- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1914-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18657-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“, K. M., A. M.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Valsta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“, K. M. ir A. M. (A. M.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – viešoji įstaiga „Valsta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 030,55 Eur skolą, 136,04 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris nuosavybės teise priklauso O. S.. Buto savininkas yra nepilnametis, jam nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d. nustatytas neįgalumas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-32930-127/2014 Buto savininko nuolatine rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26592-1094/2019 Buto savininko rūpintoja nustatyta VŠĮ „Valsta“.
2. Bute registruoti ir gyvena atsakovai K. M. ir A. M., kurie faktiškai vartoja centralizuotą šilumos energiją bei karštą vandenį savo buitinėms reikmėms. Skola už Butui patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį susidarė nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovė su atsakovais nėra sudariusi individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ atsako ieškovei už suvartotą šilumos energiją, kaip Buto savininkė, o atsakovai K. M. ir A. M. atsako, kaip faktiniai šilumos energijos vartotojai.
3. Atsakovai K. M. ir A. M. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui A. M. buvo įteikti 2020 m. vasario 14 d., atsakovei K. M. procesiniai dokumentai 2020 m. liepos 10 d. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie jį buvo informuoti 2020 m. liepos 10 d. viešo paskelbimo būdu. Todėl teismas bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalį išnagrinėjo jiems nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Atsakovė VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nėra ir nebuvo Buto savininke, ji neįgijo turtinių teisių į Butą. Turto administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. Todėl iki administravimo pabaigos atsakovė privalėjo registruoti rūpintinio skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, bet nėra asmeniškai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą. Atsakovė, kaip įstatyminė atstovė, priėmė atstovaujamojo vardu ir interesais palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, todėl Buto savininkas už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalyje. Nei viename iš antstolio sudarytų paveldimo turto apyrašų ieškovės reikalaujama priteisti suma nėra nurodyta. Notarė patvirtino, kad paveldėjimo byloje yra gautas ieškovės 2016 m. kovo 29 d. pranešimas dėl informacijos apie skolą suteikimo, tačiau šiame pranešime buvo pranešta apie kitam butui susidariusią 133,34 Eur dydžio skolą. Todėl notarė neišdavė vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo papildymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Trečiasis asmuo, VšĮ „Valsta“, su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra, jog visa skola turėtų būti priteista tik iš atsakovų K. M. ir A. M., kaip faktinių Buto naudotojų. Prašė priteisti iš ieškovės visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog buvo paskirtas Buto savininko rūpintoju tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, todėl gali atsakyti tik už tas prievoles, kurias globotinis įgijo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Iki to laiko trečiasis asmuo neatsako už prievoles, susijusias su tuo metu negloboto asmens turtu ar veiksmais. Paveldimą turtą po močiutės mirties Buto savininkas priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, kurį sudarė antstolis, tačiau jame jokių skolų užfiksuota nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų K. M. ir A. M. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2 030,55 Eur skolą, 136,04 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 166,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovų K. M., A. M. trečiajam asmeniui VšĮ „Valsta“ 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 283,33 Eur iš kiekvieno. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų K. M. ir A. M. 34,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 3.276 straipsnio 1 ir 2 dalis vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi atsakovė VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ nelaikytina Buto savininke. CK 4.243 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto administratoriaus ir turto savininko turto atskyrimo principas, kuriame nustatyta, kad administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Pagal CK 4.244 straipsnio 1 dalį administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.
8. VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė atsakovė, privalėjo registruoti rūpintinio skolos ir jas apmokėti iš administruojamo turto, tačiau nėra asmeniškai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“ ieškovės atžvilgiu veikė savo vardu, todėl CK 4.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina. VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“ priėmė atstovaujamojo vardu ir interesais palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
9. Buto savininkas, priėmęs palikimą pagal antstolio turto apyrašą, už palikėjos skolas atsako tik paveldėto turto ribose. Antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše jokių palikėjos skolų užfiksuota nebuvo. Pagal CK 5.53 straipsnio 8 dalį turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Palikėjos kreditorė (ieškovė) nereikalavo papildyti antstolio sudaryto turto apyrašo. Paveldėjimo teisės liudijimą testamentiniam įpėdiniui išdavusi notarė patvirtino, kad paveldėjimo byloje yra gautas ir yra saugomas pirminio reikalavimo teisių turėtojo UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. kovo 29 d. pranešimas dėl informacijos apie skolą suteikimo Nr. 012-02-7271R, tačiau šiame pranešime notarei pranešta apie kitam butui (ne paveldėtam Butui) susidariusią 133,34 Eur dydžio skolą. Taigi pradinė kreditorė laiku nepranešė notarei apie skolas, susijusias su Butu, todėl notarė neišdavė vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo papildymo.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, notarei pateikusi klaidinančią informaciją, pati elgėsi nerūpestingai, tinkamai ir laiku nepareikšdama kreditorinių reikalavimų Buto savininkui. Pagrindo teigti, kad VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai“, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė, neatliko savo, kaip atstovės pareigų, ar jas vykdė aplaidžiai, nėra. Todėl teismas pripažino, kad atsakovei VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“ nekyla atsakomybė įvykdyti ieškovės reiškiamą kreditorinį reikalavimą, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Teismas nustatė, jog Bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai K. M. ir A. M., kurie skolos susidarymo laikotarpiu, tai yra nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., buvo faktiniai Buto naudotojai ir faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis (vartojo šilumos energiją ir karštą vandenį savo buitinėms reikmėms). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1301-1012/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-968-656/2018 nustatyti faktai yra laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje. Šiose bylose buvo nustatyta, jog atsakovė K. M. yra palikėjos dukra. Po palikėjos mirties įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius už Butą, toliau gyvena Bute ir jį prižiūri, kaip savo.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė K. M. po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Ieškovė su atsakovai K. M. ir A. M. nebuvo sudariusi rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą elektros energiją naudojo, todėl pripažįstama, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Atsakovai privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai skolą ieškovei būtų sumokėję, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 2 030,55 Eur skola už suteiktas šilumos energijos paslaugas. Pripažinus, kad atsakovai praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, iš jų ieškovei taip pat solidariai priteisiamos 136,04 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Iš atsakovų ieškovei taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 166,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Teismui patenkinus ieškinį atsakovų K. M. ir A. M. atžvilgiu, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 55,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,68 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašus ir 4,14 Eur už Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati elgėsi nerūpestingai (pateikė klaidinančią informaciją notarui dėl turimo kreditorinio reikalavimo), be to, aiškiai neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio atsisakymo pradinės atsakovės VšĮ „Valsta“ atžvilgiu, bet patikslinusi ieškinį jos procesinę padėtį iš atsakovės pakeitė į trečiojo asmens. Toks ieškovės procesinis elgesys sąlygojo VšĮ „Valsta“ patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), trečiojo asmens patirtas 850 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovų K. M. ir A. M., t.y. po 283,33 Eur iš kiekvieno.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui VšĮ „Valsta“ iš atsakovų K. M. ir A. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai 850 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovės ir atsakovų K. M. ir A. M. lygiomis dalimis po 283,33 Eur. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai, nes laiku nepranešė notarei apie skolas, susijusias su Butu, pateikė notarui klaidinančią informaciją dėl turimo kreditorinio reikalavimo, todėl ieškovės elgesys yra pagrindas priteisti iš jos trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tam, kad būtų pagrindas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
16.2. Teismas, pasisakydamas apie palikimo priėmimo faktą, iš viso nevertino aplinkybės, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., tai yra jau po palikėjos mirties. Todėl teismas nepagrįstai kėlė klausimą dėl įpėdinio atsakomybės už palikėjos skolas iki jos mirties ir tyrė paveldimo turto apyrašo turinį, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nereikalavo papildyti antstolio sudaryto turto apyrašo. Ieškovė negalėjo reikšti kreditorinių reikalavimų ar prašyti papildyti turto apyrašą, nes skolos iki palikėjos mirties už Butui suteiktą šilumos energiją nebuvo.
16.3. Palikėjai nuosavybės teise priklausė taip pat ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl jokios klaidinančios informacijos nei teismui, nei notarui dėl palikėjos skolų ieškovė neteikė. Teismo išvada, kad ieškovė notarei pateikė klaidinančią informaciją, pati elgėsi nerūpestingai, tinkamai ir laiku nepareikšdama kreditorinių reikalavimų Buto savininkui, yra nepagrįsta. Be to, aplinkybė, kad teismas konstatavo ieškovės nesąžiningumą ikiteisminiuose santykiuose su paveldėtojo atstovais, dėl kurių ir buvo kilęs ginčas, negali suponuoti šalių nesąžiningo procesinio elgesio, kadangi jis negali būti preziumuojamas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Valsta“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų VšĮ „Valsta“, K. M. ir A. M. solidariai 2 030,55 Eur skolos, 136,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. VšĮ „Valsta“ pateikė atsiliepimą į šį patikslintą ieškinį, nurodė, kad nėra tinkama atsakovė. Atsakovės atstovės vyko į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame dar kartą nurodė, jog VšĮ „Valsta“ nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi ginčui aktualiu skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo Buto savininko globėja ir turto administratore. Ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar iki pareiškiant patikslintą ieškinį. Atsakovu nebuvo traukiamas pats turto savininkas, globos institucijos buvo traukiamos, kaip savarankiškos atsakovės.
17.2. Trečiasis asmuo buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į savo atstoves, kurios parengė atsiliepimus į patikslintus ieškinius ir atstovavo daugelyje teismo posėdžių. Todėl trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens atstovė ir antrojo parengiamojo posėdžio metu ne kartą prašė ieškovės atstovės pašalinti netinkamą atsakovę iš proceso, atlyginant atsakovei dėl ieškovės kaltės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat aiškiai nurodyti, ar ieškovė atsisako nuo ieškinio VšĮ „Valsta“ atžvilgiu. Tačiau parengiamojo posėdžio metu ir vėliau ieškovė savo aiškios pozicijos nepateikė. Ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame VšĮ „Valsta“ nebuvo nurodyta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, tačiau formalaus ieškinio atsiėmimo VšĮ „Valsta“ atžvilgiu nebuvo pateikta. Iki šio patikslinto ieškinio pareiškimo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos sudarė 700 Eur.
Atsiliepimas
17.3. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. pateikė dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo VšĮ „Valsta“ jau buvo nurodyta trečiuoju asmeniu byloje. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į šį patikslintą ieškinį, jo atstovai dalyvavo dar trijuose teismo posėdžiuose, todėl bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 850 Eur, iš kurių tik 150 Eur susidarė po VšĮ „Valsta“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, Patirtos išlaidos yra protingos ir pagrįsto dydžio, minimalios. Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovės reikalavimų, ieškovė ieškinį patikslino tik sutikusi su VšĮ „Valsta“ argumentais, kad ji nėra atsakinga už skolą.
17.4. Teismas, priteisdamas trečiajam asmeniui 1/3 dalį bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nurodė ieškovės klaidinančios informacijos teikimą notarui, tačiau tai nebuvo vienintelis ir pagrindinis teismo motyvas. Didžioji trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dalis turėjo būti priteisti būtent iš ieškovės, nes jos susidarė VšĮ „Valsta“ esant atsakove byloje. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl apyrašo ir kreditorinių reikalavimų iš viso nėra susiję su ginčijama teismo sprendimo dalimi. Nagrinėjama byla buvo baigta teismui priėmus sprendimą, tačiau ieškovė reikalavimų VšĮ „Valsta“ iš esmės atsisakė, ji buvo įtraukta į bylą tik trečiuoju asmeniu. Būtent ieškovės netinkamas procesinis elgesys nulėmė trečiojo asmens didžiosios dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
18. Atsakovai VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“, K. M. ir A. M. atsiliepimų į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteista 283,33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame 2 030,55 Eur skolą už Butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, 136,04 Eur palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų prašė priteisti iš atsakovės Ž. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino atsakovės Ž. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių. Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą teismui paaiškino, jog paaiškėjus apie Buto savininkui paskirtą globėją ir turto administratorę VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai“, prašo atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų patikslintas ieškinys ir įtraukti nauji proceso dalyviai.
21. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė skolą su palūkanomis priteisti iš atsakovų VšĮ „Valsta“, K. M. ir A. M.. VšĮ „Valsta“ dėl pareikšto ieškinio 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „Legitum“ advokatėmis, kurios parengė ir 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime buvo nurodyta, jog VšĮ „Valsta“ neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakyti už Buto savininko skolą ieškovei, todėl siūlė ieškovei pakeisti ją tinkama atsakove VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai“ ar traukti minėtą įstaigą trečiuoju asmeniu. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 28 d., metu VšĮ „Valsta“ atstovės dalyvavo teismo posėdyje, palaikė atsiliepime nurodytus prašymus, todėl teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinį.
22. Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame VšĮ „Valsta“ nebuvo nurodyta atsakove, reikalavimas buvo pareikštas VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai“. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė jokios procesinės VšĮ „Valsta“ padėties, taip pat nenurodė, jog jos atžvilgiu ieškinio reikalavimų būtų atsisakiusi. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 13 d., metu dalyvavo VšĮ „Valsta“ atstovės, teismas šio posėdžio metu vėl nustatė ieškovei terminą ieškinio patikslinimui. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais buvo nurodyti VĮ „Vilniaus Visų Šventųjų šeimos paramos centras“, K. M. ir A. M., o VšĮ „Valsta“ – trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo už advokato pagalbą byloje patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
25. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
26. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
27. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl ieškovės procesinio elgesio vertinimo
28. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės veiksmai, susiję su duomenų notarui pateikimu ir kreditorinių reikalavimų paveldėtojui pareiškimu paveldėjimo byloje, nėra vertintini, kaip šalies procesinis elgesys, nes buvo atlikti iki ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje. Tačiau ši aplinkybė nebuvo vienintelis argumentas, dėl kurio pirmos instancijos teismas konstatavo ieškovės netinkamą procesinį elgesį ir priteisė iš jos dalį trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog esminė tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aplinkybe buvo pripažintas ieškovės reiškiamų reikalavimų VšĮ „Valsta“ ir jos nurodomos procesinės padėties netikslumas bei neapibrėžtumas.
29. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikinus 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir paaiškėjus, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį netinkamam atsakovui, ieškovė, tinkamai vykdydama CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytas procesines pareigas, turėjo itin atidžiai analizuoti byloje esančius duomenis bei tikrinti visus jai prieinamus faktus, susijusius su tinkamo atsakovo byloje nustatymu. Ieškovės 2019 m. spalio 1 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą patvirtina, jog tuo metu jai jau buvo žinoma aplinkybė, jog Buto savininko globėja ir turto administratore buvo paskirta VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai“.
30. Ieškovė turi reikiamą patirtį dėl skolų už suteiktas paslaugas iš vartotojų išsireikalavimo, todėl turėjo suprasti, jog atsakomybė už skolą tenka tam civilinių teisių subjektui, kuris skolos susidarymo laikotarpiu buvo paslaugos naudotojas arba kitais įstatymo nustatytais pagrindais buvo atsakingas už skolos susidarymą. Aplinkybė, jog VšĮ „Valsta“ buvo paskirta Buto savininko nuolatine rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26592-1094/2019, tai yra jau po laikotarpio, už kurį susidarė reikalaujama priteisti skola, ieškovei buvo žinoma. Tačiau patikslintu ieškiniu ieškovė vis tiek pareiškė reikalavimą ir VšĮ „Valsta“.
31. Po 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio ieškovė dar du kartus tikslino ieškinį ir tik 2020 m. vasario 11 d. pateiktame ieškinyje VšĮ „Valsta“ nurodė trečiuoju asmeniu, nors pradinis ieškinys, kuriuo VšĮ „Valsta“ buvo įtraukta atsakove, buvo pareikštas 2019 m. spalio 30 d. Taigi byla daugiau nei tris mėnesius truko vien tik dėl ieškovės kaltės. Didžioji VšĮ „Valsta“ bylinėjimosi išlaidų dalis – 700 Eur – susidarė tuo metu, kai jos procesinė padėtis pagal ieškovės reikalavimą buvo atsakovės. Šias bylinėjimosi išlaidas sudarė mokestis advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą (400 Eur), už atsiliepimo į 2019 m. gruodžio 4 d. patikslintą ieškinį parengimą (100 Eur) ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje (200 Eur). Šios bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės, negu nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).
32. Pažymėtina, jog ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame VšĮ „Valsta“ nebuvo nurodyta atsakove, tačiau nebuvo nurodyta, jog ieškovė atsisako savo reikalavimų dalies, pareikštų VšĮ „Valsta“. Tačiau jau 2020 m. vasario 11 d. patikslintame ieškinyje VšĮ „Valsta“ buvo nurodyta trečiuoju asmeniu. Pripažintina, jog tokiu savo elgesiu ieškovė iš esmės faktiškai atsisakė savo reikalavimo VšĮ „Valsta“, nors tokio atsisakymo ir nesuformulavo pagal CPK reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punktą).
33. Pripažintina, jog būtent pačios ieškovės neatsargus procesinis elgesys (reikalavimo reiškimas netinkamam atsakovui, šio reikalavimo atsisakymo nesuformulavimas ir VšĮ „Valsta“ tinkamos procesinės padėties nenurodymas, turint duomenis, kas buvo Buto faktinis naudotojas ir Buto savininko globėjas skolos susidarymo laikotarpiu) prisidėjo prie trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Iš trečiojo asmens dėl ieškovės kaltės patirtų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės buvo priteista tik 283,33 Eur. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepažeidė nei CPK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui VšĮ „Valsta“ iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.