Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3478-980/2016 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 968,54 Eur skolą, 69,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes butas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo jo naudojamas, tuo metu ten gyveno ankstesnis savininkas I. Š. (I. Š.), kurį atsakovas siekė iškeldinti, ir jis tuo laikotarpiu nemokėjo už komunalines paslaugas. Paaiškino, kad įsigijęs minėtą butą iš varžytynių, atsakovas įsivėlė į teisminius procesus su I. Š., kurie truko ne vienerius metus, kol skolininkas sutiko geranoriškai išsikraustyti. Kaip tik tuo laikotarpiu skolininkas nemokėdavo už butą, todėl ir susidarė skola.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. B. 1 968,54 Eur skolą, 69,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 038,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Klaipėdos energija“. Priteisė iš atsakovo 116 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-10432-792/2013 buvo patvirtinta R. B. ir I. Š. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią I. Š. įsipareigojo ne tik išsikelti iš atsakovo buto iki 2013-08-01, bet ir sumokėti visus buto išlaikymo mokesčius iki buto perdavimo–priėmimo. Atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. S2-10432-792/2013, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų priverstiniam skolos išieškojimui iš mirusiojo I. Š. pradėti.

Nustatęs, kad atsakovas jau įgyvendino savo reikalavimo teisę dėl skolos į I. Š. kitoje civilinėje byloje, taip pat nustatęs, kad I. Š. yra miręs ir neturi teisių perėmėjų, darė išvadą, jog šio sprendimo priėmimas neturės įtakos trečiajam asmeniui I. Š., todėl trečiąjį asmenį pašalino iš proceso.

Teismas konstatavo, kad už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-30 iki 2013-09-13 ieškovei nebuvo mokama, dėl to susidarė 1 968,54 Eur dydžio skola, ir šią skolą, delspinigius ir procesines palūkanas priteisė iš atsakovo ieškovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

7.1. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino sudarytą susitarimą bei įsiteisėjusią teismo nutartį dėl išsikeldinimo ir įsipareigojimo sumokėti visus buto išlaikymo mokesčius iki buto perdavimo apeliantui. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tokiu būdu apeliantas įgyvendino savo reikalavimo teisę dėl skolos prisiteisimo ir (ar) išieškojimo iš I. Š. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje, tiek vykdomajame rašte išieškotinos sumos nėra nurodytos. Atitinkamą prievolę sukūrė tiek šalių susitarimas, tiek taikos sutartis ir jos pagrindu patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, o ieškovė nėra nuginčijusi sandorių ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties.

7.2. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nurodė, kad įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu nepagrįstai apribojama laisvė atsisakyti sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.

7.3. Buvusio savininko I. Š. prievolė atsiskaityti su ieškove dar nebuvo pasibaigusi, nes tarp jo ir AB „Klaipėdos energija“ buvo išlikę teisiniai santykiai, t. y. I. Š. gyveno bute, naudojosi bendro naudojimo patalpomis, naudojo šilumos energiją ir t. t.

7.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo į procesą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, kaip mirusiojo asmens teisių perėmėją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

8.1. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, todėl savininkas, o ne naudotojas privalo mokėti už patiektą šilumos energiją.

8.2. 2011-08-30 įgijęs nuosavybės teises į butą atsakovas R. B. ilgą laiką nesiėmė priverstinių veiksmų dėl I. Š. iškeldinimo, t. y. tik 2013-05-20 sudarė taikos sutartį neiškeltoje civilinėje byloje, teismas šią sutartį patvirtino tik 2013-08-05, o vykdomąjį raštą išdavė 2015-08-29. Taigi R. B. net 21 mėnesį leido gyventi jam priklausančiame bute I. Š. nesiimdamas prieš jį iškeldinimo veiksmų.

8.3. Atsakovas R. B. nesudarė su AB „Klaipėdos energija“ sutarties dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui, nesikreipė į AB „Klaipėdos energija“, todėl yra atsakingas už apmokėjimą.

8.4. Tarp R. B. ir I. Š. faktiškai susiklostę buto naudojimo teisiniai santykiai nebuvo išviešinti viešame registre, todėl jie negali būti panaudoti prieš ieškovę AB „Klaipėdos energija“.

8.5. Apeliacinio skundo motyvas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos neįtraukimo į bylą yra nepagrįstas, o I. Š. turto turėjimas yra neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš buto savininko R. B. skolą, kuri susidarė laikotarpiu, kai bute gyveno ankstesnis buto savininkas I. Š. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį. Apeliantas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl 1 968,54 Eur skolos priteisimo, kuri susidarė už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-30 iki 2013-09-13. Nuo 2011-08-30 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu atsakovas R. B. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2011-08-30 iki 2013-09-13 atsakovas nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekė atsakovo butui šilumos energiją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-10432-792/2013 buvo patvirtinta R. B. ir I. Š. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią I. Š. įsipareigojo ne tik išsikelti iš atsakovo buto iki 2013-08-01, bet ir sumokėti visus buto išlaikymo mokesčius iki buto perdavimo–priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad I. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo

Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.Vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog vartotojo įrenginius prijungus prie energijos tiekimo tinklų, atsiranda energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais, t. y. energijos tiekėjo ir buitinio vartotojo sutartis gali būti sudaroma konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Konstatuotina, kad tokiu būdu sudarytos sutarties sąlygos yra nustatytos bei viešai paskelbtos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše. Šalys gali sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį individualiomis sąlygomis, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia sutartis su atsakovu yra sudaryta ar atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl jos sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ir atsakovo R. B. yra sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog tarp atsakovo ir ieškovės nėra pasirašyta jokia sutartis. Apeliantas nurodo, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 dalis), o savaiminis sutarties sudarymas negali būti laikomas tinkama sutarties sudarymo sąlyga, tačiau nurodytos CK normos yra bendrosios, todėl šiuo atveju energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui taikytinos specialiosios CK normos (CK 6.384 straipsnis).

Dėl turto savininko prievolės

Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

Atsakovas R. B. nesikreipė į ieškovę AB „Klaipėdos energija“ dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui – I. Š., todėl jam, kaip būsto savininkui, kyla pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją.

Atsakovas nebuvo rūpestingas savininkas, nes 2011-08-30 įgijęs nuosavybės teises į butą ilgą laiką nesiėmė priverstinių veiksmų dėl I. Š. iškeldinimo, t. y. nesidomėjo, ar buto naudotojas tinkamai vykdė pareigą atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją. R. B. ir I. Š. sudarė taikos sutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas šią sutartį patvirtino 2013-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-10432-792/2013, o vykdomąjį raštą išdavė 2013-09-05. Taigi R. B. ilgą laiką (beveik dvejus metus) leido gyventi I. Š. jam priklausančiame bute nesiimdamas prieš jį iškeldinimo veiksmų, nereikalaudamos mokėti už elektros energija ir tokiu būdu tik didino įsiskolinimą ieškovei.

Pažymėtina, kad R. B. ir I. Š. faktiškai susiklostę buto naudojimo teisiniai santykiai nebuvo išviešinti viešame registre, todėl vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 2 dalies pagrindu (nuomos teisiniai santykiai) ar CK 6.629 straipsnio 2 dalies pagrindu (panaudos teisiniai santykiai), jie negali būti panaudoti prieš ieškovę AB „Klaipėdos energija“. Šalių sudaryta taikos sutartimi, kurios nuostatos buvo perkeltos į vykdomąjį raštą, I. Š. įsipareigojo sumokėti visus buto išlaikymo mokesčius iki buto perdavimo–priėmimo R. B., o ne ieškovei AB „Klaipėdos energija“. AB „Klaipėdos energija“ nebuvo taikos sutarties šalimi, todėl R. B. ir I. Š. taikos sutartis nesukūrė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

Atsakovas R. B. nuosavybės teisę į butą įgijo pagal 2011-08-30 turto perdavimo išieškotojui aktą, t. y. teismo sprendimo vykdymo procese priverstinai realizuojant turtą. Įgydamas nuosavybės teisę į turtą priverstinio vykdymo proceso metu, turto įgijėjas prisiima didesnę riziką nei turtą pirkdamas įprastomis rinkos sąlygomis, dėl to turtas priverstinai ir yra realizuojamas mažesne nei rinkos kaina (CPK 718, 722 straipsniai).

Dėl teisių perėjimo

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju mirus I. Š. Klaipėdos 5-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Šioje byloje nustačius, kad mirusio I. Š. įpėdiniai palikimo nepriėmė, įtraukti į bylą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos nebuvo pagrindo, nes valstybė palikimą priima tik esant paveldimam turtui ir vien tik skolų nepaveldi. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad I. Š. turėjo paveldimo turto, todėl teismas pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą įvykdyti prievolę ieškovei kaip ginčo turto savininkas. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 968,54 Eur skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.