- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- e2YT-6815-676/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03923-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., Klaipėdos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. J., Klaipėdos 11 – ojo notaro biuro notarė Vanda Kasiulynienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinėje Respublikoje mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. J. mama J. J.. Pareiškėjo broliui D. J. po mamos mirties esančio palikimo nepageidaujant priimti, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarę Vandą Kasiulynienę dėl palikimo priėmimo. Notarė paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi J. J. mirties metu Lietuvoje nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ir nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl po mamos mirties likusio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, kad notarė galėtų užvesti paveldėjimo bylą ir pareiškėjas galėtų priimti palikimą atsiradusį po mamos mirties. Iki 2022 m. gruodžio 16 d. J. J. savo gyvenamąją vietą visada buvo deklaravusi Lietuvoje, jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. gruodžio 16 d. buvo deklaruotas išvykimas iš Lietuvos į Vokietiją. Nors J. J. ir deklaravo savo išvykimą į Vokietiją, tačiau ji neketino ir neplanavo Vokietijoje gyventi, ten neketino ir nekūrė jokio gyvenimo, jos išvykimo į Vokietiją tikslas buvo jos gydymas, išvyko laikinai, iki kol bus baigtas numatytas suplanuotas gydymas. 2022 m. pabaigoje J. J. buvo nustatyta, jog ji serga ūmine leukemija (kraujo vėžys). Gydytojai Lietuvoje nuteikė, kad gydymo, kuris sėkmingai galėtų įveikti kraujo vėžį, nėra. Po Lietuvoje diagnozuotos ligos, buvo surasta informacija, kad yra galimybė gydymą atlikti Vokietijoje, kad Vokietijoje yra atliekamas gydymas, kuris Lietuvoje nėra taikomas, kad taikant gydymą Vokietijoje J. J. yra galimybė pasveikti. Tam, kad J. J. galėtų gydytis Vokietijoje, kad gydymas būtų nemokamas, J. J. turėjo išvykdama į Vokietiją ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Taigi tik tuo tikslu, kad J. J. Vokietijoje būtų taikomas nemokamas gydymas, J. J. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Vokietiją. Be deklaracijos apie išvykimą tam, kad J. J. galėtų gauti gydymą Vokietijoje, teritorinė ligonių kasa išdavė J. J. registracijos dėl sveikatos draudimo formą S1. S1 forma patvirtina, kad J. J. turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos šalyje, kurioje asmuo gyvena. J. J. į Vokietiją išvyko 2022 m. gruodžio 23 d. Būdama Vokietijoje J. J. visą laiką praleido ligoninėje, išskyrus keletą dienų, kai buvo paleidžiama iš ligoninės. 2023 m. kovo mėn. J. J. buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, kuri buvo sėkminga, gydytojai planavo 2023 m. balandžio pabaigoje J. J. paleisti iš gydymo įstaigos, kad likusį gydymą galėtų tęsti Lietuvoje, Klaipėdos ligoninėje. J. J. planavo savo grįžimą į Lietuvą, tačiau netikėtai plautyje trūkus kraujagyslei, J. J. (duomenys neskelbtini), mirė. J. J. būdama Vokietijoje jokių socialinių ryšių nesukūrė, neįgijo jokio turto, neturėjo atsidariusi jokios banko sąskaitos. Lietuvoje J. J. turėjo nekilnojamojo turto – butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kuriame iki išvykimo gydytis į Vokietiją gyveno ir į kurį po gydymo Vokietijoje ketino grįžti toliau gyventi, taip pat žemės sklypą, bei du žemės sklypus su statiniais. Lietuvoje gyvena J. J. vaikai, anūkai ir proanūkiai, taip pat Lietuvoje buvo visos jos draugės. J. J. socialiai ir asmeniniai interesai buvo sukoncentruoti Lietuvoje, Klaipėdoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu į pareiškimą su prašymu sutiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog jo mama J. J. 2022 m. gruodžio mėn. susirgo vėžiu, ko pagrindu greitai susirado gydymą Vokietijoje. Tam, kad ji galėtų nemokamai gydytis Vokietijoje, buvo būtina gyvenamąją vietą deklaruoti Vokietijoje. Mama neturėjo jokių planų ir tikslų Vokietijoje pasilikti gyventi, ten kurti savo gyvenimą, į Vokietiją išvyko laikinai ir tik gydymo tikslais. Po taikyto gydymo Vokietijoje jau buvo planuota, kad mamą iš ligoninės paleis, mama planavo, kad iš karto grįš į Lietuvą, tačiau savo planų neįgyvendino, nes netikėtai ligoninėje mirė. Mama jokio turto Vokietijoje neįsigijo, visas mamos gyvenimas buvo Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. yra J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iki 2022 m. gruodžio 16 d. J. J. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Lietuvoje, jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. pabaigoje J. J. buvo nustatyta, jog ji serga ūmine leukemija (kraujo vėžys). Tam, kad J. J. galėtų gydytis Vokietijoje, kad gydymas būtų nemokamas, J. J. turėjo išvykdama į Vokietiją ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Po gydymo J. J. planavo grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau netikėtai (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarę Vandą Kasiulynienę dėl palikimo, atsiradusio po mamos J. J. mirties, priėmimo, tačiau notarė paveldėjimo bylos neužvedė, nes neaiški palikimo atsiradimo vieta, nes J. J. mirties metu Lietuvoje nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo atsiradimo vietos faktą – kad palikėjos J. J. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Juridinį faktą yra prašoma nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teisę priimti po palikėjos mirties atsiradusį palikimą.
Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta - paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).
Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad J. J. deklaruota gyvenamoji vieta iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. gruodžio 16 d. J. J. deklaravo išvykimą į Vokietiją. Bylos duomenimis, nors J. J. ir deklaravo savo išvykimą į Vokietiją, tačiau ji išvyko į Vokietiją tik laikinai ir tik gydymo tikslais, J. J. neketino ir neturėjo jokio tikslo likti nuolat gyventi Vokietijoje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad būdama Vokietijoje J. J. visą laiką praleido ligoninėje, išskyrus keletą dienų, kai buvo paleidžiama iš ligoninės. Visi J. J. socialiniai, ekonominiai ir asmeniniai interesai buvo Lietuvoje, taip pat Lietuvoje buvo visi J. J. artimieji. Byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog J. J. Vokietijoje būtų įsigijusi gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamą turtą, bei kad siekė perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir/ar ekonominius interesus (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad J. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki išvykimo į Vokietiją. J. J. mirė Vokietijoje, tačiau buvo palaidota Klaipėdos rajone esančiose kapinėse, šeimos kape.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, dėl to prielaida turi būti motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.