Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7

2026 m. kovo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės, nuteistojo E. T. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (veikų įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

- pagal BK 289 straipsnį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti įkalinimo įstaigoje, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinta, kad nusikalstamą veiką R. P. įvykdė būdamas recidyvistas.

E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu (8 metais laisvės atėmimo), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir E. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį bei jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Pripažinta, kad nusikalstamą veiką E. T. įvykdė būdamas recidyvistas.

R. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL, tai yra 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda;

2020 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. Š. pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytoje AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 500 eurų), ir 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. J. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. K. pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytoje sąskaitoje AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) (3400 eurų), nutarta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, pinigines lėšas nurodant pervesti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 25 600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista civilinio ieškovo naudai:

- iš R. P., solidariai su A. V., E. T., R. K., S. K., A. B., V. B., A. P. ir A. Š. 25 300 Eur turtinei žalai atlyginti,

- iš A. V. solidariai su R. P. priteista 5 700 Eur turtinei žalai atlyginti;

- iš E. T. solidariai su R. P. priteista 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti;

- iš R. K. solidariai su R. P. priteista 4 600 Eur turtinei žalai atlyginti;

- iš S. K., A. B., V. B., A. P., A. Š. solidariai su R. P. priteista 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, S. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, A. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (veikų įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, R. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad:

R. P., pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaulės būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą, bei E. T., A. V., S. K., R. K., A. B., V. B., A. P., A. Š., atskirais atvejais veikdami bendrininkų grupėje su R. P., asmeniu, kurio atžvilgiu yra paskelbta paieška, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą turtą ar pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, o būtent:

- R. P., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, bei vykdydamas bendrą nusikalstamų veikų, – sukčiavimo, neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo, duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėtų finansinių operacijų atlikimo, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, bei valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo veiksmų planą, su tikslu savo ir kitų asmenų naudai užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe, tyčia kartu su A. V., E. T., asmeniu, kuriam paskelbta paieška, A. P., V. B., A. B., A. Š., R. K., S. K., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – 25 600 Eur, o būtent:

- jis (R. P.) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. laiku apie 08 val. 59 min., pasinaudodamas išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortele, kurios abonentinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. L. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir jai melagingai prisistatė Marijampolės policijos pareigūnu bei melagingai pranešė apie bandymus prisijungti prie jos valdomos, (duomenys neskelbtini) priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, be to melagingai nurodė, kad norint apsaugoti sąskaitos duomenis būtina pakeisti prisijungimus prie šios banko sąskaitos ir pastaroji turi nurodyti prisijungimo prie minėtos sąskaitos, elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. ID kodą, prisijungimo slaptažodį bei kodų generatoriaus sugeneruotus kodus, po ko, B. L. apgaule įtikinta jam (R. P.), telefoninio pokalbio metu, pasakė prašomus duomenis, t. y. ID kodą, prisijungimo slaptažodį, bei kodų generatoriaus sugeneruotus prisijungimo kodus, tokiu būdu jis (R. P.), pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, bei neteisėtai įgijęs minėtus duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, šiuos duomenis laikė bei tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 27 d., laikotarpiu nuo 09:47 val. iki 15:35 val., pasinaudojęs minėtais prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis, iš galinio tinklo įrenginių, kuriems buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – (duomenys neskelbtini) tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, apgaule, neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos, tokiu būdu pažeisdamas šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusius asmenis identifikavus kaip teisėtus elektroninės bankininkystės sistemos vartotojus, t. y. (duomenys neskelbtini) įgaliotuosius asmenis, turinčius teisę tvarkyti (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas bankų sąskaitas, neteisėtai – neturint elektroninės bankininkystės sutartimi AB „SEB“ banko suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyros, pasinaudojęs iš A. V. gautu V. K. banko sąskaitos numeriu, iš E. T. gautu S. T. banko sąskaitos numeriu, iš asmens, kuriam paskelbta paieška gautu A. B. banko sąskaitos numeriu, iš S. K. gautu A. Š. banko sąskaitos numeriu, bei iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų gautais L. J., R. K., G. D. banko sąskaitų numeriais, iš (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos AB,,SEB“ banko sąskaitos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) atliko daugiau negu vieną neteisėtą finansinę operaciją, t. y. 2020 m. sausio 27 d. iš (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos AB,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, priklausančią L. J., pervedė 1 400 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, priklausančią R. K., pervedė 4 600 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“, priklausančią G. D. pervedė 2 000 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, priklausančią S. T. pervedė 2 000 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, priklausančią V. K. pervedė 6 000 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, priklausančią A. B. pervedė 3 000 eurų, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, priklausančią A. Š. pervedė 6 600 eurų, ir banko operacinei sistemai dėl apgaulės pinigus pervedus, o būtent:

- 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 06 val., jis (R. P.), iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 400 Eur į L. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nenustatytam asmeniui davus nurodymus L. J., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, visus pinigus, t. y. 1 400 Eur, iš sąskaitos išgryninti ir perduoti nenustatytiems asmenims, o L. J. vykdydamas nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 30 min., išgrynino (duomenys neskelbtini) priklausančius 1400 Eur, bei iškart po pinigų išgryninimo, netoli bankomato, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, perdavė išgrynintus pinigus nenustatytiems asmenims,

- taip pat R. P. ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje ir su nenustatytais asmenimis, 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 14 min., R. P. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 600 Eur į R. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nenustatytam asmeniui davus nurodymus R. K., pinigus, t. y. 4 600 Eur išgryninti ir perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, R. K. 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 19 min., pinigus – 923 Eur, pervedė į savo vardu atidarytą banko ,,Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 26 min., bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 914 Eur, taip pat 16 val. 25 min., bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninęs (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 400 Eur, tą pačią dieną R. K., 16 val. 25 min. pervedė 2 270 Eur į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. M., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 27 d. 16 val. 28 min., bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus išgryninus 2 270 Eur, kuriuos tą pačią dieną perdavė R. K., jis pinigus – 1 200 Eur pasiliko savo dispozicijoje ir išleido savo reikmėms, o kitus likusius pinigus, t. y. 3400 Eur pervedė ir pasiliko savo „Swedbank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau bankui užblokavus neteisėtai į banko sąskaitą įneštus pinigus, pinigai išgryninti ir perduoti nebuvo,

- taip pat 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 31 min., jis (R. P.), iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur į G. D. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, nenustatytam asmeniui davus nurodymus, G. D., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, visus pinigus, t. y. 2 000 Eur, iš sąskaitos išgryninti ir perduoti nenustatytiems asmenims, o G. D., vykdydama nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 26 min., per du kartus išgrynino (duomenys neskelbtini) priklausančius 2 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), esančioje požeminėje perėjoje, apie 14.00 val., perdavė nenustatytiems asmenims,

- taip pat E. T. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais nenustatytais asmenimis, 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 46 min., jis (R. P.) iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur į E. T. nurodytą S. T. AB „Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, E. T., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), davė nurodymus S. T., pinigus, t. y. 1 500 Eur iš sąskaitos išgryninti, o už likusius 500 Eur nupirkti 10 cigarečių blokų, o po to, išgrynintus pinigus, bei cigarečių blokus perduoti nenustatytiems asmenims, o S. T., vykdant E. T. nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 39 min., per keturis kartus išgryninus (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 500 Eur, bei 2020 m. sausio 17 d. 11 val. 54 min., parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaičius už prekes, t. y. cigaretes, bendros 395,16 Eur vertės, bei tą pačią dieną, laiku nuo 12.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, išgrynintus pinigus, t. y. 1 450 Eur, bei 9 cigarečių blokus, bendros 395,16 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė E. T. nurodytiems nenustatytiems asmenims,

- taip pat R. P. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais nenustatytais asmenimis, 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 57 min., R. P. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 000 Eur į V. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, A. V. davė nurodymus V. K., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, pinigus, t. y. 6 000 Eur iš sąskaitos išgryninti ir perduoti jam, o V. K., vykdant A. V. nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 10 val. 57 min., išgryninus (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 400 Eur, vėliau, A. V. davė papildomus nurodymus iš sąskaitos 1 000 Eur pervesti į D. J. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K., 2020 m. sausio 27 d., 11 val. 00 min., pervedus pinigus – 1 000 Eur į D. J. sąskaitą, tuo pat metu A. V., tą pačią dieną davus nurodymus V. K. atvykti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti išgrynintus 1 400 Eur, o V. K., tą pačią dieną, prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, perdavus išgrynintus pinigus, – 1 400 Eur A. V., vėliau A. V. davė papildomus nurodymus V. K. išgryninti likusius pinigus, o V. K., vykdant nurodymus, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 35 min., išgryninus (duomenys neskelbtini) priklausančius 3 564 Eur, kuriuos tą pačią dieną, prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. V., šis vėliau davė nurodymus D. J., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, iš savo sąskaitos 1 000 Eur pervesti į V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o D. J. vykdant A. V. nurodymus, 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 25 min., pervedus į V. P. sąskaitą 1 000 Eur, po ko, A. V. davė nurodymus V. P., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, t. y. 1 000 Eur iš sąskaitos išgryninti ir perduoti jam, o V. P., vykdant nurodymus, bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 29 d. 15 val. 48 min., išgryninus 1 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną, prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. V., o jam 2020 m. sausio 27 d. laikotarpiu nuo 14 val. 39 min. iki 19 val. 10 min., per UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ terminalą persiuntus 3 500 Eur G. J., nežinojusiam apie nusikalstamą veiką, bei 2020 m. sausio 27 d. Kauno mieste, skirtingose vietose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nenustatytu asmeniu, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ terminaluose, išgryninus 3 500 Eur ir perdavus tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei A. V. per UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ terminalą persiuntus 200 Eur K. D., nežinojusiai apie nusikalstamą veiką, kuri laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išgrynino 200 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms, o A. V. likusius pinigus – 1 750 Eur pasiliko sau,

- taip pat R. P. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais nenustatytais asmenimis bei asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 04 min., R. P. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 Eur į A. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko asmeniui, kuriam paskelbta paieška, davus nurodymus A. B., pinigus, t. y. 3 000 Eur išgryninti ir paduoti nenustatytiems asmenims, A. B., vykdant nurodymus, 2020 m. sausio 27 d. val., bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 000 Eur, o vėliau, 2020 m. sausio 27 d. 12 val. 21 min., likusius pinigus – 2 000 Eur, pervedė į T. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o T. V., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 27 d. 12 val. 27 min., bankomate, (duomenys neskelbtini), išgryninus 2 000 Eur ir tą pačią dieną perdavus A. B., o vėliau asmeniui, kuriam paskelbta paieška, davus naujus nurodymus A. B. vykti iki prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytiems asmenims perduoti išgrynintus 1 800 Eur, A. B. vykdant nurodymus, adresu, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, nenustatytiems asmenims perdavė 1 800 Eur, vėliau asmeniui, kuriam paskelbta paieška, davus naujus nurodymus vykti iki prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), perduoti likusius pinigus, A. B., vykdant nurodymus, nuvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, į tiksliau tyrimo metu nenustatytą vietą, perdavė 1 180 Eur nenustatytam asmeniui,

- taip pat R. P., A. Š., A. P., A. B., V. B. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje ir su nenustatytais asmenimis bei asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2020 m. sausio 27 d. 11 val. 04 min., R. P., iš (duomenys neskelbtini) priklausančios AB,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 600 Eur į A. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, S. K. davė nurodymus A. Š. pinigus, t. y. 6 600 Eur išgryninti ir perduoti S. K., o A. Š. vykdant nurodymus, AB ,,Swedbank“ banko klientų aptarnavimo padalinyje, esančiame bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 15 val. 48 min., išgrynino (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 100 Eur, bei vėliau A. Š. vykdant tolesnius S. K. nurodymus, 2020 m. sausio 27 d. apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė 1 100 Eur S. K., o vėliau S. K. davė papildomus nurodymus išgryninti likusius pinigus, bei 2021 m. sausio 28 d., asmeniui, kuriam paskelbta paieška, davus nurodymus A. P. nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir paimti iš A. Š. išgrynintus 5 000 Eur, A. B., savo automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. B., bei A. P., vykdant nurodymus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą vietą, pas A. Š., siekiant perimti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kurie buvo pervesti į A. Š. sąskaitą, 2020 m. sausio 28 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val., A. P. lydėjo A. Š. iki AB ,,Swedbank“ banko klientų aptarnavimo padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu paimti išgrynintus (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, tuo pat metu A. B. bei V. B. laukė prie AB ,,Swedbank“ banko klientų aptarnavimo padalinio, A. Š. būdamas AB ,,Swedbank“ banko klientų aptarnavimo padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), bandė išgryninti 5 500 Eur, tačiau bankui užblokavus neteisėtai į banko sąskaitą pervestus pinigus – 5 500 eurų, pinigai išgryninti ir perduoti nebuvo.

Tokiu būdu R. P., A. V., E. T., asmuo, kuriam paskelbta paieška, A. B., V. B., A. Š., A. P., R. K., S. K. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, atskirais epizodais veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 25 600 Eur, tuo padarydami bendrą 25 600 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo R. P. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį dalyse dėl: 1) civilinio ieškinio ir R. P. priteisto atlyginti civilio ieškinio sumą sumažinti iki 16 250 Eur arba panaikinti šią nuosprendžio dalį ir perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka bei 2) dėl bausmės, sumažinant R. P. paskirtos bausmės trukmę ir skaičiuoti jos pradžią nuo šios baudžiamosios bylos iškėlimo dienos.

1.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su jam priteista atlyginti civilinio ieškinio suma, nes ji yra per didelė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodant, jog 25 600 Eur civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš R. P., solidariai su kitais nuteistaisiais, civiliniam ieškovui priteista atlyginti 44 200 Eur suma, kai tuo tarpu civilinio ieškinio suma buvo beveik dvigubai mažesnė. Nuteistieji R. K. ir A. Š. negalėjo išgryninti jų banko sąskaitoje buvusių atitinkamai 3 400 Eur ir 5 500 Eur, nes bankas užblokavo jų sąskaitas. Tokiu būdu nuteistiesiems nepavyko pasisavinti 8 900 Eur ir šie pinigai vis dar turėtų būti jų banko sąskaitose. Taigi, priteistino civilinio ieškinio suma turėtų būti sumažinta 8 900 Eur. Skundžiamame nuosprendyje (72 puslapis) rašoma, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, lėšos gautos iš (duomenys neskelbtini), grąžintinos civiliniam ieškovui, tačiau iš nuteistųjų priteistina civilinio ieškinio suma be jokio pagrindo nesumažinta.

1.2. Apeliantės teigimu, liudytoja V. K., į kurios banko sąskaitą buvo pervesta dalis (duomenys neskelbtini) lėšų, ir kurias ji išgrynino bei už šį darbą gavo 300 Eur, 150 Eur perdavė policijos pareigūnams ir 150 Eur pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Dėl to pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies sumažindamas iš nuteistųjų priteistiną civilinio ieškinio sumą 300 Eur, tačiau iš R. P. ir kitų nuteistųjų priteisė ženkliai didesnę, nei pareikštas civilinis ieškinys, sumą. Visi kiti liudytojai, į kurių banko sąskaitas buvo pervestos (duomenys neskelbtini) lėšos, ir kurie už tai gavo atitinkamo dydžio atlygius, juos taip pat turėtų grąžinti civiliniam ieškovui. Byloje apklaustas liudytoju V. P. nurodė, kad už į jo banko sąskaita pervestų (duomenys neskelbtini) pinigų išgryninimą jis gavo 50 Eur, t. y. A. V. užskaitė šį atlygį kaip V. P. skolos jam grąžinimą. Liudytojas L. J. nurodė, kad už į jo banko sąskaitą pervestų (duomenys neskelbtini) pinigų išgryninimą jis gavo 100 Eur. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nereikalavo šių atlygių grąžinimo, nors šie pinigai negali būti laikomi teisėtu atlyginimu už šių liudytojų atliktą darbą.

1.3. Skundo autorės įsitikinimu, tokiu būdu civilinio ieškinio suma turėjo būti sumažinta: nuteistojo R. K. banko sąskaitoje esančių 3 400 Eur suma, nuteistojo A. Š. banko sąskaitoje esančia 5 500 Eur suma, liudytojos V. K. grąžinta 300 Eus suma, V. P. gauta 50 Eur suma, ir liudytojo L. J. gauta 100 Eur suma. Todėl iš R. P. ir kitų nuteistųjų galėjo būti priteista ne didesnė nei 16 250 Eur suma. Baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme, nuteistųjų gynėjai prašė palikti civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, nes civilinio ieškinio sumos klausimas yra painus ir iki galo neišaiškintas, tačiau pirmosios instancijos teismas išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai iš nuteistųjų priteisė dvigubai didesnę, nei pareikštas civilinis ieškinys, pinigų sumą.

1.4. Taip pat nuteistojo gynėjos teigimu, nuteistajam yra paskirta per griežta bausmė, nes jis nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai patvirtina aplinkybė, jog jau daugiau nei apie penkerius metus jis nedaro jokių naujų nusikalstamų veikų, nusprendė keisti gyvenimo būdą. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neturėjo viršyti už inkriminuotus nusikaltimus numatyto laisvės atėmimo bausmės trukmės vidurkio.

1.5. Be to, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pradžia nuteistajam turėtų būti skaičiuojama nuo šios baudžiamosios bylos iškėlimo dienos. Byla buvo nagrinėjama R. P. atlikinėjant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, jokia kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta. Tokiu būdu susidaro diskriminacinė situacija, nes jei nuo šios bylos iškėlimo jam būtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bausmės pradžia būtų skaičiuojama nuo suėmimo dienos. Bet kuriuo atveju, paskirtosios bausmės pradžia neturėtų būti skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes tokiu būdu varžoma asmens teisė į apeliacinį skundą. Norėdamas greičiau atlikti bausmę, nuteistasis gali nuspręsti neteikti apeliacinio skundo dėl jo nuomone, neteisingo nuosprendžio.

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo R. K. gynėja advokatė Renata Vilčiauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir R. K. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį bei civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti bei nuteistojo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Skunde nurodoma, kad R. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios veikti sukčiaujant, nebuvo suvokimo, kad panaudojant apgaulę bus klaidinamas (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo ir taip apgaule bus įgyjamas svetimas turtas. Pats nuteistasis buvo suklaidintas iš jo išgaunant asmeninės banko sąskaitos duomenis ir šią sąskaitą panaudojant sukčiavimui. R. K. niekada neturėjo kontakto su R. P. ir jam savo banko sąskaitos nedavė, nežino kaip jo banko sąskaitos numeris pasiekė įkalinimo įstaigą. Tai, kad jie niekuomet nebendravo ir nebuvo susitikę, patvirtino ir pats R. P.. Nuteistasis nurodė, kad savo banko sąskaitos duomenis buvo perdavęs L., jog į jo banko sąskaitą būtų pervestas L. skirtas darbo užmokestis, nes tuo metu L. sąskaitai buvo taikomas areštas. R. K. duodamas savo banko sąskaitos numerį suprato, kad į ją bus pervestos teisėtai gautos ir L. priklausiančios lėšos. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas padarė tik prielaidą, kad R. K. iš anksto buvo susitaręs leisti panaudoti savo banko sąskaitą sukčiavimui, nes su L. jis buvo susitaręs, kad į jo banko sąskaitą bus pervedamas L. darbo užmokestis, o R. K. už teisėtai L. gautų pinigų išgryninimą gaus atlygį.

2.2. Apeliantės teigimu, R. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo banko sąskaita bus perduodama į įkalinimo įstaigą R. P.. Tai, kad į jo banko sąskaitą pervestos lėšos yra gautos neteisėtai jis suprato 2020 m. sausio 27 d. vakare, kai pastebėjo, jog mokėtojas yra (duomenys neskelbtini), o mokėjimo pavedimo paskirtis nurodyta „man“. R. K. išgrynino lėšas, pervedė lėšas į kitą savo sąskaitą, kuomet dar nebuvo pastebėjęs iš kur yra gautos lėšos ir dar nesuprato, kad galimai vyksta neteisėti veiksmai. Pastebėjęs, kad lėšos gautos iš (duomenys neskelbtini), R. K. lėšų L. neperdavė ir lėšas grąžino į sąskaitą. Visus šiuos veiksmus jis atliko iki ikiteisminio tyrimo veiksmų pradžios, kai dar nebuvo apklaustas specialiuoju liudytoju, neturėjo susitarimo su gynėju ir dar nebuvo atlikta krata. Lėšų neatidavimas L. ir dalies lėšų savanoriškas grąžinimas į sąskaitą iki ikiteisminio tyrimo veiksmų pradžios rodo, kad lėšų gavimo momentu R. K. subjektyviai nesuprato, jog jo asmeninė sąskaita naudojama sukčiavimui, o kilus įtarimui dėl galimo neteisėto lėšų gavimo jis nutraukė bet kokį bendravimą su L., lėšas į sąskaitą grąžino. Vėliau į sąskaitą buvo grąžintas ir lėšų likutis.

2.3. Skunde pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ne visai 4 600 Eur sumai, kuri buvo pervesta iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, tačiau tik daliai – 3 400 Eur. Nuteistasis teismui teikė prašymą leisti jo sąskaitoje esančias lėšas grąžinti (duomenys neskelbtini), tačiau teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Vykdydamas teismo nutartį nuteistasis neatliko jokių veiksmų ir su likusia 1 200 Eur pinigų suma, kuriai apribojimas nebuvo taikomas. 3 400 Eur iki šiol yra R. K. banko sąskaitoje.

2.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. suprato, jog dalyvauja abejotinoje finansinėje operacijoje, nes šiuo atveju tai jo klaida ir spontaniškas elgesys, nulemtas jo asmeninės sveikatos būklės. Teismui buvo pateikti du medicininiai dokumentai – išrašas iš medicinos dokumentų ir psichologinio tyrimo išvada. Šie dokumentai yra pateikti tikslu teismui paaiškinti R. K. spontaniškų poelgių atsiradimo priežastis kai jis sausio 27 d. išgrynino pinigus, dalį pervedė į kitą savo banko sąskaitą ir dalį pinigų pervedė M., kad jis pinigus išgrynintų. Medicininiai duomenys patvirtina R. K. parodymus dėl jo impulsyvaus, neapgalvoto elgesio. Be to, R. K. supratus, kad galimai vyksta nusikalstama veika, jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo.

2.5. Skundo autorė teigia, kad R. K. yra nuteistas tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taigi kaltinime bendrininkavimas jam inkriminuotas nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog R. K. įgijo 4 600 Eur bendrininkaudamas su R. P. ir kitais asmenimis. Byloje nenustatyta, kad R. K. būtų bendravęs ar turėjęs ryšiu bent su vienu kitu nuteistuoju. Kiti nuteistieji nurodė nepažįstantys R. K.. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. veikė bendrai su R. P. ir kitais asmenimis nepagrįsta. Nesant jokių objektyvių duomenų apie R. K. sąsajas su R. P. ir kitais nuteistaisiais, taip pat nesant jokių duomenų apie veiksmų derinimą ir siekį apgaule gauti svetimą turtą – teismo nuosprendis dalyje dėl veikimo bendrininkų grupėje yra neteisėtas ir nepagrįstas. R. K. į veiksmų schemą buvo įtrauktas jam pačiam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką.

2.6. Pasak apeliantės, R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme pradžioje savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau nurodė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę. Vis tik, apylinkės teismas nesitikslino, ką nuteistasis turi omenyje kaltę pripažindamas iš dalies. Atsakydamas į gynėjos klausimus, nuteistasis nurodė, kad kaltas jis jaučiasi dėl to, jog nepatikrino iš kur pinigai, savo banko sąskaitą davė kitam žmogui galvodamas, kad jam padeda, nes pastarojo banko sąskaita yra areštuota. Pripažindamas savo kaltę iš dalies, R. K. laikė, jog jo kaltė pasireiškė neapdairumu, tačiau nepripažino to, kad sąmoningai norėjo sukčiauti ir įgyti svetimus pinigus, nes tokių siekių niekada neturėjo. Atsižvelgiant į tai, R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.7. Skundo autorės įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo ydingai išspręstas civilinio ieškinio priteisimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) vietoje prašomų priteisti 25 600 Eur, iš kurių 300 Eur f(duomenys neskelbtini) yra atgavęs, priteisė iš viso 44 200 Eur (25 300 Eur + 5 700 Eur + 2 000 Eur + 4 600 Eur + 6 600 Eur). Iš tokios formuluotės galima suprasti, kad R. K. yra solidariai su R. P. atsakingas dėl 4 600 Eur sumokėjimo (duomenys neskelbtini) ir dar kartą su visais nuteistaisiais atsakingas dėl 25 300 Eur sumokėjimo (duomenys neskelbtini). Anot skundo autorės, civilinis ieškinys R. K. apskritai nebuvo pareikštas, tuo tarpu civilinis ieškinys baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tikslintas nebuvo. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir priteisė iš R. K. pinigų sumas, kai jam net nebuvo pareikštas joks civilinis turtinis reikalavimas, kas laikytina grubiu teisės pažeidimu. Nuteistojo gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl solidarios R. K. atsakomybės kartu su kitais nuteistaisiais pažymėjo, kad BK 24 straipsnis R. K. inkriminuotas nebuvo. R. K. buvo pripažintas kaltu veikiant kartu su R. P. dalyje dėl 4 600 Eur, tačiau civilinį ieškinį tenkino priteisdamas ir 4 600 Eur solidariai su R. P. bei dar priteisdamas 25 300 Eur solidariai su visais byloje nuteistais asmenimis.

2.8. Skunde nurodoma, kad lėšos ir (duomenys neskelbtini) buvo pasisavintos atskirais epizodais. Epizodas dėl 4 600 Eur faktiniu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kitais epizodais, t. y. jokie R. K. veiksmai nelėmė žalos atsiradimo likusioje civilinio ieškinio reikalavimo dalyje. Kadangi faktinio priežastinio ryšio tarp R. K. veiksmų ir kitų epizodų nėra, jam negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė dėl 25 300 Eur žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta kitų nuteistųjų veiksmais. Tarp R. K. banko sąskaitos perdavimo L., kai vėliau banko sąskaita tapo žinoma ir R. P. bei žalos, padarytos kitų nuteistųjų veiksmais, kai lėšos buvo pervedamos į skirtingas jų sąskaitas – teisinio priežastinio ryšio taip pat nėra. Taigi, R. K. negali kilti civilinė atsakomybė dėl 25 300 Eur solidariai su kitais nuteistaisiais.

2.9. Kadangi R. K. banko sąskaitoje yra jam nepriklausantys 4 600 Eur, kurie priklauso (duomenys neskelbtini), iš kurių 3 400 Eur yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neprašoma keisti nuosprendžio dalies dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas ir R. K. tuo pačiu pavedimu perves 3 400 Eur ir likusius 1 200 Eur, kuriuos saugo savo banko sąskaitoje taip įvykdydamas teismo įpareigojimą. Tokiu būdu bus pasiektas teisingumas grąžinant (duomenys neskelbtini) priklausiančias lėšas.

2.10. Skunde akcentuojama, kad baudžiamojoje byloje buvo teisiami du asmenys ta pačia pavarde „K.“, tačiau jie nėra susiję giminystės ryšiais bei susižinojimo tarp R. K. ir S. K. įvykių metu nebuvo.

4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo E. T. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir E. T. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, pakeisti skundžiamą nuosprendį paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę – paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeičiant kita bausmės rūšimi arba sumažinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir/arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Civilinio ieškovo civilinį ieškinį atmesti visiškai arba civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinio dydį sumažinti iš E. T. solidariai su R. P. priteisiant 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, nesilaikė rungimosi ir teisingumo principų. Vertinant įrodymus, buvo nesilaikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl ko buvo neteisingai nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Skundžiamas nuosprendis yra tendencingas ir neobjektyvus, nes jame remiamasi tik kaltinimui palankiomis aplinkybėmis, visiškai neaptariant nuteistajam palankių aplinkybių.

3.2. Skundo autorės teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis R. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, jog E. T. nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tuo tarpu visas operacijas atliko jis pats (R. P.), tuo metu naudojosi trimis telefonais, o S. T. sąskaitos numerį gavo nusipirkęs E. T. telefoną, nežinojo, kad tai yra E. T. telefonas. Su S. T. bendravo apsimesdamas E. T. ir būtent jis davė nurodymus S. T.. Pats E. T. taip pat nuosekliai nurodė, kad šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo. Kiti nuteistieji jokių aplinkybių, susijusių su E. T. nenurodė. Nei vienų liudytojų parodymai, bankų pateikta informacija taip pat nepagrindžia E. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. S. T. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu fiksuotas susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu dėl pinigų išgryninimo ir pinigų perdavimo. Skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotai preziumuojama, kad abu mobiliojo ryšio telefono numeriai, su kuriais susirašinėjo S. T. priklauso E. T.. Byloje nebuvo nustatytas asmuo, kuriam buvo perduoti pinigai ir cigaretės, nenustatyta, kieno nurodymu jis atvyko pas S. T.. Pas E. T. nebuvo rasta jokių įrenginių, kurie būtų naudojami nusikalstamai veikai daryti.

3.3. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo E. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jų neaprašė, nei R. P., nei E. T. duotų parodymų netikrino, neaprašė konkrečių duomenų, patvirtinančių E. T. kaltę. Tai, kad R. P. S. T. priklausiančią banko sąskaitą naudojo būtent per ryšius su E. T., yra tik pirmosios instancijos teismo prielaida. Byloje nėra nustatyti jokie ryšiai tarp R. P. ir E. T.. S. T. paaiškinimai, pinigų išėmimo kvitai ar parduotuvės vaizdo įrašų analizė neįrodo E. T. kaltės. Nebuvo nustatyta, ar E. T. turėjo telefonus, ar tik naudojosi telefonais, nesiaiškino ir nenustatė neteisėtai naudojamų telefonų įkalinimo įstaigoje galimybių ir specifikos, nesiaiškino, kas iš tiesų trumposiomis žinutėmis susirašinėjo su S. T. ir ar E. T. apskritai turėjo S. T. banko sąskaitos numerį ir ar galėjo jį perduoti R. P., nerasti ir nenustatyti įrenginiai, iš kurių buvo bendrauta su S. T.. Neaptarta kuo pasireiškė E. T. ir R. P. bendrininkavimas.

3.4. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas preziumavo E. T. kaltę, netiksliai nurodydamas bylos duomenis, nes E. T. nurodė neturėjęs telefono, tuo tarpu S. T. nurodė, kad buvo apgauta ir manė, jog padeda savo sutuoktiniui, tačiau pirmosios instancijos teisme ji apklausta nebuvo. E. T. parodymai buvo laikomi nepatikimais tik dėl jo procesinės padėties šioje baudžiamojoje byloje. E. T. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra įrodyta, nepagrįsta konkrečiais bylos duomenimis.

3.5. Skunde pažymima, kad byloje nėra nustatyta, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis E. T. bendrininkavo, ar R. P. ir E. T. apskritai turėjo galimybę bendrauti ir bendrininkauti, ar tarp jų buvo susitarimas, taip pat nėra nustatyti visi asmenys, dalyvavę darant nusikalstamas veikas. Tiek R. P., tiek E. T. nuosekliai nurodė, kad jie nebendravo ir nekontaktavo, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jų bendravimo ir susitarimo egzistavimą.

3.6. Taip pat nuteistojo gynėja teigia, kad E. T. atžvilgiu nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, skunde išdėstytų aplinkybių visuma leidžia svarstyti klausimą dėl savo rūšimi švelnesnės bausmės ar trumpesnio laisvės atėmimo bausmės termino nustatymo arba laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo E. T. (BK 62 straipsnio 2 dalis, BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 75 straipsnis).

5. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis E. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį bei civilinį ieškinį atmesti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir neteisingą nuosprendį, kuriame nebuvo pašalintos visos abejonės, neįsigilinta į BPK pažeidimus. Pasak nuteistojo, jo buvusi sutuoktinė S. T. ikiteisminio tyrimo metu jį apklabėjo, ir tyrėjai nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), tačiau tyrėja nesiėmė jokių veiksmų to patikrinti ir toliau vykdė jos apklausą. Apklausos metu buvo pažeistos S. T. teisės, nes jai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius. S. T. apklausos Vilniaus apylinkės teisme metu nebuvo daromas nei garso, nei vaizdo įrašas, nors tai turėjo būti padaryta. Taip pat šios apklausos metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, bei jai neišaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Tik vėliau, po nusikaltimo praėjus vienam su puse mėnesio, S. T. buvo paskirta ekspertizė. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis prašė sudaryti jam galimybę užduoti klausimus S. T., tačiau apylinkės teismas to padaryti neleido. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje apskritai nebuvo įrašyti S. T. parodymai, nors būtent dėl jos parodymų jis ir buvo apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu.

4.2. Nuteistasis teigia, jog yra nekaltas ir nėra prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos padarymo. Jis nebendravo su S. T. ir nenurodė jai nieko atlikti, nerašė jai žinučių. Jis neturėjo jokio telefono, nėra duomenų, ar buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, nenustatyta, ar būtent jis siuntė trumpąsias žinutes.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. P. ir jo gynėja Diana Ingrida Vinklerytė palaikė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo R. K. gynėja Renata Vilčiauskienė palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo E. T. gynėjas V. A. palaikė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus jame nurodytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti, tačiau sutiko, kad dalyje turtinės žalos dydžio nustatymo yra rašybos klaidų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės ir nuteistojo E. T. apeliaciniai skundai atmetami. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 dalies pagrindais.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

8. R. K. gynėjos, E. T. bei jo gynėjos apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas plačiausiu aspektu, prašant priimti priešingą apylinkės teismo priimtajam procesinį sprendimą – išteisinti nuteistuosius, E. T. gynėja alternatyviai prašo paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę bei abejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu. Tuo tarpu R. P. gynėjos apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės ar veikų kvalifikavimo klausimas nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl civilinio ieškinio ir nuteistajam paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliantų skundų ribose.

9. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių visumos vertinimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas spręsti, kurie iš byloje suriktų duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei jais remiantis daro išvadas, taip pat vertina, ar surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmeniui inkriminuojama veika, turi visus tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023).

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistųjų R. K. ir E. T. kaltės yra pagrįstos išsamiu ir visapusišku baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, siejant juos į vientisą ir logišką įvykių seką. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų šiuo atveju nenustatė. Taip pat R. K., E. T. bei R. P. buvo paskirtos proporcingos bei teisingos bausmės, tinkamai įvertinus tiek nuteistųjų asmenybių, tiek jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Visgi teisėjų kolegija, sutikdama su dalimi apeliacinių skundų argumentų dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, t. y. dėl klaidingai kiekvienam šioje byloje nuteistam asmeniui nustatytos priteistinos atlyginti turtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuteistojo R. K. gynėjos skundo

12. R. K. šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iš esmės už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. ir nenustatytais asmenimis, 2020 m. sausio 27 d. R. P. į jo banko sąskaitą pervedus 4 600 Eur, priklausančius (duomenys neskelbtini), vykdant nenustatyto asmens nurodymus, R. K. 923 Eur pervedė į kitą savo banko sąskaitą, bankomate išgrynino 1 400 Eur, 2 270 Eur pervedė V. M., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, kuris šiuos pinigus išgrynino ir perdavė R. K.. Nuteistasis 1 200 Eur pasiliko savo dispozicijoje ir išleido savo reikmėms, o 3 400 Eur pasiliko savo banko sąskaitoje, tačiau šie pinigai banko buvo užblokuoti, todėl pinigai nebuvo išgryninti ir perduoti.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, kad R. K. veiksmuose nebuvo nustatyta subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, pusė, t. y. tiesioginė tyčia panaudojant apgaulę sukčiauti ir iš (duomenys neskelbtini) įgyti svetimą turtą. Vis tik, apygardos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, kad nuteistojo R. K. pateikta įvykių versija nėra nuoširdi ir ją paneigia kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

14. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016, 2K-105-495/2021).

15. Visų pirma nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis tik 2020 m. sausio 27 d. vakare suprato, jog į jo banko sąskaitą pervestos lėšos yra gautos neteisėtu būdu. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) AB „Seb“ banko sąskaitos išrašus buvo nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d. 10:14:47 val. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į R. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 600 Eur (2 t., b. l. 92–94). Be to, 2020 m. kovo 24 d. – 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. sausio 27 d. 12:08:38 val. R. K. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino pinigines lėšas – 1 400 Eur, ką patvirtina ir bankomate užfiksuotos nuotraukos, o 2020 m. sausio 27 d. 16:25:04 val. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 2270 Eur pavedimą į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 35–48). Be to, iš banko „Revolut“ rašto matyti, kad R. K. 2020 m. sausio 27 d. į savo „Revolut“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 923,98 Eur piniginę įplauką (3 t., b. l. 64–66). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pinigų patekimo į R. K. banko sąskaitą ir pradėjimo jais disponuoti buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, t. y. pirmą kartą nuteistasis dalį pinigų (1 400 Eur) išgrynino praėjus beveik dviem valandom po pinigų gavimo į savo banko sąskaitą, tuo tarpu 2 270 Eur pavedimą V. M. atliko praėjus daugiau nei šešioms valandoms nuo pinigų gavimo į savo banko sąskaitą. Taigi, iš tiesų abejotina, kad nuteistasis, visą dieną nežinojo ir nematė, iš ko gavo tokio dydžio pinigų sumą, juolab, kad su šia pinigų sumą, ją išskaidydamas, atliko ne vieną bankinę operaciją tiek išgrynindamas dalį pinigų, tiek atlikdamas bankinius pavedimus.

16. Be to, apžiūrint AB „Swedbank“ pateiktus duomenis apie asmenų banko sąskaitas, nustatyta, kad V. M. gavęs 2 270 Eur bankinį pavedimą iš R. K., 2 000 Eur sumą 2020 m. sausio 27 d. 16.28 val. išgrynino bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. sausio 27 d. 16.28 val. analogiškai bankomate adresu (duomenys neskelbtini) išgrynino 270 Eur (3 t., b. l. 79–85), t. y. pinigus išgrynino tame pačiame bankomate, kuriame tą pačią dieną tik kiek ankščiau, pinigus grynino ir R. K.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas V. M. patvirtino, kad pinigus jam į banko sąskaitą pervedė R. K. ir paprašė šiuos pervestus pinigus išgryninti, nes R. K. teigimu, jis buvo pasiekęs dienos pinigų išgryninimo limitą. Šie liudytojo parodymai ne tik patvirtina, kad būtent R. K. pervedė ir paprašė V. M. išgryninti 2270 Eur sumą, tačiau ir tai, kad nuteistasis dienos eigoje skubėjo kuo greičiau pinigus pašalinti iš savo banko sąskaitos teik juos išgrynindamas ar pervesdamas į kitą savo banko sąskaitą, tiek į kito asmens banko sąskaitą. Tokia pinigų gryninimo sparta suponuoja išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog į jo banko sąskaitą pervesti 4 600 Eur nėra teisėtu būdu gautos lėšos.

17. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis teigė, bei taip pat jo gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad savo banko sąskaitą R. K. davė klube „(duomenys neskelbtini)“ sutiktam asmeniui, vardu L., jog pastarasis į R. K. banko sąskaitą galėtų gauti darbo užmokestį ir kitas lėšas, nes neva jo (L.) banko sąskaita yra areštuota antstolių. Vis tik, teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, ši versija dėl R. K. banko sąskaitos numerio perdavimo priežasčių neįtikina. R. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad asmens, vardu L., prašymu yra ne kartą išgryninęs tam tikras į jo banko sąskaitą pervestas pinigų sumas, už tai gaudavo užmokestį, ir apie pinigų pervedimą jį iš anksto informuodavo L. mobiliojo ryšio telefonu. Visgi, apie 2020 m. sausio 27 d. 4 600 Eur pinigų pervedimą informacijos iš asmens, vardu L., jis negavo. Tad pirma, abejotina ar gavus tokią pinigų sumą į savo banko sąskaitą ir neturint išankstinės informacijos, kas ją pervedė, asmeniui nekiltų klausimas kas tokio dydžio pinigų sumą jam pervedė. Antra, R. K. aiškino, kad po keleto dienų nuo šios pinigų sumos gavimo, su juo susisiekė L. ir pasiūlė susitikti, o susitikus tarp jų įvyko konfliktas, nes L. norėjo atgauti pinigus, o R. K. reikalavo, kad jo banko sąskaita būtų atblokuota. Po šio pokalbio R. K. iš gautųjų 4 600 Eur, 1 200 Eur išleido savo reikmėms, o 3 400 Eur įnešė atgal į savo banko sąskaitą (20 t., b. l. 173–176). Tad vien šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad R. K. turėjo ir galėjo suprasti, jog duodamas savo banko sąskaitą nepažįstamam asmeniui ir gaudamas pinigų pavedimus ir juos išgrynindamas bei slapčia palikdamas tam tikrose vietose, už tai gaunant atlygį, dalyvauja kvestionuotinoje ir neteisėtoje veikloje, tuo tarpu po, nuteistojo teigimu, įvykusio pokalbio tarp jo ir L., bei užblokuotos savo banko sąskaitos tai turėjo suprasti neabejotinai.

18. Skunde pažymima, kad R. K. nesuvokė, jog panaudojant apgaulę klaidino (duomenys neskelbtini) atstovą, ir taip sukčiaujant įgyja svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tokio pobūdžio telefoniniams sukčiavimams priskiriamų nusikalstamų veikų specifiką, neretai dalis bendrininkų gali nežinoti tiek pačios nusikalstamos veikos sumanytojo, tiek kitų bendrininkų, ar pačio nukentėjusiojo fizinio ar juridinio asmens, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis nerealizavo nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir tokiam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip jau minėta, 4 600 Eur, priklausę (duomenys neskelbtini), R. K. buvo pervesti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, tad buvo matomas lėšų pervedėjo pavadinimas, be to, dalį gautų pinigų R. K. išleido savo reikmėms, dalį pervedė kitam asmeniui, kad pastarasis juos išgrynintų, o jo sprendimą 3 400 Eur įnešti atgal į savo banko sąskaitą nulėmė aplinkybės dėl banko sąskaitos užblokavimo, kuomet jis neabejotinai turėjo suvokti, kad jo atlikti veiksmai buvo neteisėti. R. K. savo banko sąskaitą, kaip pats nurodė, pirmą kartą klube sutiktam asmeniui perdavė laisva valia, byloje nėra duomenų, kad jis buvo verčiamas perduoti savo banko sąskaitos numerį, be to, pats nuteistasis teigė, kad ne kartą, kito asmens, vardu L., nurodymu yra išgryninęs į jo banko sąskaitą pervestus pinigus. Tai, kad R. K. neturėjo jokio kontakto su aptariamos nusikalstamos veikos sumanytoju – kitu nuteistuoju R. P., nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą nepatraukti jo baudžiamojon atsakomybėn, be to, kaip jau minėta, tokio pobūdžio nusikalstamose veikose nebūtina, kad kiekvienas nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo pažinotų visus kitus nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis kitam asmeniui leido pasinaudoti savo banko sąskaita, suvokdamas, jog įsitraukia į abejotiną finansinį pinigų judėjimą ir už tai sutiko gauti atlygį.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad R. K. nesupratimą, jog jis dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nulėmė jo psichikos sveikatos būklė. Vis tik, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis penkerių metų laikotarpiu nesikreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kauno filialą dėl konsultacijos arba gydymo bei nesigydė ir nesilankė VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (21 t., b. l. 161, 163). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie nuteistojo psichologinę sveikatos būklę, kurie iš esmės yra susiję su jo dėmesio koncentracijos aspektais ir jam būdingu impulsyviu elgesiu šiuo atveju nesudaro pagrindo kvestionuoti jo pakaltinamumą ir spręsti, kad jis nesuvokė jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Pažymėtina, kad R. K. nesielgė visiškai spontaniškai kaip nurodoma gynėjos skunde. Nuteistasis į savo banko sąskaitą gavęs pakankamai ženklią pinigų sumą, visų pirmą dalį šių pinigų išgrynino, taip pat pervedė į kitą savo banko sąskaitą, be to, paprašė kito asmens, kad pastarasis leistų tam tikrą pinigų sumą pervesti į jo banko sąskaitą ir tokiu būdu šiais pinigais iš esmės disponavo visą dieną, tad tai nebuvo jo vienkartinis, neapgalvotas ir staigus veiksmas, o sąmoningai planuojama pinigų išgryninimo schema. Šių eilės veiksmų dinamika, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atskleidžia apgalvotą nuteistojo veiksmų seką ir eigą. Juolab, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis, supratęs, jog yra daroma nusikalstama veika, joje nedalyvavo. Kaip jau ne kartą paminėta, R. K. išgrynino jam į banko sąskaitą pervestus 4 600 Eur (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, kurie buvo įgyti apgaulės būdu. Nuteistajam pavyko disponuoti visa šia pinigų suma, tuo tarpu 3 400 Eur buvo užšaldyti banke tik tuomet, kai nuteistasis, galėdamas jais laisvai disponuoti, įnešė juos atgal į savo banko sąskaitą.

20. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, jog R. K. pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas. Visų pirma, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja, nuteistajam buvo inkriminuotas bendrininkavimas su R. P. ir kitais nenustatytais asmenimis (23 t., b. l. 58), toks kaltinimas išliko nepakitęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024; 2K-33-594/2025). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju tai, kad nuteistasis neturėjo kontakto su kitu nuteistuoju – R. P., savaime nepaneigia fakto, kad R. K. veikė bendrai su kitais asmenimis, kurie ir galėjo turėti kontaktą su R. P.. Paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad jis su klube sutiktu asmeniu, vadu L., susitarė, kad R. K. suteiks jam savo banko sąskaitos numerį, jog pastarasis galėtų į jo banko sąskaitą pervesti pinigus. Tad R. K. neabejotinai susitarė su asmeniu, vardu L., veikti bendrai, o tai, kad jo banko sąskaita atsidūrė pas laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. P., iš esmės yra nuteistojo neapdairaus ir rizikingo elgesio pasekmė. Pažymėtina ir tai, kad siekiant nustatyti bendrininkavimo faktą, nebūtina konstatuoti, jog visi bendrininkai turi žinoti ar būti aptarę visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir pažinoti visus nusikalstamos veikos bendrininkus. Be to, teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019, 2K-8-654/2025). Šiuo gi atveju, akivaizdu, kad R. K. veikė bendrai su jo įvardintu asmeniu – L., pats nuteistasis šį asmenį apibūdino kaip 180-185 m ūgio, sportinio kūno sudėjimo, 22-28 m. amžiaus, trumpai kirptų, tamsiai rudos spalvos plaukų, ant kairės rankos dilbio vidinėje pusėje turintį tatuiruotę, apsirengusį tvarkingai, dėvintį geltonos spalvos, gana prabangų, laikrodį ( 20 t., b. l. 173–176). Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nusikalstamos veikos sumanytojas – R. P. nurodė, kad negali pasakyti, iš kur gavo asmenų, kurie turėjo išgryninti pinigus banko sąskaitas, tačiau kažkas jam jas pasakė. Taigi, darytina išvada, kad R. P. R. K. banko sąskaitą gavo iš nenustatyto asmens ar asmenų, kurių tarpe galėjo būti ir R. K. įvardintas asmuo – L..

22. Nesutiktina ir su nuteistojo gynėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokią dalį kaltės pripažino nuteistasis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas aiškiai nurodė, kokią versiją kėlė nuteistasis bei atskleidė, dėl kokių priežasčių jo iškeltą versiją laikė ne iki galo nuoširdžia. Apylinkės teismas akcentavo išankstinį R. K. susitarimą su jo įvardintu asmeniu L. dėl leidimo naudotis savo banko sąskaita pinigų pervedimui ir jų išgryninimui, bei susitarimą už šių veiksmų atlikimą gauti atlygį, R. K. atlikus skubius veiksmus įvykio dieną disponuojant į jo banko sąskaitą pervestais 4 600 Eur. Tad visos tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šioje nutartyje įvardintos aplinkybės suponuoja išvadą apie R. K. sąmoningą įsitraukimą į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos darymą, o ne tiesiog neapdairų elgesį, tad kartu ir jo tyčią.

23. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad R. K. veiksmuose buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, taigi šioje dalyje nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo E. T. ir jo gynėjos skundų

24. E. T. šioje baudžiamojoje byloje nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iš esmės už tai, kad jis ir R. P. bei kiti nenustatyti asmenys, veikė bendrininkų grupėje, 2020 m. sausio 27 d. R. P. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervedė 2 000 Eur į E. T. nurodytą S. T. banko sąskaitą, bei E. T. davė nurodymus S. T. išgryninti 1 500 Eur bei nupirkti dešimt blokų cigarečių, o ši šiuos nurodymus įvykdė bei išgrynintus pinigus – 1 450 Eur ir devynis blokus cigarečių perdavė nenustatytiems asmenims.

25. Nuteistasis E. T. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose teigia, kad E. T. nėra prisidėjęs prie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir joje nedalyvavo, tuo tarpu su jo buvusia sutuoktine S. T. mobiliojo ryšio telefonu kontaktavo R. P. ir būtent jis S. T. davė nurodymus dėl į jos banko sąskaitą pervestų pinigų išgryninimo bei tolimesnio jų perdavimo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su šiais skundų argumentais nesutinka.

26. Nors nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojama, kad viso baudžiamojo proceso metu kitas nuteistasis R. P. nuosekliai teigė, jog visas finansines operacijas atliko jis pats, o S. T. banko sąskaitos numerį gavo nusipirkęs E. T. mobiliojo ryšio telefoną bei nežinojo, kad tai E. T. telefonas, tačiau šias aplinkybes paneigė pirmosios instancijos teismas. Visų pirma skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistųjų R. P. ir E. T. parodymai dalyje dėl mobiliojo ryšio telefono, kuriuo neva naudojosi E. T. ir jame buvo likęs jo buvusios sutuoktinės banko sąskaitos numeris, ir kuris buvo parduotas R. P., yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistasis R. P. teigė, kad S. T. banko sąskaitą gavo nusipirkęs tuo metu drausmės grupėje bausmę atlikinėjančio E. T. mobiliojo ryšio telefoną bei nurodė, kad tuo metu nežinojo, kad tai yra E. T. mobiliojo ryšio telefonas. Kartu nuteistasis nurodė, kad atlikdamas bausmę artimų ryšių su E. T. nepalaikė. Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme E. T. nurodė, kad R. P. pažįsta, su juo labai seniai yra atlikinėjęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tuo tarpu atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neturėjo jokio telefono ar telefoninio įrenginio. Tad vien šioje dalyje nuteistųjų parodymai nesutampa ir yra nepatikimi.

27. Be to, iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad S. T. susirašinėjo su kontaktu, esančiu mobiliojo ryšio telefone, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“, būtent įvykio dieną atsiuntė savo banko sąskaitą, tad ji buvo ne iš anksto įgyta kaip nurodė R. P.. Be to, S. T. buvo nurodyta ir tai, kad už pinigų išgryninimą ir cigarečių nupirkimą ji galės pasilikti 50 Eur ir vieną bloką cigarečių (5 t., b. l. 102–104), tad jai buvo pažadėtas ir atlygis. Pažymėtina ir tai, kad iš susirašinėjimo matyti, jog S. T. kontaktui „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „Daugiau beapsiimsiu nes pinigu per mazai kaip durn“. Tai suponuoja išvadą, jog S. T. ir ankščiau sutuoktinio E. T. pavedimu buvo gryninusi į jos banko sąskaitą pervestus pinigus, tad tai taip pat sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog šiuo atveju S. T. nurodymus dėl pinigų, pervestų į jos banko sąskaitą, išgryninimo davė būtent E. T.. Nors E. T. teigė, kad su jo tuometine sutuoktine mobiliojo ryšio telefonu bendravo R. P., tačiau baudžiamojoje byloje užfiksuota ir tai, kad S. T. pinigų išgryninimo metu mobiliojo ryšio telefonu buvo skambinta iš įrenginio veikusio (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, tad abejotina, kad S. T. būtų neatpažinusi, jog kalba ne su savo sutuoktiniu E. T., o su kitu asmeniu. Juolab, paties nuteistojo brolio M. T. parodymai patvirtina, kad E. T. įkalinimo įstaigoje galėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu ir juo palaikydavo ryšius su savo sutuoktine S. T.. Tai, kad kiti nuteistieji nenurodė jokių aplinkybių apie E. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis joje nedalyvavo. Kaip jau minėta, šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys vieni kitų galėjo ir nepažinoti, nes veikos buvo daromos skirtinguose epizoduose pasitelkiant vis kitus asmens, tuo tarpu R. P. teiginiai dėl E. T. nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje pagrįstai laikyti siekiu sušvelninti kito nuteistojo teisinę padėtį ir kartu suponuoja išvadą apie šių asmenų asmeniškumus, priešingai nei nurodo R. P..

28. Nepaisant to, kad skunde deklaratyviai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo E. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių bei netikrino R. P. ir E. T. duotų parodymų, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys leidžia daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai atskleidė E. T. teisei priešingų veiksmų turinį, t. y. tai, kad E. T. sudarė sąlygas R. P. disponuoti savo sutuoktinės S. T. banko sąskaita. Be to, E. T. susirašinėdamas su S. T. davė jai nurodymus dėl į jos banko sąskaitą pervestų pinigų išgryninimo bei tolesnės veiksmų eigos dalį pinigų bei nupirktas cigaretes perduodant nenustatytiems asmenims, o kitą dal pinigų ir vieną bloką cigarečių pasiliekant kaip atlygį už atliktus veiksmus. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nors pats E. T. tiesiogiai apgaulės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nenaudojo, nes šiuos veiksmus atliko kitas nuteistasis – R. P., tačiau E. T. dalyvavo vėlesniuose veiksmuose duodamas nurodymus savo sutuoktinei dėl į jos banko sąskaitą pervestų pinigų išgryninimo, tad šios nusikalstamos veikos padaryme jis turėjo konkrečią užduotį ir tokiais savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo.

29. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir E. T. apeliacinio skundo argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jo buvusią sutuoktinę S. T. jai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius bei tyrėja apklausdama S. T. neatsižvelgė į jos psichikos sveikatos būklę. Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. B., vykdžiusi S. T. apklausą, paaiškino, kad apklausiamiems asmenims teisė neduoti parodymų prieš artimą giminaitį ar šeimos narį dažnai išaiškinama ir žodžiu, jei konkrečiame protokole to nėra įrašyta, tai galėjo nutikti dėl žmogiškos klaidos, tačiau visos apklausos yra vykdomos laikantis BPK nuostatų. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neapklausė S. T., bei nors ir neturėjo remtis ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (32 t., b. l. 183), tačiau priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, iš S. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, išrašyta viena frazė nebuvo esminis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje buvo remiamasi kitais, netiesioginiais įrodymais, kurie buvo gretinami tarpusavyje ir sudarė logišką įvykio eigos grandinę. Nepaisant to, kad pats nuteistasis kategoriškai neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pažymėtina, kad asmens kaltės turinys baudžiamajame procese yra atskleidžiamas ne tik vadovaujantis kaltininko parodymais ir versija, tačiau vertinant ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, nusikalstamos veikos aplinkybes, jo siektą rezultatą ir kt.

30. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto matyti, kad E. T. 2020 m. sausio 27 d. – 2020 m. vasario 4 d. laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (16 t., b. l. 133). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad R. P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 7 d. taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (12 t., b. l. 52). Tad nesutiktina su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji aptariamu laikotarpiu galėjo turėti kontaktą. Vien tai, kad patys nuteistieji neigia bendravę, kuomet jau buvo nustatytas ne vienas neatitikimas tarp šių nuteistųjų parodymų, savaime nereiškia, jog jie iš tiesų nebendravo ir negalėjo turėti kontakto, juolab, kai laisvės atėmimo bausmę jie atliko ne tik toje pačioje įkalinimo įstaigoje, tačiau ir sektoriuje.

31. Apygardos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje nurodytus motyvus bei aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad E. T. veiksmuose buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, taigi šioje dalyje nuteistojo gynėjos bei nuteistojo skundai atmetami.

Dėl R. K. paskirtos bausmės

32. Nuteistojo R. K. gynėja skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 120 MGL, tai yra 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

34. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pripažino tik iš dalies, tad jo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti ir BK 64¹ straipsnio nuostatas. Vis tik buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, R. K. atžvilgiu 2020 m. kovo 31 d. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudos bausmę (21 t., b. l. 143–144). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpiu nuteistasis administracine tvarka baustas šešis kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau keturis kartus iš eilės yra baustas už analogiško administracinio nusižengimo, susijusio su karo prievolininkų pareigų nevykdymu, padarymą (21 t., b. l. 151–157). Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis turėjo darbo vietą ir legalų pajamų šaltinį, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisei priešingų veiksmų.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi (skirta straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė) ir dydžiu (nustatytas baudos dydis – artimas minimaliam), nėra aiškiai per griežta, tačiau priešingai – teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą.

Dėl E. T. paskirtos bausmės

36. Nuteistojo E. T. gynėja ir pats nuteistasis apeliaciniuose skunduose prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėja kartu prašė sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

37. Skundžiau nuosprendžiu E. T., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš dalies sudėta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam skirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. T. pripažintas recidyvistu.

38. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, E. T. praeityje eilę kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (15 t., b. l. 165–182), kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, dauguma jo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo turtinio pobūdžio, siekiant finansinės naudos, paskutiniaisiais nuosprendžiais nuteistasis buvo teisiamas už sukčiavimą, tad iš tiesų jam būdingas ir konkrečios nusikalstamos veikos modelis. Šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Duomenų apie tai, kad nuteistasis kada nors būtų dirbęs – nėra (15 t., b. l. 163). Administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą (už psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, taip pat nuteistasis turi ir seniau nesumokėtų baudų (16 t., b. l. 120–122). Iš nuteistojo pateiktos charakteristikos matyti, kad E. T. elgesys dėl drausmės pažeidimų laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo svarstytas trisdešimt septynis kartus, iš kurių trisdešimt šešis kartus jis buvo baustas drausmine tvarka, yra buvęs perkeltas į drausmės grupę, skatintas tik du kartus, charakteristikos surašymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, būdinga pasikartojanti kriminalinė istorija, analogiškų nusikalstamų veikų darymas (16 t., b. l. 126–127).

39. Šiuo atveju aukščiau įvardintos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jokių išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nepadarė, nusikalstamas veikas daro sistemingai, tad yra linkusi nusikalsti asmenybė. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti jį recidyvistu. Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką jam paskirta kiek didesnė nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu maksimali laisvės atėmimo bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalį siekia trejus metus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neįžvelgia jokio teisinio pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą ar atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes aukščiau įvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagrindo E. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta.

Dėl R. P. paskirtos bausmės

40. Nuteistojo R. P. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nuteistajam buvo paskirta pernelyg griežta bausmė, nors jis dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, yra nusprendęs keisti savo gyvenimo būdą.

41. Apylinkės teismo nuosprendžiu R. P., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 215 straipsnio 1 dalyje – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 289 straipsnyje – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, ir jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. R. P. pripažintas recidyvistu.

42. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad R. P. padarė penkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Nuteistasis pripažino savo kaltę dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, tad tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Tai, kad gynėjos teigimu, nuteistasis yra nusprendęs keisti savo gyvenimo būdą ir jau penkerius metus nėra įvykdęs naujų nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirta bausmę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad R. P. praeityje yra eilę kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (12 t., b. l. 15–75), kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jam būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, kuriomis nuteistasis siekia gauti finansinės naudos. R. P. buvo šios nusikalstamos veikos sumanytojas ir nors visi asmenys, dalyvavę šioje nusikalstamoje veikoje, iš esmės buvo laikomi lygiaverčiais bendravykdžiais, tačiau baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog svariausias vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką teko R. P.. Jo atžvilgiu kituose teismuose pirmąja instancija vis dar yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų galimo įvykdymo. Paskutinį kartą nuteistasis yra dirbęs 2008 metais (12 t., b. l. 14). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirdamas bausmę įvertino visas aplinkybes, įvardintas nuteistojo gynėjos skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad R. P. pripažino padaręs dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei gailisi, negali atsverti visų kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtas bausmes.

43. Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, kad paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia nuteistajam turėtų būti skaičiuojama nuo šios baudžiamosios bylos iškėlimo dienos. Tai, kad nuteistasis šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nesudaro jokio pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos, juolab tokia galimybė BPK apskirtai nėra numatyta. Šiuo atveju nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirtomis bausmėmis įvertinus tai, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam yra paskirta maksimali galima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismuose jo atžvilgiu vis dar yra nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos, bei ankščiau priimti nuosprendžiai tarpusavyje bendrinti nebuvo, t. y. siekiant išvengti bausmių bendrinimo klaidų. Tad, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas skaičiuoti bausmės pradžią nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra pagrįstas. Juolab, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Tačiau ši taisyklė yra aktuali, kuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniuoju teismo procesiniu sprendimu skirta bausme yra bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas tokį savo sprendimą, neatliko.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą jį pripažinti recidyvistu, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. P. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 289 straipsnyje, paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos, nėra per griežtos ir atitinka nuteistojo asmenybės bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

45. Nagrinėjamu atveju visuose apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dalyje dėl (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo. Nuteistojo R. P. gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nustatė neteisingą, per didelę, priteistinos atlyginti turtinės žalos sumą, nuteistojo R. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodė analogiškas aplinkybes dėl civilinio ieškinio dydžio, bei kartu pažymėjo, kad šiuo atveju apylinkės teismas, priteisdamas turinės žalos atlyginimą iš R. K. išėjo už civilinio ieškinio, kuris nebuvo tikslintas, ribų, nes civiliniame ieškinyje nebuvo prašoma turtinę žalą priteisti iš R. K.. Nuteistojo E. T. gynėjos apeliaciniame skunde prašoma civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti iš E. T. solidariai su R. P. priteistą atlyginti turtinės žalos dydį iki 2 000 Eur.

46. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

47. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašant ją solidariai priteisti iš V. B., A. B., A. P., E. T., S. T., A. V. ir A. Š. (2 t. b. l. 41). Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2020 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) vadovei B. L. paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnų bei apgaulės būdu išviliojo prisijungimo duomenis prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, prisijungė prie šios banko sąskaitos ir atliko bankinius pavedimus, kurių sumos bendrai siekia 25 600 Eur, į civiliniam ieškovui nepriklausančias banko sąskaitas.

48. Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 25 600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir civilinio ieškovo naudai iš R. P., solidariai su A. V., E. T., R. K., S. K., A. B., V. B., A. P. ir A. Š. priteisė 25 300 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš A. V. solidariai su R. P. priteisė 5 700 Eur turtinei žalai atlyginti; iš E. T. solidariai su R. P. priteisė 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti; iš R. K. solidariai su R. P. priteisė 4 600 Eur turtinei žalai atlyginti; iš S. K., A. B., V. B., A. P., A. Š. solidariai su R. P. priteisė 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

49. Nurodydamas tokio savo sprendimo motyvus apylinkės teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio nekilo, tuo tarpu padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistųjų, veikusių atskirais epizodais, neteisėtais veiksmais. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad padaryta turtinė žala priteistina iš bendrai veikusių nuteistųjų solidariai pagal jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas jų disponuotas sumas, bei 300 Eur sumažino civilinio ieškinio reikalavimą įvertinęs tai, kad ši suma civiliniam ieškovui buvo atlyginta.

50. Visų pirma atmetant vieną iš nuteistojo R. P. gynėjos apeliacinio skundo prašymų perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas pagal BPK nuostatas gali būti priimtas išimtiniais atvejais. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Šiuo gi atveju, civilinis ieškovas nurodė aiškų patirtos turtinės žalos dydį – 25 600 Eur, šis dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, t. y. banko sąskaitų išrašais (2 t., b. l. 44–45), iš kurių matyti, kokios sumos ir kam nusikalstamos veikos vykdymo metu buvo pervestos iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Taip pat (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos narinėjimo metu pateikė atsakymą, nurodydamas kokia dalis patirtos žalos jam buvo atlyginta (300 Eur), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog likusi neatlyginta turtinės žalos suma yra 25 300 Eur, tad jokių neaiškumų dėl pačio civilinio ieškinio dydžio šioje baudžiamojoje byloje nėra.

51. Taip pat apygardos teismas šiuo atveju atmeta nuteistojo R. K. gynėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civiliniam ieškovui turtinės žalos atlyginimą iš R. K. (solidariai su kitais nutiestaisiais) išėjo už civilinio ieškinio ribų, nes pastarajame nebuvo prašoma patirtą žalą priteisti iš R. K. bei civilinis ieškinys baudžiamojo proceso metu tikslintas nebuvo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

52. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

54. Šiuo atveju civilinis ieškovas civilinį ieškinį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tuomet, kai dar nebuvo žinomi ir nustatyti visi įtariamieji, tačiau civiliniame ieškinyje trumpai ir suprantamai buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo patirta turtinė žala bei reikalaujamos priteisti turtinės žalos suma. Pagal BPK 109 straipsnį, be kita ko, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo surinka eilė duomenų, patvirtinančių, kad iš civilinio ieškovo apgaulės būdu buvo pasisavintos piniginės lėšos ir tai patvirtino dalies pačių nuteistųjų parodymai, banko sąskaitų išrašai, civilinės ieškovės įgaliotosios atstovės parodymai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nors civilinis ieškovas savo pareikštame civiliniame ieškinyje ir neįvardino, kad prašo patirtą turtinę žalą priteisti iš R. K. (kartu nenurodė ir R. P., S. K., bei nurodė S. T., kuriai kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti), tačiau tai savaime nereiškia, kad turtinė žala iš šių civiliniame ieškinyje nepaminėtų asmenų (R. P., S. K., R. K.) negali būti priteista.

55. Pažymėtina, kad pačių kaltininkų, dėl kurių neteisėtų veiksmų atsirado turtinė ar neturtinė žala, ratas gali būti ir platesnis nei nurodyta civiliniame ieškinyje, todėl turtinės žalos atlyginimo iš konkrečių asmenų klausimo išsprendimą lemia ne tik civilinis ieškinys, tačiau ir kaltinamojo akto turinys bei kaltinimo ribos. Teismas baudžiamajame procese yra aktyvus, todėl turi diskrecijos teisę nuspręsti civiliniam ieškovui padarytą žalą priteisti iš tų kaltinamųjų, kuriems pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir tarp jų teisei priešingų veiksmų ir padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Tokiu būdu yra užtikrinama asmens, kurio atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, teisė iš kaltųjų asmenų gauti žalos atlyginimą pilna apimtimi, kaip tai numato BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 10 dalies nuostatos. Tad įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. K., R. P. ir S. K. pareikštuose kaltinimuose inkriminuotos aplinkybės dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos civiliniam ieškovui pasitvirtino (jie buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo), turėjo pagrindą jiems pareikštų kaltinimų ribose, iš šių asmenų civiliniam ieškovui priteisti jų teisei priešingais veiksmais padarytą turtinę žalą. Kitu atveju susidarytų paradoksali situacija, kuomet įrodžius, kad asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tokiu būdu civiliniam ieškovui padarė turtinę žalą, išvengtų prievolės atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

56. Vis tik, teisėjų kolegija negali nesutikti su dalimi apeliacinių skundų argumentų dėl netinkamai nustatytos iš nuteistųjų priteistinos turtinės žalos dydžio civiliniam ieškovui. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį dalyje dėl civilinio ieškinio matyti, kad ji yra išdėstyta taip, jog iš tiesų suprantama, kad iš nuteistojo R. P. (solidariai su kitais nuteistaisiais) civiliniam ieškovui yra priteista atlyginti beveik du kartus didesnę turtinę žalą nei prašė pats civilinis ieškovas, tuo tarpu iš kitų nuteistųjų taip pat solidariai priteista atlyginti 25 300 Eur turtinę žalą bei papildomai sumą, kuri apgaulės būdu buvo pasisavinta konkrečiame epizode, nors kiekviena ši suma ir yra dalis bendro civilinio ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo. Be to, net ir skaidant solidariai priteistinas sumas iš konkrečių nuteistųjų, buvo padaryta klaidų – iš pirmosios instancijos nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nusikalstamos veikos epizodų buvo daugiau nei skaidydamas turtinę žalą pagal epizodus išskyrė apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. P. ir E. T. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

57. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis R. P., pasisavindamas valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai patvirtindamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, įgijęs duomenis, pakankamus finansinei operacijai įvykdyti, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, atliko neteisėtas finansines operacijas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, sukčiaudamas, atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose pasitelkdamas kitus bendrai veikusius asmenis – E. T., A. V., S. K., R. K., A. B., V. B., A. P., A. Š., apgaulės būdu įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 25 600 Eur. Kadangi nuteistasis R. P. veikė visuose epizoduose su skirtingais bendrininkais, kurie nežinojo apie kitus asmenis, veikiančius skirtinguose epizoduose, jo veiksmai, be kitų BK straipsnių, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip kvalifikuotas didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, tuo tarpų kitų bendrai veikusių asmenų – E. T., A. V., S. K., R. K., A. B., V. B., A. P., A. Š. neteisėti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto, nesiekiančio didelės vertės, tačiau viršijančio nedidelę vertę, įgijimas apgaule.

58. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nuteistųjų atliktų teisei priešingų veiksmų ir civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) kilusių padarinių (turtinės žalos atsiradimo) priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismo aptarti ir ištirti įrodymai patvirtina visų nuteistųjų kaltę atlikus jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo R. K. gynėjos bei E. T. ir jo gynėjos apeliacinių skundų dalyse dėl šių asmenų išteisinimo, tuo tarpu kiti nuteistieji apskirtai nepateikė apeliacinių skundų dėl apylinkės teismo nuosprendžio, tad savo kaltės klausimo neginčijo. R. P. gynėjos apeliaciniame skunde taip pat nebuvo keliamas jo kaltės klausimas, nuteistasis neneigė, kad dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kurios metu apgaule buvo pasisavintas civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priklausantis, nuteistajam svetimas, turtas. Sutiktina su nuteistojo R. K. gynėjos ir nuteistojo R. P. gynėjos argumentais, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, taip kaip ji išdėstyta, galima suprasti, jog R. P. solidariai su kitais nuteistaisiais, iš viso civiliam ieškovui priteista atlyginti 44 200 Eur (25 300 Eur + 5 700 Eur + 2 000 Eur + 4 600 Eur + 6 600 Eur); iš A. V. solidariai su kitais nuteistaisiais priteista atlyginti 31 000 Eur (25 300 Eur + 5 700 Eur); iš E. T. solidariai su kitais nuteistaisiais – 27 300 Eur (25 300 Eur + 2 000 Eur); iš R. K. solidariai su kitais nuteistaisiais – 29 900 Eur (25 300 Eur + 4 600 Eur); iš S. K. solidariai su kitais nuteistaisiais – 31 900 Eur (25 300 Eur + 6 600 Eur); iš A. B. solidariai su kitais nuteistaisiais – 31 900 Eur (25 300 Eur + 6 600 Eur); iš V. B. solidariai su kitais nuteistaisiais – 31 900 Eur (25 300 Eur + 6 600 Eur); iš A. P. solidariai su kitais nuteistaisiais – 31 900 Eur (25 300 Eur + 6 600 Eur); iš A. Š. solidariai su kitais nuteistaisiais – 31 900 Eur (25 300 Eur + 6 600 Eur). Toks pirmosios instancijos teismo civiliniam ieškovui priteistas turtinės žalos dydis akivaizdžiai viršija pareikšto civilinio ieškinio dydį, t. y. peržengia civilinio ieškinio ribas ir yra neteisingas.

59. Atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuoja CK 6.279 straipsnis. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamo nuosprendžio motyvuose, tačiau neatsispindi rezoliucinėje dalyje, priteistinos turtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas ir priteisiamas solidariai iš visų nuteistųjų, tačiau tose ribose, kaip jiems buvo inkriminuota kaltinime, t. y. pagal epizodą, kuriame konkretus nuteistasis dalyvavo.

60. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad nusikalstamos veikos, nukreiptos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sumanytojas neabejotinai buvo R. P., tai patvirtino ir pats nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuteistieji, veikdami skirtinguose nusikalstamos veikos epizoduose išgryninant ar pasitelkiant kitus asmenis šias lėšas išgryninti, vieni kitų nepažinojo bei baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog apskritai būtų žinoję, kad be jų vykdomų neteisėtų veiksmų, analogiškus veiksmus atlieka ir kiti nuteistieji. Be to, tarp skirtinguose epizoduose veikusių nuteistųjų, išskyrus R. P., iš esmės nebuvo nustatyta ir jokių tarpusavio sąsajų (išskyrus dvejuose epizoduose, kuriuose dalyvavo tas pats asmuo A. B.). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, jog (duomenys neskelbtini) turi būti priteista 25 300 Eur suma, tačiau iš nuteistųjų civiliniam ieškovui priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, netinkamai nustatė solidariai atlygintinų lėšų sumas, tad apeliacinės instancijos teismas jas išdėsto taip: 1) iš R. P. civiliniam ieškovui priteistina 3 400 Eur (1 400 Eur + 2 000 Eur); 2) solidariai iš R. P. ir R. K. civiliniam ieškovui priteistina 4 600 Eur; 3) solidariai iš E. T. ir R. P. civiliniam ieškovui priteistina 2 000 Eur; 4) solidariai iš R. P. ir A. V. civiliniam ieškovui priteistina 5 700 Eur (6 000 Eur – 300 Eur, kurie buvo grąžinti V. K.); 5) solidariai iš R. P. ir A. B. civiliniam ieškovui priteistina 3 000 Eur; 6) solidariai iš R. P. ir A. Š., A. P., A. B., V. B. ir S. K. civiliniam ieškovui priteistina 6 600 Eur.

61. Teisėjų kolegija nesutinka su R. P. gynėjos skundo argumentu, kad civilinio ieškinio suma turėjo būti sumažinta, iš jos atimant atitinkamai 3 400 Eur ir 5 500 Eur sumas, kurios yra nuteistųjų R. K. bei A. Š. banko sąskaitose bei 50 Eur (liudytojo V. P. gautą atlygį) ir 100 Eur (liudytojo L. J. gautą atlygį). Pažymėtina, kad 3 400 Eur ir 5 500 Eur sumoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta šias sumas, nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini). Kadangi, solidariai iš nuteistųjų civiliniam ieškovui priteistos sumos buvo išskaidytos atitinkamai pagal tai, kuriuose nusikalstamos veikos epizoduose dalyvavo konkretus nuteistasis, bei šios sumos vis dar yra nuteistųjų banko sąskaitose, šias sumas atimti iš visos atlygintinos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Šios lėšos iš bendros turtinės žalos sumos galėtų būti atimamos tik tuo atveju, jeigu jau būtų pervestos į civilinio ieškovo banko sąskaitą, t. y. jeigu ši suma (3 400 Eur + 5 500 Eur) būtų faktiškai atlyginta civiliniam ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje nei V. P., nei L. J. nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali išeiti už kaltinimo ribų bei teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir iš asmenų, kurie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuspręsti civiliniam ieškovui priteisti šias sumas (50 Eur ir 100 Eur).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

62. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2026 m. vasario 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. P. sudaro 656,25 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

64. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. P. šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, nusikalstamų veikų įvykdymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, taigi akivaizdu, kad jis nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistojo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jam, be kitų nuteistųjų, solidariai priteista atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba R. P. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. P..

65. Taip pat buvo gauta 2025 m. lapkričio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatei Loretai Daukšienei ginant nuteistąjį R. K. sudaro 791,67 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

66. Nuteistajam R. K. Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirta gynėja advokatė Loreta Daukšienė (33 t., b. l. 89), tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. K. yra sudaręs susitarimą su advokate Renata Vilčiauskiene, todėl advokatė Loreta Daukšienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje (33 t., b. l. 106). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme gynė jo pasirinkta gynėja, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. K..

67. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėja yra suformulavusi reikalavimą R. K. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, skundas iš esmės buvo atmestas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės ir nuteistojo E. T. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant jį iki 25 300 Eur ir:

- iš R. P. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 400 Eur;

- solidariai iš R. P. ir R. K. (duomenys neskelbtini) priteisti 4 600 Eur;

- solidariai iš E. T. ir R. P. (duomenys neskelbtini) priteisti 2 000 Eur;

- solidariai iš R. P. ir A. V. (duomenys neskelbtini) priteisti 5 700 Eur;

- solidariai iš R. P. ir A. B. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 000 Eur;

- solidariai iš R. P. ir A. Š., A. P., A. B., V. B. ir S. K. (duomenys neskelbtini) priteisti 6 600 Eur.

Neišieškoti iš R. P. valstybės naudai 656,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš R. K. valstybės naudai 791,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.