- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2-3879-965/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01733-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Ričardas Noreika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 13 396,82 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei ir ieškovės sūnui A. P. būnant santuokoje, ieškovė reguliariai, t. y. per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2017 m., finansiškai padėjo sūnaus šeimai. Dalį pinigų padovanojo, dalį – paskolino. Paskolintus pinigus atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovei stengėsi grąžinti. Bendra ieškovei negrąžinta pinigų suma sudaro 26 793,63 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti tik pusę sumos – 13 396,82 Eur. Pažymėjo, kad pinigai, kuriuos ieškovė pervesdavo kaip paskolą į savo sūnaus sąskaitą, atsakovės ir trečiojo asmens buvo naudojami bendrai, šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė visada pati galėjo laisvai disponuoti trečiojo asmens banko sąskaita ir ja naudojosi, persivesdavo pinigų į savo sąskaitą. Netgi tuo metu, kai trečiasis asmuo būdavo išvykęs į tolimąjį plaukiojimą ir pats negalėjo naudotis savo sąskaita, atsakovė laisvai ja disponavo. Ieškovė nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties nesudarė, tačiau susitarimo aplinkybes patvirtina mokėjimo pavedimai. Sūnaus šeimai nuolat trūko pinigų pragyvenimui, o ieškovė jų turėjo, todėl nuolat sūnaus šeimai padėdavo. Dėl pinigų grąžinimo termino nesitarė, laukdavo, kol šeima turės pinigų, tada ir grąžins.
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, teigia, kad niekada nesiskolino pinigų iš ieškovės ir niekada nėra buvusi jai skolinga, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji buvo ištekėjusi už ieškovės I. P. sūnaus A. P., kuris iki santuokos, o ir būnant santuokoje, buvo perdavęs savo mamai elektroninio prisijungimo prie sąskaitos kodus ir tik ieškovė viena disponavo jo gaunamomis lėšomis savo nuožiūra. Ieškovė pasiūlė jiems nupirkti butą, kurį įregistruos atsakovės ir trečiojo asmens vardu tada, kai jie tą būtą išpirks. Ieškovė turėjo trečiojo asmens sąskaitą ir iš visų jo gaunamų pajamų 20 procentų palikdavo sūnaus šeimos poreikiams, o likusią dalį sumos – 80 procentų ieškovė dengdavo už įsigytą būstą. Kadangi ieškovė vienasmeniškai naudojosi trečiojo asmens banko sąskaitomis, todėl atsakovė neturėjo jokios informacijos apie pinigų judėjimą sąskaitose. Atsakovė teigia, kad ji gyveno iš savo lėšų, nes gaudavo darbo užmokestį, pati mokėjo už paslaugas. Kiekvieną kartą, kai trečiasis asmuo grįždavo iš jūros, ieškovė tą pačią dieną ateidavo ir paimdavo 80 procentų iš parsivežtų grynųjų pinigų. Visą šeimos bendro gyvenimo laikotarpį atsakovė ir trečiasis asmuo stengėsi ir atidavė visą sumą už butą, tiek pervedimais, tiek grynais pinigais, tačiau buto ieškovė taip ir neperrašė. Jei atsakovei būtų reikalinga pagalba, ji visada galėjo kreiptis į savo tėvus. Atsakovės teigimu, santuokos nutraukimo byloje ieškovė jokių reikalvimų nereiškė, tariamą skolą nori prisiteisti tik tada, kai, nutraukus santuoką, trečiasis asmuo atsakovei liko skolingas, nes priteista kompensacijos suma sudaro 20 184,07 Eur.
Trečiasis asmuo A. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Atsakovė po santuokos sudarymo disponavo jo banko sąskaita, darė visus pavedimus ir mokėjimus. Nurodė, kad jo mama visada jiems padėdavo finansiškai, todėl pinigų jis visada turėjo. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė klaidingai vertina buto įsigijimo aplinkybes, nes butą ieškovė pirko sau ir niekam jo perleisti neketino. Trečiasis asmuo teigia, kad jis ir atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovės tiek pragyvenimui, tiek buto remontui, apie tai atsakovė žinojo. Atsakovė visada žinojo, kad jų šeima yra skolinga ieškovei, žinojo, kad ieškovė jiems visada padeda materialiai, tą patvirtina ir banko išrašai.
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai sūnus pradėjo bendrą gyvenimą su atsakove, jie pinigų neturėjo, todėl skolinosi iš ieškovės. Kai susituokė, vaikai skolą pradėjo atidavinėti. Tik po sūnaus skyrybų ieškovė išsiaiškino, kad sūnaus šeima visos skolos jai neatidavė. Ieškovės pajamos yra apie 1500 Eur per mėnesį, jos profesija – buhalterė. Žuvus vyrui, ji gavo didelę 300 000 Eur kompensaciją. Ieškovė teigia, kad niekada neturėjo problemų su pinigais, kadangi banko sąskaitose turėjo 500 000 Eur. Kartais sūnus vienas, kartais su atsakove ateidavo pasiskolinti pinigų, kartais telefonu paprašydavo, pinigų jiems pritrūkdavo, kai jis būdavo namie (ne darbe). Darbo metu jūroje, jie pinigų nesiskolindavo. Pinigų pragyvenimui jiems trūkdavo nuolat, kadangi ieškovė turėjo pinigų, tai ir paskolindavo. Paskolos sutartys nebūdavo sudaromos. Susitarimo, kada grąžins skolą, irgi nebuvo. Tarėsi, kad skolą atiduos, kai galės. Kai pinigus dovanodavo, tai pavedime nurodydavo, kad tai dovana. Pinigus skolindavo darydama pavedimus, vedė paskolintų pinigų apskaitą. Skolą jie grąžindavo taip pat tik pavedimu. Tam tikrą laiką ieškovė disponavo trečiojo asmens generatoriumi, darė iš jo sąskaitos pavedimus. 2011 m. generatorių grąžino ir trečiojo asmens banko sąskaita disponavo atsakovė. Butas priklauso ieškovei, pirko jį už 156 000 Lt, ieškovė mokėjo už buto remontą, buvo davusi pinigų atsakovės ir trečiojo asmens vestuvėms. Pavedimai, kuriuos atliko atsakovė, buvo skolos grąžinimas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad banko išrašai patvirtina, kad paskolintų pinigų grąžinimas vyko. Ieškovė turėjo pakankamai pinigų įsigyti, suremontuoti butą, taip pat susiremontuoti ir savo turimą butą. Atsakovė ir trečiojo asmens pasiskolintos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė ieškovei yra solidari.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad atsakovė nėra ieškovės nurodytų paskolinių santykių dalyvė, ji jokių pinigų iš ieškovės nesiskolino, tokios valios neturėjo. Atsakovė pati visą laiką dirbo, gaudavo darbines pajamas, todėl skolintis pinigų nereikėjo. Dalį atlyginimo gaudavo grynaisiais pinigais, ieškovės prašymu, juos atiduodavo ieškovei, nes jai nuolat reikėjo grynųjų pinigų. Tuo tarpu ieškovė gautų pinigų ekvivalentą pervesdavo tiesiai į trečiojo asmens sąskaitą. Pinigai buvo pervedami į trečiojo asmens sąskaitą, o atsakovei pinigai buvo pervedami tik kaip dovana. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė savęs kreditore nelaikė, nors į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu.
Trečiasis asmuo apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad trečiojo asmens A. P. ir atsakovės V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-627-1030/2018.
Ieškovė I. P. ieškiniu prašo priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės (paskolos davėjos) ir V. P. bei A. P. (paskolos gavėjų). Šio ginčo esmę sudaro tai, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o ginčo šalys, t. y. ieškovė I. P. ir atsakovė V. P. skirtingai interpretuoja sutartinių santykių turinį. Atsakovė teigia, kad susitarimo dėl paskolos nebuvo.
Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
Paskolos sutartis, kaip pripažįsta ieškovė, nebuvo sudaryta raštu, nors rašytinės paskolos sutarties formos reikalavo įstatymas (CK 6.871 str. 1 d.). Tačiau numatytos paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymas neužkerta kelio ieškovei įrodyti sutartinius santykius kitais netiesioginiais įrodymais. Kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovės, nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį tenka įrodyti ieškovei.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).
Ieškovė teigia, kad raštu sutartis nebuvo įforminta, nes ji pinigus skolino sūnui ir jo šeimai, jais pasitikėjo. Tačiau tokia aplinkybė sutarties turinio nepreziumuoja. CK 6.871 str. 1 d. nenumato išimčių dėl sutarties formos tuo atveju, jei paskolos sutartis yra sudaroma tarp artimų giminaičių. Todėl artimi santykiai šiuo atveju savaime nelaikyti naudingais kuriai nors šaliai įrodinėjant sutarties turinį.
Ieškovė savo ir atsakovės bei trečiojo asmens paskolos teisinių santykių buvimą grindžia sąskaitų išrašais ir mokėjimo pavedimais, kuriais į trečiojo asmens A. P. banko sąskaitą nuo 2009 m. iki 2017 m. pervestos įvairios pinigų sumos (iš viso – 149 791,20 Eur), jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „sąskaitos papildymas“ arba „dovana“. Ieškovė nurodė, kad pavedimai, kaip „dovana“, sudarė 11 854,41 Eur ir ieškovė pretenzijų dėl šios sumos nereiškia. Per visą ginčo laikotarpį sūnaus šeima grąžino 111 243,16 Eur, liko negrąžinta 26 693,63 Eur, todėl pusę sumos prašo priteisti iš atsakovės. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas trečiasis asmuo ir atsakovė gavo, tačiau, atsakovės nuomone, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes atsakovė V. P. neįsipareigojo jų ieškovei grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 str. 1 d.).
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovės I. P. ir jos sūnaus A. P. bei V. P. nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai apie pinigų davimo tikslą A. P. nėra nuoseklūs. Ieškovė teigė, kad pinigus davė (skolino) pragyvenimui. Trečiasis asmuo savo paaiškinimuose nurodė, jog pinigus mama skolino pragyvenimui, buto remontui, tačiau taip pat nurodė, kad skolintis pinigų jam nereikėjo, nes dirbdamas jūroje gerai uždirbo. Tiek 2010 m., tiek 2012 m. buvo paaukštintas, gaudavo apie 10 000 Lt. 2012 m. su atsakove net buvo padėję taupomąjį indėlį 9 996 Lt sumai. Kaip nustatyta, V. P. ir A. P. gyveno ieškovei priklausančiame bute, kurio remonto išlaidas, ieškovės teigimu, mokėjo ji pati. Tuo tarpu trečiasis asmuo savo paaiškinimuose nurodo, jog mama, t. y. ieškovė I. P. skolino pinigus buto remontui. Be to, trečiasis asmuo detaliai analizuoja atsakovės išlaidas bei pavedimus tarp jų abiejų sąskaitų, tačiau šio ginčo kontekste tokios sąlygos nevertinamos, nes jų vertinimas viršija ieškinio dalyką. Sutuoktiniai dėl turto bei piniginių lėšų tarpusavio pasidalijimo ir/ar panaudojimo išsprendė santuokos nutraukimo byloje. Be kita ko, pats piniginių lėšų panaudojimas paskolos teisinių santykių nesukuria ir šių sąlygų analizavimas nėra būdingas paskolos teisiniams santykiams.
Šalys nurodė ir byloje ginčo dėl to nėra, jog V. P. ir A. P. gyveno kartu nuo 2009 m. Santuoka sudarė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini)sprendimo santuokos nutraukimo byloje (Nr. e2-627-1030/2018) nustatyta, jog 2009 m. A. P. ir V. P. pradėjus gyventi drauge, trečiasis asmuo A. P. studijavo, niekur nedirbo. A. P. savo paaiškinimuose santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad tuo metu su V. P. gyveno pas jos tėvus, A. P. išlaikė ir už jo mokslus mokėjo mama I. P.. Iš trečiojo asmens paaiškinimų bei sąskaitos išrašų apie gaunamas pajamas matyti, jog jam pradėjus dirbti, piniginių lėšų šeimai netrūko. Be to, byloje nėra ginčo, jog iki pat santuokos tarp V. P. ir A. P. sudarymo I. P. disponavo savo sūnaus banko sąskaita; atsakovė apie jo gaunamas pajamas iki santuokos tikėtina nežinojo, todėl negali būti atsakinga už I. P. ir jos sūnaus A. P. susitarimus dėl piniginių lėšų pervedimo.
Išanalizavus į bylą pateiktus ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens sąskaitų išrašus, nustatyta, jog per laikotarpį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 20017 m. ieškovė I. P. į sūnaus sąskaitą atliko pavedimų (mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“) 10 789,34 Eur sumai, o pavedimų, kurių paskirtis „dovana“ – 10 854,41 Eur. Per tą patį laikotarpį iš A. P. banko sąskaitos į I. P. sąskaitą padaryta pavedimų 18 574,63 Eur sumai, kurių paskirtis „sąskaitos papildymas“, „dovana“ arba paskirtis visai nenurodyta. Taigi iš trečiojo asmens sąskaitos I. P. yra atlikta pavedimų daugiau, nei jos pačios pervesta 10 789,34 Eur suma, kurios paskirtis „sąskaitos papildymas“. Įvertinus A. P. sąskaitos duomenis, atliktus pavedimus, matyti, kad į I. P. sąskaitą kelių dienų laikotarpiu būdavo pervedamos didelės pinigų sumos kaip „dovana“ (pavyzdžiui, 2012-02-27 padovanota 10 000 Lt suma; 2012-02-28 padovanota 4 016,07 Lt suma; 2011-09-04 padovanota 2 213 Lt; 2011-09-05 – 1 668,29 Lt; 2011-09-26 – 2 688,14 Lt). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui rimtai abejoti, ar asmeniui, galinčiam per trumpą laikotarpį dovanoti tūkstantines sumas mamai, reikalinga iš jos skolintis. Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojos N. N. parodymų nustatyta, jog ieškovę ir sūnų, taip pat ir jo šeimą siejo artimi santykiai, ieškovė nuolat užsukdavo į svečius, atsakovė ir trečiasis asmuo gyveno ieškovės bute, ieškovė ilgą laiką disponavo sūnaus A. P. banko sąskaita. Tai patvirtina artimus, glaudžius ir pasitikėjimu grįstus šeimyninius santykius. Ieškovė nurodė, jog po vyro mirties su sūnumi siejo artimi ryšiai, tokią išvadą galima daryti ir susipažinus su atsakovės į bylą pateiktu buvusių sutuoktinių susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad net laiškuose atsakovei trečiasis asmuo A. P. užsimena apie mamą, prašo ją informuoti, kaip jis gyvena. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu nuolat vienas į kito sąskaitą pervedinėdavo įvairias pinigų sumas įvairias laikotarpiais, pavedimų tikslas ir paskirtis neaiški; ją šalys aiškina kardinaliai skirtingai. Nei viename iš ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų nėra nurodyta, jog mokėjimo paskirtis yra paskola (nurodoma, jog tai yra „sąskaitos papildymas“, „dovana“).
Ieškovė prieštaringai aiškina apie susitarimo turinį, įskaitant ir skolos grąžinimo terminą. Ieškovė teisme teigė, kad sūnaus šeimai skolino pinigus, nes jų nuolat trūko. Toliau teigė, kad padėdavo materialiai, nes pati su pinigais problemų neturėjo. Būtina pažymėti, kad tokie paaiškinimai taip pat nerodo susitarimo dėl paskolos, o priešingai – patvirtina atsakovės poziciją, kad pinigų perdavimo metu pati ieškovė nebuvo tiksliai nustačiusi nei pinigų grąžinimo aplinkybių, nei terminų, perduodama pinigines lėšas nesitikėjo jų grąžinimo, o siekė padėti sūnaus šeimai materialiai. Tikėtina, kad toks lūkestis atsirado po atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo (atsakovei iš trečiojo asmens priteista 20 184,07 Eur kompensacija), nes santuokos nutraukimo byloje ieškovė savarankiškų reikalavimų nereiškė. Minėti duomenys tik pagrindžia, kad pinigų perdavimo metu paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens nebuvo susiklostę.
Įvertinus šias aplinkybes, negalima daryti išvados, jog pinigai buvo perduoti esant sūnaus įsipareigojimui juos grąžinti. Ieškovė nurodė, kad tik nutraukiant sūnaus santuoką suskaičiavo, kad sūnaus šeima jai skolinga ir kiek. Labiau tikėtina, kad ieškovė nevedė griežtos perduotų pinigų apskaitos nesitikėdama jų atgauti, o tai nebūdinga paskolos santykiams.
Pastebėtina, kad ginčo atveju nustatinėjant ar tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar pastarieji įsipareigojo ieškovei grąžinti jiems perduotas pinigines lėšas, įrodinėjama iš esmės netiesioginiais įrodymais. Todėl būtina atsižvelgti į įrodymų pakankamumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Šiuo atveju kitų byloje esančių duomenų ir įrodymų kontekste vertintini santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-627-1030/2018 duomenys, susiję su A. P. apibūdinama savo turtine padėtimi bei pačios ieškovės I. P. pozicija laikyti save sutuoktinių kreditore ar ne. Iš santuokos nutraukimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovė sutuoktiniams reikalavimų nereiškė. Nors A. P. I. P. įtraukė trečiuoju asmeniu į bylą, tačiau teismui nereiškė reikalavimų dėl prievolių su atsakove pasidalijimo. Turimų įsipareigojimų ar kitų prievolių nurodymas turi reikšmės sprendžiant klausimus dėl turto bei prievolių tarp sutuoktinių padalijimo, sudarant bendro turto balansą, todėl protingas ir apdairus žmogus, siekdamas, kad teismas pagrįstai ir teisingai padalintų turtą bei įsipareigojimus, tokius duomenis nurodytų. Šie duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad A. P. nutraukiant santuoką nelaikė turintis neįvykdytų prievolių ieškovei I. P. ir/ar jų nepripažįsta.
Svarbu pažymėti, kad ieškovė vienu iš argumentų nurodo atsakovės ir trečiojo asmens sunkią turtinę padėtį, nors kaip minėta, šias aplinkybes paneigia į bylą pateikti sąskaitų išrašai apie atsakovės ir trečiojo asmens gautas pajamas. Tačiau šiuo atveju aplinkybių, susijusių su turtine padėtimi bei atsakovės išlaidomis, vertinimas yra perteklinis, pernelyg nutolęs ir iš esmės nesusijęs su byloje įrodinėtina paskolos sutarties sąlyga – įsipareigojimu grąžinti perduotas pinigines lėšas. Nėra svarbu, kokias pajamas atsakovė ar trečiasis asmuo turėjo, ar kur pinigus išleido, kadangi nėra ginčo, jog ieškovė, būdama trečiojo asmens A. P. mama, t. y. juos siejant artimiems giminystės ryšiams, tiek iki atsakovės ir trečiojo asmens santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo perdavinėjo A. P.ginčo pinigus, nes jie jam vienokiu ar kitokiu tikslu buvo reikalingi. Savo ruožtu ieškovė nenurodė jokių argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu. Todėl ieškinys netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė V. P. prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bei 38 Eur vertimo išlaidų. Teismas vertina, kad prašoma priteisti išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai. Vertimo išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl prašymas tenkintinas, iš ieškovės iš viso priteistina 738 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. P. 738 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. P. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.