Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-87-459/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-11439-2013-5)

2016 m. vasario 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, dalyvaujant sekretorei Sigitai Moncevičienei, ieškovo atstovei advokatei S. B., atsakovės UAB ,,Gretimybė“ atstovui advokatui O. D. (O. D.), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Gretimybė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. (S. B.) ieškinį atsakovei UAB „Gretimybė“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Gretimybė“ priešieškinį ieškovui S. B. darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės atstovas advokatas O. D. palaikė priešieškinio reikalavimus, ieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartyje nurodyta, kad pirmoji drausminė nuobauda paskirta nepraleidus šešerių mėnesių termino jai skirti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1997-08-05 tarp ieškovo S. B. ir atsakovės UAB „Gretimybė“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą UAB „Gretimybė“ vadybininko pareigoms užimti (tomas I, b. l. 33–34). 2013-07-22 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. įmonės elektroninio pašto dėžutę naudojo ne tarnybinėms užduotims spręsti, o asmeniniams poreikiams tenkinti (tomas I, b. l. 44–45, tomas II, b. l. 12–13). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija skundžiamu 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas II, b. l. 10–11). 2013-08-16 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11). 2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo” ieškovui dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), elgėsi įžūliai, pažeidinėjo viešąją tvarką, dėl to bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (tomas I, b. l. 35–37). Pirmos instancijos teismui priėmus 2014-12-02 sprendimą S. B. pradėjo dirbti, jam buvo išmokėta 42529,32 (12317,34 Eur) suma. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2014-02-03 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (tomas II, b. l. 131). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės priimtų įsakymų, kuriais ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos, teisėtumo.

Dėl 2013-07-22 įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui S. B. 2013-07-22 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda skirta, kai atsakovės UAB „Gretimybė“, kaip darbdavės, nurodymu informacinių technologijų inžinierius V. Š., (V. Š.) 2013-05-10 patikrinęs įmonės darbuotojų elektronines pašto dėžutes (dėl sklandaus veikimo, kompiuterinių virusų, taip pat naudojimo pagal paskirtį), nustatė, kad ieškovas darbdavio suteiktą elektroninio pašto dėžutę naudojo asmeniniams tikslams: susirašinėjimui ne darbo reikalais, taip pat aptiktas kitas įtartino turinio susirašinėjimas. Atsakovė UAB „Gretimybė“ pateikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl darbo pašto dėžutės naudojimo asmeniniais tikslais. Ieškovas raštu nurodė, kad negali paaiškinti ir atsakyti, kadangi neatsimena laiškų turinio, bei pareikalavo pateikti laiškus. Atsakovė, pateikusi pakartotinį reikalavimą pasiaiškinti, pridėjo rasto susirašinėjimo kopiją. Ieškovas, 2013-07-19 grįžęs iš atostogų, paaiškino, kad tokių laiškų neprisimena. Taigi atsakovė, remdamasi DK 228, 234 straipsniais, Pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, 2013-07-22 įsakymu pritaikė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovas, nesutikdamas su jam taikyta drausmine nuobauda, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas panaikinti drausminę nuobaudą – papeikimą. Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu DGKS-3314 ieškovo prašymą tenkino. Konstatavo, kad atsakovė, skirdama nuobaudą, nesilaikė nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, numatytos DK 236 straipsnyje, įsakymas dėl drausminės nuobaudos turi būti konkretus, aiškus, su nuorodomis į pažeistus teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ir į pažeistas konkrečias materialines ir procesines teisės normas. Taip pat Darbo ginčų komisija nurodė, kad atsakovas nesilaikė DK 242 straipsnio 2 dalies ir pažeidė 6 mėnesių terminą drausminei nuobaudai skirti, numatytą 241 straipsnio 1 dalyje, kuris skaičiuotinas nuo 2013-01-15 – paskutinio užfiksuoto asmeninio pobūdžio laiško fakto. Drausminė nuobauda buvo paskirta 2013-07-22, t. y. praleidus 6 mėnesių terminą. Atsakovė nesutinka su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, prašo ją panaikinti. Pirmosios instancijos teismas komisijos sprendimą paliko galioti.

DK 234 straipsnyje numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas jau nagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą ir 2015-03-04 nutartyje konstatavo, jog Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo yra naikintini, drausminė nuobauda – papeikimas ieškovui yra teisėta ir pagrįsta.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-04 nutartyje nurodė, jog sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, eidamas vadybininko pareigas UAB „Gretimybė“, nedirbo dorai ir sąžiningai, nesilaikė darbo drausmės, darbo normų, technologinės drausmės, netausojo darbdavio turto (LR DK 228 str.). Ieškovas darbo metu susirašinėjo asmeniniais reikalais, todėl pažeidė pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, nesilaikė darbo drausmės, kadangi nedirbo jam pavesto darbo, o naudojosi apeliantės suteikta elektroninio pašto dėžute asmeniniais reikalais. Ieškovas, susirašinėdamas darbo metu, negalėjo tinkamai vykdyti pavestų darbo funkcijų tuo metu, kai susirašinėjo ne su interesantais ir klientais, o kartu ir eikvojo darbdavio turtą – telekomunikacijos resursą asmeniniu susirašinėjimu. Ieškovas buvo supažindintas su Pareiginiais nuostatais vadybininkui UAB „Gretimybė“, kurių 1.2.5 papunktis numato, kad darbuotojas įmonės telefakso ar interneto ryšiu privalo naudotis tik darbo reikalais. Darbo ginčų komisija, panaikindama apeliantės įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nustatė, kad apeliantė nenurodė tiksliai ir aiškiai, už ką darbuotojas buvo atleistas. Taip pat kolegija sutiko su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Darbo ginčų komisijos 2013-09-10 sprendimą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, remdamasis tuo, kad atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai paskirti. Kolegija iš rašytinių įrodymų nustatė, kad laiškai buvo siunčiami iki pat 2013-02-04.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, 2015-03-04 nutartyje konstatavo, kad teisminio proceso metu darbdavys gali sukonkretinti darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes. Šia nutartimi taip pat buvo konstatuota, jog atsakovė nepraleido termino drausminei nuobaudai paskirti. Šioms išvadoms pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje 2015-11 13, civilinėje byloje 3K-3-566-706/2015.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2015-11-13 nutartyje pažymėjo, kad nustatęs, jog drausmės pažeidimas buvo padarytas ir už jį paskirta drausminė nuobauda yra teisėta bei galioja, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl darbo drausmės pažeidimo, padaryto po to, kai darbuotojui kartą už tai jau buvo skirta drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tokiam pažeidimui konstatuoti, t. y. jis gali spręsti dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo buvimo nepriklausomai nuo to, ar pakartotinį pažeidimą pirmosios instancijos teismas tyrė ar jo netyrė, konstatuodamas, kad pirmoji drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl nesant galiojančios nuobaudos nebuvo būtina tirti vėlesnio pažeidimo buvimo fakto, nes išnyko DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai žodinio proceso tvarka nagrinėjant atsakovės UAB „Gretimybė” apeliacinį skundą ir pasisakys dėl šių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2013-08-16 įsakymu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; c) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; e) darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45, „Teismų praktika“ Nr. 21).

DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurios reikšmingos sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.).

Pirma drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą ieškovui skirta 2013-07-22 įsakymu, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija pasisakė 2015-11-13 nutartyje. 2013-08-16 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (tomas I, b. l. 11). Pažymėtina, jog pirmosios nuobaudos skyrimo metu buvo įvertinti ieškovo padaryti pažeidimai nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. Po šio laikotarpio iki antrosios nuobaudos skyrimo ieškovas dirbo tik nuo 2013-02-01 iki 2013-02-10, nuo 2013-05-11 iki 2015-05-21 ir nuo 2013-07-19 iki 2013-07-21, t. y. tik 24 dienas. Darbdavys nustatė, jog darbuotojas padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimą – nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudojosi bendrovės kompiuteriu, lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse. Šie pažeidimai nustatyti įmonės informacinių technologijų specialistui atlikus patikrinimą, duomenys ištraukti 2013-05-21 (tomas II, b. l. 134-138). Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2013-05-21 suvestinę, kurioje nurodyti interneto tinklalapių adresai. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės atstovas parodė, jog naršyklės turinys ištrintas, liko tik puslapio žymės ir tai vienintelis likęs įrodymas. Šių duomenų pagrindu kolegija daro išvadą, jog atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų to fakto, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2013 metų vasario pradžios iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, kai buvo priimtas 2013-08-16 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakartotinai pažeidė darbo drausmę, naudodamasis darbo kompiuteriu asmeniniais reikalais. Atsakovė taip pat neįrodė, jog ieškovas, siekdamas nuslėpti darbo drausmės pažeidimą, sunaikino naršyklės turinį, kita vertus, nėra patikimų duomenų, jog duomenys surinkti būtent iš ieškovo darbo kompiuterio. Be to, reikšminga ta aplinkybė, kad 2013-07-22 skirdamas pirmąją drausminę nuobaudą darbdavys jau turėjo 2013-05-21 atlikto patikrinimo duomenis. Paties darbdavio nuomone, darbuotojo vykdomas darbo drausmės pažeidimas buvo tęstinis. Todėl 2013-07-22 skirdamas drausminę nuobaudą už pažeidimą, kuris, darbdavio teigimu, nustatytas ir 2013-05-21 atlikto patikrinimo metu, bei 2013-08-16 priimdamas įsakymą, kuriuo darbuotojas atleistas iš darbo, darbdavys iš esmės už tą pačią veiką nubaudė darbuotoją antrą kartą, o tai pagal Darbo kodekso nuostatas yra draudžiama. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2013-08-16 įsakyme nėra nurodyta, kokios datos patikrinimo duomenimis remiasi darbdavys. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovė, kaip darbdavė, neįrodė pakartotinio darbo drausmės pažeidimo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą fakto.

Ieškovas taip pat teigė, jog buvo diskriminuojamas dėl amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas asmenų lygiateisiškumo darbo teisiniuose santykiuose principas – užtikinama darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką, santuokinės šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų ir pan. DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali būti laikomi teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, nebūtų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiškus ieškinį dėl diskriminacijos, jis nebūtų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui pareiškus dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, preziumuojamas diskriminavimo faktas, o skundžiamas asmuo, t. y. darbdavys, turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas lygių galimybių principas. Nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą apie diskriminaciją nurodomu pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. Rumunijos ambasada Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-3-199/2014; kt.). Tačiau ieškovas, nurodęs diskriminacijos dėl amžiaus faktus, nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą apie diskriminaciją dėl amžiaus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl ieškovo amžiaus jam buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos, buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranašumas prieš ieškovą. Kaip matyti iš IT inžinieriaus V. Š. tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui, tikrintos buvo ir kitų įmonės vadybininkų pašto dėžutės, O. N. ir A. S. pašto dėžutėse nebuvo nustatyta jokių pažeidimų (tomas I, b. l. 39). Taigi teismas negali daryti prielaidos apie diskriminavimą ieškovo nurodytu pagrindu. Ieškovas be teisinio pagrindo darbdavio veiksmus siekia vertinti kaip diskriminaciją – darbdavio veiksmai ir pastabos susiję išimtinai tik su ieškovo darbo veikla ir darbo funkcijų atlikimu. Bet koks išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas, susijęs su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais, nėra laikomas diskriminacija. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui nenurodžius aplinkybių, leidžiančių preziumuoti tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktą, atleidimas dėl diskriminavimo nenustatytas.

Dėl 2013-10-21 įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu

Darbo kodekso136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgdamas, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Taigi išvardytų kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti tai, kad už tą pačią veiką skirtingiems asmenims yra taikomos skirtingos drausminės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; kt.). Aiškinant DK 236–240 straipsnius darytina išvada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Užfiksavęs darbo drausmės pažeidimą darbdavys turi teisę traukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-321-915/2015).

2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo“ ieškovui dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: įžūliai, nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės personalu ir vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), pažeidinėjo viešąją tvarką, dėl ko bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu, ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 35–37).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apie paminėtą įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pranešta registruotąja pašto siunta 2013-11-02 (tomas II, b. l. 151–152). Ieškovas patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą dėl šio įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, pareiškė 2014-02-04 (t. 1, b. l. 97–99). DK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą šiam įsakymui ginčyti, todėl prašė taikyti senaties terminą. 2013-10-21 įsakyme nurodyta, jog tai nėra savarankiškas įsakymas, o įsakymas dėl 2013-08-16 įsakymo papildymo. Remdamasis šiuo faktu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šie du įsakymai iš esmės nėra atskiri: jie priimti dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tik pakeista formuluotė dėl atleidimo iš darbo pagrindo, todėl 2013-10-21 įsakymas negali būti vertinamas atskirai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2013-10-21 įsakymo priėmimas laikytinas vientiso ieškovo atleidimo iš darbo rezultatu, prasidėjusiu nuo 2013-08-16 įsakymo priėmimo (šį įsakymą ieškovas apskundė nustatytu terminu), todėl vieno mėnesio terminas 2013-10-21 įsakymui ginčyti šiuo atveju neaktualus ir netaikytinas.

2013-10-21 įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovui paskirta už tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, atliktus 2013-10-10. Įsakyme nurodyta, kad 2013-10-10 atvykęs į atsakovės administracines patalpas ieškovas pažeidinėjo viešąją tvarką, elgėsi įžūliai, kalbėjo pakeltu balso tonu, dėl to buvę interesantai išsigando ir išėjo, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 1 p. sudėtį. Nurodytame punkte numatyta, jog vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, paprastai suprantami kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos žmogaus teisės ir laisvės, pavyzdžiui, teisė į žmogaus asmens neliečiamumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, laisvė reikšti įsitikinimus ar kt. Byloje esančiame atsakovės darbuotojos A. B. 2013-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad administracinėse patalpose buvę jūrininkai, pamatę konfliktą, kuriame dalyvavo ieškovas, elgęsis įžūliai, pažeidinėjęs viešąją tvarką, išėjo, t. y. dėl ieškovo elgesio buvo prarasti potencialūs klientai (tomas I, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2014-04-22 teismo posėdžio metu apklausta A. B. parodė, jog garsiai, pakeltu tonu apie policijos iškvietimą telefonu kalbėjo atsakovės direktorius, o ieškovas buvo savo kabinete, jokio pakelto tono, įžūlaus, nepagarbaus bendravimo iš ieškovo pusės nebuvo, mano, jog interesantai išsigando būtent atsakovės administracijos vadovo telefonu išreikštų ketinimų dėl policijos iškvietimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad 2013-10-10 ieškovui atvykus į administracines patalpas ir įvykus konfliktui su direktoriumi, patalpose buvę jūreiviai iš jų išėjo ne dėl ieškovo nepagarbaus ir netinkamo elgesio su jais, bet dėl ieškovo ir direktoriaus konflikto, kurio metu administracijos vadovas žadėjo iškviesti policiją. Tai, kad ieškovas administracijos vadovo nurodymą pasišalinti iš darbo vietos pavadino kaprizu, taip pat negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimo. 2013-10-21 įsakyme nurodyta, kad 2010-10-10 surašytu raštu (tomas I, b. l. 68), kuriame ieškovas atsakovės administracijos vadovo nurodymą pasišalinti iš darbo vietos pavadino kaprizu, ieškovas įžeidžiamai, nepagarbiai bendravo su bendrovės vadovybe, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 11 p. sudėtį. Kolegija šiuose darbuotojo veiksmuose neįžvelgia darbo drausmės pažeidimo sudėties. Darbo kodekse nėra numatyta, jog darbuotojas negali vertinti ir interpretuoti darbdavio veiksmų, aišku, tai turi būti daroma taip, kad atitiktų visuomenėje priimtas moralės normas. Šiuo atveju darbuotojo pavartotas darbdavio reikalavimų apibūdinimas nelaikytinas ypatingai įžeidžiančiu ar nepagarbiu bendravimu su vadovybe, nes parinktas apibūdinimas semantine prasme santykiuose su darbdaviu nėra nevartotinas, necenzūrinis ar kitokio ypatingai neigiamo turinio žodis. Be to, šis vertinimas pateiktas raštu surašytame ieškovo reikalavime, adresuotame atsakovės direktoriui, todėl darytina išvada, jog toks asmeninis darbuotojo vertinimas nežemina darbdavio prestižo ir reputacijos kitų darbuotojų akyse, nekenkia jo autoritetui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės nurodomų DK 235 str. 2 d. 1 ir 11 punktuose numatytų darbo drausmės pažeidimų sudėties nėra.

2013-10-21 įsakyme taip pat nurodyta, kad 2010-10-10 atvykdamas į darbo vietą ieškovas nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo, o tai atitinka DK 235 str. 2 d. 4, 11 p. sudėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-07-19 įsakymu Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2013-07-22 iki 2013-11-10; iš viso 112 kalendorinių dienų (tomas I, b. l. 63). Nesutikdamas su šiuo įsakymu, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-18 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3469 šį įsakymą paliko galioti (tomas I, b. l. 64–66). Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-04-23 sprendimu atsakovės 2013-07-19 įsakymo dalį dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo panaikino (tomas III, b. l. 9–12, 18–21). Taigi konstatuota, jog 2013-07-19 įsakymo Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ dalis dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo buvo neteisėta nuo jos priėmimo momento, teismo sprendimu patvirtintas įsakymo neteisėtumas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atvykdamas į darbo vietą 2013-10-10, pirmą darbo dieną po 28 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, ieškovas nevykdė atsakovės administracijos vadovo įsakymo, Pareiginių nuostatų vadybininkui 2.18 punkto, Darbo tvarkos taisyklių 7.1.3 punkto reikalavimų, taip savavaliavo ir pažeidė darbo drausmę, nes darbuotojas įsipareigojo vykdyti tik teisėtus darbdavio reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog 2013-10-21 įsakyme nurodytos ieškovo veikos nelaikytinos šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, drausminė nuobauda ieškovui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas 2013-10-21 įsakymą panaikinti (DK 242 str. 2 d.).

Taigi konstatavusi 2013-08-16 įsakymo ir 2013-10-21 įsakymo neteisėtumą bei nustačiusi esant pagrindą juos naikinti, kolegija, nors ir kitais motyvais, iš esmės palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės UAB „Gretimybė“ 2013-08-16 įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“, kuriuo ieškovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, bei 2013-10-21 įsakymas „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo”, kuriuo ieškovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Dėl grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3–4 dalyse (sen. redakcijos 297 str. 3–4 d.). Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo grąžinti jį į pirmesnį darbą. Pažymėtina, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2006; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Teismai, parinkdami vieną iš jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje išreiškė pageidavimą būti grąžintas į pirmesnį darbą UAB „Gretimybė“, nepaisant to, kad šiuo metu jo ir įmonės vadovo santykiai yra konfliktiški, nesibaimindamas, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pažymėtina, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsisakydamas reikalavimo grąžinti į darbą. Kolegija nurodo, jog Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės pakeisti ieškinio dalyką nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 141 str.), todėl kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir vertina tų reikalavimų, kurie suformuluoti patikslintame ieškinyje, teisėtumą bei pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio ieškovo reikalavimo pagrįstumą, nustatė, kad ieškovas užėmė vadybininko pareigas, jo darbas ir atliekamos funkcijos yra individualios, o ne kolektyvinės – ieškovas dirba su klientais, vykdo jūrininkų atranką, atlieka su jų įdarbinimu susijusias funkcijas, pagal atsakovės pateiktus duomenis kiekvieno vadybininko atliktas darbas vertinamas individualiai. Ieškovo santykiai įtempti tik su įmonės administracija – jos direktoriumi, kuris, kaip ir ieškovas, yra vienas iš įmonės akcininkų, o ne su kitais įmonės darbuotojais, konfliktų priežastis – akcininkų ginčai, susiję su įmonės valdymu. Ieškovo darbo santykiai su atsakove tęsiasi ilgą laiką, anksčiau ieškovas drausmine tvarka baustas nebuvo. Be to, šiuo atveju reikėtų įvertinti ir atsižvelgti ir į ieškovo amžių bei jo potencialias galimybes susirasti kitą darbą. Ieškovas yra gimęs 1950 metais, taigi manytina, jog dėl jo amžiaus jam turėtų būti sudėtingiau konkuruoti darbo rinkoje ieškant kito darbo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržytų ar apskritai eliminuotų galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą ir produktyviai jį tęsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog darbuotojo teisės geriausiai bus apgintos grąžinant jį į darbą (DK 300 str. 3 d.). Pasisakydama dėl galimybės grąžinti ieškovą į darbą, atsakovė nurodo, jog pagal apeliantės darbo specifiką ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nedirba jau dvejus metus, teigtina, kad jis yra visiškai praradęs kvalifikaciją, be to, pats vengia dirbti. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieškovui, konstatavus neteisėtą atleidimą iš darbo, negali būti perkeliama kvalifikacijos praradimo našta. Be to, atsakovės argumentas, kad ieškovas pats vengia dirbti, nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais. Nustatyta, kad 2014-12-05 ieškovas, remdamasis 2014-12-02 pirmosios instancijos teismo sprendimu, pradėjo dirbti ir pateikė prašymą sudaryti tinkamas sąlygas darbui. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gretimybė“ ieškovui sumokėjo teismo sprendimu priteistą 42529,32 (12317,34 Eur) sumą. Duomenų, jog ieškovas netinkamai atliktų savo darbo funkcijas, byloje nėra. Be to, atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pareiškimo, padaryto 2014-04-22 teismo posėdžio metu, jog jis darbe slaptai rinko bendrovės komercines paslaptis, informaciją apie bendrovės vadovus bei kitus darbuotojus (tomas III, b. l. 27–28). Kolegija, įvertinusi ieškovo pasisakymo turinį („<...> Blednova man iš biuro išnešdavo, iš savo kompiuterio spausdino kompromituojančią medžiagą apie direktorių, apie Jus, apie visus. Išnešdavo man iš biuro“), daro išvadą, jog ši informacija neturi pakankamos teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimybės grąžinti ieškovą į darbą, nes yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsta rašytiniais įrodymais, šie ieškovo veiksmai nebuvo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, jie nebuvo įrodinėjami ir vertinami nagrinėjant bylą.

Taip pat paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Ji priimta tinkamai pritaikius Darbo kodekso nuostatas, teisingai nustačius kompensuotinas sumas, be to, atsakovė apeliaciniame skunde šios sprendimo dalies iš esmės neginčijo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl nepagrįstai, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų, tendencingo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovas patyrė nerimą, pergyveno, atsirado širdies problemų, ieškovas buvo priverstas lankytis pas medikus, jam rekomenduotas gydymas. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovo sveikatos būklė pablogėjo dėl apeliantės kaltės: ieškovas sirgo ir iki drausminių nuobaudų paskyrimo, o, be to, yra pensinio amžiaus, taigi priklauso didesnės rizikos grupei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimui priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo, jog pripažinus ieškovui skirtas drausmines nuobaudas bei ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti. Šiuo atveju ieškovui per trumpą laiką buvo paskirta drausminė nuobauda (2013-07-22), kuri pripažinta teisėta, neužilgo po to ieškovas neteisėtai 2013-08-16 įsakymu atleistas iš darbo, vėliau įsakymą papildant ir atleidžiant iš darbo taip pat tuo pagrindu, jog padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Toks tendencingas atsakovės elgesys dėl ieškovo ir siekis atleisti ieškovą iš darbo neteisėtomis priemonėmis bei jam nepalankiu teisiniu pagrindu neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, kad sužinojęs apie paskirtą drausminę nuobaudą dėl patirtų išgyvenimų ir streso lankėsi pas medikus dėl pablogėjusios sveikatos (tomas I, b. l. 18), o tai rodo didesnės žalos ieškovui padarymą. Atsakovė teigia, jog ieškovas sirgo ir iki drausminių nuobaudų skyrimo. Tačiau iš pateikto išrašo apie sveikatos būklę matyti, jog 2013-05-28 ir 2013-08-27 ieškovas kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo išrašyti vaistai nuo hipertenzijos, širdies patologijos, 2013-09-09 dėl suprastėjusios sveikatos būklės (dusulio, aukšto spaudimo, krūtinės skausmo) ieškovas lankėsi stacionare, diagnozuotas hipertenzijos pablogėjimas. Akivaizdu, jog ieškovo sveikatos būklės pablogėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo laikotarpiai sutampa, taigi šie duomenys leidžia teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog darbdavio nurodyti atleidimo pagrindai, darbuotoją pateikiant kaip nepaklūstantį vadovybei, nepagarbiai su ja bendraujantį, sistemingai atliekantį darbo drausmės pažeidimus, akivaizdžiai mažino darbuotojo konkurenciją darbo rinkoje, neigiamai veikė jo galimybes įsidarbinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovo amžių, tai, kad pas atsakovę dirbo nuo 1997 m., tačiau drausmine tvarka iki tol baustas nebuvo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 248 str. 4 p., 250 str., CK 6.250 str.).

Nurodytais motyvais keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo ta dalis, kurioje visiškai atmestas atsakovės priešieškinis, ir priimtinas naujas sprendimas - priešieškinis tenkintinas – naikintinas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-3314 ir paliktinas galioti UAB „Gretimybė“ direktoriaus 2013 m. liepos 22 d. įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“. Taip pat panaikinti sprendimo dalis, kuria ieškovui S. B. iš atsakovės UAB Gretimybė priteista 4000 Lt (1158,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta dalis ieškinio, paliktina nepakeista.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperdavęs bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamojoje byloje keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinamas atsakovės priešieškinis ir beveik visi ieškovo ieškinio reikalavimai. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 158, 48 Eur (4 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovė patyrė 1 205,51 Eur (4 162,40 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 41,71 Eur (144,00 Lt) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos iš esmės savo suma panašios, kolegijos nuomone, tenkinus tiek priešieškinį, tiek ieškinį būtų teisinga, protinga ir sąžininga šalims nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 1426,00 Lt žyminis mokestis už ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Tenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 41,71 Eur (144,00 Lt) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti pirmosios instancijos teisme.

Be to, atsakovė patyrė 309,72 Eur (1069,41 Lt) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1205,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 1205,52 Eur advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme ir 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą. Išlaidos kasacinės instancijos teisme atsakovei nepriteistinos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-13 nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2015-03-04 nutartį ieškovo S. B. kasacinio skundo pagrindu panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą, tenkinta 1/3 atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų: panaikinti 2 iš trijų atsakovės įsakymų, taigi atsakovei iš ieškovo priteistina 1/3 išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1808,28 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 309,72 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Maksimali priteistina už apeliacinį skundą suma, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus įkainius sudarytų 1190 Eur. Kadangi antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė iš esmės pateikė paaiškinimus raštu (maksimali priteistina suma 280 Eur), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (maksimali priteistina suma 70) ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso truko 4 valandas (maksimali priteistina suma sudarytų 280), konstatuotina, jog atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Taigi atsakovei iš ieškovo priteistina 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 103,24 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Sprendimo dalį, kuria UAB „Gretimybė“ priešieškinys atmestas panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti:

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-3314 bei palikti galioti UAB „Gretimybė“ direktoriaus 2013 m. liepos 22 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui S. B. iš atsakovės UAB Gretimybė priteista 4000 Lt (1158,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovo S. B. 2016-01-13 pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

Atsakovei UAB „Gretimybė“ iš ieškovo S. B. priteisti 602,76 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 103,24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.