Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (užsiimantis individualia veikla), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme neatlygintinai dirbant po 30 val. visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent:

jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos E. B. naudai sūnaus A. B. (B.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 480 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d., būdamas darbingas bei turėdamas galimybę mokėti išlaikymą, vengė šios pareigos, reguliariai nemokėdamas lėšų vaikams išlaikyti ir neteikdamas kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2022 m. spalio 1 d. susidarė finansinis įsiskolinimas E. B. – 6 240 Eur.

Tokiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 13 d. įtariamuoju apklaustas J. B. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog jis yra turėjęs (duomenys neskelbtini), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini). Jo mėnesio pajamos priklauso nuo objekto, jeigu yra objektų, tai gali siekti iki 1 000 Eur per mėnesį. Paskutinį kartą teistas 2022 m. dėl sukčiavimo, tačiau teisme buvo taikytas BK 38 straipsnyje numatytas susitaikymas. Nuo to laiko moka nukentėjusiesiems, kurių iš viso yra 8, po 730 Eur per mėnesį. Žino, jog turi mokėti savo vaikams po 240 Eur per mėnesį iki pilnametystės. Porą kartų buvo sumokėjęs už vaikų išlaikymą grynaisiais pinigais – už 2 mėnesius, tačiau to neįrodė ir dėl to buvusi žmona E. parašė pareiškimą, kad jis vengia išlaikyti vaikus. Dėl E. pareiškimo jam buvo skirti viešieji darbai, kuriuos jis jau atliko. Nemokėjo už vaikų išlaikymą, nes kilo asmeninės problemos šeimoje, mirė mama ir laidotuvėms reikėjo pinigų, taip pat visiškai nebuvo darbo, todėl jo pajamos buvo mažos. Nori pastebėti, kad pagal teismo sprendimą su vaikais būna kas antrą savaitgalį, o vasaros atostogų metu pagal teismo sprendimą vaikai turi būti dvi savaites pas jį ir dvi savaites pas E. Šiuo metu sūnus pas jį atvažiuoja, tačiau dukra pas jį jau nebuvo atvažiavusi ilgą laiką. Nori pasakyti, kad nors ir neturėjo pinigų mokėti E. už vaikų išlaikymą, vis tiek rūpinosi vaikais, pirko jiems įvairiais dovanas, rūbus. Šiuo metu jo santykiai su vaikais yra geri, tačiau su E. santykiai yra blogi. Ji nuolatos rašo pareiškimus į policiją dėl persekiojimo, dėl grasinimų susidoroti, dėl smurto prieš vaikus, dėl seksualinio priekabiavimo prie vaikų, tačiau šie visi kaltinimai buvo melagingi ir paneigti policijos bei vaikų teisių. Praeitą žiemą bendravo telefonu su vaikais per vaizdo skambutį. Vaizdo skambučio metu pastebėjo E. draugą, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir vartojo necenzūrinius žodžius prie vaikų. Dėl to iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę į įvykio vietą nustatė, kad E. yra neblaivi. Nori dar kartą pastebėti, kad žinojo, jog pagal teismo sprendimą privalo mokėti vaikams po 240 Eur kas mėnesį už išlaikymą, tačiau negalėjo to padaryti dėl to, kad pagal teismo sprendimą yra įsipareigojęs mokėti po 730 Eur per mėnesį nukentėjusiesiems, kuriems turi padengti bendrą 4 200 Eur sumą iki liepos 27 d., taip pat pastaruoju metu jo pajamos buvo labai mažos, kilo problemos šeimoje, t. y. mirė mama reikėjo pinigų laidotuvėms. Pasižada, kad nuo šios dienos mokės pagal teismo sprendimą paskirtą 240 Eur sumą kiekvienam vaikui, kas mėnesį iki pilnametystės, taip pat kas savaitę padenginės susidariusią skolą už vaikų išlaikymą, kuri apie 10 000 Eur. Savo pažadėtus veiksmus patvirtins atliktais pavedimais, kuriuos pateiks tyrėjui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 24 d. įtariamuoju papildomai apklaustas J. B. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Šiuo metu niekur nedirba, kadangi turėjo kojos traumą ir todėl du mėnesius niekur nedirbo. Dėl traumos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir gali pateikti medicininį išrašą. Turi 15 arų sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolio. Nesikreipė į antstolį dėl sklypo pardavimo, siekiant atlyginti susidariusį įsiskolinimą. Daugiau jokio turto neturi. Nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. oficialiai buvo įsidarbinęs tik vienoje įmonė – „G.“ Ten dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo nepilną mėnesį. Išėjo iš šito darbo todėl, kad su vaikais matydavosi savaitgalį, o šiame darbe reikėdavo dirbti savaitgaliais. Dėl darbo negalėjo matytis su vaikais, todėl išėjo. Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo. Kito darbo neieškojo, kadangi iki šiol dirbo pagal individualią veiklą, tačiau kaip ir sakė, pastaruosius du mėnesius nedirbo dėl kojos traumos. Individualios veiklos mėnesinės pajamos yra apie 1 000 Eur. Tačiau visos šitos pajamos buvo skirtos skolos padengimui pagal baudžiamąją bylą. Šiuo metu yra viską išmokėjęs. Nuo praeito pranešimo apie įtarimą įteikimo padarė tik vieną pavedimą dėl susidariusio įsiskolinimo už vaikų išlaikymą – 550 Eur. Daugiau pavedimų už vaikų išlaikymą nedarė, kadangi neturėjo lėšų. Taip pat nori pastebėti, kad E. po paskutinio pavedimo vaikus išvežė į kaimą, o pati išvažiavo prie jūros. Mano, kad jo skirtus pinigus naudoja savo reikmėms, o ne vaikams. Šiuo metu neturi lėšų padengti susidariusį įsiskolinimą ir jį galėtų padengti per pusantrų metų. Dėl to, kad nevykdė jam paskirtų įsipareigojimų, gailisi, tiesiog neturėjo tam lėšų. Tyčios nemokėti už vaikų išlaikymą neturėjo, tiesiog gyvenime šiuo metu yra sunkus etapas ir jam reikia laiko, kad susitvarkytų gyvenimą. E. to nesupranta, nes jai svarbu, kad būtų mokama už vaikų išlaikymą. Ji net nebeleidžia jam matytis su vaikais, nors pagal teismo sprendimą turi tokią teisę. Dėl to artimiausiu metu turi būti teismo posėdis. Labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 7 d. liudytoja apklausta E. Š. (buvusi B.) parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytų adresu, butas yra nuomojamas. Gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais, tai yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 2019 m. spalio mėnesio vaikų tėvas J. B. kartu su jais negyvena. Po to, kai jos su vyru tarpusavio santykiai nutrūko, vaikai liko gyventi kartu su ja, o su juo sutarė, kad jis mokės vaikų išlaikymui skirtus pinigus. Jokios konkrečios sumos nėra sutarę. 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos suteikimo skyrybų proceso metu. Tuomet prasidėjo skyrybų procesas. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. J. B. teismo sprendimu buvo nurodyta mokėti vaikų išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. Teismo sprendimu jis turėjo mokėti po 480 Eur kiekvieną mėnesį už abu vaikus, atliekant bankinį pavedimą į jos AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. balandžio mėnesio nėra gavusi iš J. B. jokių pinigų vaikų išlaikymui, todėl nusprendė kreiptis į antstolių kontorą. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki šios dienos yra gavusi 50 Eur pavedimą (2020 m. gale) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvęs vyras pagal teismo nutartį turėjo kas antrą mėnesį mokėti už vaikų darželį, tačiau jis to nedarė ir susidarė skola darželiui, o darželis savo ruožtu kreipėsi į antstolius, kad skolą išieškotų iš jos. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo priimtas teismo sprendimas dėl vengimo išlaikyti vaikus. Teismo sprendimu jam buvo paskirti viešieji darbai. Tačiau po teismo sprendimo priėmimo dienos iki šios dienos jis vis tiek nei karto nėra pervedęs priteistos sumos vaikų išlaikymui, taip pat nei karto nėra davęs grynais pinigais ar kažkaip kitaip prisidėjęs prie vaikų išlaikymo. Pagal teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas matymosi su vaikais grafikas, buvęs vyras vaikus galėdavo matyti ir pasiimti pas save kas antrą savaitgalį. Tačiau vaikai po pabuvimo su juo grįždavo suirzę, prisiklausę visokių blogų dalykų apie ją. Tuo metu jis vaikams kažko išskirtinio, ką būtų galima vadinti prisidėjimu prie išlaikymo, nepirkdavo. Vaikai nebenorėjo matytis su juo. Šiuo metu dukrai yra skirta laikinoji apsauga, kadangi ji nenori matytis su tėvu. Dėl alimentų mokėjimo sau jokios naudos neieško, bet nori, kad ir buvęs vyras prisidėtų prie vaikų išlaikymo ir kadangi jis nevykdo skyrybų sutarties sąlygų ir gražiuoju neina su juo susitarti, tai nelieka kitų būdų kaip kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad vyrui būtų taikoma atsakomybė už teismo sutarties nevykdymą. Savo banko sąskaitos išrašą, į kurią buvęs vyras turėjo pervedinėti pinigus, galės pateikti.

E. Š. (buvusi B.) 2022 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą jos vaikų tėvo J. B. atžvilgiu dėl to, kad jis nevykdo 2020 m. sausio 24 d. teismo sprendimo bei būdamas sveikas ir darbingas nemoka mažamečiams vaikams išlaikymo. Išlaikymo jis vaikams visiškai neteikia, išlaikymo įsiskolinimo nedengia, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o jį išdavus į antstolės Brigitos Palavinskienės kontorą. Pradėjus vykdomąją bylą J. B. elgesys nepasikeitė, dėl ko susidarė virš 7 500 Eur įsiskolinimas. Jis vengia antstolio pranešimų, nors yra darbingas niekur nedirba, arba vykdo individualią veiklą nuslėpdamas tiek nuo valstybės, tiek ir nuo antstolio savo pajamas, išlaikymo vaikams nemoka iš principo norėdamas sudaryti finansinių sunkumų E. Š. Pareiškėjai paprašius jo teikti vaikams išlaikymą, vietoje išlaikymo ji gauna žeidžiančius bei grasinančius pranešimus. 2021 m. rugsėjo 14 d. jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. dėl teismo sprendimo išlaikyti vaikus nevykdymo, paskiriant jam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Tačiau, nepaisant jo atžvilgiu pritaikytos baudžiamosios atsakomybės, J. B. toliau elgiasi ciniškai bei savo vaikų neišlaiko, dėl ko šiai dienai jo įsiskolinimas yra didesnis nei 10 000 Eur. Dėl tokio neatsakingo J. B. elgesio stipriai nukenčia vaikų interesai, kadangi pritrūksta lėšų elementarių jų poreikių patenkinimui. Civiliniais būdais paveikti J. B. nepavyksta daugiau nei du metus, dėl ko prašo pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo bei išlaikymo vaikams nemokėjimo.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 matyti, kad santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta nepilnamečių A. B. ir M. B. gyvenamoji vieta su ieškove E. B. Iš atsakovo J. B. priteistas materialinis išlaikymas vaikams A. B. ir M. B. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė E. B. uzufrukto teise paskirta tvarkyti nepilnamečių A. B. ir M. B. išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.

Iš antstolės Brigitos Palavinskienės 2022 m. birželio 13 d. pateiktos informacijos vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00928 matyti, kad iš J. B. nuo 2022 m. sausio 11 d. yra išieškota ir pervesta vykdymo išlaidoms padengti 69,95 Eur suma. Iki 2022 m. sausio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 9 365,07 Eur. Taip pat antstolės B. Palavinskienės 2022 m. spalio 14 d. pateiktais duomenimis nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d. skolininkas J. B. vaikų išlaikymui turėjo sumokėti 6 640 Eur.

Nuo 2018 m. spalio 8 d. J. B. vykdo individualią veiką. Kaip matyti iš darbo biržos sistemos išrašo, J. B. paskutinį kartą užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. spalio 7 d. – darbo paieškos nutraukimas pradėjus savo verslą.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. E. Š. (buvusios B.) SEB sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo, nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 7 d. į šią banko sąskaitą padarytos 104 įplaukos (22 970,11 Eur sumai). Į šią banko sąskaitą nepadaryta nei viena įplauka iš įtariamojo J. B. Taip pat apžiūros metu nenustatyta jokių grynų pinigų įnešimo į banko sąskaitą. Didžiausią sąskaitos įplaukų dalį sudaro „SODROS“ išmokos, kompensacijos už butų nuomą, Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. VMI pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų už 2020, 2021 metus apžiūros protokolo, 2020 m. J. B. deklaruota pajamų suma yra 10 783, 72Eur iš kurių mokėtina: 337,94 Eur pajamų mokesčio suma, 987,54 Eur VSD įmokų suma, 444,14 Eur PSD įmokų suma. J. B. nėra pateikęs pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus, todėl yra pateikiami tik MB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), duomenys apie J. B. 2021 m. gautas pajamas, t. y. individualios veiklos pajamos, kurias sudaro 180 Eur.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. J. B. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį, pradinis sąskaitos likutis yra 0,12 Eur, o galutinis sąskaitos likutis – 0,00 Eur. Įplaukų skaičius į sąskaitą – 0, išlaidų skaičius – 0.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. J. B. Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2022 m. kovo 19 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį, į šią sąskaitą 2022 m. balandžio 13 d. padaryta įplauka 63,70 Eur „Darbo užmokestis už 2022.03 mėn. UAB „M.“. 2022 m. balandžio 14 d. atliktas 37,67 Eur nuskaitymas „Anstolė Brigita Palavinskienė“ mokėtojo identifikatorius (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 15 d. padaryta įplauka 34,30 Eur „Darbo užmokestis už 2022.04 mėn. UAB „M.“. 2022 m. balandžio 19 d. atliktas 32,28 Eur nuskaitymas mokėtojo identifikatorius (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 19 d. operacijų banko sąskaitoje atliekama nebuvo.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. J. B. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2020 m. gegužės 19 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį, gauta įplaukų – 1 436,69 Eur, o antstolės B. Palavinskienės nuskaičiuota pinigų suma sudaro – 162,71 Eur.

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 29 d. J. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašų už 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį, J. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balansas 2020 m. sausio 1 d. sudaro 0,28 Eur ir 2022 m. birželio 30 d. pabaigoje – 0,00 Eur, o sąskaitos (duomenys neskelbtini) balansas 2020 m. sausio 1 d. sudaro 2,03 Eur ir 2022 m. birželio 30 d. pabaigoje 2,03 Eur. Apžiūrint banko sąskaitą įplaukų ir išlaidų nenustatyta.

J. B. el. paštu 2022 m. birželio 29 d. pateikė 2022 m. birželio 24 d. atliktą 450 Eur. pavedimą į E. Š. (buvusios B.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2022 m. liepos 1 d. atliktas dar vienas 100 Eur mokėjimas. 2022 m. lapkričio 7 d. įtariamasis J. B. pateikė įsipareigojimą dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus.

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Logine, gramatine prasme žodis „vengimas“ reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Vengimo išlaikyti vaiką tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) savo pareigos išlaikyti vaiką atlikimo. Kaltininkas sąmoningai nevykdo įsipareigojimo (nustatytais terminais nemoka lėšų, perveda mažesnes sumas, perleidžia turtą, keičia gyvenamąją vietą, nesuteikdamas apie tai informacijos, ir pan.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, E. Š. (buvusios B.) pareiškimas, jos parodymai, antstolės B. Palavinskienės pranešimai ir pateikta informacija, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos E. Š. naudai sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bei dukros M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 480 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d., būdamas darbingas bei turėdamas galimybę mokėti išlaikymą, vengė šios pareigos, reguliariai nemokėdamas lėšų vaikams išlaikyti ir neteikdamas kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2022 m. spalio 1 d. susidarė finansinis įsiskolinimas E. Š. (buvusiai B.) – 6 240 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareikštame kaltinime buvo nurodoma (kaip ir pagal antstolės B. Palavinskienės pateiktus duomenis), kad J. B. įsiskolinimas 2022 m. spalio 1 d. E. Š. (buvusiai B.) sudarė 6 640 Eur, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (t. y. 13 mėnesių laikotarpiu) įsiskolinimas sudaro 6 240 Eur (480 Eur x 13 mėn. – 6 240 Eur). Šis netikslumas neturi esminės reikšmės J. B. veiksmų kvalifikavimui, todėl kaltinimas tik patikslinamas ištaisant šį rašymo apsirikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. E. Š. (buvusi B.) taip pat informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas vaikui ir šeimai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. B. – jauno darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per pastaruosius 3 metus administracine tvarka baustas 25 kartus, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam J. B. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 2 p., 6 d.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. (J. B.) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti J. B. (J. B.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. B. (J. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.