Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

D. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. O. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

D. O. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo..

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

5. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su paskirta arešto bausme, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti D. O. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą arešto bausmę.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K- 7-719/2021). Vis tik pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 129- 626/2023).

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. O. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Nuteistajam pripažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo paskirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

10. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. Vis tik, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. O. paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas D. O. bausmės rūšį, o taip pat nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnio 3 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Buvo įvertinta D. O. asmenybė – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ar psichikos ligų, paskutinį kartą teistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam buvo skirta bausmė – bauda, kuri nėra sumokėta. Teistumas neišnykęs, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas devynis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe padarytus ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam anksčiau skirta bausmė – bauda, neturėjo teigiamo poveikio, jis nepraėjus ir metams laiko padarė tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, nėra sumokėjęs nei vienos iš jam skirtų ANK nuobaudų – baudų, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra pagrindo tikėtis, kad vėl skyrus jam šios rūšies bausmę bus pasiektas teigiamas efektas. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir maksimalią už baudžiamąjį nusižengimą skirtiną arešto trukmę (BK 49 straipsnio 3 dalis) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. O. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apeliantas buvo teistas devynis kartus, įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis daro nuo nepilnametystės, 2007 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2007 m. birželio 19 d. to paties teismo buvo pirmą kartą nuteistas, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, dominuoja nusikaltimai nuosavybei (BK 178 straipsnis, 187 straipsnis), paskutinius du kartus teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 1 dalis). Už nusikalstamas veikas jam buvo skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tiek su realiu laisvės ribojimu susijusi arešto bausmė, tiek ne kartą buvo skirta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Tačiau tai, kaip matyti, D. O. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Jis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, toliau daro nusikalstamas veikas. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju D. O. nusikalstamą veiką padarė 2023 m. rugpjūčio 14 d., tai yra net nepraėjus matams, kai Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pastaruoju teismo baudžiamuoju įsakymu D. O. paskirta bauda nesumokėta. Administracine tvarka D. O. baustas ne kartą, paskirtų baudų taip pat nemoka.

14. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus tik griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Apygardos teismo vertinimu, nepaskyrus pakankamai griežtos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, D. O., nejausdamas pasekmių dėl savo daromų nusikalstamų veikų, nepatirdamas baudžiamosios atsakomybės griežtumo, gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis, kuriam tiek Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek administracine tvarka buvo paskirtos baudos, ir, pasak jo, jis dirbo užsienio valstybėje, nedėjo pastangų gavus uždarbį sumokėti paskirtas baudas bei stengtis išlaikyti darbo vietą. Nagrinėjamu atveju padarydamas naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, suprato, kad jis vėl gali būti teisiamas, be kita ko, ir su realiu laisvės ribojimu susijusia bausme, tuo prarandant galimybę toliau tęsti darbą užsienyje ir gauti pajamas, tačiau vis tiek pasirinko nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti. Tokiu būdu, nuteistasis nepateisino anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo už analogišką nusikalstamą veiką skiriant baudos bausmę, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam vietoje arešto bausmės paskiriant baudą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. O. paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu, nelaikytina per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo prašymą skirti švelnesnę bausmę grindžia ir tuo, kad jis savo kaltę pripažįsta, tačiau ši aplinkybė, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę jau buvo įvertinta ir į ją, kaip turinčią reikšmės skirtinai bausmei, buvo atsižvelgta. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis dėl šioje baudžiamojoje byloje jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (dokumento paėmimo) nebegalėjo grįžti uždarbiauti į užsienio valstybę ir tokiu būdu susimokėti ankstesnių baudų, taip pat nelaikytinos pagrindu bausmės švelninimui. Kaip minėta, turėta darbo vieta ir gaunamas darbo uždarbi nuo nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo nesulaikė.

16. Pažymėtina, kad D. O. arešto bausme teisiamas ne pirmą kartą, todėl pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

17. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 2 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.