Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. B. ieškinį atsakovui I. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. A. B. ieškiniu prašė iš atsakovo I. Č. priteisti 14 820,36 Eur žalai atlyginti. Įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y.: atstatyti per ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiantį kelią buvusią įrengtą upelio (duomenys neskelbtini), g/p pralaidą - hidrotechninį statinį, kurio diametras buvo/būtų apskaičiuotas kaip tinkamas upelio (duomenys neskelbtini), baseinui t. y. 1 m. –1.20 m., vietoje šiuo metu esamo, atsakovo neteisėtai įrengto mažo diametro (0,16 cm.) pratekėjimo plastmasinio vamzdžio, (duomenys neskelbtini); atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį, priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą suma (14 820,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 2 d. atsakovui, t. y. savo brolio sūnui I. Č., padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Sklypus skiria (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausantis kelias, per kelią prateka upelis (duomenys neskelbtini),.Kiek jai žinoma, atsakovas I. Č. su jos broliu A. Č. kūrė verslą ir buvo suformuotas tankodromas, trasos. 2023 m. pastebėjo, kad atsakovui dovanotame žemės sklype vyksta darbai (kasimai ir pan.). Paaiškėjo, kad atsakovas išsikasė naują ir/ar didino tvenkinį (tvenkinius), todėl perkasė kelią, ribojantį jos ir atsakovo žemės sklypus (per kurį teka upelis), panaikino daugelį metų buvusią įrengtą pralaidą ir vietoje jos įkasė kanalizacijos vamzdį su alkūne, tikslu užtvenkti ir greičiau pripildyti savo teritorijoje iškasto ar didinto tvenkinio (tvenkinių), vandens lygį. Taip pat, panaikino apsaugos griovius (melioracijos kanalus) buvusius jo teritorijoje šalia kelio, dėl ko 2023 m. spalio 5 d. buvo išplauta kelio danga, o dėl pakilusio vandens lygio, kelias tapo nepravažiuojamas. 2023 m. lapkričio 8 d. pamatė staigų vandens lygio pakilimą atsakovo I. Č. tvenkinyje, kuris pradėjo lietis per tvenkinio kraštus, užliejo ir pažeidė kelią, buvo užlietas jos žemės sklypas, gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai. Siekiant nustatyti žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose esantiems pastatams padarytą žalą, ji kreipėsi į teismo ekspertą V. Š., kuris padarė išvadą, kad žemės sklypuose padaryta žala yra 14 120,36 Eur.

2025 m. sausio 3 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė kad po ieškinio teismui pateikimo Jurbarko rajono savivaldybė 2024 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 1 d., (duomenys neskelbtini), naujai įrengė per savivaldybei priklausančio miško kelią (keliuką) tekančio upelio (duomenys neskelbtini), pralaidą. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovė šioje dalyje atsisako ieškinio reikalavimo, nurodyto 2.1 punkte. Patikslintu reikalavimu prašo: priteisti iš atsakovo I. Č. 14 820,36 Eur turtinei žalai atlyginti; įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro duomenimis, VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal byloje esančią foto nuotrauką, – „ Kelias iki pažeidimo“ (arba „Kelias-1“JPG).

Atsakovas I. Č. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2015 m. birželio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė jam padovanojo žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiais sklypais, o jo ir atsakovės sklypus skiria Jurbarko rajono savivaldybei priklausantis kelias, kurį kerta (duomenys neskelbtini), upelis. Prieš jam dovanojant žemės sklypą, jame buvo iškasti keturi tvenkiniai, kuriuos jis vėliau sujungė neatlikęs matavimų ir nepranešęs Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Geologijos tarnybai. 2024 m. ieškovė parašė skundą Aplinkos apsaugos departamentui, kad jis sunaikino melioracijos griovį, perkasė kelią ir panaikino pralaidą. Kadangi, prieš sujungdamas tvenkinius, nurodytų institucijų nebuvo informavęs, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta baudą, kurią sumokėjo. Pralaidos darbai buvo atlikti, tačiau juos atlikti paprašė pati ieškovė, jai prašant buvo atvežtas 160 mm skersmens plastikinis vamzdis. Darbus atliko ir ieškovės sugyventinis su vaikais. Ieškovė įrodinėja jai padarytą žalą remiantis eksperto V. Š. pateikta išvada su kuria jis nesutinka. Ieškovei padaryta žala nėra susijusi su vandeniu bėgančiu iš jo tvenkinio, jo veiksmuose nėra kaltės, todėl nesant deliktinės atsakomybės sąlygų ieškovės reikalavimas priteisti 14 820,36 Eur yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad Inspekcija nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros kontrolės funkciją, kurią iki šiol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija, 2024 m. vasario 5 d. gavusi ieškovės R. A. B. skundą dėl atsakovo I. Č. veiksmų jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, 2024 m. kovo 7 d. atliko minėto sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Atsakovo I. Č. pareikalavo iki 2024 m. balandžio 15 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. „<...> pašalinti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėliuojamą juodžemį (žemių krūvą)“. Suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai patikrino ar privalomasis nurodymas įvykdytas ir 2024 m. balandžio 19 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad 2024 m. kovo 21 d. Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus įvykdytas. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad teismo sprendimas priimtas šioje civilinėje byloje nesukels Inspekcijai teisinių pasekmių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 5 dalimi, prašo pašalinti Inspekciją iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), o teismui nusprendus šio prašymo netenkinti – bylą nagrinėti nedalyvaujant Inspekcijos atstovui ir dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Departamento Klaipėdos valdyboje (toliau – Valdyba) 2024 m. vasario 5 d. gautas R. A. B. skundas dėl galimai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai 2024 m. vasario 19 d. atliko sklypo apžiūrą, kurio metu nustatė, kad žemės sklype preliminariai 2017-2020 metais, įrengti keturi dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai yra sujungti į vieną bendrą vandens telkinį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2024 m. kovo 7 d. atliko neplaninį žemės naudojimo žemės sklype patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad sklype įrengto dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio plotas sudaro 0,28 ha ir paprašė pateikti informaciją su įrodančiais dokumentais ar prieš telkinio įrengimą buvo pateikti Departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos Aprašo 14 punkte nurodyti dokumentai ir informacija. I. Č. neįvykdžius minėto reikalavimo, 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad I. Č. jam priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengė dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 su pakeitimais patvirtintame ,,Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše“ nustatytus reikalavimus, t. y. žemės sklype esančius keturis vandens telkinius sujungė į vieną bendrą vandens telkinį, be nustatyta tvarka išduotų leidimų. Sujungus telkinius bendras telkinio plotas sudaro 2805,66 kv. m. Vadovaujantis nustatytais reikalavimais I. Č. įrengdamas didesnį kaip 0,1 ha ploto telkinį privalėjo pateikti Apraše nurodytus dokumentus ir informaciją atsakingoms institucijoms. Administracinį nurodymą 2024 m. rugpjūčio 23 d. I. Č. įvykdė, t. y. paskirtą 30 Eur baudą sumokėjo.

Trečiasis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad 2023 m. spalio 6 d. atsakovė kreipėsi į Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūniją dėl (duomenys neskelbtini), kaimo kelio, kadangi 2023 m. spalio 5 d. užlijus lietui buvo išplauta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaimo kelio danga ir kelias tapo nepravažiuojamas. 2023 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), seniūnija atvežė žvyro ir laikinai sutvarkė (duomenys neskelbtini), kaimo kelio dangą. Savivaldybės administracija pagal seniūnų prašymus/siūlymus ir įvertinus būtinybę, per metus remontuoja arba keičia 1-2 pralaidas Savivaldybės administracijos nuosavybės teise priklausančiuose keliuose ir gatvėse. Kelyje j37 (duomenys neskelbtini), kelias“, vietoje buvusios senos 600 mm diametro gelžbetoninės pralaidos buvo įdėtas 100 mm diametro plastikinis vamzdis, kurio pralaidumas neatitinka upelio diabeto, todėl pavasarinio polaidžio metu, ar po stipraus lietaus, upelio vanduo bėgdavo per kelio viršų, išplaudamas važiuojamąją dalį. Vandens pralaida (duomenys neskelbtini), kelyje (Nr. j37) buvo suremontuota, pakeičiant tinkamo diametro vamzdžiu, o dėl apsauginių griovių buvimo/nebuvimo ir infrastruktūrinių pakitimų ties ieškovės ir atsakovo sklypais Savivaldybės administracija informacijos neturi.

Ieškovė R. A. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad

atsisako 2.1 ieškinio reikalavimo, nes Jurbarko savivaldybė 2024 rugpjūčio 1d. pakeitė pralaidą vietoj atsakovo 2023 m. sumontuotos (16 cm vamzdžio) pralaidos, kuriuo į upelį nepratekėjo vanduo ir dirbtinai sukėlė vandenis, dėl ko atsakovo naujai iškastame tvenkinyje greičiau susirenka vandens kiekis. 2010 m. ji grįžo į tėvų sodybą slaugyti tėvų. 2013 m. susirgo onkologine liga, būklė buvo sunki, brolis su sūnumi įkalbėjo, kad ji dovanotų dalį žemės, ji neprieštaravo ir sutiko, kad dovanos I. Č. sklypą. Buvo pasirašyta sutartis su tėvukais dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Su I. Č. pasirašė sutartį, kad jis galėtų vykdyti veiklą. 2015 m. po tėvuko mirties I. Č. padovanojo sklypą. 2023 m. balandžio mėn. I. ir A. Č. sklype iškasė didelį tvenkinį, smėlį sukasė prie kelio ir kelias pasidarė žemiau nei sukastas smėlis. Kai palyja, vanduo teka į kelio pusę, o po to į jos sklypą. Dėl kelio anksčiau jokių problemų nebuvo. Buvo įdėtas 16 cm kanalizacijos vamzdis ir alkūnė, kas sukėlė didelį vandens kiekį, vandens perteklius tekėjo į jos teritoriją. Ekspertas nustatė, kad buvo užlietas garažas, nukentėjo augalai, medeliai, žalą grindžia byloje pateikta eksperto sąmata. Atsakovas yra sūnėnas, brolio sūnus. Prieš dovanojimą 2013 m. buvo žodinis susitarimas, kad jis vykdys veiklą, buvo daromos tankodromo trasos. Pirmasis tvenkinys buvo iškastas 2018 m., o vėliau 2023 m. Pavasarį užlietas sklypas, seniūnija atvežė žvyro ir užpylė. 2023 m. įdėta pralaida, jos draugas Ž. P., kad greičiau galėtų pravažiuoti, kastuvu padėjo pralyginti žemę. Atsakovo pusėje tvenkinys aukščiau nei kelias, nėra kur nubėgti vandeniui. Įdėta alkūnė leido formuotis tvenkinyje vandeniui. Jos kelio pusėje apsaugos griovio niekada nebuvo, buvo tik atsakovo pusėje. 2013 m. dalinai griovį išardė, o 2023 m. kada pradėjo kasti savo tvenkinį ir sukasė smėlį pagal kelią, tada apsaugos griovio nebeliko. Iki 2015 m. santykiai su broliu buvo normalūs, tankodromą brolis su sūnumi darė kartu (2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 41 sek. – 01 val. 05 min. 50 sek.).

Atsakovas I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad 2013-2015 metais santykiai tetos ir tėčio buvo geri. 2013 m. pradėti vykdyti darbai, ieškovės sklype atsirado naujas tvenkinys. Iki sklypo dovanojimo jokių apsauginių griovių nebuvo. 2023 m. lapkričio mėnesį buvo vykdomi miško kirtimo darbai, važinėjo sunkiasvorė technika, atsirado kelio provėžos. Kelias visada buvo prastos būklės, jis vežė smėlį, gerino jo būklę. Kreipėsi į savivaldybę, kad pagerinti kelią nuo išsiplakusių duobių, kurias paliko miško technika. Miško vanduo renkasi duobėse ir negali nubėgti link (duomenys neskelbtini) upelio. Jis pralaidos keisti nesiruošė, nes reikėjo derinti su seniūnija. Ieškovė gavo atsakymą iš seniūno ir jį samdė darbui. Jis sėdėjo ekskavatoriuje ir daugiau nieko nedarė, visą dėjimo procedūrą atliko Ž. P. su vaikais. 2013-2014 metais sklypo savininku jis dar nebuvo, trasas šarvuočiui darė, pelkes, kad jis plauktų, ten buvo telkinys, kaip kūdra. Tankodromo verslą kūrė tėvas, jis iškasė tetai naują tvenkinį. Kelio apsaugos zonos neprisimena, kada tapo žemės sklypo savininku apsaugos griovio nebuvo. 2023 m. nusprendė sujungti tvenkinius į vieną, nežinojo, kad reikia leidimo. Kreipėsi į Gamtos apsaugos departamentą, Geologijos tarnybą ir parengė planą dėl 28 arų telkinio iki 49 arų vandens dirbtinio telkinio, dabar viskas yra įforminta. Po lietaus iš miško kaupiasi vanduo, kad nepatektų vanduo į jo tvenkinį, prakasė šalia keliuko griovelį. Ieškovės sklype yra pelkėta zona, visi sklypai turi drėgnumo. Jo tvenkinyje nebuvo vandens pertekliaus. Prie pralaidos dirbo, jis ekskavatoriumi, buvo Ž. P. ir jo vaikai. Pietus atvežė žmona ir V. B.. Pralaidos alkūnę Ž. P. dėjo kaip apsaugą. Ekskavatoriumi atliko prakasimo darbus, užsakovė buvo teta. Dirbtinai vandens lygio savo tvenkinyje nekėlė (2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 06 min. 28 sek. – 01 val. 51 min. 53 sek.).

Trečiojo asmens – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus motyvus. Atsakovas buvo baustas, kad nepateikė duomenų sujungiant tvenkinius į vieną ir jam skirta bauda, kurią sumokėjo. Departamentas, remiantis geoportal.lt duomenimis, 2017-2020 m. nustatė tvenkinių iškasimo faktą. Buvo nagrinėjami skundai abiejų šalių, daugiau pažeidimų nenustatyta. Ji patvirtina kas parašyta patikrinimo akte, tiksliai dėl datos gali pasitikslinti. 2024 m. vasario 27 d. pateiktas aktas. Kiek žinoma yra gautas atsakymas iš Geologijos tarnybos, kad neprieštarauja kūdrų įrengimui nurodytoje vietoje, o iš Kokybės departamento atsakymas, kad dėl sujungimo pastabų ir pasiūlymų nėra. Atsakovas yra gavęs leidimus. Apsaugos grioviai nėra jų kompetencija (2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 52 min. 07 sek. – 02 val. 05 min. 33 sek.).

Trečiojo asmens – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovė L. M. teismo posėdžio nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą informaciją. Visus duomenis byloje pateikė. Jurbarko rajono savivaldybės administracijai apie ginčo situaciją tapo žinoma 2023 m. spalio 6 d. Ieškovė kreipėsi elektroniniu laišku, rašė, kad išplautas kelias ir yra nepravažiuojamas. Buvo priimtas sprendimas pralaidą sutvarkyti, jiems nekilo klausimas kas ją demontavo. Šiuo metu informacijos taip pat neturi. Kada buvo įrengtas kelias, ar buvo projektas, ar suformuotas apsaugos griovys, negali atsakyti, gali patikslinti tokią informaciją (2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 05 min. 36 sek. – 02 val. 13 min. 48 sek.).

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. sausio 30 d. gavo elektroninį laišką iš R. B.. Parašė atsakymą, kad jai priklausančiame plote valstybei priklausančių melioracijos statinių nėra. Dar nurodė, gal buvo apsauginis griovelis, kuris užverstas ir giminaičiai pažadėjo jį atstatyti. Su R. B. ar kalbėjo telefonu negali atsakyti, jis yra atsakingas už melioracijos sritį. Kalbėjo su A. A. Č., jį žino, ieškovės nepažįsta. Naujuose keliuose grioviai yra, senuose jų nelieka, nes sėda gruntas. (duomenys neskelbtini), kaime nėra buvęs. Prieš posėdį su niekuo nebendravo. Padarė prielaidą, kad turėjo būti apsaugos griovelis. Šiuo konkrečiu atveju ginčo objekte nėra buvęs (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas:. 12 min. 28 sek. – 23 min. 33 sek.).

Liudytojas A. K. (Jurbarko rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūnas), teismo posėdžio metu paaiškino, kad administruoja 150 km kelių, vienas iš jų (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio mėn. per liūtį išplovė kelią per (duomenys neskelbtini), upelį. Vietoj senų pralaidų buvo įdėtas 130 mm diametro vamzdis ir neprabėgus vandeniui išplovė kelią, jie kelią patvarkė. 2024 m. gegužės mėn. atvežė apie 20 m³ žvyro, pagerino kelio dangą link šalių sklypų. Kas pakeitė pralaidą pasakyti negali. Pagal finansinius išteklius jie keičia pralaidas keliuose ir tai padarė, upelio lygis susitvarkė. Keliu mažai kas važiuoja, jis veda į mišką. Vietoj gelžbetoninės pralaidos buvo įdėtas 13 cm vamzdis, kuris neatitinka debeto. Kelias kaip statinys turi turėti apsauginius griovius. Prieš 10 metų ar buvo toks griovys negali pasakyti. Visi keliai sėda, tas kelias nebuvo remontuotas, gali būti, kad griovys iš atsakovo pusės užsilygino. Ieškovė niekada neklausė ar gali pakeisti pralaidą. Buvo sukeltas (duomenys neskelbtini), upelyje vanduo, todėl tvenkiniuose vanduo bėgo per kraštus, žadėjo atsakovas įdėti vamzdį, kad nudrenuotų kelią. Debetinis vanduo bėgo per viršų ir išplovė važiuojamą dalį ties pralaida. Kad nukasti griovelius kalbėjosi su atsakovo tėvu, sakė drenuoti, tada nukasė ieškovės pusėje, tai ištisos problemos. Ar buvo alkūnė, negali atsakyti. Mano, kad ir nuo ieškovės pusės nėra griovio. Nuo pralaidos iki sklypų pylė žvyrą, tačiau to neužtenka, negali iškelti kelio puse metro, tai priklauso nuo biudžeto. Ar kelias yra aukščiau nei atsakovo sklypas negali pasakyti (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 05 sek. – 49 min. 45 sek.).

Liudytojas Ž. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su R. B. susipažino 2015 m., 2016 m. pradėjo bendrauti. Atvykęs į sodybą pamatė, kad pagal visą kelią buvo supiltos žemės nuo I. Č. pusės. Į atsakovo sklypą įvažiavimas daug žemesnis. Kiek prisimena, nuo upelio (duomenys neskelbtini), pusės buvo griovys apie 10 m ir nuo miško pusės apie 15-20 m griovys, jo plotis apie 70 cm. I. Č. sklype darbai vyko, krovė žemes, smėlį, sklype tvenkinių nebuvo, buvo trasos ir aplink balos. Tvenkiniai atsirado 2023 m., juos iškasė, darbus atliko I. Č. ir jo tėvas, jie gilino tranšėją ir mažą vandens telkinį prie jų esamo pakelto namelio. Buvo pilamos žemės pagal kelią atsakovo pusėje, beveik per visą sklypo teritoriją, apsaugos griovys buvo galutinai užlygintas. Šiuo metu atsakovo sklypas yra aukščiau už kelią. Jis ieškovės sklype laiko gyvūnus (danielius), atvyksta beveik kiekvieną savaitgalį. 2023 m. buvo sodyboje su vaikais ir ruošiantis važiuoti namo pamatė, kad yra perkastas kelias, atsakovas sakė, kad yra keičiama pralaida. Tą kartą buvo atsakovas ir jo tėvas, jie sakė, kad viskas yra suderinta. I. Č. griovį užpylė smėliu, prašė kastuvų, paprašė smėlį griovyje palyginti ir sujungti vamzdį. Atsakovas su tėvu nusprendė iš abiejų pusių dėti sijas, I. Č. savo pusėje dar uždėjo alkūnę, sakė, kad bus reguliuojamas vandens lygis, kad sukelti vandenį tvenkinyje. Atvažiavo I. Č. žmona su drauge. Ieškovės tą dieną nebuvo. Kur senoji pralaida nežino. R. B. garažo stogas buvo pakeistas 2023 m. pavasarį, jis yra su lietvamzdžiais. Danielių auginimo verslas įregistruotas 2019 m. Jis alkūnės ir sijų nedėjo, nes nebuvo reikalo ką nors veikti prie tos pralaidos. Iki pralaidos demontavo kelias visais metų laikais buvo pravažiuojamas, kai iškilo atsakovo sklypas prasidėjo bėdos (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 36 sek. – 1 val. 17 min. 54 sek.).

Liudytojas A. A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. ieškovei tapus tėvukų ūkio paveldėtoja prasidėjo darbai, buvo kasamas prūdas ir užkasti grioviai esantys šalia ūkinio pastato ir garažo, laikinai sudėtas juodžemis, dėl ko dabar nenubėga vanduo į upelį. 2023 m. R. B. sakė, kad niekas neprižiūri pralaidos ir reikia pilti smėlį, prašė įdėti vamzdžius, kad nubėgtų vanduo. Ji sakė, kad padės vaikai, I. Č. atsivežė vamzdį ir pradėjo kasti, perkasė kelią, akmenis sudėjo į ieškovės pusę, įdėjo pralaidos vamzdį 160 cm ir siją. Grioviai, kurie buvo užkasti taip ir liko, dabar yra kalnas smėlio ir vanduo nepatenka į upelį. Žemės sklypą pradėjo tvarkyti 2013 m., kad šarvuotis galėtų važiuoti ir plaukti. Kelio griovių nebuvo nei iš vienos pusės, tik kelias truputį buvo aukščiau. Kai buvo dedama pralaida ieškovė dalyvavo, dar buvo atvažiavusi marti su drauge. Yra kitas kelias kur galima išvažiuoti, ne tik per (duomenys neskelbtini), upelį. V. P. yra kalbėjęs su juo, klausė apie problemas. Aplink sodybą buvo griovys, jis užkastas ir niekas tos problemos neišspręs. Nuo garažo stogo vanduo bėgo ir nupuvo durys. Apie R. B. lieptą žino, buvo status krantas, turėjo būti pirtis, danieliai vaikšto aplinkui ir krantus nuardo. Su ieškove nesipyksta, tačiau kai susipyko su sūnumi bendravimo nėra. 2013 m. iškasė trasas važinėti su šarvuočiu. I. Č. gilino tvenkinius ir juos sujungė į vieną 2023-2024 metais. Tvenkinių sujungimo darbus atliko I. Č., davė jam ekskavatorių. Darbų procesą matė, smėlis ir žvyras supiltas kalnais, šis gruntas pagal kelią pilamas nebuvo, buvo supilta viena žemių mašina, kad paskleisti ir užsodinti žolę. Kelias smunka, jis dabar gali būti žemiau nei sklypas. Seniūnas paskambino ir sakė sutvarkyti reikalaus. Pralaidos darbus organizavo R. B., pralaida pakeista 2023 m. gegužės 13 d., buvo perkastas keliukas, sūnus dirbo ekskavatoriumi, o Ž. P. su vaikais padėjo. Apsaugos griovių nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 43 sek. – 1 val. 52 min. 53 sek.).

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vykdomi pralaidos darbai, su kaimyne atvyko į vietą, jos vyras tuo metu prakasė kelią, buvo uošvis, matė, kad R. vyras Ž. su vaikais buvo guminiais batais ir su kastuvais dirbo. Kadangi norėjo atvežti pietus, o kelias buvo prakastas, važiavo aplinkeliu. Tai buvo 2023 m. gegužės 13 d., tą dieną buvo sutikusi R. B., kalbėjo, kad jai būtų gerai įsirengti hidroelektrinę. Jokių griovių nei iš vienos pusės nebuvo. Gegužės 13 d. buvo šeštadienis (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 01 sek. – 1 val. 58 min. 19 sek.).

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su drauge važiavo pas I., vaikščiojo po teritoriją, reikėjo važiuoti parvežti maistą, pastebėjo, kad yra prakastas kelias. I. buvo ekskavatoriuje, jo tėvas stovėjo šalia, I. tetos vyras su vaikais dirbo su kastuvais, jos nutarė važiuoti aplinkeliu. Tą dieną R. B. buvo atėjusi ir kalbėjo su I. Č.. Kai grįžo kelias buvo užkastas. Tai buvo 2023 m. gegužės 13 d., ji viską prisimena, nes naudoja programėlę, kurioje filmuojama ir išsaugomi duomenys (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 59 min. 09 sek. – 02 val. 03 min. 54 sek.).

Liudytoja V. T. (ieškovės ir A. A. Č. sesuo) teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1978 m. jos tėvai gyveno sodyboje, kelias visada buvo pravažiuojamas. I. Č. pusėje buvo griovys, kuriame pastoviai būdavo vandens, jis nutekėdavo į upelį. Atsakovo pusėje augo medeliai, vėliau buvo daromos vandens trasos, vykdomas verslas, su tankete vežiojami žmonės. Buvo susitarimas, kad sklypą dovanos atsakovui, tačiau dar nepadovanojus sklypo brolis jau dirbo, vežė žemes, veikla vyko, jo sklypas kilo, o apsauginis griovys buvo mažinamas. Nuo 2023 m. sklypas buvo pakeltas virš kelio, o apsaugos griovio neliko. Kol tėvai buvo gyvi ir sesuo juos slaugė, vandens kieme šiek tiek būdavo, tačiau garažo neapsemdavo, su pralaida nebuvo problemų. Kalbėjo su seserimi ir gavo filmuotą medžiagą, kad buvo įdėtas kanalizacijos vamzdis ir užkeltas aukščiau upelio vagos. Apsauginis griovys buvo atsakovo pusėje. Buvo įdėtas cementinis vamzdis per kurį tėtis patekdavo į sklypą. Pralaida buvo, kada dingo nežino. Į sodybą atvažiuoja kartą ar du per mėnesį. Garažo stogas dabar pakeistas, garažas buvo statytas tėvelio (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 04 min. 32 sek. – 02 val. 20 min. 03 sek.).

Ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad į jį kreipėsi R. B. ir prašė nustatyti žalos dydį jos žemės sklype. Atvyko į vietą, atliko apžiūrą ir surašė ataskaitą. Žalos atsiradimą lėmė vandens pratekėjimas į ieškovės sklypus iš gretimo sklypo, kuris buvo už keliuko. Užliejo du tvenkinius ir garažą, žala apskaičiuota pagal valstybinius įkainius. Patvanka atsirado dėl pakloto plastikinio vamzdžio, kuris negali praleisti vandens per pralaidą, kadangi jis buvo gal 15 cm pločio, dėl to atsirado perteklinis vanduo, kuris tekėjo žemyn per kelią į ieškovės sklypą. Schemoje aprašė vandens pertekliaus susidarymo mechanizmą, baseine vanduo kyla, nes vamzdis nedidelis ir neatitinka debeto, dėl to apsemtas I. Č. sklypas ir prisipildė tvenkinys, vanduo pradėjo tekėti per kelią į ieškovės sklypą. Pagrindinis veiksnys vandeniui sukilti buvo plastmasinis vamzdis. Žala paskaičiuota už darbus ir įvertinus medžiagas, vertino 2024 m. kainomis. Ar valstybinės reikšmės keliuose turi būti apsauginiai grioviai priklauso nuo kelio reikšmės, čia paprastas miško keliukas. Žemės sklypas buvo aukščiau, nes vanduo tekėjo per keliuką. Savo ataskaitą tvirtina. Pačiame upelyje matė išsikišusį vamzdžio galą, tam, kad vanduo pakiltų aukščiau. Išvadą, kad įrengė kaimynas I. Č., jis padarė pagal R. B. pasakymą. Matė pralaidos likučius, sunkiasvorė technika teoriškai gali ją užgriauti. Darant ataskaitą realiai vanduo iš atsakovo sklypo netekėjo. Jis atliko tyrimą po pusės metų nuo apsėmimo. Balandžio mėnesį vanduo tekėjo iš tvenkinio į (duomenys neskelbtini), upelį. Lieptas buvo nuplaukęs kelis metrus. Prieš kiek metų buvo įdėtos garažo durys ir grindys nesidomėjo, skaičiavo grindų kainą. Lokalinė sąmata, tai darbai kuriuos reikia atlikti. Jei tarp kelio ir tvenkinio būtų apsaugos griovys problemos nebūtų. Krantų erozija natūraliai vyksta (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 21 min. 56 sek. – 03 val. 15 min. 50 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konsta tu o j a

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir nurodė, kad atsisako ieškinio 2.1 punkto reikalavimo, t. y. įpareigoti atsakovą I. Č. atstatyti per ieškovės R.A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiantį kelią buvusią įrengtą upelio (duomenys neskelbtini), g/p pralaidą - hidrotechninį statinį, kurio diametras buvo/būtų apskaičiuotas kaip tinkamas upelio (duomenys neskelbtini), baseinui t. y. 1.00 –1.20 m., vietoje šiuo metu esamo, atsakovo neteisėtai įrengto mažo diametro (0,16 cm.) pratekėjimo plastmasinio vamzdžio, (duomenys neskelbtini), todėl šis ieškinio reikalavimas byloje nebus sprendžiamas ir bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, šiuo sprendimu nutraukiama bylos dalis dėl ieškinio 2.1 punkto reikalavimo.

Byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovas privalo atlyginti ieškovės prašomą priteisti 14 820,36 Eur turtinę žalą. Taip pat, ar atsakovas privalo atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis.

Atsakovas su šiais ieškinio reikalavimais nesutinka, jis teigia, kad apsauginio griovio neužkasė, kadangi jo nebuvo, senosios vandens nutekėjimo pralaidos jis neišardė, o naują padėjo įrengti pagal pačios ieškovės prašymą. Atlyginti turtinę žalą nesutinka, kadangi eksperto pateikta išvada yra ydinga ir ieškovė siekia pasipelnyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. A. B. 2015 m. birželio 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovui, t. y. sūnėnui I. Č., kuris yra jos brolio A. A. Č. (byloje apklausto liudytoju) sūnus, padovanojo 1,8126 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui padovanotas žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiais žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypus skiriantis kelias priklauso Jurbarko rajono savivaldybei, taip pat per abiejų sklypų teritorijas per kelią prateka upelis (duomenys neskelbtini). Dar iki dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė savo broliui A. A. Č. panaudos sutarties pagrindu perdavė neatlygintinai naudotis minėtu žemės sklypu. Atsakovas I. Č. su savo tėvu A. A. Č. kūrė verslą, sklype buvo formuojamas tankodromas ir daromos trasos. Kaip nurodo ieškovė, nesutarimai prasidėjo 2023 m. viduryje, kai atsakovas I. Č. žemės sklype pradėjo intensyvius kasinėjimo darbus, jis keturis tvenkinius sujungė į vieną didelį tvenkinį, perkasė sklypus ribojantį kelią, panaikino daugelį metų buvusią pralaidą, kuria nutekėdavo perteklinis vanduo į (duomenys neskelbtini), upelį ir įrengė naują pralaidą, t. y. įdėjo tik 16 cm skersmens vamzdį su alkūne, kad reguliuoti vandens kiekį jo tvenkinyje, taip pat panaikino (užkasė) vandens nutekėjimo apsaugos griovį jo sklypo pusėje pagal kelią. 2023 m. spalio mėn., po lietaus, kas lėmė vandens pakilimą atsakovo tvenkinyje, buvo išplauta kelio danga, o 2023 m. lapkričio 8 d. pamatė staigų vandens lygio pakilimą atsakovo tvenkinyje, kuris pradėjo lietis per tvenkinio kraštus, užliejo kelią, o taip pat ir jos žemės sklypą, sugadino jos teritorijoje esančio tvenkinio kraštus, išplovė lieptą, sugadino garažo grindis.

Dėl įpareigojimo atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo nesutarimai dėl vandens išsiliejimo į kelią ir ieškovės sklypo teritoriją, o padėti spręsti šias problemas ji kreipėsi į įvairias institucijas. Ieškovė 2023 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini), seniūniją dėl sugadintos kelio dangos, 2023 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK), kuriame nurodė susidariusią situaciją ir prašė įpareigoti atsakovą sutvarkyti savavališkai iškastą pravažiavimą. Buvo kreiptasi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento vakarų Lietuvos pirmąjį žemės naudojimo priežiūros skyrių, kuris informavo ieškovę, kad atsakovo sklype buvo atliktas patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), bei atlikta fotofiksacija. Nustatyta, kad už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje, I. Č. sandėliuoja dirvožemį (supilta žemių krūva). I. Č. nurodyta pažeidimus pašalinti iki 2024 m. balandžio 15 d. Ieškovė kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą (toliau – Departamento Klaipėdos valdyba). 2024 m. vasario 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad atsakovo vardu registruotame žemės sklype preliminariai 2017-2020 metais yra įrengti keturi dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai, o VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis įregistruotas vienas vandens telkinys, kurio plotas 0,042 ha. Šiuo metu nepratekami vandens telkiniai yra sujungti į vieną bendrą vandens telkinį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad iškastas tvenkinio plotas yra 2805 kv. m. Departamento Klaipėdos valdyba 2024 m. gegužės 24 d. raštu informavo atsakovą iki 2024 m. birželio 21 d. pateikti duomenis ar atsakovas prieš telkinio sujungimą informavo Departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Departamento Aplinkos kokybės departamentas 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovui rašytame rašte nurodo, kad turi būti pateikta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos.

2024 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku atsakovas kreipėsi į Departamentą, kad ieškovė galimai savo sklype užlygino 40 metrų (duomenys neskelbtini), upelio pradžios, dėl ko perteklinis vanduo negali laisvai nubėgti. Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyrius 2024 m. rugsėjo 9 d. apžiūros akte nurodė, kad per R. A. B. namų valdos sklypą tekantis upelis (duomenys neskelbtini), nėra užverstas ar kitaip sugadintas, tekėjimo kryptis nepakeista, jokių tvarkymo darbų nevykdoma ir aplinkos pasaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Taigi šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovo žemės sklype buvo kasamos žemės ir iškastą žemę reikėjo paskleisti. Atsakovas nesutiko, kad jis savo sklype iškasė tvenkinius, tačiau ir nepateikė duomenų, kad tie tvenkiniai (kūdros) buvo iki jam tampant sklypo savininku. 2024 m. vasario 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad nepratekami vandens telkiniai buvo iškasti 2017-2020 metais, o šiame akte nurodytas aplinkybes paneigiančių faktų byloje atsakovas taip pat nepateikė. 2024 m. liepos 23 d. atsakovas teikė prašymą dėl nepratekamo vandens telkinio sujungimo ir iškasto grunto paskleidimo planą, tačiau visi šie derinimai buvo daromi jau po 2023 m. rudenį pakilusio vandens ir jo padarinių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju atsakovo tėvas A. A. Č. parodė, kad žemės sklypą pradėjo tvarkyti 2013 m., kad šarvuotis galėtų važiuoti ir plaukti. Liudytoja V. T. posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo pusėje augo medeliai, vėliau buvo daromos vandens trasos ir tankete vežiojami žmonės, vykdomas verslas. Šie parodymai patvirtina, kad vandens buvimas ir tam tikras vandens lygio išlaikymas atsakovo sklype buvo svarbus veiksnys, nuo ko priklausė atsakovo ir jo tėvo vykdomo verslo populiarumas. Pats atsakovas 2023 m. lapkričio 9 d. rašytame prašyme (duomenys neskelbtini) seniūnijai nurodo, kad vasaros metu susidomėjimas „Tankodromu“ padidėja, o tai lemia važiuojančių automobilių srautą, dėl ko prastėja kelio būklė, o nuolatinis bendro naudojimo kelio gerinimas iš savo lėšų neneša naudos ir prašo seniūnijos kartu su R. B. pagerinti kelio būklę papilant žvyro.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Ž. P. paaiškino, kad jis atvyksta pas ieškovę į sodybą. Pamatė, kad pagal visą kelią buvo supiltos žemės nuo I. Č. pusės. Į atsakovo sklypą įvažiavimas buvo daug žemesnis, o nuo upelio (duomenys neskelbtini), pusės buvo apsauginis vandens griovys. Iš pradžių buvo trasos ir aplink balos, o tvenkiniai atsirado 2023 m. Buvo pilamos žemės pagal kelią atsakovo pusėje, beveik per visą sklypo teritoriją ir apsaugos griovys galutinai užlygintas, todėl atsakovo sklypas pasidarė aukščiau už kelią. Pralaidą keitė atsakovas, buvo perkastas kelias, jis tik kastuvu padėjo užberti žemes, kad greičiau galėtų keliu išvažiuoti į namus. Liudytojas A. K. ((duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūnas) posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. spalio mėn. per liūtį buvo išplautas kelias per (duomenys neskelbtini), upelį, nes vietoj senos vandens pralaidos buvo įdėtas 130 mm diametro vamzdis, kuris neatitinka debeto, todėl neprabėgus vandeniui išplovė kelią, tvenkiniuose vanduo bėgo per kraštus. 2024 m. gegužės mėn. jie atvežė apie 20 m³ žvyro ir pakeitė pralaidą į tinkamą, problema susitvarkė.

Pralaidos pakeitimo aplinkybes šalys ir liudytojai nurodė skirtingai. Ieškovė nurodė, kad ekskavatoriumi kelią prakasė ir plastmasinį 16 cm vamzdį paklojo I. Č., o atsakovas teigia, kad šiuos darbus jis padarė paprašytas ieškovės, nes ji gavo leidimą iš (duomenys neskelbtini), seniūnijos, tačiau liudytojas A. K. posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė niekada į seniūniją dėl pralaidos keitimo nesikreipė.

Liudytojos I. Č. (atsakovo žmona) ir V. B. parodė, kad tą dieną, kai buvo keičiama pralaida jos buvo atvykusios į sodybą, matė, kad Ž. P. ir jo vaikai mūvėjo guminiais batais ir kastuvais dirbo prie pralaidos, tą dieną buvo ir ieškovė R. A. B.. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pralaidos keitimo dieną jos namuose nebuvo. Byloje pateiktas atsakovės darbo grafikas patvirtina, kad ji dirbo pagal iš anksto suplanuotą grafiką, todėl teismas nesiremia liudytojų I. Č. ir V. B. parodymais ir jie nelaikomi įrodymais šioje byloje.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų bei eksperto duotus parodymus, darytina išvada, kad būtent atsakovas darė trasas tanketei važinėti, kasė žemes (gruntą) ir jas skleidė visoje savo sklypo teritorijoje, kas lėmė viso sklypo suaukštėjimą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad iškastos žemės buvo išvežtos iš sklypo. Taip pat, atsakovas turėdamas tikslą sukelti vandens lygį tvenkinyje, esančiame jo sklype, iniciavo pralaidos pakeitimo darbus, tai jis turėjo plastmasinį 16 cm diametro vamzdį ir ekskavatoriumi perkasė kelią esantį tarp sklypų. Byloje ieškovė pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad apsauginis griovys atsakovo sklype buvo, tačiau šiuo metu jis yra užlygintas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų buvo panaikintas apsaugos griovys buvęs prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančiu (duomenys neskelbtini) per visą sklypo teritoriją, todėl atsakovas įpareigotinas minėtą apsauginį griovį atstatyti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį.

Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Kad ieškovei buvo padaryta žala patvirtina byloje pateikta 2024 m. gegužės 3 d. teismo eksperto V. Š. ataskaita Nr. 24-4-1, kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. apžiūrėjus sklypą buvo rasti buvusios pralaidos likučiai, įrodantys, kad rengiant miško keliuką buvo įrengta pralaida, kuri leido (duomenys neskelbtini), upeliui tekėti laisvai ir saugoti upelio dugną ir krantus. Šis tyrimas atliktas pagal R. A. B. prašymą nustatyti žalos dydį jos žemės sklypams po to, kai kaimynas I. Č. išardė per miško keliuką buvusią įrengtą g/b pralaidą ir įrengė mažo diametro pratekėjimo plastmasinį vamzdį, tuo upelyje (duomenys neskelbtini), padarydamas upelio patvanką ir stipriai sukeldamas vandens lygį jame, todėl I. Č. žemės sklype persipildė tvenkinys iš kurio per miško keliuką į ieškovės turimus žemės sklypus tekėdamas vanduo patvenkė jos žemės sklypus ir juos apgadino. Buvo apgadinti tvenkinio šlaitai, iš tvenkinio dugno ištrauktas lieptas, apsemtas garažas, sugadintos garažo grindys. Ekspertas padarė išvadą, kad atsakovas išardė per miško keliuką įrengtą buvusią pralaidą, įrengė mažo diametro pratekėjimo plastmasinį vamzdį, tuo upelyje (duomenys neskelbtini), padarydamas upelio patvanką, stipriai sukeldamas vandens lygį jame ir nustatė, kad ieškovės R. A. B. turimuose žemės sklypuose padaryta žala už 14 120,36 Eur. Eksperto padaryta išvada neprieštarauja teismo posėdžio metu ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtino liudytoja V. T. ir Ž. P..

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

Kai ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turi teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovei būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Ieškovė padarytos žalos dydį įrodinėja eksperto V. Š. sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodomas darbų ir išlaidų aprašymas pagal kiekvieną objektą atskirai (tvenkinys, lieptas, garažo grindys). Šioje sąmatoje apskaičiuota kiek kainuotų darbai ir perkamos naujos medžiagos, tačiau neįvertintas turto nusidėvėjimas, o tokiu atveju pastačius naują lieptą ar sudėjus naujas grindis garaže būtų pagerinta ieškovės turto būklė nei buvusi iki žalos atsiradimo. Atsakovas byloje su prašomu priteisti žalos dydžiu nesutiko, jo manymu, lokalinė sąmata yra neteisinga ir ydinga, nes ieškovė siekia tik pasipelnyti, tačiau atsakovas nagrinėjant bylą skirti ekspertizės neprašė ir įrodymų, paneigiančių padarytą žalą ir žalos padarymo kilimo aplinkybes, nepateikė. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju siejamas su padėtimi, kuri buvo iki sukelto vandens potvynio, tačiau kiek realiai ieškovei kainuos remonto darbai nėra aišku ir tiksliai įrodyti žalos dydį yra praktiškai neįmanoma, todėl teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, taip pat siekį užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą nustato priteistino žalos atlyginimo dydį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei priteistinas žalos atlyginimas, skaičiuojamas pagal byloje pateiktą eksperto lokalinę sąmatą, taip pat atsižvelgiant į išvardytas nuostolių dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Ieškovė prašo priteisti 14 820,36 Eur žalos atlyginimo, tačiau teismas sprendžia, kad 30 procentų šios sumos, t. y. 4 446 Eur šiuo atveju yra sąžiningas ir teisingas ieškovei atlygintinų nuostolių dydis pagal konkrečias šios bylos aplinkybes, todėl tokio dydžio suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 446 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, per šios bylos nagrinėjimo procesą, ieškovė patyrė 3 944 Eur išlaidų (444 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 700 Eur ekspertui už ekspertizės atlikimą, 2 800 Eur advokato pagalbai ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme), o atsakovo patirtas išlaidas šioje byloje sudaro 1 500 Eur, advokato pagalbai ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme (CPK 83 straipsnis, 88 straipsnis).

Teismas išnagrinėjo du ieškinio reikalavimus, ieškovės pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas 30 procentų, o neturtinis reikalavimas tenkintas 100 procentų, taigi ieškovės ieškinys tenkintas 65 procentus (100 proc.+30 proc./2 reikalavimai), todėl atsakovas pagal atmesto ieškinio reikalavimo dalį turi teisę į 35 procentus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į t, kad buvo tenkinta 65 procentai ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 564 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 944x65/100) ir atitinkamai atmetus 35 procentus ieškovės reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 525 Eur (1 500 x 35/100) bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 039 Eur (2 564 Eur-525=2 039 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y.: atstatyti per ieškovės R. A. B. ir atsakovo I. Č. namų valdas jungiantį kelią buvusią įrengtą upelio (duomenys neskelbtini), g/p pralaidą - hidrotechninį statinį, kurio diametras buvo/būtų apskaičiuotas kaip tinkamas upelio (duomenys neskelbtini) baseinui t. y. 1.00 –1.20 m., vietoje šiuo metu esamo, atsakovo neteisėtai įrengto mažo diametro (0,16 cm.) pratekėjimo plastmasinio vamzdžio, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R.A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 446 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 039 Eur (du tūkstančius trisdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą I. Č. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti prie ieškovės ir atsakovo namų valdas jungiančio kelio, kuris ribojasi su I. Č. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), per visą sklypo teritoriją buvusį įrengtą, tačiau atsakovo panaikintą (užpiltą) kelio apsaugos griovį, remiantis 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.