Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus pateiktą skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-352-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu Kauno teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-352-2023 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. K. nubaustas 300 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį.

2. Nutarimu konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas A. K., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 24 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę eksporto deklaraciją (toliau – ir EED), kuria eksporto procedūrai (siuntėjas – UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), RU) deklaravo 30 prekių – įvairių detalių. EED 17 langelyje nurodyta, kad prekių šalis gavėja Rusija, 40 ir 44 langeliuose nurodytuose dokumentuose – sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 19 d.), CMR važtaraštyje Nr. b/n (2023 m. gegužės 23 d.) – nurodyta, kad prekių pirkėja ir gavėja (duomenys neskelbtini). Šie pateikti dokumentai ir duomenys patvirtino aplinkybę, kad prekes buvo ketinama eksportuoti į Rusiją.

3. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas 27-os prekės (rankinių elektrinių įrankių dalys, KN kodas (duomenys neskelbtini)) mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Muitinės laboratorijoje ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. birželio 6 d. Kauno teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad deklaruotos prekės nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini) keičiasi į (duomenys neskelbtini) (rutuliniai guoliai). Nagrinėjamu atveju, Reglamento Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas) dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes su šiuo KN kodu 8482 10 <…> bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Konstatuota, kad muitinės tarpininko atstovas A. K. EED 33 langelyje netiksliai nurodė prekių – rutulinių guolių – KN kodą (duomenys neskelbtini) (turėjo būti (duomenys neskelbtini)), kas turėjo įtakos draudimų taikymui. Taip buvo pažeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalis, 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnio 1 dalis.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

4.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju A. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių, t. y. EED pateikti duomenys yra tikslūs ir išsamūs, deklaruotų prekių KN kodas nurodytas tinkamai; A. K. laikėsi deklaravimo tvarkos ir tinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas; veikė apdairiai ir rūpestingai bei ėmėsi visų priemonių nustatyti teisingus prekės kodus, todėl įvertinęs objektyvius ginčo prekės aprašymus bei išvaizdą, naudojimo paskirtį ir teisinį reglamentavimą, kitaip suklasifikuoti EED ginčo prekių negalėjo, jokių objektyvių abejonių (įtarimų) dėl to nekilo; ginčo prekės nepatenka į Reglamento Nr. 833/2014 taikymo sritį, todėl jų deklaravimas neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui;

4.2. Muitinei pateiktoje EED buvo nurodyta, kad be kitų prekių, yra eksportuojami ir guoliai kaip rankų darbui skirtų įrankių, rankinių elektrinių prietaisų, dalys. Pažymėtina, kad „Milwaukee“ yra profesionalių elektrinių bei akumuliatorinių įrankių, jų priedų ir rankinių įrankių gamintojas, o pateiktoje techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad ginčo prekė yra „Milwaukee“ smūginio gręžtuvo dalis;

4.3. Tiek A. K., tiek Kauno teritorinė muitinė skundžiamame nutarime patvirtino, kad guoliai nepriskiriami dvejopo naudojimo prekėms, nepaisant to, Kauno teritorinė muitinė nusprendė, kad deklaruotos prekės yra atskira prekė ir taikė joms kitą KN kodą, pagal kurį prekės patenka į draudžiamų prekių pagal Reglamentą Nr. 833/2014 sąrašą;

4.4. Klasifikuojant prekes pirmiausia dėmesys turi būti atkreiptas į objektyvias prekių savybes ir charakteristikas, taip pat į produkto kilmę, vertę, funkcijas ar galimą panaudojimą;

4.5. Rutuliniai guoliai naudojami įvairiose mašinose, todėl atsižvelgiant į Kauno teritorinės muitinės sprendimą, bene kiekvienas guolis, kurio negalima panaudoti jokia kita paskirtimi, gali būti traktuojamas kaip draudžiama prekė. Toks selektyvus prekių vertinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir trukdo normalią prekybą, nes tiek prekes deklaruojantys asmenys, tiek patikrinimą atliekantys pareigūnai turi atidžiai vertinti prekės technines ir funkcines savybes, o ne vadovautis išankstiniais nusistatymais;

4.6. Institucijai pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, A. K. pateikė paaiškinimus dėl ginčo prekės klasifikavimo bei iliustruotą dokumentą. Iš visų kartu su EED deklaracija pateiktų dokumentų galima spręsti, kad A. K. išsamiai ir tiksliai pateikė duomenis apie eksportuojamą prekę, pagrįsdamas jos priskyrimą prie rankų darbui skirtų įrankių;

4.7. Šiuo atveju nenustatytos visos sąlygos pripažinti, kad prekė Reglamento kontekste yra draustina, nes prekė nėra dvejopo naudojimo, be to, negali prisidėti prie Rusijos karinės pramonės pajėgumo didinimo;

4.8. A. K. tinkamai atliko muitinės tarpininko pareigas, pateikė išsamius ir tikslius duomenis apie eksportuojamas prekes ir negalėjo numatyti tokio situacijos vertinimo. Tai patvirtina ir Institucijos konstatuotas mažesnis veikos pavojingumas.

5. Institucija pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. K. atstovo skundo netenkinti.

5.1. Nurodė, kad atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros XVI skyriaus 2 pastabos a) punktą, mašinų dalys, kurios pačios yra prekės ir priskiriamos 84 skirsnio pozicijai, priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. Pagal surinktus bylos duomenis, be kita ko įvertinus EED lydinčius dokumentus, sąskaitas-faktūras bei pačią sąskaitą-faktūrą, į kurią įtrauktos ginčo prekės (guoliai, 10 vnt.), iš eksportuojamų prekių visumos, jų rūšies, kiekio bei kitų elementų matyti, kad eksportui deklaruotos prekės buvo eksportuojamos kaip atskiro elektroninio prietaiso dalys ir nebuvo konkrečios mašinos sudedamosios dalys, todėl turėjo būti priskiriamos būtent jas atitinkančioms pozicijoms;

5.2. Nagrinėjamu atveju buvo paimtas aptariamų prekių mėginys bei užpildytas prekės klasifikavimo aktas. Nėra priežasčių abejoti klasifikavimo akto teisingumu, todėl nekyla abejonių, jog prekės klasifikuotinos TARIC kodu (duomenys neskelbtini). Pats klasifikavimo aktas surašytas kvalifikuoto muitinės pareigūno, jo teisingumas patvirtintas įgalioto muitinės pareigūno parašu;

5.3. Tai, kad pareiškėjas (jo atstovas) deklaratyviai teigia, kad prekėms parinktas KN kodas tinkamas, savo teiginių nepagrįsdamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad Institucija nustatė neteisingą KN kodą;

5.4. Prekės klasifikavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant prekėms KN kodą, buvo vertinami A. K, prekių deklaravimo metu prieinami dokumentai: EED; sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštis. A. K. kaip deklarantas, turintis ilgą darbo patirtį ir žinodamas prekių klasifikavimo principus, suprasdamas deklaruojamų prekių tipą, rūšį, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, galėjo net ir nepasinaudojęs teise patikrinti prekių, suklasifikuoti prekes tinkamai;

5.5. Skundas grindžiamas ir argumentu, kad ginčo prekės nepatenka į Reglamento Nr. 833/2014 taikymo sritį. Šiuo atveju nėra ginčo, kad prekės buvo eksportuojamos į Rusiją juridiniam asmeniui, todėl nustačius, kad jos patenka į Reglamento XXIII priede išvardytų prekių sąrašą, joms taikytini Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai. Institucija sutinka, kad ginčo prekės nepriskiriamos dvejopos paskirties prekėms, tačiau tai nenaikina numatyto draudimo ir nešalina A. K. atsakomybės;

5.6. A. K., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą įsitikinti pateikiamų duomenų teisingumu nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus;

5.7. Šiuo atveju ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, todėl negalima teigti, kad A. K. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių. Priešingai, A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

6. Teismo posėdžio metu A. K. ir jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

7. Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

8. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno teritorinėje muitinėje vyriausiąja inspektore, pamena skunde nagrinėjamą atvejį. Buvo teikiama EED, įformintos prekės, 27-a preke buvo eksportuojamos skirtingų rūšių prekės. Buvo neteisingai deklaruota viena preke, blogai nurodant KN kodą. Paimti mėginiai ir nustatyta, kad padaryta deklaravimo klaida – dalys, kurios pačios yra prekės, turi būti priskiriamos jas atitinkančioms pozicijoms. Pažymėjo, kad guoliukai buvo pateikti atskirai, nesumontuoti į prietaisą. Susidariusi situacija paprasta, nes deklaruotai šiai prekei yra konkrečiai išskirta pozicija – (duomenys neskelbtini).

9. Skundas netenkinamas.

10. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-352-2023 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. K. nubaustas 300 Eur bauda pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Nutarimu konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas A. K., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 24 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė EED, kuria eksporto procedūrai deklaravo 30 prekių – įvairių detalių. Deklaracijos 17 langelyje nurodyta, kad prekių šalis gavėja Rusija, 40 ir 44 langeliuose nurodytuose dokumentuose – sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 19 d.), CMR važtaraštyje Nr. b/n (2023 m. gegužės 23 d.) – nurodyta, kad prekių pirkėja ir gavėja (duomenys neskelbtini). Šie pateikti dokumentai ir duomenys patvirtino aplinkybę, kad prekes buvo ketinama eksportuoti į Rusiją. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas 27-os prekės (rankinių elektrinių įrankių dalys, KN kodas (duomenys neskelbtini)) mėginys. Muitinės laboratorijoje ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. birželio 6 d. Kauno teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad deklaruotos prekės nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini) keičiasi į (duomenys neskelbtini) (rutuliniai guoliai). Konstatuota, kad muitinės tarpininko atstovas A. K. EED 33 langelyje netiksliai nurodė prekių – rutulinių guolių – KN kodą, kas turėjo įtakos draudimų taikymui, taip buvo pažeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalis, 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnio 1 dalis.

12. A. K. ir jo atstovas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai ginčijo administracinės atsakomybės atsiradimo klausimą, nurodant, kad A. K. atliko visus reikiamus ir galimus veiksmus tinkamam EED užpildymui, jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių, deklaruotos prekės nepatenka į Reglamento taikymo sritį.

13. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

14. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. K. atstovas akcentavo, kad asmuo negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Iš minėto straipsnio dispozicijos matyti, kad objektyviaisiais nusižengimo požymiais laikytini netikslios ar neišsamios informacijos pateikimas deklaracijoje ar kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų gali atsirasti atitinkamo dydžio mokestinė prievolė arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Byloje nustatyta, kad A. K. EED nurodė neteisingą vienos iš prekių kodą, taigi įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, A. K. kaip muitinės tarpininko pareigą ir atsakomybę deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nebuvo objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių.

15. Taip pat skundu keltas klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės detalizavimo. Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, jog konstatuojant kaltę pagal ANK 212 straipsnį, administracinis pažeidimas gali būti padarytas ir neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti A. K. veikimo tiesiogine tyčia, tačiau asmuo veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas nebuvo pakankamai rūpestingas, netinkamai įvertino situaciją ir turimus duomenis. Taigi nutarimu teisingai konstatuota neatsargi kaltės forma dėl nerūpestingumo.

16. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodyta, kad A. K. atliko būtinus ir galimus papildomus veiksmus teisingų duomenų pateikimui deklaracijoje, tačiau įvertinus visus turimus duomenis, tarp jų ir gamintojo specifikaciją, kitoks sprendimas dėl deklaruojamos prekės KN kodo nurodymo objektyviai negalėjo būti priimtas. Pažymėtina, kad muitinės deklaracijos užpildymas nėra formalus, nesukeliantis jokių teisinių padarinių veiksmas. A. K. teismo posėdžio metu nurodė ilgą laiką dirbantis muitinės tarpininko atstovu, nuolat teikiantis tokio tipo duomenis muitinei. Šiuo atveju jis turėjo pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Nors iš A. K. paaiškinimų, byloje esančių duomenų matyti, kad jis dėjo pastangas, siekdamas duomenų patikslinimo, t. y. rėmėsi gamintojo specifikacija, siuntė papildomą užklausą, tai nešalina atsakomybės dėl administracinio pažeidimo priėmus netinkamą sprendimą dėl KN kodo nurodymo. Pritartina Institucijos atsiliepime išsakytam argumentui, kad deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. Atsakomybės dėl pažeidimo teikiant EED nešalina ir tai, kad deklaruojamos prekės nėra priskirtinos dvejopo panaudojimo prekėms, šio fakto neginčija ir Institucija. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas nurodo, kad A. K. objektyviai negalėjo nurodyti kitokio kodo pagal turimus duomenis, tai laikytina subjektyviu situacijos vertinimu. Institucijos sprendimas dėl klasifikavimo buvo atliktas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieinamus duomenis, taip pat nėra jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis, prekių nomenklatūros kodą nustačiusios Institucijos darbuotojos kompetencija dėl paties kodo priskyrimo teisingumo.

17. Teismo vertinimu, nuobauda A. K. skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į padarytą administracinį nusižengimą, neatsargią kaltės formą dėl nerūpestingumo, tai, kad asmuo baustas ANK tvarka pagal tapatų straipsnį, tačiau ankstesni nusižengimai sietini su mokestinės prievolės atsiradimu (galimu atsiradimu), administracinės nuobaudos vykdomos, taip pat įvertintas mažesnis veikos pavojingumas ir skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

18. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-352-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. atstovo Eligijaus Vinckaus pateikto skundo netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-352-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.