- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-675-440/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ (toliau – ir ieškovė, administratorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo K. S. (toliau – ir atsakovas) 631,78 Eur skolos, 5,75 Eur metinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2613 yra paskirta administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir naudojasi bendro naudojimo objektais. Visi Namo butų savininkai sąskaitas už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas apmoka laiku, išskyrus buto Nr. 2 savininką – atsakovą. Atsakovas nemokėjo mokesčių arba juos mokėjo nereguliariai, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. susidarė 637,53 Eur įsiskolinimas (631,78 Eur skolos ir 5,75 Eur metinių palūkanų už nesavalaikį atsiskaitymą). Per nurodytą laikotarpį atsakovas nemokėjo jokių įmokų už suteiktas paslaugas, nors buvo ne kartą įspėtas ir ragintas.
2. Atsakovas K. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 637,53 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 503,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta Namo bendro naudojimo objektų administratore, tai patvirtina ir su ieškiniu pateikti įrodymai. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad buto Nr. 2 su rūsiu savininkas nuo 2016 m. kovo 3 d. yra atsakovas. Ieškovės pateiktas Apyvartos žiniaraštis (pirkėjo Nr. GY059159) patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio skola yra 637,53 Eur. 2020 m. spalio mėnesiui likutis buvo 245,51 Eur. 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta iki 2020 m. spalio 31 d. apmokėti 245,51 Eur. Taip pat su ieškiniu buvo pateikta paskutinė sąskaita už ieškovės nurodytą laikotarpį, t. y. 2022 m. balandžio 30 d. išrašyta sąskaita 20,46 Eur už 2022 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas (administravimas, kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, techninė priežiūra), nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. gegužės 1 d. Taip pat šioje sąskaitoje nurodyta skola – 616,07 Eur.
3.2. Teismas pažymėjo, kad parengiamojo posėdžio metu teismas kelis kartus tenkino atsakovo prašymus įpareigoti ieškovę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ji pateikė. Atsakovas nė vieno ieškovės pateikto įrodymo nenuginčijo.
3.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo išaiškintos ne tik jo teisės, bet ir pareigos, t. y. nesutinkant su prašoma priteisti skola, pateikti argumentus ir tuos argumentus pagrįsti. Pagrindinis atsakovo argumentas buvo tai, kad jis „nesupranta už ką turi mokėti“. Teismas pritarė ieškovės atstovės nuomonei, kad kiekvienoje atsakovui pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta paslauga, nurodomos papildomos paslaugos ir jų darbų kaina, nurodyta, kas apmokama iš kaupiamųjų lėšų. Atliktus darbus pagrindžia ne tik administratorės pateiktos ataskaitos, bet ir papildomai pateikti įrodymai, liudytojo K. B. parodymai, taip pat paties atsakovo paaiškinimai. Pats atsakovas patvirtino, kad Namo gyventojai nuolat kreipiasi į administratorių dėl spynų pakeitimo, avarijų likvidavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pats ar Namo gyventojai pasikeičia spynas, įrodymų, kad jis pats valo laiptines ir kt. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja sumas pagal nustatytus tarifus, kaupiamųjų lėšų įmokas ar netinkamai įmokas apskaičiuoja pagal jam priklausančių patalpų kvadratūrą. Atsakovas nepagrindė savo nurodytos aplinkybės, kad administratorė reikalauja sumokėti už teritorijos priežiūrą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad administratorė tokios paslaugos neteikia ir už tai nėra prašoma gyventojų mokėti.
3.4. Atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad jis kreipėsi į administratorę ir jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jį dominančiais buhalteriniais dokumentais. Tokią galimybę atsakovas turėjo ir teisminės mediacijos metu. Pažymėtina, kad po teisminės mediacijos teismas nustatė atsakovui terminą iki 2023 m. vasario 6 d. pateikti visus prašymus dėl ieškovės papildomai pateiktų įrodymų, bet jokių prašymų atsakovas nepateikė. Tačiau po to vykusio teismo posėdžio metu pareiškė, kad ieškovas nepateikė sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta iki 2020 m. spalio 31 d. apmokėti 245,51 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ši suma susidarė už suteiktas paslaugas už 2020 m. rugsėjo mėnesį ir pridėjus atsakovo nesumokėtą likutį už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d., tuo pagrindu sąskaitoje nurodytas perskaičiavimas už administravimą, kaupiamos lėšos bendroms reikmėms, kitos suteiktos paslaugos, laiptinių valymas, techninė priežiūra. Nors ši sąskaita buvo pateikta su ieškiniu, tačiau nei parengiamojo teismo posėdžio, nei teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo ieškovo atliktų perskaičiavimų, nepaneigė ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad perskaičiavimas buvo padarytas todėl, kad nustojo mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovo įmonė, todėl skola buvo perskaičiuota buto savininkui, t. y. atsakovui, kuris buto savininku yra nuo 2016 metų, o ieškovės prašoma priteisti skola yra už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. Atsakovas nepagrindė, jog su sąskaitomis nebuvo susipažinęs iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. atsakovas nenurodė, kad ieškovė už ginčo laikotarpį neteikė sąskaitų ar kad jis negalėjo su jomis susipažinti prisijungęs prie kliento savitarnos.
3.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė ir įrodė, o atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant ieškovui galimybę įrodyti faktiškai suteiktas paslaugas ir sumas už jas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovo įsitikinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovės pareiga yra pagrįsti ir įrodyti savo reikalavimą, bet teismas konstatavo, kad atsakovas turi pateikti kažkokius įrodymus, kad paslaugos, už kurias ieškovė prašo priteisti sumas, nebuvo suteiktos, tačiau tokios pareigos atsakovas procese neturėjo.
4.2. Ieškovė teismui pateikė nepasirašytas sąskaitas faktūras, nepasirašytas metines paslaugų teikimo ataskaitas, sutartis dėl namo techninės priežiūros paslaugų teikimo, šilumos mazgo priežiūros. Ieškovė buvo įpareigota teismui pateikti įrodymus, kad paslaugos, kurios yra metinėse ataskaitose, tikrai buvo suteiktos. Atsakovas taip pat reikalavo pateikti į bylą nurodytų darbų priėmimo–perdavimo aktus, mokėjimus už atliktus darbus. Ieškovė į bylą pateikė keletą darbų priėmimo aktų – dėl spynos remonto, elektros jungiklio ir keletą kitų menkaverčių darbų. Tačiau į byla nepateikė dokumentų, kad už tuos darbus sumokėjo, gavo sąskaitą faktūrą, neįrodė, kad darbai tikrai padaryti, kainavo būtent tokias sumas, kokias reikalauja priteisti iš atsakovo.
4.3. Ieškovės pateiktose paslaugų ataskaitose nurodyta, kad buvo remontuojamas vieno gyventojo balkonas, darbų suma siekia beveik 1 000 Eur, tačiau ieškovė nepateikė nei Namo gyventojų sprendimo remontuoti Namo fasadą, nei darbų priėmimo aktų, sąskaitų ir apmokėjimo dokumentų. Taip pat ataskaitoje rašoma, kad ieškovė atliko Namo renovacijos-–modernizacijos projektą, tačiau Namo gyventojų sprendimo atlikti tokį projektą, sąskaitos faktūros, darbų priėmimo akto, apmokėjimo dokumentų nepateikė, kitaip tariant neįrodė, kad tokios paslaugos buvo suteiktos ir kad tokias paslaugas Namo gyventojams turėjo suteikti, kad paslaugas iš trečiųjų asmenų pirko ar už jas sumokėjo.
4.4. Atsakovas į bylą pateikė susirašinėjimo su už Namą atsakingu vadybininku informaciją. Iš jos aiškiai matyti, kad ieškovė ir jos personalas jau dvejus metus žino, kad butas, esantis palėpėje, neteisėtai uždarė visų trijų aukštų bendro naudojimo kaminą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė nevykdo savo pareigų, paslaugų nesuteikia, tačiau kiekviena mėnesį priskaičiuoja Namo administravimo mokestį, reikalauja sumokėti. Teismas šio įrodymo nevertino, tiesiog parašė, kad atsakovui buvo atrašyta el. paštu.
Atsiliepimas
4.5. Atsakovui pateiktose sąskaitose ir ataskaitose nurodyti laiptinių valymo ir aplinkos tvarkymo darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, tačiau ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tokių paslaugų iš viso neteikia, jokių dokumentų, kad paslaugos buvo suteiktos, už jas buvo sumokėta tretiesiems asmenims, nepateikė, tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Ieškovė taip pat nepateikė dokumentų, kad šilumos mazgo priežiūros paslaugas tikrai nupirko, paslaugas priėmė priėmimo–perdavimo aktu ar už jas sumokėjo. Vienoje iš sąskaitų buvo nurodyta „perskaičiavimas“ su 240 Eur suma, ieškovė nepaaiškino, už kokias paslaugas.
4.6. Teismas buvo šališkas dėl atsakovo ir palaikė ieškovės pusę – nurodė rinkti įrodymus pirmojo posėdžio metu, atidėjo posėdį, įrodymus vertino išimtinai palankiai ieškovės naudai ir kt. Ieškovė yra didelė įmonė, teikianti paslaugas Klaipėdoje ir kituose miestuose. Didelė tikimybė, kad namą, kuriame gyvena teisėja, taip pat administruoja ieškovė, taigi teismas vengė priimti sprendimą, naudingą vartotojui.
4.7. Teismas nesilaikė jau suformuotos teismų praktikos, kad paslaugų suteikimą ar sutartinius santykius įrodyti nepakanka vienašališkai išrašytų sąskaitų faktūrų ar ataskaitų, kurias taip pat vienašališkai sudarė ieškovės personalas.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė savo ieškinį pagrindė rašytiniais įrodymais: Apyvartos žiniaraščiu, patvirtinančiu, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. atsakovo skola yra 637,53 Eur ir iš ko ji susidaro; 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta iki 2020 m. spalio 31 d. apmokėti 245,51 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita 20,46 Eur už 2022 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas (administravimas, kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, techninė priežiūra), sąskaitoje nurodyta skola – 616,07 Eur; sąskaitomis už skolos susidarymo laikotarpį, kuriose detaliai atsispindi, kokie mokesčiai ir už ką apskaičiuoti; administratorės atliktų darbų ataskaita už 2020 m., 2021 m., 2022 m.; 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. vasario 13 d. statinio apžiūros aktais, techninės priežiūros sutartimis su tarifais; priedu prie sutarties dėl tarifų už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą; įsakymu su administravimui nustatytais tarifais; lokalinėmis sąmatomis; atliktų darbų perdavimo aktais; dokumentais, patvirtinančiais nenumatytus namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus (pranešimų registravimas, apžiūros aktai, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos, darbų priėmimo–perdavimo aktai).
5.2. Atsakovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, kad paneigtų ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta ir suteikta ne vieną kartą. Taip pat teismas buvo nustatęs atsakovui terminą iki 2023 m. sausio 13 d. papildomiems prašymams pateikti, bet atsakovas prašymų neteikė.
5.3. Byloje pateikti visi tarifai už ieškovės teikiamas ar perkamas paslaugas. Jei ieškovė perka paslaugas, pvz., techninės priežiūros, tai ir pateikia sutartį, kad tokia paslauga yra perkama, nurodomi tarifai, sutartyje numatyta, kas yra einamieji darbai, kokie jiems yra tarifai, kas yra papildomi darbai ir kokie jiems taikomi tarifai, kad dėl nenumatytų darbų techninis prižiūrėtojas turi reaguoti per tris dienas nuo pranešimo registravimo. Tačiau atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, „kad jis nesupranta už ką turi mokėti“, nors, kaip pats nurodo, dėl susidariusių nepatogumų Name raštu kreipiasi į administratorę, prašo, kad ji spręstų problemas, bet kad už tai reikia mokėti, atsakovas nesupranta.
5.4. Kadangi atsakovui priklausanti įmonė nustojo mokėti ieškovei už teikiamas administravimo ir kt. paslaugas, šios sumos buvo perskaičiuotos buto savininkui (atsakovui) nuo 2020 m. vasario mėnesio ir teismo sprendime tai detaliai išdėstyta.
Šalies argumentai
5.5. Atsakovas negali teismo kaltinti šališkumu, nes teismas tenkino visus atsakovo prašymus, ne vieną kartą atsakovui išaiškino jo teisę ir pareigas, jo prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą, nors negavo jokių rašytinių patvirtinimų, kad atsakovas prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl svarbios priežasties. Į bylą buvo iškviestas ir apklaustas Namo vadybininkas K. B., kuris paaiškino, kaip vykdomas Namo administravimas, kokias funkcijas atlieka administratorė ir kokių atlikti negali. Byloje dalyvavo ir ieškovės direktorius, kuris teikė paaiškinimus, už ką atsakovas turi atsiskaityti su administratore ir kokiais tarifais.
5.6. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas paslaugas tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, būtinumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius (ieškovė tai ir padarė), o atsakovui, ginčijant mokesčių apskaičiavimą, tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės patirtos išlaidos neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai (atsakovas to neįrodė).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo už suteiktas administravimo paslaugas buvo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl teismo (bylą nagrinėjančio teisėjo) šališkumo
10. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl teismo šališkumo, pažymėdamas, kad teismas nurodė rinkti įrodymus pirmojo posėdžio metu, atidėjo posėdį, įrodymus vertino išimtinai palankiai ieškovės naudai ir kt. Ieškovė yra didelė įmonė, teikianti paslaugas Klaipėdoje ir kituose miestuose. Todėl, atsakovo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad namą, kuriame gyvena teisėja, taip pat administruoja ieškovė, taigi teismas vengė priimti sprendimą, naudingą vartotojui. Apeliacinės instancijos teismas tokias atsakovo abejones laiko deklaratyviomis.
11. Pirma, atsakovo akcentuojami teismo atlikti procesiniai veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tenkino ne vieną atsakovo pateiktą prašymą išreikalauti įrodymus iš ieškovės, tenkino atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Stengėsi tinkamai išaiškinti atsakovui ne tik jo procesines teises, bet ir pareigas. Antra, atsakovas nepateikė jokių kitų teismo šališkumą objektyviai galinčių pagrįsti įrodymų, nenurodė realių faktų, keliančių abejonių dėl teismo ar bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo. Iš esmės atsakovo abejonės dėl galimo teismo šališkumo yra siejamos išimtinai su byloje esančių įrodymų įvertinimu jo nenaudai, o atsakovo teiginys, kad galbūt ieškovė gali administruoti ir bylą išnagrinėjusios teisėjos namą, vertintinas kaip deklaratyvus, nepatvirtinantis teisėjos galbūt asmeninių ryšių su ieškove ir juolab teisėjos šališkumo. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, tuo atsakovas ir pasinaudojo pateikdamas apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo
12. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovės pareiga yra pagrįsti ir įrodyti savo reikalavimą, bet teismas konstatavo, kad atsakovas turi pateikti kažkokius įrodymus, kad paslaugos, už kurias ieškovė prašo priteisti sumas, nebuvo suteiktos, tačiau tokios pareigos atsakovas procese neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
16. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 2 d. išrašą, kuris patvirtina, jog Namo buto Nr. 2 su rūsiu savininkas nuo 2016 m. kovo 3 d. yra atsakovas. Ieškovė pateikė Apyvartos žiniaraštį (pirkėjo Nr. GY059159), kuris patvirtina, kad buto Nr. 2 skola už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio yra 637,53 Eur. 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta iki 2020 m. spalio 31 d. apmokėti 245,51 Eur, o 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitoje faktūroje – 20,46 Eur už 2022 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas (administravimas, kaupiamosios lėšos bendroms namo reikmėms, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, techninė priežiūra) ir įsiskolinimas – 616,07 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 19 d. protokoline nutartimi tenkinus atsakovo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir įpareigojus ieškovę pateikti teismui sąskaitas ir duomenis, kokiu pagrindu buvo fiksuotos sumos sąskaitose, ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui papildomus įrodymus (18 atsakovui išrašytų sąskaitų už skolos susidarymo laikotarpį, administratorės veiklos ataskaitą už 2020 m., 2020 m. rugsėjo 8 d. statinio apžiūros aktą, Techninės priežiūros sutartį su tarifais, priedą prie sutarties dėl tarifų už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, taip pat įsakymą dėl administravimui nustatytų tarifų). Ieškovė, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. protokolinės nutarties įpareigojimus, taip pat pateikė administratorės 2021 ir 2022 metų atliktų darbų ataskaitą, lokalines sąmatas, atliktų darbų perdavimo aktus ir kt.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir vienas kitą papildančių rašytinių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju pagrindė ir įrodė savo ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, nors pirmosios instancijos teismas tiek 2022 m. spalio 19 d., tiek ir 2022 m. lapkričio 29 d. posėdžių metu siūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu teisme ir buvo nustatęs atsakovui terminą iki 2023 m. sausio 13 d. papildomiems prašymams pateikti. Vadinasi, atsakovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus ir vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovė įrodė savo reikalavimus, ir ieškinį tenkino.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam pateiktose sąskaitose ir ataskaitose nurodyti laiptinių valymo ir aplinkos tvarkymo darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, tačiau ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tokių paslaugų iš viso neteikia, jokių dokumentų, kad paslaugos buvo suteiktos, už jas buvo sumokėta tretiesiems asmenims, nepateikė, tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
20. Iš tikrųjų iš 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos bei 2020 m. administratorės veiklos ataskaitos matyti, kad administratorė nurodė teikusi Namo laiptinių valymo paslaugas. Tačiau teismo 2023 m. kovo 23 d. posėdžio metu ieškovės atstovė, atsakydama į atsakovo ir teismo klausimus, paaiškino, kad anksčiau Name buvo atliekamas ir laiptinių tvarkymas, ir aplinkos tvarkymas, teritorijos priežiūra, tačiau jų buvo atsisakyta ir šią dieną tokių paslaugų nėra, tai atsispindi ir paskutinėse sąskaitose. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės atstovė nebuvo pripažinusi, kad tokių paslaugų ieškovė išvis nebuvo teikusi. Tuo tarpu atsakovo įsiskolinimas ieškovei susidarė nuo 2020 m. vasario mėn., kai tokios paslaugos Namui dar buvo teikiamos.
21. Atsakovas taip pat nurodo, kad vienoje iš pateiktų sąskaitų buvo nurodytas perskaičiavimas su 240 Eur suma, tačiau ieškovė nepaaiškino, už kokias paslaugas ji perskaičiuota. Vis dėlto, kaip teismo 2023 m. kovo 23 d. posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, anksčiau paties atsakovo prašymu buvo paprašyta sąskaitas už Namo administravimą rašyti UAB „Gameira“, kuri, kaip suprato ieškovės atstovė, buvo atsakovo įmonė. Ši įmonė bankrutavo. Jai bankrutavus ir neapmokėjus Namo administravimo paslaugų sąskaitų nuo 2020 m. vasario 1 d., būtent nuo šios datos susidaręs įsiskolinimas už Namo administravimo paslaugas buvo perskaičiuotas buto savininkui – atsakovui.
22. Atsakovo įsitikinimu, teismas nevertino jo į bylą pateiktos susirašinėjimo informacijos su už Namą atsakingu vadybininku dėl bendrojo naudojimo kamino. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovui pirmosios instancijos teismas, kad ginčas su kita Namo gyventoja dėl kamino įsirengimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje byloje nespręstinas.
23. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3–4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Butų ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).
26. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovas, būdamas Name esančio buto savininku, privalo proporcingai savo turimo turto daliai prisidėti prie Namo administravimo išlaidų. Ieškovei pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu pagrindus atsakovo įsiskolinimą už suteiktas Namo administravimo paslaugas, pripažintina, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti ieškovei už suteiktas paslaugas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 302,50 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašą ir PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, prašomos priteisti išlaidos pagrįstos, ieškovei iš atsakovo priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ iš atsakovo K. S. 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.