Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. S. ir trečiajam asmeniui A. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei E. K. ir trečiajam asmeniui A. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti (t. 2, b.l. 27-28).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (b. l. ) išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad būtinų nepilnametės A. S. vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. S. ir E. K. dukra (b. l. 7). E. K. pajamas laikotarpiu nuo 2014-07-18 iki 2015-01-31 sudarė vidutiniškai apie 300 Eur darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11-12), laikotarpiu nuo 2015-08-20 iki 2015-10-12 E. K. dirbo pas individulaią veiklą vykdantį asmenį A. M. (b. l. 146), nuo 2015-10-13 E. K. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas vidutiniškai 150 Eur darbo užmokestis (b. l. 125, 136, 146). E. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 9, 10, 119, 135). 2015-02-20 duomenimis už 2015 m. sausio mėnesį E. K. buvo mokama 15,06 Eur išmoka vaikui (b. l. 13), nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 E. K. išmokėta socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, iš viso: 1025,25 Eur (b. l. 14). E. K. ir A. S. gyvenamąją vietą yra deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). A. S. lanko Kauno lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), mokesčiui už A. S. išlaikymą įstaigoje, taikoma 100 proc. mokesčio lengvata, už 2015 m. lapkričio mėnesį mokestis už darželį buvo 6,18 Eur (b. l. 16,143-145). E. K. paskaičiavimu A. S. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 460 Eur suma (b. l. 17). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos E. K. ir R. S. sudarytos taikos sąlygos, šalys susitarė nustatyti nepilnametės dukters A. S. gyvenamąją vietą su jos motina E. K. (b. l. 18). R. S. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-02-29 Lietuvoje oficialiai nedirbo (b. l. 23, 123), jam nebuvo mokamos pensijos, kompensacijos ir pašalpos iš VSDFV biudžeto (b. l. 124). 2015-07-15 VĮ Registra pažymoje nurodyta, kad R. S. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 43), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, R. S. neturi (b. l. 44). 2016-02-15 VĮ Regitra duomenimis R. S. dviejų transporto priemonių – Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (b. l. 134). R. S. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015m. liepos mėn. sudarė vidutiniškai 721 Eur darbo užmokestis (b. l. 60, 61). R. S. 2012-11-05 sudarė Vartojimo kredito sutartį su Swedbank, AB, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2016-04-12 (b. l. 106-107). 2014-08-08 R. S. ir UAB „Mokilizingas“ sudarė tikslinės paskolos sutartį nurodytai prekei įsigyti, paskolos grąžinimo terminas – 2015-06-10 (b. l. 108, 109-110). R. S. vardu 2011-05-20 sudaryta neterminuota nuomos sutartis dėl 23/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos (b. l. 121-122). Iš pateikto E. K. sąskaitos išrašo matyti, kad ji moka mokesčius UAB „Cgates“ (b. l. 137-138). Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad A. K. moka mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (b. l. 140-142). 2016-02-13 R. S. susituokė su A. S. (po santuokos sudarymo – S.), 2016-02-09 medicininė pažyma patvirtina, kad A. S. laukiasi kūdikio, nėštumas – 30 savaičių (b. l. 147, 148). VSDFV Kauno skyriaus 2016-02-05 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31 informacijos apie A. S. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (b. l. 149). Byloje taip pat pateikti R. S. mokesčių kvitai (b. l. 150-154). Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-01 R. S. šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad, skyriaus nuomone, R. S. šeimos gyvenimo ir buities sąlygos svečiuotis dukrai A. S. tinkamos, mergaitei žaisti lauke bus skirtas uždaras kiemas, R. S. teigimu, išlaikymo dukrai vyras neteikia, laukia teismo sprendimo (b. l. 182). R. S. sutuoktinė A. S. neprieštarauja, kad R. S. dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), svečiuotųsi jų namuose su nakvyne (b. l. 183). City Service 2016-03-30 pažymoje nurodyta, kad pagal 2014-09-08 susirinkime patvirtintą investicijų planą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendra numatyta investicijų suma (kredito suma be valstybės kompensacijos) pagal parengtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą – 10224,85 Eur (b. l. 184).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Iš šalių pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad ieškovė prašo priteisti 150 Eur išlaikymą kas mėnesį, o atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka. Taigi, tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio. Atsakovas taip pat neginčija, kad vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas išlaikymas, kokio prašo ieškovė. Tačiau atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jeigu iš jo bus priteistas ir išlaikymas, ir išlaikymo įsiskolinimas, jis negalės vienu metu vykdyti prievolės visa apimtimi dėl savo pajamų. Be to, atsakovas turi ir kitą išlaikytinį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos, kurias sudaro išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, darželiui, būreliams. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Teismas pažymi, kad šalių ir jų atstovų pozicijos dėl išlaikymo dydžio nesutampa. Nors ieškovė nurodė, kad prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, o atsakovas su tokio dydžio išlaikymu iš esmės sutiko, tačiau šalių atstovai proceso metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus prašomo priteisti išlaikymo dydžius. Teismas sprendžia, kad pačių šalių valia, jų požiūris į ginčo objektą šiuo atveju yra svarbesni nei šalių atstovų laikymasis procesiniuose dokumentuose išreikštų pozicijų, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 150 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, ir kartu nepažeis kito atsakovo išlaikytinio interesų, nes atsakovas yra sveikas, darbingas, dirbantis, gauna didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, gyvena būste, kurio nuomos mokestis nedidelis – tik 12 Eur per mėnesį, be to, sutinka tokį išlaikymą teikti. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Pastebėtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti tokio išlaikymo, kuris būtų aiškiai viršijantis įprastinėje teismų praktikoje tokio amžiaus vaikui priteisimo išlaikymo dydį, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė pati vaiku nesirūpintų, neteiktų jam išlaikymo. Atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikė šalių nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2012-05-12 iki 2015-05-12, t.y. 36 iki ieškinio pateikimo dienos. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, t.y. skaičiuoja po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad vieną kartą atsakovas yra perdavęs jai 500 Lt, nupirkęs dukrai dviratuką, o atsakovo mama dukrai padovanojusi auksinius auskarus, kelis kartus atvežusi rūbų ir maisto. Atsakovas nurodė, kad neteikė dukrai išlaikymo, nes jo teikti negalėjo. Negalėjo teikti išlaikymo dėl to, kad ieškovė jam neleido to daryti, t.y. su juo nebendravo, atsisakydavo priimti pinigus, o jis nežinojo ieškovės sąskaitos. Be to, išlaikymą jis teikė maistu ir drabužiais, nes šiuos daiktus ieškovei nuveždavo jo motina. Jis pats savo lėšomis neprisidėjo prie jo motinos nuvežamų daiktų, nes laiko, kad tai bendros lėšos. Jo motina nuvažiuodavo kartą per vieną – tris mėnesius. Atsakovo kviesta liudytoja, V. G., kuri yra atsakovo motina, paaiškino, kad ji kas savaitę lankė anūkę, nešdavo jai pilnus krepšius maisto, drabužių iš savo parduotuvės. Ji anūkei yra padovanojusi auksinius auskarus, o ieškovei auksinį žiedą, prabangų laikrodį, auksinę grandinėlę. Jos sūnus jai pinigų už tą maistą ar drabužius neduodavo, nes tai jų bendros lėšos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog per 36 mėnesius, už kuriuos ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vaiko poreikiai buvo tokie, kad būtų tikslinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 200 Eur. Pažymėtina, kad pati ieškovė sutinka, jog iš atsakovo būtų priteistinas 150 Eur išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos, kad toks išlaikymas atitinka vaiko poreikius. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog ji gauna socialinę pašalpą, nes negauna išlaikymo, t.y. yra gavusi tam tikras lėšas, kurios kompensavo išlaikymo negavimą. Pašalpų gavimą patvirtina ir byloje esantys ieškovės prašymai išduoti pažymas apie bylos nagrinėjimą. Todėl teismas sprendžia, kad už laikotarpį nuo 2013-05-12 iki 1015-05-12 tikslinga skaičiuoti po 130 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Be to, išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina 144,81 Eur (500 Lt), kuriuos ieškovė nurodė kaip gautus iš atsakovo per minėtą laikotarpį. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis teikė išlaikymą maistu ir drabužiais. Atsakovas nurodė, kad savo lėšomis prie jo motinos teiktų dovanų neprisidėjo. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas pažymi, kad atsakovo motinos teiktos dovanos (dalis iš jų ne vaikui, o vaiko motinai) nelaikytinos išlaikymo vaikui teikimu, nes jos teiktos ne atsakovo lėšomis, o pačios atsakovo motinos iniciatyva. Be to, teismas pažymi, kad nei atsakovas, nei jo motina negalėjo nurodyti kokia ieškovei perduotų daiktų vertė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo nurodomų aplinkybių, o visos abejonės yra vaiko naudai. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad jis negalėjo teikti išlaikymo vaikui, nes jam tas nebuvo leidžiama, o jis nežinojo ieškovės sąskaitos. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs teikti išlaikymą, t.y., kad, pvz.: išlaikymą būtų pervedinėjęs pašto perlaida (žinojo ieškovės gyvenamąją vietą), būtų kreipęsis į notarą ir informavęs ieškovę, kad išlaikymą pervedinėja į notaro depozitinę sąskaitą, ar pan. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo konfliktiški santykiai, atsakovas neatleidžiamas nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Todėl iš atsakovo priteistinas 4535,19 Eur (130 x 36 – 144,81) išlaikymo įsiskolinimas.

Spręsdamas dėl atsakovo prašymo išdėstyti susidariusio išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą, teismas atsižvelgia į priežastis, dėl kurių susidarė išlaikymo įsiskolinimas, t.y. kad atsakovas tinkamai nesirūpino savo pareiga teikti vaikui išlaikymą, be to, net ir pripažindamas, jog turi teikti išlaikymą dukrai, ir iš esmės sutikdamas su reikalingo išlaikymo dydžiu, teismo proceso metu išlaikymo neteikė. Todėl teismas atmeta atsakovo argumentą, kad jis negalės teikti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vienu metu, nes turi dar vieną išlaikytinį. Teismas pažymi, kad atsakovas proceso metu dar neturėjo kito išlaikytinio, tačiau neteikė išlaikymo dukrai A. S.. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas piktnaudžiavo tokia padėtimi, nes proceso metu jo sutuoktinei laukiantis kūdikio atsakovas apie šitas aplinkybes žinojo, tačiau nesiekė sumažinti išlaikymo įsiskolinimo, kad vėliau, jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jo prievolė būtų mažesnė. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išdėstyti priteistą išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas yra keturių metų devynių mėnesių amžiaus. Vaikas nuolat gyveno su mama. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tėvas su vaiku gyveno tik kelis pirmus mėnesiu po vaiko gimimo, o per paskutinius metus tėvas ir vaikas vienas kito nematė. Be to, pažymėtina, kad atsakovas neturėjo kitų vaikų, kuriuos būtų auginęs. Todėl teismas nustatydamas vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, sprendžia, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Teismas priima ieškovės argumentus, kad vaiko ir tėvo ryšio nėra. Tuo tarpu sėkmingos tėvystės ir optimalios vaiko raidos pagrindą sudaro saugus vaiko prisirišimas prie tėvų. Tokio ryšio neesant, maksimalaus bendravimo nustatymas pažeistų vaiko interesus, nes jis būtų paimamas jam svetimo asmens, vežamas į svetimą aplinką. Todėl teismas sprendžia, kad toks ryšys pirma turi būti sukurtas, o po to išnyks priežastys, kliudančios maksimalų bendravimą. Taip pat atsižvelgiama į ieškovės poziciją, kad ji neprieštarauja, jog atsakovas su sūnumi bendrautų jai dalyvaujant. Be to, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad iš esmės jis sutinka dėl pereinamojo laikotarpio, kad sutinka pirmus susitikimus su vaiku praleisti dalyvaujant ieškovei, tačiau pereinamojo laikotarpio trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į tai kaip jam seksis bendrauti su vaiku ir kaip greitai vaikas prie jo pripras. Teismas sprendžia, kad tokie atsakovo argumentai logiški, rodo jo atsakingą požiūrį į bendravimą su vaiku ir siekį nepažeisti vaiko interesų. Kartu pažymėtina, kad tik numatomos bendravimo tvarkos nuoseklus laikymasis užtikrins atsakovo ir vaiko ryšio atsiradimą ir jo stiprėjimą. Todėl teismas nustato bendravimo tvarką, kurioje numatomas nuoseklus tėvo ir vaiko bendravimo laiko ilginimas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, nustato tokią bendravimo tvarką, kuri leis šalims aiškiai suprasti bendravimo laiką. Todėl pereinamuoju laikotarpiu nustatytina, kad atsakovas su dukra bendraus:

Penkis šeštadienius (primas šeštadienis – 2016-05-28) iš eilės nuo 15 val. iki 17 val., viešoje bendrai sutartoje vietoje, dalyvaujant E. K.;Penkis šeštadienius iš eilės, nuo 15 val. iki 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant E. K.;Tris mėnesius, kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant E. K.;Tris mėnesius, kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant E. K.;

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas su dukra bendrauja nedalyvaujant E. K., pasiimdamas dukrą išjos nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją grąžindamas:

kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant E. K.;Šv. Velykų švenčių metu bendrauja su dukra poriniais metais – pirmą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val., neporiniais metai – antrą Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val.;Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bendrauja su dukra poriniais metais Šv.Kūčių dieną nuo 11 val. iki pirmos Šv.Kalėdų dienos 19 val., neporiniais metais – Šv.Kalėdų antrą dieną nuo 11 val. iki 19 val.;2017 m. sausio 1 d. nuo 11 val. iki 19 val., ir kas dvejus metus tuo pačiu laiku;2018 m. gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki 2019 m. sausio 1 d. 11 val. ir kas dvejus metus tuo pačiu laiku;Neporiniais metais A. S. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) nuo 11 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose;Kiekvienų metų Tėvo dieną ir R. R. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini).Kiekvienų A. S. vasaros atostogų metu keturias savaites, informuodamas apie atostogų laiką E. K. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.Kiekvienų A. S. žiemos ir pavasario atostogų po tris dienas, informuodamas apie atostogų laiką E. K. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atostogų pradžios.Informacinių technologijų priemonėmis (telefonų, Skype), neribojant bendravimo, atsižvelgiant į A. S. norą.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tėvo ir vaiko bendravimą, ieškovė įpareigotina per tris dienas nuo dukters A. S. gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos pasikeitimo informuoti apie tai atsakovą bet kuria susisiekimo priemone (telefonu žodžiu ar SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.).

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. siekiant kuo greičiau užmegzti vaiko ir tėvo ryšį bei jį stiprinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje buvo nagrinėti du ieškinio ir vienas priešieškinio reikalavimas. Tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 58 proc. ((66+50)/2). Ieškinio kaina dalyje dėl išlaikymo priteisimo buvo 9600 (200 x 12 + 7200), o priteista 6335,19 (150 x x12 +4535,19), todėl šioje dalyje ieškinys patenkintas 66 proc. Dalyje dėl bendravimo tvarkos ieškinys patenkintas 50 proc., nes bendravimo tvarka nustatyta, tačiau ne tokia, kokios prašė ieškovė. Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 190,06 Eur (3 proc. nuo 6335,19) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 23,78 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pati ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc., t.y. nustatyta bendravimo tvarka, tačiau ne tokia kokios prašė atsakovas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 41 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Todėl iš ieškovės priteistina 95,50 Eur atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai.

Byloje susidarė 17,56 Eur pašto išlaidos. Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš atsakovo valstybei priteistina 58 susidariusių pašto išlaidų, t.y. 10,18 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-05-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4535,19 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 19 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį:Penkis šeštadienius (pirmas šeštadienis – 2016-06-04) iš eilės nuo 15 val. iki 17 val., viešoje bendrai sutartoje vietoje, dalyvaujant E. K.;Penkis šeštadienius iš eilės, nuo 15 val. iki 18 val. R. S. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą, bendrauja nedalyvaujant E. K.;Tris mėnesius, kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., R. S. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą, bendrauja nedalyvaujant E. K.;Tris mėnesius, kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val., R. S. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą, bendrauja nedalyvaujant E. K.;Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nepilnametė A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja nedalyvaujant E. K.. R. S. pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją grąžina:kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val.;Šv. Velykų švenčių metu poriniais metais – pirmą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val., neporiniais metai – antrą Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val.;Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas poriniais metais Šv.Kūčių dieną nuo 11 val. iki pirmos Šv.Kalėdų dienos 19 val., neporiniais metais – Šv.Kalėdų antrą dieną nuo 11 val. iki 19 val.2017 m. sausio 1 d. nuo 11 val. iki 19 val., ir kas antrus metus tuo pačiu laiku;2018 m. gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki 2019 m. sausio 1 d. 11 val. ir kas antrus metus tuo pačiu laiku;Neporiniais metais A. S. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) nuo 11 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose;Kiekvienų metų Tėvo dieną ir R. S. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini).Kiekvienų A. S. vasaros atostogų metu keturias savaites. R. S. informuoja apie atostogų laiką E. K. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.Kiekvienų A. S. žiemos ir pavasario atostogų po tris dienas.

R. S. informuoja apie atostogų laiką E. K. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atostogų pradžios.

Informacinių technologijų priemonėmis (telefonų, Skype), neribojant bendravimo, atsižvelgiant į A. S. norą.

E. K. įpareigojama per tris dienas nuo dukters A. S. gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos pasikeitimo informuoti apie tai atsakovą bet kuria susisiekimo priemone (telefonu žodžiu ar SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 224,02 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 95,50 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 50) bylinėjimosi išlaidas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.