimtis (219 žodžių) taip pat nedidelė.
80. Esant šioms aplinkybėms, teigti apie ieškovės realiai patirtą žalą nėra faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis). Ginčo tekstas užbaigtoje atsakovės interneto svetainės versijoje nėra naudojamas, todėl ieškovės argumentai apie atsakovės sutaupytas lėšas (180 Eur be PVM) atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
81. Atmesdamas nagrinėjamą ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas tik kaip vieną, bet ne vienintelį, iš argumentų nurodė, kad tai, jog atsakovė sudarė internetinės svetainės kūrimo sutartį, nedaro jos atsakinga už neteisingo svetainės maketo matomumo kodą (SEO) įvedimą (ir atitinkamai nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė yra atsakinga už svetainę kūrusio asmens veiksmus), todėl apeliaciniame skunde keliamas netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu klausimas ir su juo susijusios teismo pareigos, kurių, anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nevykdė, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai aktualūs. Atitinkamai ieškovės prašymai pakartotinai į teismo posėdį iškviesti dalyvauti trečiąjį asmenį MB „Mingo IT“, skirti laiko ieškovei įvertinti iš trečiojo asmens gautą informaciją ir priimti sprendimą dėl atsakovo tinkamumo bei sutikslinti reikalavimus negali būti tenkinami, nes tam nėra pakankamo teisinio pagrindo.
Dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo nuostolių atlyginimo kontekste
82. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagal prekių ženklų taisykles įrodinėjo jos pažeistas teises dėl atsakovės buvusio juridinio asmens pavadinimo ir domeno vardo naudojimo. Konkrečiai dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad atsakovė registravo įmonės pavadinimą, o be šio registravimo ir įmonės komercinės veiklos tokiu pavadinimu, nebūtų teisių į ieškovės juridinio asmens pavadinimą bei teisių į prekių ženklus pažeidimą; registravo ir nukreipimui pradėjo naudoti domeno vardą, o be šių veiksmų, nebūtų ieškovės teisių į ieškovės juridinio asmens pavadinimą bei teisių į prekių ženklus pažeidimo (antrojo ieškovės pareikšto ieškinio 9 punktas).
83. Taigi ieškovės pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo kontekste aktualus yra tik galimas ieškovės teisių į prekių ženklus pažeidimas, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aktualiu metu neregistruoto žymens vertinimu (t. y. kad teismas nepagrįstai taikė prekės ženklo pripažinimo plačiai žinomu institutą, kad neregistruoto žymens reputacija šiame ginče yra svarbi ne PŽĮ prasme, o KĮ 15 straipsnio prasme, ir kt.), apeliacinės instancijos teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų. Jei ieškovė norėjo gauti žalos atlyginimą ir dėl teisių į kitus žymenis pažeidimo (pavyzdžiui, numatytų KĮ), tą ji turėjo aiškiai nurodyti ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente (CPK 159 straipsnio 2 dalis). Pirmiau šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad bylos dalis pagal ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo nutraukta pagrįstai.
84. Taigi nagrinėjamoje byloje vertinama, ar buvo pažeistos ieškovės teisės į 2002 m. birželio 17 d. registruotą grafinį prekių ženklą , atsakovei registruojant juridinio asmens pavadinimą „Metrologijos centras“ bei registruojant ir naudojant nukreipimui domeną „metrologijoscentras.lt“, taip pat, ar šiais veiksmais ieškovei buvo / galėjo būti padaryta žalos.
85. Apibendrindamas argumentus dėl ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta tinkamos visuomenės dalies suklaidinimo galimybė. Tiek žymenys, tiek paslaugos yra panašūs tik iš dalies. Lyginimas atliktas pagal stipriai stilizuotą grafinį ženklą ir žodinį ženklą, dėl ko sulyginimas nėra vienareikšmis. Ženkluose sutampanti dalis yra sudaryta iš bendrinių žodžių „metrologijos“ ir „centras“, kurie asociacijų su konkrečia įmone neturi. Grafiniame ženkle užrašyti žodžiai šiuo metu ieškovės veikloje nėra naudojami, nes įmonė „Kauno metrologijos centras“ yra išregistruota, taip pat nenaudojama ir santrumpa KMC, ieškovė šiuo metu paslaugų reklamai pradeda naudoti kitą vaizdinį ženklą. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės nebuvo pažeistos nei dėl apie du mėnesius trukusio ir geranoriškai pašalinto panašaus juridinio asmens pavadinimo naudojimo, nei dėl apie dvi savaites trukusio domeno vardo naudojimo, o nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nuostolių atlyginimas dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo negali būti priteisiamas.
86. Apeliaciniame skunde ieškovė skiria pakankamai daug dėmesio ginčo žymenų, paslaugų palyginimui, cituoja teismų praktikoje taikomas taisykles ir pan., įrodinėdama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus žymenis, padarė tiek fakto, tiek teisės klaidų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad atskiri ieškovės argumentai galėtų būti pripažinti kaip pagrįsti, tačiau tai nepaneigia, jog aptariama bylos dalis buvo išspręsta iš esmės teisingai.
87. Pirmiausia byloje nėra paneigta, kad tarpusavyje buvo lyginami stipriai stilizuotas grafinis ženklas ir žodiniai ženklai (žymenys), dėl ko, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sulyginimas nėra vienareikšmis. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai (o tokiu yra ieškovės prekės ženklas), turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Kadangi ieškovės ginčo prekės ženklo vaizdinė dalis yra ypač ryški, stipriai stilizuota, nagrinėjamu atveju neturėtų būti suabsoliutinamas ginčo žymenų vien žodinių elementų palyginimas ir jų atitinkamas sutapimas.
88. Antra, nors ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prekės ženklo žodinė dalis „metrologijos centras“ neturi skiriamųjų savybių, apibūdina metrologijos paslaugas teikiančią įstaigą ir turi bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje, tačiau tuo pačiu ieškovė netvirtina, jog ši dalis turėtų stiprų skiriamąjį požymį, priešingai, ieškovė kalba tik apie „minimalų skiriamąjį požymį“. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 42–43 punktus). Kadangi nagrinėjamu atveju dėl ryškios ieškovės prekės ženklo vaizdinės dalies nėra pagrindo teigti nei apie (labai) panašų, nei juo labiau tapatų bendrą ginčo ženklų sukuriamą įspūdį, atitinkamai nėra taip pat pagrindo pripažinti visuomenės suklaidinimo galimybę.
89. Apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią mažesnį panašumo laipsnį tarp prekių ar paslaugų gali kompensuoti didesnis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, kuo didesnis lyginamųjų prekių ženklų paslaugų panašumas – tuo platesnis pačių prekių ženklų panašumo vertinimo diapazonas. Šiuo atveju paslaugų tapatumas, ieškovės vertinimu, gali kompensuoti ženklų skirtumus.
90. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ir atsakovės teikiamų paslaugų tik vidutinio panašumo nėra tinkamai pagrįsta, nes prieštarauja atitinkamai teismo išvadai, padarytai įvertinus ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą – pastaruoju atveju teismas konstatavo, jog atsakovės veikla yra metrologinės patikros, kuo sutampa su ieškovės veikla (skundžiamo teismo sprendimo 11 punktas). Be to, pati atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad buvo įsteigta ir kaip alternatyva ieškove nepatenkintiems klientams, tad teikiamos paslaugos iš tikrųjų yra daugiau nei vidutiniškai panašios.
91. Vis dėlto, kaip nurodoma teismų praktikoje, visuomenės klaidinimo galimybės vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą praktiką). Taigi bendra išvada dėl visuomenės suklaidinimo galimybės turi būti daroma, be kita ko, ir vertinant žymenų panašumo ir prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio santykį, t. y. didesnis prekių ar paslaugų panašumo laipsnis lemia didesnį žymenų panašumą ir atvirkščiai (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro -Goldwyn-Mayer Inc., Nr. C-39/97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017 36 punktas). Nors nagrinėjamu atveju ginčo paslaugų panašumo laipsnis yra aukštas, tačiau ginčo žymenų panašumo laipsnis yra palyginti žemas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog visuomenės suklaidinimo galimybė neegzistuoja.
92. Juo labiau, kaip minėta pirmiau, visuomenės klaidinimo galimybės vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant ir į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, o vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-313/2015). Nors ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju aktuali specializuota visuomenės dalis, kuriai yra nustatyta pareiga atlikti metrologinę patikrą, tačiau ieškovė nepaneigė to, jog metrologinės patikros yra specifinės paslaugos, o ūkinės veiklos nevykdančių fizinių asmenų tokių paslaugų pirkimai yra vienetiniai ir bet kuris visuomenės narys metrologinės patikros paslaugomis buityje akivaizdžiai nesinaudoja. Teikiamų paslaugų specifiškumas ir ribotas paplitimas suponuoja didesnį vartotojo dėmesį ir atitinkamai taip pat mažina suklydimo galimybę.
Žemesnės instancijos teismas
93. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atskirai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su ieškovės prekės ženklo žodinio elemento (kuris ir sutapo su atsakovės ginčo žymenimis) vertinimu kaip bendrinio.
94. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje viršijo savo įgaliojimus.
95. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 53 punktas).
96. Nagrinėjamoje byloje ieškovė argumentavo, kad jos, kaip prekių ženklo savininkės, teisės pažeidžiamos tuo, jog atsakovė registravo juridinio asmens pavadinimą bei naudojo domeno vardą, kurių žodiniai elementai sutampa su ieškovės prekių ženklo atitinkamais žodiniais elementais. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, be kita ko, nurodė argumentus, kad ieškovės prekės ženkle esantys žodžiai yra priskirtini prie aprašomųjų, bendrinių ir skiriamųjų požymių neturinčių žodžių. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo, jos teisių apimtis, t. y. aplinkybė, ar ieškovės žodinis žymuo apskritai turi skiriamąjį požymį ir gali būti saugomas, taigi gali būti pagrindas kvestionuoti kitiems subjektams priklausančias teises, sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiu atveju teismas, siekdamas tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo svarstyti šį klausimą ir juo pasisakyti (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 77 punktą).
97. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žodinį elementą „metrologijos centras“ pirmosios instancijos teismas vertino kaip tapusį bendriniu ne tik kasdienėje kalboje, bet ir sąžiningoje komercinėje veikloje, todėl ieškovės cituojamos žodynų ištraukos apie galimą terminų „metrologija“ ir „centras“ reikšmę savaime negalėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog žodžių junginys „metrologijos centras“ sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje (prekybos praktikoje) yra tapęs bendriniu. Tą netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad net 40,3 proc. apklaustųjų, dalyvavusių ieškovės užsakytoje apklausoje, konkrečiai dėl ieškovės registruoto prekės ženklo „KMC Kauno metrologijos centras“ negalėjo atsakyti į klausimą (ir (ar) nežinojo), kam šis prekių ženklas galėtų priklausyti.
98. Taigi, viena vertus, nėra paneigti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovės prekės ženkle esančių žodžių buvimo bendriniais, kita vertus, net ir laikant, kad šie žodžiai turi skiriamąjį požymį, šis vertintinas tik kaip minimalus, ir vertinant ginčo žymenis sistemiškai klaidinantis jų panašumas (atitinkamai ir prekių ženklo savininko teisių pažeidimas) nekonstatuotinas.
99. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisingumą pagrindžia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
100. Skundžiamame sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovės grafiniame ženkle užrašyti žodžiai šiuo metu ieškovės veikloje nėra naudojami, nes įmonė „Kauno metrologijos centras“ yra išregistruota, taip pat nenaudojama ir santrumpa KMC, ieškovė paslaugų reklamai pradeda naudoti kitą vaizdinį ženklą (skundžiamo teismo sprendimo 32 punktas). Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus laikotarpį, kuriuo, ieškovės teigimu, buvo pažeidžiamos jos kaip prekių ženklo savininkės teisės: kiek daugiau nei du mėnesiai (dėl juridinio asmens pavadinimo naudojimo) ir dvi savaitės (dėl domeno vardo naudojimo), spręsti, jog ieškovė patyrė realios žalos, nėra pakankamo pagrindo.
Dėl atsakovės domeno naudojimo ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą bei nuostolių atlyginimo kontekste
101. Pirmiau minėta, kad ieškovė konkrečiai dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalą buvo nurodžiusi, jog atsakovė registravo ir nukreipimui pradėjo naudoti domeno vardą, o be šių veiksmų nebūtų ieškovės teisių į ieškovės juridinio asmens pavadinimą (bei teisių į prekių ženklus (dėl to pasisakyta ankstesnėje nutarties dalyje)) pažeidimo (antrojo ieškovės pareikšto ieškinio 9 punktas). Ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., kai domeno vardas metrologijoscentras.lt buvo naudojamas nukreipimui į atsakovės interneto svetainę www.metrologas.lt.
102. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė teises į juridinio asmens pavadinimą prašė ginti remdamasi CK 2.42 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be juridinio asmens sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pavadinimas nėra toks pat kaip domeno vardas, todėl nenustatytina, kad atsakovė naudojo kito juridinio asmens pavadinimą be juridinio asmens sutikimo. Domeno vardas taip pat nepatvirtina prisidengimo ieškovės juridinio asmens pavadinimu, kadangi pavadinimuose sutampa tik du bendrinę reikšmę turintys žodžiai. Teismui nėra pateikti duomenys, jog tam tikra suinteresuota visuomenė pavadinimą „metrologijos centras“ sieja išimtinai su ieškovės teikiamomis paslaugomis, o ne apskritai su metrologijos paslaugomis, kurios teikiamos tam tikroje įstaigoje.
103. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek, kiek tai susiję su domeno vardo naudojimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje nustatytas faktines aplinkybes pagal CK 2.42 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti nei teisių ir pareigų, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, įgijimo, nei juridinio asmens pavadinimo naudojimo be juridinio asmens sutikimo. Priešingai nei ieškovės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012, nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškovės juridinio asmens pavadinimo ir atsakovės naudoto domeno tapatumas.
104. Pirmiau šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad bylos dalis pagal ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo nutraukta pagrįstai, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su domeno naudojimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl žalos įrodinėjimo proceso
105. Apeliaciniame skunde ieškovė atskirai kritikuoja pirmosios instancijos teismo veiksmus (neveikimą), sprendžiant jos prašymus dėl įrodymų išreikalavimo / įrodinėjimo naštos perskirstymo, ir teigia, kad teismas užkirto ieškovei kelią teisės aktų nustatyta tvarka sužinoti, kokius faktiškai nuostolius patyrė (t. y. kokią naudą atsakovė gavo). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, ieškovė pripažįsta, jog byloje buvo pateikta informacija apie atsakovės bendrąsias pajamas: ši informacija buvo gauta 2020 m. spalio 26 d., o informacija apie bendras pajamas, susijusias su konkrečiais laikotarpiais – 2020 m. lapkričio 4 d. (apeliacinio skundo 31 lapas); antra, ieškovė pati nurodo, kad PŽĮ 75 straipsnio 5 dalis apskritai nenumato, jog ieškovas turi prašyti perskirstyti įrodinėjimo naštą, nes pagal straipsnio formuluotę pareiga įrodinėti automatiškai tampa atsakovo pareiga, kai tik byloje pateikiami įrodymai apie atsakovo bendras pajamas, o tai, anot ieškovės, reiškia, kad atsakovei ši pareiga atsirado vėliausiai nuo 2020 m. spalio 26 d. net ir be atskiro ieškovės prašymo. Nurodyti ieškovės argumentai patvirtina, kad visais būtinais duomenimis vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo naštą ieškovė disponavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenkančios įrodinėjimo naštos paskirtis yra iš esmės sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę įrodyti jos gautos naudos sumą tampa savitikslis ir nesusijęs su realia ieškovės pažeistų teisių gynyba.
106. Ieškovės pozicijos ydingumą papildomai patvirtina tai, kad prašydama panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovei nuostolius pagal atsakovės įrodytą gautą naudą, ieškovė tuo pačiu prašo teismo tuo atveju, jei atsakovė tiksliai neįrodytų gautos naudos, žalos sumą paskaičiuoti pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nenurodydama jokių motyvų, kodėl teismo priteista 500 Eur suma šios nuostatos neatitinka.
107. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
108. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, remdamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, prašo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovė net dviejų posėdžių metu melavo, jog jokių pajamų negavo, ir tokie atsakovės veiksmai iš esmės prisidėjo prie to, kad teismas ir dėl šio melavimo atsisakė spręsti ieškovės prašymus dėl informacijos išreikalavimo, bei lėmė, jog ieškovė turėjo teikti teismui du papildomus prašymus; be to, atsakovė nesąžiningai derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo (iš pat pradžių neturėjo jokių ketinimų ginčą spręsti taikiai).
109. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).
110. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1– 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 49 punktas).
111. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai nepatvirtina buvus pagrindą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pirma, pagal ieškovės argumentaciją atsakovės pareiškimai apie pajamų negavimą tik prisidėjo prie to, kad teismas atsisakė spręsti ieškovės prašymus dėl informacijos išreikalavimo, taigi buvo viena iš, bet ne vienintelė priežastis. Antra, teigdama, kad atsakovė nesąžiningai derėjosi dėl taikos sutarties, ieškovė taip ir nenurodo, kaip toks atsakovės procesinis elgesys prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo (kokią jų dalį lėmė) (CPK 178 straipsnis).
112. Pirmiau šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad teismas turėjo pagrindą iš esmės išnagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą, taigi, ir paskirstyti už jį bylinėjimosi išlaidas.
113. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės prašymas iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
114. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
115. Pagal pateiktus dokumentus ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 028,50 Eur (su PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 3 630 Eur (su PVM). Ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tuo tarpu atsakovės, kaip neatitinkanti rekomenduojamo maksimalaus dydžio, mažinama iki 1 891,24 Eur. Įskaičius šias išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 862,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
116. Kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims pagal bylos rezultatą nepriklauso (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl papildomų paaiškinimų
117. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugsėjo 16 d. gauti ieškovės papildomi paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.
118. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
119. Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje ir ji draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Taip pat apeliaciniame procese nėra numatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-464/2021 ir kt.).
120. Kadangi ieškovė pateiktuose paaiškinimuose siekia atsikirsti į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, nors tokio procesinio veiksmo apeliacinis procesas nenumato, taip pat kartu siekia išplėsti ir savo apeliacinio skundo argumentų sąrašą, juos papildydama naujais motyvais, šiuos ieškovės paaiškinimus atsisakoma priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metrologinės patikros“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus metrologijos centras“ 862,74 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų, 74 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus metrologijos centras“ papildomus paaiškinimus (dokumento Nr. DOK-4250).