Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. Č. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties priimtos, išnagrinėjus atsakovo I. Č. ir antstolės S. P. prašymus išaiškinti sprendimą priimtą, civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. B. ieškinį atsakovui I. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Dėl bylinėjimosi išlaidų

6.6. Pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimo išaiškinimas nepažeistų išieškotojos interesų. Priešingai, teismo sprendimo išaiškinimas užtikrintų abiejų vykdymo proceso šalių - skolininko ir ieškovės, teisių ir teisėtus interesų pusiausvyrą ir padėtų tinkamai įgyvendinti baigiamąją civilinio proceso stadiją - teismo sprendimo realų įvykdymą, nes turint konkrečius teismo nurodytus duomenis, galimas greitas ir efektyvus teismo sprendimo įvykdymas.

7.4. Nagrinėjamu atveju, atsakovas tiek pateikdamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, tiek atskirajame skunde, kalba apie aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose, tokiu būdu, piktybiškai kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jame jau nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo

11. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).

12. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-252-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

15. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu be kita ko įpareigojo atsakovą atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą), kelio apsaugos griovį remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, paliko nepakeistą. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (civilinė byla Nr. e2A-391-856/2025). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. liepos 24 d. ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis atsakovo kasacinius skundus atsisakė priimti. Nurodė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir, kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2025 m. birželio 4 d. ieškovei buvo išduoti vykdomasis raštas Nr. e2-79-375/2019 dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.

16. Atsakovas ir antstolė kreipėsi į teismą su prašymais dėl 2025 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi jiems neaišku, kokiu būdu ir tvarka turi būti atstatytas atsakovo panaikintas (užpiltas) kelio apsaugos griovys. Prašė nurodyti minimalius apsaugos griovio matmenis (ilgis, plotis, gylis), kuriems esant Tauragės apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-295-670/2025, būtų laikomas tinkamai įvykdytu.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2025 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje priimtomis išvadomis, kad šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, – teismo sprendimas turi būti neaiškus. Minėto sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, tiksli, suprantama bei nedviprasmiška, ir joje konkrečiai nurodyta, jog atsakovas privalo atlikti veiksmus, tai yra atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, atstatyti kelio apsaugos griovį, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis).

20. Atsakovui neaišku, kaip įvykdyti teismo sprendimo dalį, kuria jis yra įpareigotas atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tai yra kaip atstatyti panaikintą kelio apsaugos griovį. Nors rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kad kelio apsauginis griovys turi būti atstatytas remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro duomenimis (žemės sklypo planu), tačiau atsakovo teigimu, Žemės sklypo plane nėra pateikiama jokių duomenų, kurie leistų nustatyti buvusio griovio buvimo faktą, jo tikslią vietą, esminius parametrus – tokius kaip ilgis, plotis, gylis ar kitus matmenis. Antstolės nuomone, pagrindas išaiškinti sprendimą yra todėl, kad vykdymo proceso šalys skirtingai interpretavo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą ir ginčijasi dėl teismo sprendimo įvykdymo. Antstolė prašė teismo nurodyti minimalius apsaugos griovio matmenis (ilgis, plotis, gylis), kuriems esant vykdomasis raštas Nr. e2-295-670/2025 būtų laikomas tinkamai įvykdytu.

21. Įvertinus teismo sprendimo, kurį prašoma išaiškinti turinį, taip pat Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, nagrinėjant pirmosios instancijos sprendimo pagrįstumą, nustatytas aplinkybės, matyti, kad sprendimu pirmosios instancijos teismas nesprendė tokių klausimų, kuriuos atsakovas ir antstolė pateikė prašymuose dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tiek atsakovas atskirajame skunde ir, į kuriuos reikalauja pateikti atsakymus, t. y. juos išaiškinti. Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi bei ją aiškinančia teismų praktika, teismas negali aiškinti tokių aplinkybių, kurios nebuvo nustatinėjamos byloje, tai yra ko teismas netyrė ir nekonstatavo. Priešingu atveju teismas išeitų už sprendime išspręstų klausimų ribų, t. y. pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį, o tai draudžia civilinio proceso įstatymas.

22. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi konstatavo (nutarties 43 punktas), jog teismo tenkinto ieškovės reikalavimo įvykdymo tvarka yra aiški. Taip pat išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, apart įpareigojimo remtis 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nenurodė, kad sprendimą būtina įvykdyti tam tikru konkrečiu būdu ir tvarka, todėl apeliantas (šiuo atveju atsakovas) savo nuožiūra gali planuoti kelio apsaugos griovio atstatymo darbus ir jų eigą, kreiptis į kelio savininką - Jurbarko rajono savivaldybę, kelio statybos (remonto) darbus vykdančius specialistus, projektuotojus ir pan. Teismas nurodė ir tai, kad sprendimo įvykdymui atsakovui neribojama teisė naudotis ir kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, ieškovės į bylą pateiktu VĮ Registrų centro 2024 m. spalio 14 d. raštu Nr. SP – 148085 (4.55 Mr), foto nuotrauka – „Kelias iki pažeidimo“. Pažymėjo ir tai, kad apeliantas, manydamas, jog sprendimo įvykdymui 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenų nepakanka, turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalia kelio buvęs ir atsakovo panaikintas griovys, turi būti atstatytas taip, kad paviršiniai vandenys nubėgtų apsauginiu grioviu, o ne tekėtų per kelią į ieškovės žemės sklypą.

23. Susipažinęs su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo išaiškinti kitaip sprendimą arba jo vykdymo tvarką, kadangi nurodydamas kokie yra tikslūs griovio matmenys ir kaip turėtų būti atstatomas kelio apsaugos griovys, teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą (CPK 278 straipsnio 1 dalis, 589 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismas neturi duomenų, kurių pagrindu galėtų nustatyti tikslius griovio matmenis (ilgį, plotį, gylį) ir, kad tai turėtų nustatyti antstolė vykdydama sprendimą, atsižvelgiant į specialistų išvadas.

24. Apeliantas su šia Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais yra susipažinęs, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas teikdamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo siekia, kad teismas pakartotinai išaiškintų 2025 m. vasario 11 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Nesant jokių naujų duomenų ir įrodymų, kuriuos jau įvertino Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti 2025 m. vasario 11 d. sprendimą atsakovo nurodomų reikalavimų apimtyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

25. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu pareiga atstatyti neteisėtai užkastą griovį tenka atsakovui, todėl negalėdamas įvykdyti teismo sprendimo, jis turėjo kreiptis į specialistus, kurie, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ir vadovaujantis atitinkamai norminiais aktais atliktų šiuos darbus, matavimus. Kita vertus, atsakovui nevykdant teismo sprendimo, šių veiksmų privalėjo imtis antstolė, kadangi pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolė turi tokias galimybes ir privalo jas išnaudoti, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, tikslių matavimų nenurodymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas sprendimo neaiškumu, dėl kurio reiktų išaiškinti sprendimą ir nurodyti konkrečius griovio matmenis, nes matmenys, jei būtų reikalas, gali būti nustatyti įvairiais būdais.

27. Byloje nėra pateiktų duomenų, kad atsakovas arba antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų, pagal savo kompetenciją, kad pašalinti jiems kilusius neaiškumus dėl sprendimo vykdymo, todėl atmestini kaip nepagrįsti antstolės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo aiškinimo pareigą perkėlė antstolei arba atsakovui. Pažymėtina, kad nei atsakovui, nei antstolei priimtu teismo sprendimu nedraudžiama savo nuožiūra atlikti veiksmus bendradarbiaujant su specialistais, pavyzdžiui savivaldybe (kelio savininkė), kuri turi specialistus dėl kelio apsauginio griovio techninių duomenų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, iškilus papildomiems klausimams, pavyzdžiui dėl griovio matmenų, tai turėjo ir galėjo nustatyti būtent antstolė, vykdydama sprendimą, atsižvelgiant į specialistų išvadas. Pažymėtina, kad ieškovė (išieškotoja), siekdama efektyvaus vykdymo proceso, bendradarbiaudama, pateikė antstolei savo nuomonę, šiuo klausimu ir kaip nurodyta antstolės atsiliepime, ieškovės pateiktais duomenimis, sprendimas būtų laikomas tinkamai įvykdytas, jeigu kelio apsaugos griovio ilgis per visą sklypo teritoriją prie ieškovės (išieškotojos) ir atsakovo (skolininko) namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovu būtų 131 m 84 cm; plotis - l m 50 cm; gylis – 80 cm. Aplinkybių, kodėl šie matmenys, negalėtų būti laikomi tinkamu teismo sprendimo įvykdymu, nei antstolė, nei apeliantas nenurodė. Išieškotoja taip pat turi galimybę savo lėšomis įvykdyti sprendimą už skolininką (pvz., atlikusi būtinus veiksmus, kurių skolininkas nevykdė), ir turi teisę reikalauti šių patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininko.

28. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės bei teismų priimti sprendimai patvirtina, kad teismo priimto 2025 m. vasario 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir logiškai suprantama, ir šio sprendimo įvykdymas priklauso išimtinai tik nuo atsakovo ir antstolės vykdymo procese atliekamų veiksmų, o ne nuo to, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški arba, kad vykdymo proceso metu, vykdymo proceso šalys skirtingai interpretavo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Sprendimo įvykdymo atlyginimo išlaidų klausimas taip pat būtų sprendžiamas vykdymo procese. Pažymėtina ir tai, kad objektyvių aplinkybių, kodėl apeliantas teismo sprendimo neįvykdė net iš dalies arba, kad ieškovė, antstolė nesutiko su jo teismo sprendimo įvykdymo apimtimi (matmenimis), nenurodo. Apeliantas objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti teismo sprendimą, dėl rezoliucinės sprendimo dalies neaiškumų, nenurodė.

29. Pažymėtina, kad procesinis teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta procesinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais.

30. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto argumentus dėl teismo sprendimo išaiškinimo, atmestini skundo argumentai, kad ginčijamoje teismo nutartyje teismas nurodo prieštaringus ir tarpusavyje nesuderinamus motyvus, kurie apeliantui kelia abejonių dėl sprendimo logiškumo, nuoseklumo bei atitikties procesiniams teisės principams. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovas iš esmės kelia klausimą dėl 2025 m. vasario 11 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų abstraktumo, prieštaringumo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, dėl kurių klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, skundžiama nutartimi teismas to taip pat nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką - skundžiama nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Be to, kaip minėta, minėtas teismo sprendimas yra peržiūrėtas ir apeliacine tvarka bei skundžiamoje dalyje paliktas nepakeistas.

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimas ir jo vykdymo tvarka yra aiški, o apeliantas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nurodyto sprendimo rezoliucinės dalies vykdymo išaiškinimui. Priešingu atveju, tenkinus prašymą dėl sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, būtų pakeistas sprendimo turinys ir esmė, taip pat būtų išeita už byloje, kurioje priimtas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagrįstai netenkino. Nenustačius pagrindo išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apelianto argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo jos patirtas 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad byla buvo pradėta dėl atsakovo pareiškimo, nes jis antstolei nurodė netikslias aplinkybes, todėl jis ir privalo, kitai šaliai, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nors teismas atmetė atsakovo ir antstolės prašymus, tačiau atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad ne tik antstolio, bet visų vykdymo proceso šalių, šiuo atveju atsakovo, ieškovės ir antstolės, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo.

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio (nebent būtų nustatyti ir antstolio neteisėti veiksmai/neveikimas), šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

37. Byloje nustatyta, jog antstolio pareiškimas dėl išaiškintų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo šioje byloje išnagrinėtas CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Atsakovas su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo kreipėsi CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo (skolininko) ir ieškovės (išieškotojos) suinteresuotumas šioje byloje ir vykdomojoje byloje yra akivaizdžiai skirtingas ir priešingas. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ir antstolės prašymus dėl sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė kaip nepagrįstus, todėl atsakovas laikytinas pralaimėjusia šalimi. Pirmosios instancijos teismas prašymus išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 17, 42 straipsniai, ieškovė, kaip ir atsakovas turi teisę nevaržomai naudotis savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise teikti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu, todėl atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdžiuose arba atsiliepimo pateikimo pagrįstumo. Kadangi šalių suinteresuotumas byloje priešingas, ieškovė sąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, jas gindama, pateikė atsiliepimą (nuomonę) į atsakovo pareiškimą, dalyvavo teismo posėdžiuose. Sutiktina su ieškove, kad atsakovui nepagrįstai nevykdant teismo sprendimo, vilkinamas vykdymo procesas. Be to, antstolė į teismą dėl sprendimo išaiškinimo kreipėsi po to, kai kad atsakovas nesutiko su jos patvarkyme nurodyta informacija, dėl griovio matmenų. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovei pagrįstai buvo pripažinta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atsižvelgiant į bylos rezultatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė ieškovei iš atsakovo.

38. Atsakovo nuomone, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 540 Eur) yra neracionaliai didelės, nes šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant išimtinai procesinį klausimą. Pažymėtina, kad ieškovė šiame procese iš esmės neteikė naujų argumentų ar įrodymų, o tik glaustai pakartojo jau anksčiau byloje nurodytas aplinkybes bei motyvus, kurie buvo išsamiai išdėstyti tiek pirminiame procese, tiek teismo posėdžių metu. Ieškovės pateiktas paaiškinimas iš esmės buvo deklaratyvus, neturėjo savarankiškos įrodomosios reikšmės ir nesudėtingo klausimo kontekste nesuponavo būtinybės teikti naujus teisinių ar faktinių aplinkybių vertinimus.

39. Ieškovė nurodė, kad 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė išlaidos už atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo parengimą, už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčijamo klausimo pobūdį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

41. Už 2025 m. rugsėjo 3 d. atsiliepimo parengimą, pagal Rekomendacijas, galima maksimali suma 935,08 Eur (atsiliepimo pateikimo metu aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) I ketvirtis – 2 337,70 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16. punktas)).

42. 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdis vyko 14 min., 2025 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdis vyko 1 val. 42 min., iš viso 1 val. 56 min. Už ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose nagrinėjant prašymą galima maksimali suma 467,40 Eur (233,70 Eur x 2 val.) (2 337,70 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.19. punktas)). Už advokato pasiruošimą bylai taip pat maksimali suma būtų 233,70 Eur. Nors suteiktų advokato paslaugų detalizacija nepateikta, tačiau iš viso maksimali priteistini užmokesčio už advokato pagalbą suma būtų 1 636,18 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Šios išlaidos nelaikytinos per didelės, atitinka byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimams, todėl laikytinos pagrįstomis. Kadangi atsakovo prašymas buvo atmestas, įvertinus aukščiau atartas reikšmingas aplinkybes, atsakovas turi prisiimti kilusias pasekmes ir šias išlaidas atlyginti ieškovei.

43. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus (971,04 Eur (2 427,6 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16. punktas)). Dėl to 700 Eur išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo išaiškinti 2025 m. vasario 11 d. sprendimą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo I. Č. priteisti ieškovei R. A. B. 700 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.