Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovėms Z. P. ir I. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui V. Ž. dėl vėlesnio testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Liudytoja A. B. (kviesta ieškovės iniciatyva) paliudijo, kad žino, jog buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) m. testamentas; paskutinį kartą testatorę matė (duomenys neskelbtini); bendraujant su testatore, ji buvo sąmoninga, klausinėdavo, atsakinėdavo į klausimus; testatorė pati paskambindavo, deklamuodavo įvairius eilėraščius; testatorė turėjo savo nuomonę (2022-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 45 sek. – 44 min. 30 sek.).

6. Liudytojas V. J. (kviestas ieškovės iniciatyva, ieškovės pažįstamas nuo (duomenys neskelbtini) metų) paliudijo, kad paskutinį kartą J. Č. matė (duomenys neskelbtini) m.; testatorė pati jam paskambindavo; be nusikalbėjimų nieko neįprasto nepastebėjo; liudytojo žmona vieną savaitę prižiūrėjo J. Č.; testatorė turėjo laikrodį, telefoną; J. Č. siūlė sudaryti testamentą ir jo naudai už priežiūrą, bet jis atsisakė; testatorė kruopščiai skaičiuodavo pinigus, tikrindavo pirkimo kvitus (2022-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek. – 1 val. 17 min. 45 sek.).

7. Liudytoja Z. J. (kviesta ieškovės iniciatyva, ieškovės pažįstama) paliudijo, kad su J. Č. paskutinį kartą bendravo mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) m.; testatorė pati skambindavo, pasakodavo apie savo sveikatą; prašydavo nuvežti į kapines; testatorė turėjo užrašus su skirtingų asmenų telefono numeriais, pati skambindavo kitiems asmenims, gydytojui; vieną savaitę teko prižiūrėti testatorę; testatorė siūlė sudaryti testamentą už priežiūrą, tačiau ji atsisakė; J. Č. buvo apsiskaičiusi, įnoringa, valdinga, reikli, taupydavo pinigus, juos skaičiuodavo; žinodavo kokia turi būti grąža; kambaryje testatorė turėjo sieninį laikrodį (2022-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 1 va. 18 min. 50 sek. – 1 val. 55 min. 35 sek.).

8. Liudytoja D. T. (kviesta ieškovės iniciatyva, ieškovės sesuo) paliudijo, kad jos sesuo (ieškovė) (duomenys neskelbtini) metų sąžiningai prižiūrėjo testatorę; kartais ji padėdavo ieškovei prižiūrėti J. Č.; testatorė logiškai atsakydavo į klausimus; paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalyvavo testatorės gimtadienyje, buvo paruošti valgiai, kalbėjosi, testatorė valgė ir bendravo; susitikimas truko apie valandą (2022-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 25 sek. – 2 val. 43 min. 35 sek.).

9. Liudytoja L. V. (kviesta ieškovės iniciatyva, ieškovės duktė) paliudijo, kad jos mama J. Č. rūpinosi (duomenys neskelbtini) metų; kartais padėjo motinai prižiūrėti testatorę; mano, kad jos motinai už testatorės priežiūrą turėjo atitekti jos turtas; motina ieškinį pareiškė dėl to, kad jai buvo netinkamai atliginta; pažymėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) m. testamento buvo sudarytas papildomas rašytinis susitarimas, kuriame aptartos ieškovės pareigos prižiūrint J. Č. (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 25 sek. – 35 min. 35 sek.).

10. Liudytoja A. P. (kviesta atsakovių iniciatyva) paliudijo, kad tam tikrą laiką gyveno pas J. Č.; J. Č. (duomenys neskelbtini) m. skundėsi, kad yra neprižiūrima ir kad jei reikia žmogaus, kuris ją prižiūrėtų; ji pasiūlė priežiūrą patikėti Z. P.; J. Č. buvo protinga, nenusikalbėdavo; (duomenys neskelbtini) m. su testatore bendravo telefonu (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 55 sek. – 1 val. 50 sek.).

11. Liudytojas V. P. (kviestas atsakovių iniciatyva) paliudijo, kad apie (duomenys neskelbtini) metų pažinojo J. Č., ji dirbo (duomenys neskelbtini), buvo rami, taupi; paskutinį kartą matė dvi savaites iki mirties, jos mąstymas nebuvo pasikeitęs, jį atpažino, su juo bendravo, matėsi, kad tik fiziškai jai buvo sunku kalbėti (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 50 sek. – 1 val. 15 min. 35 sek.).

12. Liudytoja R. B. (kviesta atsakovių iniciatyva, (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir teikė J. Č. 10 dienų trukmės (duomenys neskelbtini) paslaugas; J. Č. buvo sėdinti, bendraujanti, adekvati, punktuali, daug klausinėdavo, nurodydavo kokias vietas (duomenys neskelbtini), žinodavo, kiek trunka (duomenys neskelbtini) seansas (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 55 sek. – 1 val. 30 min. 25 sek.).

13. Liudytoja I. R. (kviesta atsakovių iniciatyva, (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad J. Č. pažinojo (duomenys neskelbtini) metus, nešiodavo jai (duomenys neskelbtini); J. Č. elgdavosi pedantiškai, pensiją visada perskaičiuodavo, atskirai suskaičiuodavo slaugos išmoką, atskirai transporto kompensaciją ir senatvės pensiją; peržiūrinėjo kvitus, pati pasirašydavo; buvo atsakinga, rūpestinga, tvarkinga; nebuvo gulinti, sėdėdavo (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 31 min. 25 sek. – 1 val. 42 min. 25 sek.).

14. Liudytoja V. P. (kviesta atsakovių iniciatyva, (duomenys neskelbtini) darbuotoja, soc. darbuotojo padėjėja) paliudijo, kad dvi savaitės teko prižiūrėti J. Č., kuri buvo reikli, valdinga, punktuali, orientuodavosi laike, nenusikalbėdavo, melsdavosi, matė ir girdėjo gerai; turėjo telefoną; matė, kad J. Č. pati skaičiavo pensiją (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 42 min. 55 sek. – 2 val. 55 sek.).

15. Liudytojas D. B. (kviestas atsakovių iniciatyva) paliudijo, kad jam teko bendrauti su J. Č. (duomenys neskelbtini) metais; keitė bute rozetę ir lauko durų spyną; J. Č. už medžiagas atsiskaitė asmeniškai, pinigus pagal kvitą padavė jam be grąžos; buvo adekvati, mąstanti, paslaugi (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 1 min. 55 sek. – 2 val. 6 min. 55 sek.).

16. Liudytojas V. P. (kviestas atsakovių iniciatyva) paliudijo, kad apie (duomenys neskelbtini) kartų buvo susitikęs su J. Č., paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) m.,; atliko bute smulkius pagalbinius darbus; J. Č. buvo bendraujanti (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 7 min. 20 sek. – 2 val. 15 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį (kaip sandorio, sudaryto savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testatorė J. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą ieškovės V. R. naudai (12 b .l). Atsakovė Z. P. pradėjo prižiūrėti J. Č. nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio. I. K. pradėjo prižiūrėti J. Č. nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios. (duomenys neskelbtini) testatorė J. Č. sudarė testamentą atsakovių Z. P. ir I. K. naudai (13 b. l.). J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl liudytojų parodymų

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis liudytojų yra suinteresuoti bylos baigtimi, o kita dalis nurodė prieštaringas, nenuoseklias aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo byloje remtis šių liudytojų parodymais.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

20. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

21. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

22. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

23. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

24. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

25. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas).

26. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį tai, kad byloje nėra ginčo dėl to ir pati ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovė Z. P., o nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovė I. K. pradėjo prižiūrėti J. Č. ir ja rūpintis. Byloje nustatyta, kad J. Č. buvo patenkinta atsakovių nuolatine priežiūra. Taigi (duomenys neskelbtini) testamento sudarymas, be kita ko, buvo naudingas pačiai testatorei, kadangi jai buvo teikiama nuolatinė priežiūra, atitinkanti visus jos poreikius ir norus.

27. Antra, pačios ieškovės teiginiai yra prieštaringi. Viena vertus, ieškovė teigia, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) m. testatorė sveikatos būklė buvo bloga, o (duomenys neskelbtini) m. testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Kita vertus, iš bylos medžiagos ((duomenys neskelbtini) rašto) matyti, ir pati ieškovė tai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), po mėnesio nuo ginčijamo testamento sudarymo ji gavo iš testatorės 5000,00 Eur ir savo parašu patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi (20 b. l.). Ieškovei šio sandorio metu nekilo abejonių dėl testatorės valios ir būsenos, ir ji priėmė duotas lėšas. Ieškovė patvirtino aplinkybes, kad testatorė nurodė ieškovei perskaičiuoti gautus pinigus ir įsitikinti, jog perduota visa norima suma (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 52 min. 45 sek. – 53 min. 5 sek.). Taigi šio rašto pasirašymo metu ieškovei nekilo abejonių, jog 5000,00 Eur perdavimas ieškovei atitiko testatorės valią ir šių pinigų ieškovė testatorei negrąžino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad už (duomenys neskelbtini) metų priežiūrą jai turėjo būti labiau atlyginta ir 5000,00 Eur jai yra mažai (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 53 min. 45 sek. – 54 min. 5 sek.; 1 val. 18 min. 30 sek. – 1 val. 18 min. 55 sek.). Pažymėtina, kad ir ieškovės dukters vertinimu, jos motinai už testatorės priežiūrą turėjo atitekti jos turtas, ir motina ieškinį teismui pareiškė dėl to, kad jai buvo netinkamai atliginta už priežiūrą (2022-04-28 teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 5 sek. – 20 min. 45 sek.). Taigi teismas sprendžia, kad ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ne jos įsitikinimas, kad J. Č. (duomenys neskelbtini) m. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o siekis gauti didesnį nei 5000,00 Eur atlyginimą už ankstesnę testatorės priežiūrą.

28. Trečia, teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kad testatorė J. Č. sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pati ieškovė pažymėjo, kad testatorė nurodydavo jai, kokius maisto produktus pirkti, nuolat tikrindavo maisto pirkimo kvitus, suskaičiuodavo išleistas sumas ir pinigus (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 42 min. 25 sek. – 46 min. 35 sek.); jog testatorė turėjo mobilų ir laidinį telefonus ir jais naudojosi, skambindavo savo gydytojai (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 1 val. 13 min. 25 sek. – 1 val. 14 min. 45 sek.); kad testatorė gimtadienio proga padovanojo ieškovei rankinį naują auksinį laikrodį (2022-02-14 teismo posėdžio 1 garso įrašas: 1 val. 33 min. 45 sek. – 1 val. 34 min. 5 sek.). Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius dėl testatorės neveiksnumo.

29. Ketvirta, bylos duomenimis, testatorė (duomenys neskelbtini) notarine tvarka pasirašė įgaliojimą atsakovei Z. P. atstovauti jos interesams, be kita ko, apmokėti sąskaitas, už ją pasirašyti sutartyse, sumokėti visus reikiamus mokesčius, savo nuožiūra valdyti ir disponuoto banko sąskaitomis, gauti grynuosius pinigus ir pan. (55 b. l.). Akivaizdu, kad testatorės valia buvo nuosekli ir kryptinga, ji pasitikėjo atsakovėmis, jokių pretenzijų dėl jų elgesio nereiškė.

30. Penkta, iš (duomenys neskelbtini) medicininio pažymėjimo turinio matyti, kad gydytoja, įvertinusi testatorės sveikatos būklę ir lengvą (duomenys neskelbtini) sutrikimą, konstatavo, jog nėra pagrindo pradėti procesinius veiksmus dėl neveiksnumo nustatymo (17 b. l.). Taigi, kompetentinga gydytoja nenustatė aplinkybių, parodančių, jog testatorė be kitų asmenų pagalbos negalėtų veikti turtinių ir neturtinių santykių srityse. Priešingų duomenų byloje nėra.

31. Šešta, pagal Notariato įstatymo 30 straipsnį notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, o šio įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad tvirtindamas testamentą, notaras privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Iš (duomenys neskelbtini) testamento turinio matyti, kad prieš pasirašant testamentą, testatorė buvo supažindinta su šio sandorio projektu. Testamentas buvo garsiai perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis testatorės valią priimtas ir pasirašytas. Pažymėtina, kad už notarą paslaugas testatorė sumokėjo asmeniškai, pasirašydama kvite (79 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad testamentas buvo notaro patvirtintas, o testamento sudarymo procedūra vyko testatorės gyvenamojoje vietoje, testatorei buvo detaliai išaiškintas testamento turinys ir jo pasirašymo pasekmės, testatorė asmeniškai pasirašė testamentą, kaip atitinkantį jos valią, sprendžia, jog notarui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo.

32. Septinta, pažymėtina, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), o testatorė mirė tik po penkių mėnesių ((duomenys neskelbtini)), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo testatorės valia pakito. Tai parodo, kad (duomenys neskelbtini) testamentas atitiko testatorės tikrąją valią.

33. Aštunta, prieš tai minėta, kad teismų praktika formuojama ta linkme, jog tuo atveju, jei eksperto išvadoje pateikiamas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą (klausimus), ši išvada pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Pačios ieškovės prašymu teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė J. Č. teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizę atliko 7 m. ekspertinio darbo stažą turinti 2-os kategorijos teismo psichiatras ekspertas. Ekspertas, įvertinęs medicininius dokumentus ir juos apibendrinęs, padarė kategorišką išvadą, kad J. Č. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentus galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Eksperto vertinimu, lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismas pažymi, kad ekspertizės išvadas taip pat patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei jų pagrindu nustatytos prieš tai minėtos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktu ekspertas atsakė tik į jo kompetencijai priskirtus, teismo nurodytus klausimus, įvertino į bylą pateiktą medicininę medžiagą. Esant šioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl J. Č. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų.

34. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

35. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

36. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškinį atmetus, tarp šalių paskirstos bylinėjimosi išlaidos.

38. Kiekvienos iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas sudarė 2000,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nemažintinos ir priteistinos atsakovėms iš ieškovės (CPK 79, 93 str.).

39. Byloje teismo patirtos 40,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovėms Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) advokatės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40,32 Eur (keturiasdešimties eurų 32 ct) proceso išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.