Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ atstovui adv. Henrikui Celencevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovams valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“, K. M., A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga (toliau – VšĮ „Valsta“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai K. M. ir A. M. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, atsakovų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys nežinomos. Procesiniai dokumentai (patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui A. M. buvo įteikti per jo darbovietę 2020 m. vasario 14 d. Atsakovei K. M. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje nebuvo galimybės nustatyti atsakovės paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos, kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė jos asmens kodo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, todėl nebuvo galimybės procesinių dokumentų atsakovei įteikti jos darbo vietoje. Dėl nurodytų priežasčių procesiniai dokumentai atsakovei K. M. 2020 m. liepos 10 d. teismo nutartimi įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies pagrindu išnagrinėjo bylą atsakovams K. M. ir A. M. nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas butas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2019 m. sausio 18 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė G. S.. Nuosavybės teisė į Butą 2019 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. AK-204 pagrindu perėjo palikėjos anūkui O. S.. Pastarasis yra nepilnametis ir jam nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d. nustatytas neįgalumas (tai liudija į bylą pateikta 2015 m. gegužės 21 d. O. S. išduota Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0077302). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-32930-127/2014 nepilnamečio O. S. nuolatine rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26592-1094/2019 nepilnamečio O. S. rūpintoja nustatyta VŠĮ „Valsta“ (trečiasis asmuo). Taigi atsakovė O. S. globėja ir turto administratore buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl atsakovės VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ atsakomybės

Ieškovės teigimu, atsakovei, kaip buto savininko nepilnamečio O. S. atstovei, kyla atsakomybė nagrinėjamoje byloje ir ji privalo solidariai su faktiniais Buto naudotojais (atsakovais K. M. ir A. M.) padengti skolą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją.

Remiantis CK 3.276 straipsnio 1 ir 2 dalimi, vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi atsakovė nelaikytina Buto savininke, kadangi ginčo laikotarpiu buvo tik O. S. globėja ir turto administratore.

Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį, turto administravimo atveju viena iš turto administratoriaus pareigų yra atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti, tačiau pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį, administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013 ir 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013).

CK 4.243 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto administratoriaus ir turto savininko turto atskyrimo principas, kuriame nustatyta, kad administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. CK 4.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad šiose nuostatose turto savininko ir turto administratoriaus turto atskyrimo principas yra suformuluotas įsakmiai ir aiškiai draudimo forma, o kitoje nuostatoje atskirai ir aiškiai pasisakyta dėl prievolių vykdymo atskyrimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad turto administratorius, esant teismo nutartimi nustatytam paprastam turto administravimui, neturi teisės pažeisti turto atskyrimo principo ir neturi teisės ir teisėto pagrindo vykdyti prievolių iš savo turto, bet privalo registruoti administruojamo turto savininko skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė atsakovė, privalėjo registruoti rūpintinio skolos ir jas apmokėti iš administruojamo turto, tačiau nėra asmeniškai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“ ieškovės atžvilgiu veikė savo vardu, todėl CK 4.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1301-1012/2017 atnaujino terminą nepilnamečiui O. S. priimti palikimą, atsiradusį po G. S. mirties (duomenys neskelbtini) ir leido jo globotojai VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“ savo nepilnamečio globotinio vardu priimti nurodytą palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-656/2018 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi Všį „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kaip įstatyminė O. S. atstovė, priėmė atstovaujamojo vardu ir interesais palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tai liudija ir į bylą pateiktas Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės Astos Kiselienės 2018 m. rugsėjo 11 d. vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto aprašo sudarymo Nr. AK-3532.

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Nagrinėjamu atveju atsakovės globojamas ir atstovaujamas Buto savininkas nepilnametis O. S., priėmęs palikimą pagal antstolio turto apyrašą, už palikėjos G. S. skolas atsako tik paveldėto turto ribose. Remiantis bylos duomenimis, antstolio sudarytame O. S. paveldimo turto apyraše jokių palikėjos skolų užfiksuota nebuvo (nurodytas tik paveldimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir senatvės pensija – 134,58 Eur). Tai patvirtina trečiojo asmens VšĮ „Valsta“ į bylą pateiktas antstolio Ramūno Kamarausko 2018 m. gruodžio 13 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas. Iš į bylą pateikto 2019 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad testamentinis įpėdinis priėmė palikimą pagal antstolio 2018 m. gruodžio 13 d. sudarytą turto apyrašą. Tai yra aiškiai nurodyta pačiame paveldėjimo teisės liudijime.

Pagal CK 5.53 straipsnio 8 dalį, turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Palikėjo kreditoriai turi teisę patys dalyvauti sudarant turto apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti sudarant turto apyrašą.

Byloje duomenimis nustatyta, kad palikėjo kreditorė (ieškovė) nereikalavo papildyti minėto antstolio sudaryto turto apyrašo. Paveldėjimo teisės liudijimą testamentiniam įpėdiniui išdavusi notarė Asta Kiselienė patvirtino, kad paveldėjimo byloje yra gautas ir yra saugomas pirminio reikalavimo teisių turėtojo UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. kovo 29 d. pranešimas dėl informacijos apie skolą suteikimo Nr. 012-02-7271R, tačiau pažymėjo, kad šiame pranešime notarei pranešta apie kitam butui (ne apie paveldėtam Butui) susidariusią 133,34 Eur dydžio skolą. Taigi pradinė kreditorė UAB „Vilniaus energija“ laiku nepranešė notarei apie skolas, susijusias su Butu, todėl notarė neišdavė vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo papildymo. Darytina išvada, kad ieškovė notarei pateikusi klaidinančią informaciją, pati elgėsi nerūpestingai, tinkamai ir laiku nepareikšdama kreditorinių reikalavimų Buto savininkui O. S..

Remiantis bylos medžiaga, pagrindo teigti, kad VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė, neatliko savo, kaip atstovės pareigų, ar jas vykdė aplaidžiai, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovei VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ nekyla atsakomybė įvykdyti ieškovės reiškiamą kreditorinį reikalavimą, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovų K. M. ir A. M. atsakomybės

Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai K. M. ir A. M.. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovai K. M. ir A. M. skolos susidarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., buvo faktiniai Buto naudotojai, t. y. faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis (vartojo šilumos energiją ir karštą vandenį savo buitinėms reikmėms).

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1301-1012/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-968-656/2018 nustatyti faktai yra laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1301-1012/2017 nustatė, kad pareiškėja K. M. yra palikėjos G. S. dukra. Po G. S. mirties, be kita ko, liko 4 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 1989-04-26, po motinos mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą. 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad po motinos mirties pareiškėja toliau gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri kaip savo. Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja K. M. po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pradinė kreditorė UAB „Vilniaus energija“ atsakovams K. M. ir A. M. 2015 m. gruodžio 15 d. išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitą 74,55 Eur sumai, kartu su ja buvo siunčiamas ją pagrindžiantis išsamus paaiškinimas. Negavusi šios sąskaitos apmokėjimo, UAB „Vilniaus energija“ papildomai siuntė raginimus atsakovams sumokėti skolą už nepaskirstytą karšto vandens dalį, siųsdama sąskaitas kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio – 2017 m. kovo mėn. minėtai 74,55 Eur sumai, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Šis įsiskolinimas, susidaręs už UAB „Vilniaus energija“ vykdytą veiklos laikotarpį, buvo perleistas ieškovei.

Iš ieškovės teismui pateiktos 2020 m. vasario 2 d. patikslintos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skola už laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją sudaro 2 030,55 Eur. Šis įsiskolinimas susideda iš skolos už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, šildymą, karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatuką), karšto vandens skaitiklio aptarnavimą. Pažymėtina, kad šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio tvarka. Šilumos kiekis skirstomas ir mokesčiai už šilumos energiją ir karštą vandenį skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalį.

Nors tarp ieškovės ir atsakovų K. M. ir A. M. nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą elektros energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovai privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai K. M. ir A. M. šį įsiskolinimą ieškovei būtų padengę, atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 2 030,55 Eur skola už suteiktas šilumos energijos paslaugas.

Pripažinus, kad atsakovai K. M. ir A. M. praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, iš atsakovų ieškovei taip pat solidairiai priteisiamos 136,04 Eur dydžio palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Iš atsakovų K. M. ir A. M. ieškovei taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 166,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui patenkinus ieškinį atsakovų K. M. ir A. M. atžvilgiu, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 55,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,68 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašus ir 4,14 Eur už Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo VšĮ „Valsta“ prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pati elgėsi nerūpestingai (pateikė klaidinančią informaciją notarui dėl turimo kreditorinio reikalavimo), be to, nagrinėjamoje byloje aiškiai neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio atsisakymo pradinės atsakovės VšĮ „Valsta“ atžvilgiu, bet patikslinusi ieškinį jos procesinę padėtį iš atsakovės pakeitė į trečiojo asmens. Toks ieškovės procesinis elgesys sąlygojo VšĮ „Valsta“ patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), trečiojo asmens patirtos 850 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovų K. M. ir A. M., t.y. po 283,33 Eur iš kiekvieno. Teismui pateikti šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas bei jų pagrindu atlikti mokėjimo pavedimai).

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienam atsakovui, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų K. M. ir A. M. taip pat priteisiama 34,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 2 030,55 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimties eurų ir 55 ct) skolą, 136,04 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 4 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 166,59 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 59 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, ir atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui VšĮ „Valsta“, j. a. k. 303891861, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) iš kiekvieno.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.