Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-86-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-17
Bylos Nr.: e2S-86-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11468-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: J. B.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas

Civilinė byla Nr. e2S-86-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11468-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; (S) 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2; 3.3.2.5;

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nustatė nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir nepilnamečiai vaikai), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo 2021 m. lapkričio 9 d. (prašymo pateikimo dienos) iki procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtinta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu J. B. tvarka ir nustatyta, kad: 1) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi J. B. (toliau – ir nepilnametis sūnus, sūnus) bendrauja dalyvaujant ieškovės parinktam psichologui, pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką; 2) ieškovė įpareigota psichologą parinkti per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, apie tai ne vėliau kaip kitą dieną pranešant atsakovui bet kokiomis priemonėmis (telefoniniu skambučiu, sms žinute, elektroniniu paštu, rašytiniu pranešimu, ir kt.); 3) ieškovė įpareigota pristatyti nepilnametį sūnų bendravimui; 4) nustatyta, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmoka atsakovas. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, kuria nustatyta, kad jis apmoka specialistų konsultacijos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą patenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties 4 dalį, nustatė, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmoka ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis. Nustatė, kad ši nutartis yra sudėtinė 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis.

5. Nurodė, kad šalys tarpusavyje stokoja bendradarbiavimo įgyvendinant nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, į savo konfliktus įtraukia ir nepilnametį, dėl ko vaikas išgyvena lojalumo konfliktą. Šalių tarpusavio konfliktai ir negebėjimas tinkamai įgyvendinti šalių sūnaus teisę bendrauti su atsakovu nulėmė nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu. Ieškovė ir atsakovas turi spręsti savo asmenines psichologines problemas, siekti įgyti gebėjimų nepilnamečio akivaizdoje neišsakyti negatyvių nuomonių, kaltinimų vienas kito atžvilgiu, neužkrauti vaikui savo neigiamų išgyvenimų ir patirčių, raminti, suprasti vaiką, skatinti pasitikėjimą, atliepti į vaiko poreikius. Šie tikslai pasiektini abiem šalims bendradarbiaujant, geranoriškai, abipusiu susitarimu ir abiejų šalių pastangomis sprendžiant klausimus, susijusius su jų pačių pažiūromis, daroma neigiama įtaka nepilnamečiam vaikui, todėl teismas sprendė, kad prie psichologo konsultacijų išlaidų padengimo turi prisidėti šalys lygiomis dalimis. Teismas tenkino atsakovo atskirąjį skundą, panaikino skundžiamą nutarties dalį, iš naujo išsprendė klausimą dėl išlaidų už psichologo konsultacijas atlyginimo nustatant, kad šias išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria nustatyta, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmoka atsakovas; priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas prielaidas, kad abu sutuoktiniai turėtų nepilnamečio akivaizdoje neišsakyti negatyvių nuomonių, kaltinimų vienas kito atžvilgiu, neužkrauti vaikui savo neigiamų išgyvenimų ir patirčių, nes ieškovė tokių veiksmų vaikų akivaizdoje neatlieka. Ji visada siekė apsaugoti vaikus nuo šalių skyrybų proceso, tai patvirtina ir vaikų pateikti paaiškinimai išvadą teikiančiai institucijai. 2022 m. liepos 30 d. vaiko situacijos aptarimo metu J. B. papasakojo, kad nenori susitikti su tėčiu, nes jis nuolat blogai kalba apie mamą, pasakoja, kad jos greitai neliks. L. B. papasakojo, kad tėtis negražiai kalba su J., vadina jį storu, J. pyko ir verkė, klausė, ar J. turi invalido bilietą. Iš pateiktų vaikų paaiškinimų matyti, kad ieškovė vaikų į skyrybų procesą netraukia, prie vaikų apie atsakovą blogai nekalba. Galimai sūnus išgyvena ir dėl matyto smurto, kuomet atsakovas smurtavo prieš ieškovę; šeimai gyvenant viename bute buvo neišvengiama, kad vaikai nematytų atvykusių policijos pareigūnų ar po patirto smurto verkiančios ieškovės, kas vaikams taip pat galėjo padaryti didelę žalą. Nepaisant to, ieškovė supranta ir neneigia, jog pats skyrybų procesas skaudina vaikus ir vaikai kenčia vien dėl to, kad tėvai skiriasi. Ieškovės sprendimas nutraukti santuoką vaikus įskaudino, tačiau sprendimas buvo nulemtas atsakovo nuolatinio smurto prieš ją. Ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis siekia apsaugoti vaikus nuo neigiamų išgyvenimų, tačiau atsakovas elgiasi priešingai, vaikus įtraukia į skyrybų procesą, neigiamai atsiliepia apie ieškovę ir jos šeimą; ne ieškovės, o atsakovo elgesys nulėmė, kad sūnus atsisako su juo bendrauti.

3.2. Teismo nutartis ir įpareigojimas ieškovei mokėti lygiomis dalimis su atsakovu už jo pastangas atkurti ryšį su vaiku ar galiausiai už vieno atsakovo lankymąsi pas psichologą yra nepagrįsta ir nukrypsta nuo teisingumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principo, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio su sūnumi pastarasis atsisakė bendrauti su atsakovu, todėl atsakovas, siekdamas atstatyti sugriautus santykius su sūnumi, privalo apmokėti už psichologo konsultacijas.

3.3. Sūnaus psichologė, pas kurią vaikas lankosi jau ilgą laiką, nurodė, kad tėvo ir sūnaus ryšio atstatyme turėtų dalyvauti kitas psichologas, kadangi ji yra užmezgusi tvirtą ryšį su vaiku, ji įgijo vaiko pasitikėjimą, todėl nenorinti sugadinti įgyto santykio su vaiku, jei tėvo ir vaiko ryšio atstatymo procesas nebūtų sėkmingas. Dėl to vaikas ir toliau vienas lankysis pas šią psichologę. Ieškovė, vadovaudamasi specialisto rekomendacija bei vaiko interesų prioritetu, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) studiją, psichologei buvo pateikta medžiaga iš išvadą teikiančios institucijos. Psichologei susipažinus su situacija ji informavo, kad dabar kurį laiką bus konsultuojamas vienas atsakovas, nes vaikas dalyvauti susitikime su tėvu galės tik tada, kai tėvas supras vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu priežastis. Kaip atsakovas nurodė 2022 m. rugsėjo 21 d teismo posėdžio metu, jis neva nesupranta, kodėl vaikas nenori susitikti su tėvu; dar daugiau – atsakydamas į klausimą, ar vaikas turi teisę atsisakyti susitikti su tėvu, nurodė, kad vaikas tokios teisės neturi. Psichologės teigimu, atsakovas turi būti paruoštas susitikimui su vaiku, kad susitikimo metu vaikui nebūtų daroma dar didesnė žala. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ne tik dėl to, kad atsakovas, siekdamas atkurti dėl jo kaltės nutrūkusį ryšį, tai turi daryti dalyvaujant psichologui, bet ir todėl, kad atsakovas bus kurį laiką asmeniškai konsultuojamas psichologo ir už tas konsultacijas privalės mokėti ieškovė. Ieškovė privalės dengti išlaidas, kilusias dėl vaiko lankymosi pas dvi psichologes, kas taip pat nukrypsta nuo šalių lygybės pricipo. Ieškovė patiria ne tik finansinių išlaidų, bet ir laiko kaštų siekiant vaiką pristatyti pas psichologą, dėl to pakankamas jos prisidėjimas prie atsakovo ir vaiko lankymosi pas psichologę yra vaiko atvežimas į susitikimus, laukimas iki susitikimo pabaigos bei pargabenimas į namus.

3.4. Nors atsakovas tvirtina, kad vaikams skirtą išlaikymą moka laiku, tačiau dėl nesumokėtos įmokos ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolio kontorą ir tik antstoliui pavyko išieškoti nesumokėtą vaikams skirtą išlaikymą. Be to, atsakovo mokama 180 Eur vienam vaikui išlaikymo suma esant didelei infliacijai nėra pakankama ir proporcinga pagal ieškovės patiriamas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymu, paneigiančių 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismo padarytą išvadą dėl šalių atsakomybės paskirstymo.

4.2. Pagal ieškovės prašymą sprendžiant laikinos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, ieškovė per savo atstovę teismo posėdžio metu nurodė, jog yra tikslinga nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui. Iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas, siekdamas bendrauti su sūnumi, ieškovės prašė kartu su vaiku vykti pas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiku teisių apsaugos skyriaus rekomenduotą nemokamą psichologą situacijos sprendimui, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė, ką patvirtina pateikiama 2022 m. rugsėjo 2 d. sms žinutė.

Šalies argumentai

4.3. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovas smurtavo prieš ją, tačiau atsakovas savo kaltės dėl smurto nėra pripažinęs ir šiuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, nagrinėjimas dar tik prasidėjęs, o atsakovo kaltė nėra nustatyta.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeitęs laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nustatė naują tvarką, pagal kurią tėvas ir vaikas bendrauja dalyvaujant psichologui, dėl ko atskirojo skundo motyvai apie tai, jog ieškovė mokės už atsakovo psichologo konsultacijas, neatitinka tikrovės. Nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. dienos iki atsiliepimo teikimo dienos dėl ieškovės nenoro bendradarbiauti, pasirašyti psichologės siųstų dokumentų ir kitų tik nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių dar neįvyko nei vienas tėvo ir vaiko susitikimas.

4.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas nevyksta neva dėl atsakovo, kaip tėvo, netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu. Iki 2022 m. liepos 14 d., t.y paskutinės sūnaus ligos dienos, kuri prasidėjo 2022 m. liepos 3 d., atsakovas su sūnumi bendravo tiek susitikdamas, tiek ligos metu kiekvieną dieną telefonu, tačiau po 2022 m. liepos 14 d. pietų, sūnus atsisako su atsakovu bendrauti. Kaip matyti iš sūnaus atsakovui rašytos sms, jis mano, jog atsakovas turi kitą moterį. Sužinojęs iš ieškovės, kad atsakovas irgi dalyvauja jo klasės susirinkime, liepė greitai dingti iš susirinkimo, nes atsakovas nėra jo tėvas. Toks staigus vaiko pasikeitimas įrodo, jog ieškovė, gyvendama kartu su sūnumi, jį nuteikinėja prieš atsakovą ir tyčia kuria situacijas, kad sūnaus santykis su tėvu tik blogėtų.

4.6. Kaip teisingai nurodė ieškovė atskirame skunde, 2022 m birželio mėn. per suklydimą atsakovas laiku nesumokėjo vaikams priteisto laikino išlaikymo, tačiau tai buvo vienintelis kartas nuo 2021 m. lapkričio 9 d., kas neįrodo atsakovo piktybiškumo ar ieškovės sunkios finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė, kad specialisto (psichologo, pas kurį pagal teismo nutartį vyksta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas) konsultacijų išlaidas apmoka ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo.

12. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – mobiliojo telefono 2022 m. birželio ir liepos mėnesių duomenis apie apmokestintas paslaugas, sms žinutes, elektroninį laišką, fotonuotraukas.

13. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 28 d. gautas ieškovės prašymas priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus - elektroninius laiškus bei sąskaitą ir mokėjimus už psichologės paslaugas bei šiame prašyme dėstomus rašytinius paaiškinamus.

14. Pasisakant dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas (dokumento registracijos Nr. DOK-32334), pavadintas prašymu, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti ieškovės atskirojo skundo argumentaciją. Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą išsiųstas 2022 m. lapkričio 3 d., todėl toks rašytinių paaiškinimų teikimas taip pat neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti į bylą ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, priima kitus šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo patenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo 2021 m. lapkričio 9 d. (prašymo pateikimo dienos) iki procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo; nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja: 1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; 2) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; 3) kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; 4) per nepilnamečių vaikų gimimo dienas ne ilgiau, kaip tris valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; vaikų paėmimo laiką suderinus su ieškove ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos; 5) valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos: poriniais metais - sausio 1-ąją nuo 10 iki 19 val., vasario 16-ąją nuo 15 val. iki 19 val., kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 19 val., antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 19 val., neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., gegužės 1-ąją nuo 11 val. iki 19 val., birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 19 val., liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 19 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., lapkričio 2-ąją nuo 11 val. iki 19 val., gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 19 val. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės bei nepilnamečių vaikų, gyvenančių bute (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovui lankytis šiame bute. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl atsakovo laikinos bendravimo su nepilnamečiu J. B. tvarkos, nustatant, kad: 1) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja dalyvaujant ieškovės parinktam psichologui, pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką; 2) įpareigoti ieškovę psichologą parinkti per 7 dienų nuo nutarties priėmimo dienos ir apie tai ne vėliau kaip kitą dieną pranešti atsakovui bet kokiomis priemonėmis (telefoniniu skambučiu, sms žinute, elektroniniu paštu, rašytiniu pranešimu, ir kt.); 3) įpareigoti ieškovę pristatyti nepilnametį sūnų bendravimui; 4) nustatyti, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmoka atsakovas. Atsakovas 2022 m. spalio 5 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmokas atsakovas ir nuspręsti, kad specialisto konsultacijų išlaidas apmoka lygiomis dalimis ieškovė ir atsakovas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo sujungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3457-1088/2022 (pagal ieškovės A. B. ieškinį ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas) ir Nr. e2-19892-962/2022 (pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. e2-19892-962/2022.

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.).

23. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaidų psichologui, pas kurį vyksta atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi, kompensavimo tvarka, kuria nustatyta, kad specialisto konsultacijų išvadas apmoka ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, iš esmės remiasi aplinkybėmis, kad: a) ieškovė visada siekė apsaugoti vaikus nuo šalių skyrybų proceso; b) dėl atsakovo netinkamo elgesio su sūnumi, pastarasis atsisakė bendrauti su atsakovu, todėl atsakovas siekdamas atstatyti sugriautus santykius su sūnumi, privalo apmokėti už psichologo konsultacijas; c) ieškovė privalės dengti vaiko lankymosi pas dvi psichologes išlaidas; be to, ji patiria ne tik finansinių išlaidų, bet ir laiko kaštų, kadangi turi vaiką atvežti pas psichologą; d) atsakovo mokama 180 Eur per mėnesį kiekvienam suma nėra pakankama, atsakovas ne visada laiku moka vaikams išlaikymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje vertino, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi pasitelkiant specialistą (psichologą) išlaidas turi apmokėti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis.

25. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys tarpusavyje stokoja bendradarbiavimo įgyvendinant nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šalys į savo konfliktus įtraukia ir nepilnametį, dėl ko vaikas išgyvena lojalumo konfliktą būti tėvo ar motinos pusėje, kas neabejotinai įtakoja ir nepilnamečio vaiko nuomonę vienais ar kitais klausimais, šių aplinkybių įtakoje formuojasi nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Dėl šios nutarties atskirąjį skundą buvo pateikęs tik atsakovas, kuris iš esmės ginčijo tik teismo nustatytą psichologo išlaidų apmokėjimo tvarką, o ne nurodytus motyvus. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad posėdyje tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad nepilnametis vaikas yra veikiamas jų konfliktiškų santykių, tapo uždaresniu, jautresniu.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ir atsakovas turi spręsti savo asmenines psichologines problemas, siekti įgyti gebėjimų nepilnamečio akivaizdoje neišsakyti negatyvių nuomonių, kaltinimų vienas kito atžvilgiu, ne užkrauti vaikui savo neigiamus išgyvenimus ir patirtis, o raminti, suprasti vaiką, skatinti pasitikėjimą, atliepti į vaiko poreikius. Šie tikslai pasiektini abiem šalims bendradarbiaujant, geranoriškai, abipusiu susitarimu ir abiejų šalių pastangomis sprendžiant klausimus, susijusius su jų pačių pažiūromis, daroma neigiama įtaka nepilnamečiam vaikui, todėl prie psichologo konsultacijų išlaidų padengimo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis.

27. Nors ieškovė atskirajame skunde ir neigia negatyvių, vaikų emocinę būseną žeidžiančių veiksmų atlikimą jų akivaizdoje, iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2.9-6452 matyti, kad ieškovė ir atsakovas nėra motyvuoti ieškoti kompromiso siekiant užtikrinti visapusišką vaikų poreikio tenkinimą, situacija šeimoje nesikeičia, išlieka pasikartojančios šeimos neigiamos patirtys dėl konfliktinių tarpusavio santykių.

28. Nurodyti argumentai paneigia ir apeliantės teiginį, kad teismas nustatė psichologo paslaugų poreikį tik atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu pas ieškovės parinktą psichologą (Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties 1 punktas), todėl nepagrįstai įpareigojo ją mokėti lygiomis dalimis su atsakovu už jo lankymąsi pas psichologą.

29. Dėl apeliantės argumento apie nepakankamą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį pažymėtina, kad, jei ieškovė mano, jog nepilnamečių vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga išlaidų suma padidėjo ir dėl to reikia padidinti iš atsakovo priteistiną vaikų išlaikymo sumą, ji gali kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė atskiruoju skundu, o atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinkamai už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

34. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas dar 2022 vasario 1 d. nutartyje šalims yra išaiškinęs nuostatą dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepaisant to, šalys vis tiek teikė savo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, kas galėtų būti laikoma piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė