- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-12259-1077/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07423-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- D. K., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K., D. K. ir R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai D. K., D. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad V. K. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje; 2) kad pareiškėjai faktiniu turto valdymu priėmė palikimą į V. K. priklausiusį turtą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Palikėja mirė būdama santuokoje su R. K. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Palikėja su R. K. turėjo du pilnamečius vaikus – D. K. ir D. K.. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui nesutinkant užvesti paveldėjimo bylos, kol teismine tvarka nėra nustatytas juridinis faktas dėl palikimo atsiradimo vietos Lietuvos Respublikoje. Palikėja mirė Prancūzijos Respublikoje ir deklaravusi išvykimą į Prancūzijos Respubliką, tačiau jos palikimo atsiradimo vieta laikytina Lietuvos Respublika, konkrečiai – (duomenys neskelbtini), nes būtent ten iki pat mirties buvo palikėjos nuolatinė gyvenamoji vieta.
3. Nurodė, kad pareiškėjai per įstatymo nurodytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti: pareiškėjai tvarkė, rūpinosi ir prižiūrėjo paveldimą turtą, laikė jį nuosavu, mokėjo mokesčius, atsiskaitė už automobilių remontą, pareiškėjai paveldėjo ir priėmė palikėjos asmeninius daiktus, pareiškėjai pateikė pareiškimus notarui, kad priima palikimą, pareiškėjai vieni kitus laiko įstatyminiais įpėdiniais ir ginčų dėl to nėra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad dėl pateikto pareiškimo neprieštaraus. Papildomai nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pateiktą pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodo, kad po palikėjos mirties nebuvo gavusi informacijos apie pareigą priimti palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo
7. Remiantis 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašu Nr. 1231, nustatyta, kad V. K. (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje, Frejuje. Iš Gyventojų registro 2024 m. gegužės 7 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas R. K. yra V. K. sutuoktinis, o pareiškėjai D. K. ir D. K. – V. K. vaikai. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo išvykimą į Prancūziją gydymo tikslais. Iš Testamentų registro 2024 m. gegužės 8 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų V. K. sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos V. K. palikimo priėmimo faktų.
8. 2024 m. vasario 9 d. mirus palikėjai pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priėmimo, tačiau paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kaip patvirtina pareiškėjų kartu su papildomais įrodymais 2024 m. liepos 9 d. teismui pateiktas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2024 m. gegužės 9 d. elektroninis laiškas, notarų biuras nurodė, kad pareiškėjų pareiškimo dėl palikimo priėmimo priimti negali, nes notarui nėra aišku, jog palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, ir pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo atsiradimo vietos faktą – kad palikėjos V. K. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Juridinį faktą yra prašoma nustatyti tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo teisę priimti po palikėjos mirties atsiradusį palikimą.
9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
10. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).
11. Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad V. K. deklaruota gyvenamoji vieta iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) V. K. deklaravo išvykimą į Prancūziją. Bylos duomenimis, nors V. K. ir deklaravo savo išvykimą į Prancūziją, tačiau ji išvyko į Prancūziją tik laikinai ir tik gydymo tikslais. V. K. neketino ir neturėjo jokio tikslo likti nuolat gyventi Prancūzijoje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Visi V. K. socialiniai, ekonominiai ir asmeniniai interesai buvo Lietuvoje, taip pat Lietuvoje buvo visi V. K. artimieji. Byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog V. K. Prancūzijoje būtų įsigijusi gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamą turtą, bei kad siekė perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir/ar ekonominius interesus (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad V. K. asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė Lietuvoje esantys nekilnojamojo turto objektai, tarp jų – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki išvykimo į Prancūziją. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad palikėja V. K. buvo Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų dalyvė ir vadovė. V. K. mirė Prancūzijoje, tačiau buvo palaidota (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, dėl to prielaida turi būti motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
13. Pažymėtina, kad faktinėmis aplinkybėmis panašioje situacijoje teismo buvo įvertinta, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-6815-676/2023).
14. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad palikėjos V. K. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, todėl teismas nustato šį juridinę reikšmę turintį faktą, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. K. mirties.
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo
15. Pareiškėjai pareiškime taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., D. K. ir D. K. priėmė po V. K., mirusios 2024 m. vasario 9 d., likusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
16. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
17. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas R. K. yra mirusios V. K. sutuoktinis, o pareiškėjai D. K. ir D. K. – jų vaikai.
18. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
20. Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo buvo kreiptasi, tačiau palikimo priėmimo teisės negalėjo būti įgyvendintos, kadangi nebuvo nustatyta palikimo atsiradimo vieta, tačiau pareiškėjai palikimą priėmė pradėję jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas R. K. iki palikėjos bei po jos mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai mokėjo už šį turtą mokesčius. Jokie kiti asmenys be pareiškėjų nėra priėmę V. K. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.
21. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjai priėmė po V. K. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. K. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2024 m. vasario 9 d., likusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.