- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1272-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01274-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trakų pica“
- Atsakovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų pica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų pica“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Trakų pica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš atsakovės I. K. 1 311,16 Eur skolos, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-3232-424/2020, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Trakų pica“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės individualios įmonės „Agrovit“ 1 311,16 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus UAB „Trakų pica“ naudai. IĮ „Agrovit“ savininkė yra I. K.. Pažymėjo, kad pagal CPK 673 straipsnį – jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Teismas padarė išvadą, jog pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme, nes skola iš individualios įmonės „Agrovit“ kreditoriaus naudai yra priteista, o nesant turto, už skolas atsako individualios įmonės savininkas, šiuo atveju I. K., todėl išieškojimas turi būti toliau tęsiamas, nes savininko atsakomybė už individualios įmonės skolas neišnyko ir nebuvo panaikinta.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Trakų pica“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal įstatymą individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai; individualios įmonės savininkas subsidiariai savo asmeniniu turtu ar jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi atsako už įmonės turtines prievoles, kurioms padengti nepakanka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.). Tai reiškia, kad ieškovas (kreditorius) turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką) ir į jos savininką, t. y. ieškovas turi teisę vienu ieškiniu kartu su reikalavimu įmonei ar vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad priteistini iš įmonės nuostoliai būtų priteisti ir iš subsidiaraus skolininko (įmonės savininko), jeigu įmonės turto nepakaks priteistiems nuostoliams padengti (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4772-467/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). <...> Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti išaiškinimai taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau nurodytus argumentus, konstatavo, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2012). Ieškovės manymu 2020 m. liepos 7 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
7. Pirmosios instancijos teismas, nors nutartyje nurodė, kad ieškinį atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme, tačiau teisiniu atsisakymo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatantį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
8. Kaip minėta, teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakymu skola kreditorei priteista iš skolininkės IĮ „Agrovit“. Taigi, akivaizdu, jog ginčo šalys nesutampa, todėl ieškinys negali būti laikomas tapačiu.
9. Be to, kaip ir nurodė apeliantė, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnis). Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog antstolis negali subsidiariai nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, jei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte individualios įmonės savininkas nėra įrašytas skolininku, jis nebuvo įtrauktas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
11. CPK 673 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankami lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą. Minėta norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (be kita ko, su CPK 586 ir 648 straipsnių normomis) ir todėl aiškintina kaip nustatanti išieškojimo eiliškumą tuo atveju, kai vykdomas neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) skolų išieškojimas, tačiau ši norma nesuteikia teisės nukreipti neribotos atsakomybės juridinio asmens skolų išieškojimo į tokio asmens savininko turtą, kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame rašte, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami CPK 673 straipsnio normą kaip suteikiančią teisę antstoliui nukreipti individualios įmonės skolų išieškojimą į jos savininko turtą, nesant vykdomajame dokumente nurodyto įmonės savininko, netinkamai aiškino ir taikė CPK 673 straipsnio normą ir nukrypo nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016).
12. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakyme (civilinė byla Nr. eL2-3232-424/2020) nėra nuspręsta dėl subsidiarios individualios įmonės savininkės (atsakovės) atsakomybės, t. y. I. K. nenurodyta skolininke, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl priimto teismo įsakymo individualios įmonės atžvilgiu pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme (kaip tapatus), ir dėl to nepagrįstai atsisakė šį ieškinį priimti. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.