- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-300-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00929-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas, Lietuvos antstolių rūmai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-335/2021 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui antstoliui L. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB Šiaulių bankas, Lietuvos antstolių rūmai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas R. V. prašė priteisti iš atsakovo antstolio L. J. 5795,92 Eur nuostolių žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovo individuali įmonė (toliau – ir IĮ) pagal su AB „Šiaulių bankas“ 2004-09-10 sudarytą kreditavimo sutartį jos įvykdymui užtikrinti buvo įkeitusi banko naudai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais nebuvo vykdomi prisiimti finansiniais įsipareigojimai, todėl bankas kredito sutartį nutraukė, kreipėsi į teismą dėl išieškojimo hipoteka įkeisto turto. 2009-05-12 Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytynių ir iš jo išieškoti banko naudai ieškovo įmonės negrąžinto kredito dalį, palūkanas bei žyminį mokestį. Šioje nutartyje taip pat buvo akcentuota, kad neleidžiama išieškoti iš ieškovo asmens ir jo asmeninių lėšų (pvz. gaunamo darbo užmokesčio).
3. Nutartis kaip vykdomasis dokumentas buvo perduota vykdyti antstoliui L. J., išvaržytas įkeistas turtas, kurį realizavus buvo padengta tik dalis įmonės skolos bankui, t. y. 3 894,26 Eur. Ieškovo vertinimu, vykdomoji byla privalėjo būti užbaigta, vykdomasis dokumentas (nutartis) grąžintas bankui, bet atsakovas, užuot ją užbaigęs, veikė neteisėtai ir nukreipė išieškojimą į patį ieškovą –2016-05-24 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, įpareigodamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) UAB „A. T.”, kurioje ieškovas dirbo, išskaityti atitinkamas sumas iš ieškovo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo iš ieškovo darbo užmokesčio neteisėtai buvo išieškota 4 053,50 Eur suma ir dar tam tikros sumos nurašytos nuo ieškovo banko sąskaitoje esančių lėšų – iš viso 9 190,18 Eur suma banko reikalavimams dengti.
4. Taigi iš įkeisto turto teisėtai, neperžengiant vykdomojo dokumento (nutarties) ribų buvo išieškota tik 3 894, 26 Eur suma, o neteisėtai, be atskiro teismo sprendimo išieškota suma sudaro 5 295,92 Eur (9190,18 – 3 894,26), kuri yra ieškovo patirta žala atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. išieškant iš ieškovo kaip subsidiaraus skolininko turto, kuris nebuvo įkeistas. Todėl 2020-04-19 ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu nutraukti išieškojimą jo atžvilgiu ir nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką. Antstolis pripažinęs, kad išieškojimas į ieškovą buvo nukreiptas neteisėtai, 2020-04-22 atšaukė minėtą ankstesnį patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-05-06 patvarkė užbaigti vykdomąją bylą. Tuomet ieškovas per atstovą 2020-06-22 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl neteisėtais antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bet jis nesutiko lėšų grąžinti, kadangi jų savo žinioje nebeturėjo, į pretenziją raštu neatsakė. Todėl pareikštu ieškiniu ieškovas prašo taikyti civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovą sumokėti 5295,92 Eur nuostoliams atlyginti ir 500 Eur išlaidų, patirtų žalos įvertinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai ieškinį tenkino ir iš atsakovo antstolio L. J. ieškovui R. V. priteisė 5795,92 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sprendė, kad antstolis L. J. neturėjo teisėto pagrindo 2016-05-24 patvarkymu nukreipti skolos išieškojimą į ieškovo kaip įmonės savininko turto, nes prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva, o pagal įstatymą individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš IĮ veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme. Nagrinėjamu atveju, pats antstolis, po ieškovo kreipimosi į jį, atšaukė 2016-05-24 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo darbo užmokesčio bei pripažino savo neteisėtą veikimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog antstoliui, kaip profesine veika užsiimančiam valstybės įgaliotam asmeniui, nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju juos pažeidus ir skolos išieškojimo procese neveikus tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), esant priežastiniam ryšiui su žalos ieškovui padarymu, atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iškyla pareiga ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Taigi atsakovo argumentai dėl neva teisinio pagrindo tam nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nebuvo skundžiami jo priimti patvarkymai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka šiuo atveju neturi lemiamos teisinės reikšmės, ieškinio teisenos tvarka sprendžiant padarytos žalos atlyginimo klausimą, nes pagal šio straipsnio 1 dalį antstolio veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami teismui, t. y. egzistuoja tokia teisė, bet ne pareiga.
8. Taigi šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui neteisėtai išieškotas pinigines lėšas, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priimti naujai pateikiamus įrodymus.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant draudimo bendrovei, kuri yra apdraudusi antstolių civilinę atsakomybę, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus Antstolių rūmus, iš esmės nebuvo užtikrintas draudimo bendrovės dalyvavimas, kadangi Antstolių rūmai yra tik antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas. Draudimo bendrovės neįtraukus į civilinės bylos nagrinėjimą antstolis neturi galimybės su reikalavimu kreiptis į draudimo bendrovę, o prievolė dėl žalos atlyginimo perkeliama išieškotojui.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė ir vertino reikšmingas faktines aplinkybes, įrodinėjimo dalyką, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o taip pat visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra banko skolininko – individualios įmonės savininkas, dėl ko, esant neribotai civilinei atsakomybei, įmonės savininkas dėl individualios įmonės skolų, įmonės savininkas atsako ir savo asmeniniu turtu. Šiuo atveju skolininkas su banku nėra atsiskaitęs ir padengęs įsiskolinimo, dėl ko iš ieškovo išieškojus pinigines lėšas, ieškovo piniginės lėšos nesumažėjo be pagrindo ir ieškovas iš esmės žalos nepatyrė.
9.3. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, jog dėl ieškovo nurodom žalos atsiradimo prisidėjo ir paties ieškovo veiksmai, kadangi aptariamas išieškojimas truko nuo 2016 iki 2020 metų, o ieškovas vykdymo procese jokių skundų ar prašymų neteikė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovas R. V. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog yra nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, apeliantės argumentai, kad draudiko neįtraukimas į bylą užkirto atsakovui kelią kreiptis į draudiką – visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovas kreiptis į savo draudimo kompaniją dėl sprendimu priteistos žalos kompensavimo gali, o ta aplinkybė, kad draudimo kompanija nebuvo įtraukta į bylą, neleidžia daryti priešingos išvados.
10.2. Kartu atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde išdėstyta žalos samprata yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisiniams principams, kadangi kreditorių reikalavimai vykdymo procese turi būti tenkinami laikantis teisėtumo principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, jog 2009-05-12 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų hipotekos teisėjo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista priverstinai parduoti iš varžytynių ir išieškoti iš R. V. įkeisto turto banko naudai jo individualios įmonės negrąžintą bankui kreditą su palūkanomis. Nutartį vykdyti buvo perduota antstoliui L. J., dėl ko buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Realizavus bankui įkeistą turtą iš ieškovo IĮ buvo išieškota 3894,26 Eur dydžio skolos dalis, o nepadengtas įsiskolinimas sudarė 36 367,03 Eur. Antstolis L. J. 2016-05-24 priimtu patvarkymu išieškojimą nukreipė į IĮ savininką R. V., įpareigodamas jo darbovietę UAB „A. T.“ išskaityti skolą iš ieškovo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Dėl to, iki 2020-04-22 (patvarkymo atšaukimo) kreditoriaus naudai buvo išieškota 5295,92 Eur. 2020-04-22, po ieškovo kreipimosi į antstolį, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atšaukė savo 2016-05-24 priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo darbo užmokesčio ir 2020-05-06 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinęs, kad išieškoti iš subsidiariosios atsakomybės skolininko gali nustatyti tik teismas, užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą (nutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžino išieškotojui AB „Šiaulių bankas“. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2020-06-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dar patyrė 500 Eur nuostolį dėl žalos įvertinimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamame sprendime padarytas išvadas bei apeliacinio skundo argumentus, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
14. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė antstolio civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo įmonės ir tokiu būdu pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų, kadangi antstolis neturės galimybės kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleista, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl šių priežasčių aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).
16. Nagrinėjamu atveju trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti Lietuvos Antstolių rūmai, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, yra antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas. Taigi pirmosios instancijos teismas, į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovo civilinės atsakomybės draudėją, dėl ko konkretaus juridinio asmens, su kuriuo draudėjas buvo sudaręs sutartį, neįtraukimas, neleidžia spręsti, jog į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti asmenys, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas nusprendė. Kita vertus, apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių konkrečių duomenų bei argumentų, leidžiančių vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t.y. kaip ir kokiu būdu skundžiamu sprendimu yra daroma įtaka neįtrauktų asmenų materialioms teisėms ir pareigoms.
17. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad ieškovas yra skolingas trečiajam asmeniui ir dėl to jokia reali žala padaryta nebuvo. Tačiau ir su tokiu apeliacinio skundo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.
18. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas imperatyviomis teisės normomis, o CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdytini dokumentai, kurie yra pagrindas pradėti vykdymo procesą. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-05-12 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų hipotekos teisėjo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista priverstinai parduoti iš varžytynių ir išieškoti iš R. V. įkeisto turto banko naudai jo IĮ negrąžintą kreditą su palūkanomis, dėl ko buvo realizuotas bankui įkeistas turtas. Tačiau, realizavus įkeistą turtą, liko nepadengtas 36 367,03 Eur įsiskolinimas, dėl ko antstolis L. J. 2016-05-24 priimtu patvarkymu išieškojimą nukreipė į IĮ savininką R. V., įpareigodamas jo darbovietę UAB „A. T.“ išskaitinėti skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, dėl ko iki 2020-04-22 (patvarkymo atšaukimo dienos) kartu su nurašytomis iš banko sąskaitos lėšomis kreditoriaus naudai buvo išieškota 5295,92 Eur.
19. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jog trečiojo asmens ieškovui suteikto kredito dalis, kuri nebuvo padengta realizavus hipoteka įkeistą turtą, būtų priteista (nustatyta išieškoti) iš ieškovo individualios įmonės ar įmonės savininko, dėl ko būtų pagrindas atlikti priverstinio vykdymo veiksmus iš individualios įmonės savininko gaunamo darbo užmokesčio. Vien tai, kad kredito sutartimi suteikta pinigų suma nebuvo grąžinta išieškotojui, realizavus įkeistą turtą, savaime nesukuria konkrečios skolos iš ieškovo individualios įmonės ar jo paties asmeniškai nustatymo (priteisimo) fakto, kadangi 2009-05-12 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų hipotekos teisėjo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiant priverstinai parduoti iš varžytynių ir išieškoti iš R. V. įkeisto turto banko naudai jo IĮ negrąžintą kreditą su palūkanomis nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokia konkrečiai suteikto kredito su palūkanomis dalis buvo grąžinta išieškotojui bei kokia konkreti suma bus likusi nepadengta bei ar ši suma bus nustatyta (priteista) kaip skola, kuri nebus grąžinta ir bus perduota priverstiniam vykdymui, dėl ko antstolis įgytų teisę nukreipti išieškojimą į ieškovo gaunamą darbo užmokestį. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal byloje esančius įrodymus antstolis neturėjo teisėto pagrindo savo iniciatyva nuspręsti dėl skolos dydžio bei priimti patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į ieškovo gaunamą darbo užmokestį ar turimas lėšas banko sąskaitoje, dėl ko iš ieškovo 5295, 92 Eur suma buvo išieškota nesant teisinio pagrindo ir tai yra pripažintina kaip ieškovo patirta žala.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti antstolio veiksmai bei padaryta žala ieškovui, kaip nepagrįstus, juo labiau kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, nepaisant to, jog ieškovas, kaip individualios įmonės savininkas pagal įstatymą už įmonės skolas atsako subsidiariai.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad aplinkybė, jog ieškovas daugiau nei 4 metus nesikreipė į antstolį dėl nepagrįsto išieškojimo, nepaneigia antstolio neteisėtų veiksmų atlikimo fakto bei nesudaro pagrindo vykdomajam dokumentui atsirasti. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas šiuo atveju yra savo srities profesionalas, vykdantis įstatymu jam suteiktus įgaliojimus bei iš esmės privalantis drausti savo civilinę atsakomybę. Taigi, aplinkybė, jog skolininkas nesikreipė į antstolį dėl nepagrįsto išieškojimo iš darbo užmokesčio, negali būti pripažinta priežastimi, šalinančia antstolio atsakomybę ar leidžiančia jos netaikyti.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl antstolio civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo yra pagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą ieškinį, teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 968 Eur. Šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nėra nepagrįstai didelės ar neteisingos, todėl priteisiamos iš trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ ieškovo naudai.
25. Trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio reikalavimą grąžinti lėšas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šie nauji įrodymai yra reikšmingi šios civilinės bylos nagrinėjimui, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Eur advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.