- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2-105-335/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00929-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas attsovei, AB Šiaulių bankas, Lietuvos antstolių rūmai
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui antstoliui L. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB Šiaulių bankas, Lietuvos antstolių rūmai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, atstovaujamas advokato, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 5795,92 Eur nuostolių žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovo individuali įmonė (toliau-IĮ) pagal 2004-09-10 sudarytą su AB Šiaulių bankas kreditavimo sutartį jos įvykdymui užtikrinti buvo įkeitusi banko naudai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo IĮ susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, todėl bankas kredito sutartį nutraukė, kreipėsi į teismą dėl hipoteka įkeisto turto išvaržymo. 2009-05-12 Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį Nr. 28, kuria buvo nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytynių ir iš jo išieškoti banko naudai ieškovo IĮ negrąžinto kredito dalį, palūkanas bei žyminį mokestį. Akcentavo, jog šia nutartimi, kuri vėliau tapo vykdomuoju dokumentu, teismas leido parduoti turtą ir išieškoti būtent iš įkeisto turto atitinkamas sumas, o išieškoti iš ieškovo asmens ir jo asmeninių lėšų (pvz. gaunamo darbo užmokesčio) nebuvo leista. Nutartis kaip vykdomasis dokumentas buvo perduota vykdyti antstoliui L. J., išvaržytas įkeistas turtas, kurį realizavus buvo padengta tik dalis IĮ skolos bankui, t. y. 3 894,26 Eur. Ieškovo atstovo manymu vykdomoji byla privalėjo būti užbaigta, vykdomasis dokumentas (nutartis) grąžintas bankui, bet atsakovas, užuot ją užbaigęs, esą pasielgė neteisėtai ir veikdamas ultra vires, prisiimdamas teismo įgaliojimus, nukreipė išieškojimą į patį ieškovą –2016-05-24 priėmė patvarkymą dėl skolos išiekojimo įpareigodamas UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurioje ieškovas dirbo, išskaityti atitinkamas sumas iš jo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Taip laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo iš jo darbo užmokesčio neteisėtai buvo išieškota 4053,50 Eur suma ir dar tam tikros sumos nurašytos nuo ieškovo banko sąskaitoje esančių lėšų – iš viso 9 190,18 Eur suma banko reikalavimams dengti. Taigi laikė, kad iš įkeisto turto teisėtai, neperžengiant vykdomojo dokumento (nutarties) ribų buvo išieškota tik 3 894, 26 Eur suma, o neteisėtai, be atskiro teismo sprendimo išieškota suma sudaro 5 295,92 Eur (9190,18 - 3894,26), kuri yra ieškovo patirta žala atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. išieškant iš ieškovo kaip subsidiaraus skolininko turto, kuris nebuvo įkeistas. Todėl 2020-04-19 ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu nutraukti išieškojimą jo atžvilgiu ir nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką. Antstolis pripažinęs, kad išieškojimas į ieškovą buvo nukreiptas neteisėtai, 2020-04-22 atšaukė minėtą ankstesnį patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-05-06 patvarkė užbaigti vykdomąją bylą. Tuomet ieškovas per atstovą 2020-06-22 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl neteisėtais antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bet jis nesutiko lėšų grąžinti, kadangi jų savo žinioje nebeturėjo, į pretenziją raštu neatsakė. Tad dėl jo manymu pažeistų teisių gynybos pateikė ieškinį teismui reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovą sumokėti 5295,92 Eur nuostoliams atlyginti ir 500 Eur išlaidų, patirtų žalos įvertinimui. Teigė, kad šiuo atveju taikytinos Civilinio kodekso (toliau - CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, antstolis, nuo 2009-06-08 iki 2020-05-06 vykdė išieškotojui AB Šiaulių bankui piniginių sumų išieškojimą iš skolininko IĮ, kurių banko naudai buvo priteista 27811,24 EUR skolos, 37,07 EUR žyminio mokesčio, sutartinės ir procesinės palūkanos. Vykdant 2009-05-12 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 28 buvo realizuotas skolininkui priklausęs kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas. Šio turto realizuota už 3894,026 Eur ir R. V. IĮ neturint turto, išieškojimas buvo nukreiptas į įmonės savininko (ieškovo) turtą, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 673 straipsniu, kuriame imperatyviai nurodyta, jog jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos ir savininko turtą. Todėl ir areštavo jo banko sąskaitas, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo ieškovo darbovietei nurodė atlikti išskaitas iš jo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Pažymėjo, kad vykdymo laikotarpiu iš skolininko jis negavo skundų dėl antstolio veiksmų – nebuvo apskųstas nei vienas procesinis dokumentas, kurio pagrindu buvo išieškomas įsiskolinimas iš R. V.. Ginčams dėl išieškojimą vykdančio antstolio veiksmų ir/ar priimamų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo CPK yra numatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o ieškovas ja nepasinaudojęs betarpiškai kreipėsi į teismą. Be to, visos vykdymo procese išieškotos sumos buvo pervestos į AB Šiaulių banko atsiskaitomąją sąskaitą ir jis, antstolis, jomis nedisponavo, jų neįgijo.
Teismo posėdžiuose palaikė savo argumentus. Akcentavo skolininko pareigą domėtis vydymo eiga, o tuo tarpu ieškovas tuo nesidomėjo, patvarkymų neskundė, buvo parašęs pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savo atžvilgiu. Nesant IĮ turto, jis, antstolis, išieškojimą buvo nukreipęs į jos savininko turtą, kas esą atitiko įstatymo reikalavimus ir nesąžiningo ieškovo interesai šiuo atveju neturėtų būti ginami.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu ir teismo posėdyje su ieškiniu irgi nesutiko, palaikė antstolio poziciją. Nurodė, kad bankas yra ieškovo IĮ (kurios kodą nurodė klaidingai, nes teisingas į.k. (duomenys neskelbtini)) kreditorius. 2004-09-10 tarp banko ir R. V. IĮ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas šiai įmonei suteikė 50 000 Lt (14 481 Eur) kreditą iki 2006-09-08. 2006-05-10 sutartimi kredito suma buvo padidinta iki 109 200 Lt (31 626,51 Eur) sumos ir kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2011-05-09.
Prievolių bankui įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamas turtas: 0,8900 ha žemės sklypas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), eantis (duomenys neskelbtini), 2,8200 ha žemės sklypas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,7300 ha žemės sklypas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat 2007-05-03 tarp banko ir IĮ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas įmonei suteikė 57 000 Lt (16 508,34 Eur) kreditą iki 2009-05-02, o prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti I. V. priklausantys 2 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
Skolininkas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal nurodytas kreditavimo sutartis ir kreditų negrąžino, todėl kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta prieš terminą. Bankas kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. 2009-05-12 priimta šio teismo hipotekos teisėjo nutartis Nr. 28 dėl turto pardavimo iš varžytynių ir 96 026,66 Lt (27 811,24 Eur) skolos, 128 Lt (37,07 Eur) žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo.
Be to, 2009-05-12 priimta kita šio teismo hipotekos teisėjo nutartis Nr. 29 dėl turto pardavimo iš varžytynių ir 59 342,82 Lt (17 186,87 Eur) skolos pagal vėlesnę kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo.
Hipotekos teisėjo nutartys buvo perduotos antstoliui L. J. vykdyti. Šiuo metu visas bankui įkeistas turtas, skirtas prievolių įvykdymui, yra realizuotas skolos išieškojimo vykdymo procese.
Pažymėjo, kad 2020-10-14 dienai R. V. IĮ neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 18 919,09 Eur + 6 proc. dydžio metinės palūkanos, o pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 17 447,94 Eur + 12,7 proc. metinių palūkanų – iš viso 36 367.03 Eur. Bankas nesutiko, kad antstolis ieškovui padarė jo įvardinto dydžio žalą, nes už IĮ prievoles atsako savininkas ir taip buvo sumažintas prievolės bankui dydis, o tai negali būti traktuojama kaip žalos padarymas ieškovui. Antstolio veiksmai pagal nusistovėjusią teisminę praktiką banko atstovės nuomone buvo teisėti, įstatyme numatytų pagrindų antstolio civilinės atsakomybės taikymui nėra.
Trečiasis asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė, kad 2009-05-12 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų hipotekos teisėjo nutartimi Nr. 28 buvo leista priverstinai parduoti iš varžytynių ir išieškoti iš R. V. įkeisto turto banko naudai jo IĮ negrąžintą kreditą su palūkanomis.
Nutartis kaip vykdomuosius dokumentus vykdė antstolis L. J., t. y. atsakovas ir juos gavęs jis pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta, realizavus bankui įkeistą turtą iš ieškovo IĮ buvo išieškota 3894,26 Eur dydžio skolos dalis, o nepadengtas įsiskolinimas –36367,03 Eur. Pagal LR antstolių įstatymo 3 straipsnio l dalį antstoliai privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tačiau antstolis L. J. 2016-05-24 priimtu patvarkymu išieškojimą nukreipė į IĮ savininką R. V., įpareigodamas jo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaitinėti skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Tokiu būdu iki tokio patvarkymo atšaukimo (2020-04-22) kartu su nurašytomis iš banko sąskaitos lėšomis kreditoriaus naudai buvo išieškota 5295,92 Eur. Visiškai sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo, nesant teismo sprendimo (nutarties) savo iniciatyva subsidiariai nukreipti išieškojimą į IĮ savininko R. V. turtą, juo labiau, kad to niekada neiniciavo kreditorius AB Šiaulių bankas, bet 2009-06-01 raštu Nr. 201 kreipdamasis į antstolį prašė negrąžintą kreditą su delspinigiais ir palūkanomis išieškoti iš R. V. IĮ.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 673 straipsnio norma (būtent kuria remiasi atsakovas), pagal kurią individuliai įmonei neturint pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti kaip šiuo atveju, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą, turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (be kita ko, su CPK 586 ir 648 straipsnių normomis), kaip nustatanti išieškojimo eiliškumą tuo atveju, kai vykdomas neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) skolų išieškojimas. Tačiau ši norma nesuteikia teisės nukreipti neribotos atsakomybės juridinio asmens skolų išieškojimo į tokio asmens savininko turtą, kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas. Ir kasacinis teismas pasisakė, jog antstolis toje situacijoje veikė ultra vires, t. y. neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016, taip pat 2020-08-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis civ.byloje Nr. e2S-1272-577/2020).
Taigi antstolis L. J. neturėjo teisėto pagrindo 2016-05-24 patvarkymu nukreipti skolos išieškojimą į ieškovo kaip IĮ savininko turto, nes prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva, o pagal įstatymą individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš IĮ veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme. (LAT 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012, 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
Būtent antstolis 2020-04-22, tuoj pat po ieškovo kreipimosi į jį, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė savo ankstesnį 2016-05-24 priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo darbo užmokesčio ir 2020-05-06 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vadovaudamasis minėtose LAT nutartyse suformuota praktika bei pripažinęs, kad išieškoti iš subsidiariosios atsakomybės skolininko gali nustatyti tik teismas, užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą (nutartį Nr. 28) grąžino išieškotojui AB Šiaulių bankas. Vadinasi, pats antstolis pripažino, jog išieškojimo nukreipimas į ieškovo turtą (pinigines lėšas) buvo neteisėtas jo veikimas. Ir taip veikiant iš ieškovo kaip skolininko neteisėtai buvo išieškota 5295, 92 Eur suma (9190,18-3894,26 Eur, tame tape 4053,50 Eur iš darbo užmokesčio), kuri pervesta bankui ir tai teismo nuožiūra galėtų būti vertinama nepagrįstu išieškotojo praturtėjimu. 2020-06-22 ieškovas per savo atstovą pateikė pretenziją antstoliui dėl žalos, padarytos jo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, į kurią atsakovas raštu neatsakė ir jos neatlygino.
Nėra abejonės, kad antstoliui, kaip profesine veika užsiimančiam valstybės įgaliotam asmeniui, nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju juos pažeidus ir skolos išieškojimo procese neveikus tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), esant priežastiniam ryšiui su žalos ieškovui padarymu, atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iškyla pareiga ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Taigi atsakovo argumentai dėl neva teisinio pagrindo tam nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nebuvo skundžiami jo priimti patvarkymai CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka šiuo atveju neturi lemiamos teisinės reikšmės, ieškinio teisenos tvarka sprendžiant padarytos žalos atlyginimo klausimą, nes pagal šio straipsnio 1 d. antstolio veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami teismui, t. y. egzistuoja tokia teisė, bet ne pareiga. Trečiojo asmens AB Šiaulių bankas banko atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai apie tai, kad žala ieškovui nepadaryta, o antstolio veiksmai nukreipiant skolos išieškojimą į jo turtą nepriklausomai nuo to, kad vykdomajame dokumente IĮ savininkas nenurodytas kaip subsidiarus skolininkas, buvo teisėti, nes tariamai egzistavo tokia praktika, taip pat laikytini visiškai nepagrįstais ir akivaizdžiai prieštaraujančiais būtent teisminei praktikai ir teisinei logikai, nors atsiliepime yra pacituotos aktualios CK normos (atsiliepimo 11-12 p.).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neteisėtu būdu antstoliui išieškojus 5295,92 Eur ir ieškovui 2020-06-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20-49 dar patyrus 500 Eur nuostolių žalos įvertinimui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai), iš viso ieškovui padarytų nuostolių sumą sudaro 5795,92 Eur ir ji priteistina iš atsakovo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad jas paskirstant, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Šiuo atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 130 Eur žyminis mokestis ir 2000 Eur už advokato J. S. teiktas teisines paslaugas procese. Tačiau nustatyta, kad už pretenzijos antstoliui dėl žalos atlyginimo parengimą ieškovas 2020-06-17 advokatui sumokėjo 500 Eur (ir tai įskaitoma į žalos dydį), o už ieškinio parengimą, nors jis savo turiniu ir apimtimi mažai skiriasi nuo pretenzijos, 2020-07-27 dar sumokėjo 850 Eur. Įvertinęs nedideles darbo sąnaudas ruošiant ieškinį, 1000 Eur mokėjimą už ieškovo atstovavimą pirmajame teismo posėdyje ir 150 Eur už dalyvavimą 2021-01-19 nuotoliniu būdu antrajame posėdyje, trukusiame 1,5 valandos, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas advokato atstovavimo išlaidas mažina 500 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Todėl iš atsakovo ieškovui iš viso priteistina 1630 Eur (2130-500) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti ir iš antstolio L. J. priteisti R. V. 5795,92 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešmt penki eurai 92 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš L. J. 1630 Eur bylinėjimosi išlaidų R. V..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.