Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. L. ir L. L. (L. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams E. L. (E. L.), J. L., N. L. (L.), L. L. ir M. L. (M. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovams E. L., J. L., N. L., L. L. ir M. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai (be pradiniame ieškinyje suformuluotų reikalavimų) suformulavo ir šiuos reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovė J. L. atsakovui L. L. perleido nuosavybės teises į 3/16 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinus šį sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovės J. L. atsakovui E. L. 14 243,75 Eur (įpareigojant šią sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą); 3) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo L. L. atsakovui E. L. 14 315,61 Eur sumą (įpareigojant šią sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą).

3. Šiems patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. L. turtą už 14 243,75 Eur sumą; areštuoti atsakovo L. L. turtą už 14 315,61 Eur sumą. Ieškovės teigimu, egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirma, ieškinyje suformuluoti aiškūs patikslinto ieškinio reikalavimai dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, taigi ieškinys tikėtinai pagrįstas. Antra, byloje akivaizdus atsakovų J. L. ir L. L. nesąžiningumas. Be to, pareikšti reikalavimai taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu vertintini kaip dideli, o tai pripažįstama realia grėsme galimybei įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 24 d. nutartimis areštavo atsakovei J. L. priklausantį turtą – 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovams N. L., L. L. ir M. L. priklausantis nekilnojamasis turtas – 3/16 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovams N. L. ir M. L. priklausantis nekilnojamasis turtas – 3/16 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

12. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei J. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo jai priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant 14 243,75 Eur sumos, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant iš areštuoto turto mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atlikti operacijas, susijusias su atsakovės būtinųjų poreikių tenkinimu; areštavo atsakovui L. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo jam priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant 14 315,61 Eur sumos, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant iš areštuoto turto mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atlikti operacijas, susijusias su atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

13. Atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, atskirajame skunde iš esmės teigia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi jau anksčiau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuoto turto vertė yra pakankama galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo yra deklaratyvūs, kadangi atsakovai nuo bylos iškėlimo teisme dienos jokių veiksmų neatliko.

14. Ieškovė, nesutikdama su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi, o skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos perteklinėmis.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

15. Atsakovai teigia, kad ieškovės teiginiai dėl jų nesąžiningumo yra deklaratyvūs, kadangi nuo bylos iškėlimo teisme dienos jie neatliko jokių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017 ). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus.

17. Grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė atsakovų nesąžiningumu, kad jie, būdami atsakovo E. L. artimieji giminaičiai, žinodami apie jo prievolę ieškovei, iki bylos iškėlimo sudarė sandorius, perleisdami dalį palikimą sudarančio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Dėl šių priežasčių daliai palikimą sudarančių nekilnojamojo turto objektų restitucijos taikymas natūra nėra galimas, kadangi didžioji dalis palikimą sudarančio turto yra perleista sąžiningiems tretiesiems asmenims arba dalis jų nebeegzistuoja.

18. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą išaiškino, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais dėl atsakovų tikėtino nesąžiningumo, kadangi jie iki bylos iškėlimo teisme dienos yra atlikę atitinkamus veiksmus, perleidžiant turtą. Tokios aplinkybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjančiam teismui turi kelti abejonių dėl atsakovų sąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų elgesys yra tikėtinai nesąžiningas. Be kita ko, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, atsakovų tikėtinas nesąžiningumas jau buvo konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 24 d. nutartimis, byloje nepaneigtas.

20. Vien tai, kad atsakovai nuo bylos iškėlimo teisme dienos kol kas nėra atlikę jokių veiksmų, galinčių turėti tiesioginės neigiamos įtakos ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, savaime nešalina to fakto, kad veiksmus, keliančius nepasitikėjimą atsakovais ir didinančius riziką ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atsakovai jau yra atlikę iki bylos iškėlimo teisme dienos. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, atsakovų nesąžiningumas gali būti vertinamas ne tik po bylos iškėlimo teisme dienos, bet ir iki jos iškėlimo.

21. Nereikšmingas atskirojo skundo argumentas ir tas, kad ieškovė teigė, jog galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bet neteigė, kad sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis ieškovas neprivalo pažodžiui nurodyti, kad jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusio ieškovo pareiga yra įrodyti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, o ne pažodžiui išdėstyti, kada gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tai yra prašymą nagrinėjančio teismo funkcija, konstatuoti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prašančiajam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė tikėtiną atsakovų nesąžiningumą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, nepritaikius ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.

22. Kiekvienu atveju laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros.

23. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo deklaruojamu – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo – tikslu. Teismas turi pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kartu kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis areštuoto turto atsakovui E. L. tenkančios dalies vertę sudaro 38 025 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra 66 584,36 Eur, todėl akivaizdu, kad anksčiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakako tam, kad būtų užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovų atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik perdėtai nevaržo atsakovų interesų, bet ir yra ekonomiškos, pritaikytos su tikslu, kad būtų užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Dėl procesinės bylos baigties.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29. Atsakovai atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.