- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-341-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- O. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Donatas Ramanauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolė apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir už tai jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti (tęsti) darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš A. D. nukentėjusiajai O. Š. 600 eurų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. D. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. vengė mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialią paramą savo nepilnamečiui sūnui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą privalėdamas mokėti pinigines išmokas sūnaus D. D. išlaikymui po 120 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl ko 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė įsiskolinimas 2581 euras.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir A. D. išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę įrodo aplinkybė, jog jis vienintelis turėjo prieigą prie savo įmonės MB „D.“ atsiskaitomosios sąskaitos, todėl galėjo laisvai ja disponuoti. Šioje vietoje pažymėtina, jog nuteistajam priklausančios (prieš pat kaltinime nurodytą laikotarpį įsteigtos) MB „D.“ lėšos, nėra asmeninės nuteistojo lėšos ir jomis galima disponuoti išimtinai tik įmonės reikmėms. Pažymėtina ir tai, jog įmonės finansiniai rezultatai paaiškėja tik pasibaigus kalendoriniams metams, atlikus buhalterinius skaičiavimus. Taigi, laikyti, kad tik gavus pinginių lėšų iš bet kurio užsakovo už pervežimo paslaugas (įmonė būtent teikė krovinių pervežimo paslaugas), jomis nuteistasis galėjo disponuoti savo reikmėms nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina tai, jog apie įmonės 2019 metų grynąjį pelną nuteistasis sužinojo tik 2020 metais, kada buvo atlikti buhalteriniai skaičiavimai ir pateikta įmonės metinė finansinė ataskaita. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, nuteistasis neturėjo galimybės žinoti, kad įmonė 2019 metais dirbo pelningai ir išsimokėti sau dividendus, kuriuos būtų galėjęs naudoti savo asmeninėms reikmėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prieš tai, pirmaisiais veiklos metais, nuteistajam priklausiusios įmonės veikla buvo nuostolinga. Pažymėtina, jog vykdamas į komandiruotes užsienyje, nuteistasis patirdavo kasdienines išlaidas (maistas, higienos reikmenys, nakvynės ir t.t.) kurias apmokėdavo būtent iš įmonės jam skiriamų dienpinigių. Atsižvelgiant į nuteistajam mokėtų dienpinigių dydį - 404 eurai kas mėnesį, suprantama, kad šių lėšų nebelikdavo teikti išlaikymo vaikui pagal teismo sprendimą.
2.2. Skunde nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad piniginių lėšų turėjimą, o tai yra galimybę teikti teismo nustatytą materialinį išlaikymą vaikui, patvirtina automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo faktas. Šioje vietoje pažymėtina tai, jog nuteistajam savo darbinėje veikloje buvo būtinas lengvasis automobilis (vykti pirkti vilkiko detales, į verslo susitikimus, nuvažiuoti iki stovinčio vilkiko ir t.t.). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtas automobilis senas, menkavertis (įsigytas už 1 300 eurų), kas patvirtina, jog tai ne prabangos ar komforto prekė, o būtinas daiktas darbinėje veikloje.
2.3. Pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas neteisingai vertino nustatytą (nebuvo ginčo) aplinkybę, kad nuteistojo elgesys kaltinime nurodytu laikotarpiu vaikui perkant rūbus, žaislus, maistą, vaistus, neturi jokios reikšmės, nes jis privalėjo teikti būtent teismo sprendimu nustatytą materialinį išlaikymą vaikui, perduodant pinigines lėšas vaiko motinai O. Š.. Nuteistasis neginčijo ir neginčija fakto, kad jis privalėjo ir privalo teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą perduoti vaiko motinai. Tačiau nuteistojo elgesys, kad jis, būdamas sunkioje finansinėje situacijoje kiek įmanydamas stengėsi prisidėti prie vaiko išlaikymo tiek materialiai, tiek natūra - kaltinime nurodytu laikotarpiu kiekvieną savaitę po dvi - tris paras pasiimdavo vaiką gyventi pas save, paneigia bet kokias abejones, kad jis nesistengė užtikrinti vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o elgėsi priešingai. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo motina N. K. apklausia patvirtino, kad jos sūnus A. D. be galo myli savo sūnų, kad sūnaus prašymu, jam kaltinime nurodytu laikotarpiu būnant komandiruotėse užsienyje, ne kartą yra pirkusi ir nešusi maisto produktus anūkui D. D. į jo gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neginčijo ir vaiko motina O. Š.. Faktą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuteistas rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi patvirtina į bylą pateikti jo ir O. Š. susirašinėjimai „messenger“ programėle, iš kurio matosi, kad jie tarpusavyje tariasi, kokių drabužių reikia vaikui, nuteistasis siunčia naujų drabužių foto nuotraukas, O. Š. taip pat nurodo į kokią parduotuvę reikia nuvykti palikti pinigus už jos nupirktus drabužius vaikui. Aplinkybę, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu prisidėdavo prie vaiko išlaikymo patvirtina ir 2019 metų rugsėjo mėnesį iš įmonės sąskaitos vaiko motinai O. Š. padarytas 150 eurų pavedimas darbužiams įsigyti. Nuteistasis tokį įmonės buhalterinei tvarkai prieštaraujantį pavedimą atliko, nes tuo metu neturėjo kitos galimybės O. Š. perduoti prašomos pinigų sumos, kadangi tuo metu buvo komandiruotėje užsienyje. Šis faktas tik patvirtina, koks svarbus nuteistajam buvojo vaiko poreikių užtikrinimas.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiosios O. Š. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis nuosprendyje nurodytu laikotarpiu vaikui epizodiškai nupirkdavo rūbų ar žaislų, o jo įsteigta ir jam priklausanti MB „D.“, nuosprendyje nurodytu laikotarpiu turėjo tam tikrų finansinių problemų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog nei vienas iš jų nepaneigia nei vieno iš BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elemento. Skundo, beje kaip ir bylos nagrinėjimo metu išsakyti nuteistojo argumentai, gali būti reikšmingi pasisakant dėl jo elgesio motyvų, bet jokiu būtu ne dėl paties nusikalstamos veikos padarymo fakto. Taip pat pažymėtina, kad teismas visas šias aplinkybes įvertino pasisakydamas dėl A. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, o skundu jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis nėra ginčijami. Apibendrinant tiek A. D. paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek ir skundo argumentus yra visiškai akivaizdu, kad jis turėdamas galimybė išlaikyti savo nepilnametį vaiką sąmoningai to nedarė prioritetą suteikdamas verslo vystymui.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. D. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. D. turėdamas pareigą pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą mokėti savo nepilnamečiui sūnui periodines išmokas po 120 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nemokėjo lėšų sūnui išlaikyti. Tokios pareigos nevykdymą teismas pripažino nusikalstama veika – vengimu vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą.
8. BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013) Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, tai yra, kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo tyčia, tai yra, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. D. privalėjo 2019 metais mokėti periodines išmokas nepilnamečiui sūnui, tačiau nuteistasis nurodo, jog išmokų nemokėjo dėl prastos finansinės padėties ir nuostolingai veikiančios naujai įkurtos mažosios bendrijos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, kad 2018 metų pabaigoje įkūrė MB „D.“, kurios vadovas yra ir pats pradėjo važinėti į užsienį. Po kurio laiko sužinojo, jog O. bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, tai matydavo iš „Facebook“ paskyros ir suprato, jog jo sūnui yra nesaugu. O. buvo įsidarbinusi, gaudavo nedideles pajamas, tačiau ji bendraudavo su asmenimis iš įkalinimo įstaigų ir jiems siųsdavo pinigus. Jis nustojo mokėti alimentus sužinojęs, jog pinigai bus panaudoti ne vaikui, o jos asmeniniams poreikiams ir jos bičiuliams (2 t. b. l. 59). Papildomos apklausos metu nurodė, kad alimentų nemokėjo tuo metu kai vaikas gyveno pas O. ir dėl to, kad ji buvo susiradusi įkalinimo įstaigoje esantį asmenį, su kuriuo bendravo ir kada pastarasis išėjo į laisvę, O. jį užblokavo, nepavyko A. D. susisiekti su vaiku, todėl jis informavo vaiko teises, kad nemokės alimentų ir kad negali susisiekti su vaiku (2 t. b. l. 77). Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2018 metų pabaigoje įkūrė mažąją bendriją. Nepaskaičiavo visų rizikų, galimų konkurentų ir automobilių gedimų, todėl 2019 metais dirbo nuostolingai. Deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, sau grynųjų pinigų neišsimokėdavo, galėjo išsimokėti tik dienpinigius, apie 404 eurus per mėnesį (4 t. b. l. 85-91). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. D. nurodė, kad vaiko išlaikyti nevengia, kiek gali, tiek prisideda, dažnai pirkdavo sūnui drabužius, higienos priemones, maistą ir kitus būtinus daiktus bei mokėdavo už darželį.
10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas neteisingai įvertino A. D. galimybes tinkamai vykdyti įsipareigojimus, o jo nurodytas aplinkybes nepagrįstai laikė nesvarbiomis bei nepateisinančiomis. Kaip jau minėta, nuteistojo veiksmus vertinant BK 164 straipsnio kontekste, būtina nustatyti kaltės formą - tiesioginę tyčią ir jos tikslą – piktybinį vengimą mokėti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos nėra laikytinos objektyviomis, svarbiomis, sutrukdžiusiomis tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką, o priešingai – rodo jo paties atsainų požiūrį ir piktybišką vengimą mokėti priteistus alimentus savo vaiko išlaikymui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. D. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nuo 2018 metų lapkričio mėnesio žinojo, kad jam yra susidariusi skola dėl vaikui nesumokėtų išmokų. Tuo metu jis į savo asmeninę banko sąskaitą įnešė 1 000 eurų ir šią sumą be jo žinios, (duomenys neskelbtini) d. antstolė nurašė, kaip išieškojimą dėl susidariusios skolos. Nuo to laiko ir visus 2019 metus asmeninėse A. D. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bankuose esančiose sąskaitose piniginės operacijos nebuvo atliekamos. Iš MB „D.“ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nurodytos išlaidos 66 234,98 eurai, įplaukos 66 823,06 eurai. Daugiausiai mokėjimų buvo atlikta banko viduje, pervedimai tarp sąskaitų, mokėjimai už paslaugas, papildymai. Iš minėtos mažosios bendrijos sąskaitos (duomenys neskelbtini) d. O. Š. buvo pervesti 150 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta - D. D. drabužiams. MB „D.“ nuostatuose nurodoma, kad vienasmenis valdymo organas yra mažosios bendrijos vadovas ir jei bendrijoje yra vienas narys, jo raštiški sprendimai prilyginami narių susirinkimo sprendimams. Bendrijos lėšos narių asmeniniams poreikiams išmokamos vadovo sprendimu (3 t. b. l. 101–108). Iš kasos išlaidų orderių matyti, jog A. D. laikotarpiu nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) d., kas mėnesį buvo grynaisiais pinigais išduodama po 1 000 eurų (2 t. b. l. 45–46). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog A. D. 2020 metais, kai sūnus D. D. jau gyveno su juo ir nuteistasis žinodamas, kad vis dar yra susikaupusi skola dėl 2019 metais nemokėtų vaiko išlaikymo išmokų, dividendus gautus iš MB „D.“ išsimokėjo grynaisiais pinigais. Be to, Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. atžvilgiu priteisė iš nukentėjusiosios 300 eurų, tačiau nuteistasis ir šią sumą prašė pervesti ne į jo asmeninę banko sąskaitą, bet į mamos N. K. banko sąskaitą. Be to, nuteistasis A. D. nurodė, kad išgyvendavo tik iš MB „D.“ gaunamų dienpinigių, kurie į mėnesį sudarydavo 404 eurus. Tačiau ši aplinkybė MB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neatsispindi. Kas rodo, jog ir dienpinigius jis išsimokėdavo grynaisiais pinigais. Tai rodo, jog A. D. vengė atlikti piniginius pervedimus į savo asmeninę banko sąskaitą ar kitokiu būdu deklaruoti pinigų išmokėjimą sau, tokiu būdu apsunkindamas sprendimo dėl vaiko išlaikymo priteisimo įvykdymą. Tokią išvadą dar labiau sustiprina ikiteisminio tyrimo metu duoti A. D. parodymai, jog jis sąmoningai nustojo mokėti išmokas sūnaus mamai O. Š. manydamas, kad sūnaus mama juos naudoja ne pagal paskirtį, tai yra ne vaiko poreikiams tenkinti. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina tyčią A. D. veikoje, nes jis turėjo galimybes vykdyti teismo nutartį dėl išlaikymo sūnui ir žinodamas, kad turi tokią pareigą, vengė mokėti periodines išmokas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog jeigu buvo susidariusi sunki finansinė situacija, A. D. įstatymo nustatyta tvarka galėjo kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo dydžio pakeitimo, tačiau vėlgi to nepadarė, o pats nusprendė nevykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. D. suvokė veikęs neteisėtai (vengęs kas mėnesį mokėti periodines išmokas sūnui išlaikyti pagal teismo sprendimą) ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tyčia, todėl konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
11. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas nurodo, jog nuteistasis automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kadangi jis buvo būtinas darbinėje veikloje, be to, minėtas automobilis yra senas, menkavertis, įsigytas už 1 300 eurų. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas A. D. nurodė, kad automobilis nuteistojo asmeninėn nuosavybėn buvo įgytas iš MB „D.“ apyvartinių lėšų, tačiau iš byloje esančių tiek įmonės, tiek A. D. banko sąskaitų išrašų ar kitų MB „D.“ dokumentų nematyti, kad būtų A. D. atliktas piniginis pervedimas su tikslu įsigyti automobilį. Taigi, akivaizdu, jog A. D. galėjo pakankamai laisvai disponuoti įmonės lėšomis, o įmonės finansinė padėtis buvo tinkama jam gauti tokias pajamas, kurių dalį skirtų sūnaus išlaikymui.
12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo ir apklausiamas A. D. nuolat tvirtino, jog prie vaiko išlaikymo prisidėdavo kitokiais būdais, tai yra pirkdavo jam drabužius, higienos priemones, maisto prekes ir mokėdavo už darželį. Tačiau pažymėtina tai, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
14. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios O. Š. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos už paslaugas ir bankinio pavedimo nurodymo matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 eurų (5 t. b. l. 32).
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė nuteistojo gynėjas. Viena iš nukentėjusiosios dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas Mindaugas Skruibis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo A. D. priteistinos nukentėjusiosios O. Š. turėtos išlaidos už advokato paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajai O. Š. 400 eurų (keturis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.