Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas iš šių aplinkybių nustatė, kad pareiškėjui priteistos nurodytos sumos, todėl, net ir būdamas nelaisvėje, jis turi galimybę sumokėti advokatui už pareiškėjo interesų atstovavimą civilinėse bylose, todėl pareiškėjo turtinė padėtis nelaikytina sunkia ir pareiškėjo pakartotinis prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio laikytinas nepagrįstu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjui, be kita ko, pasiūlyta suformuluoti reikalavimą, susijusį su Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymu Nr. SN-22-3515, pateikti įrodymus, kada pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. sausio 23 d. sprendimas, bei sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-789/2023). Pagal ABTĮ 24 straipsnį, teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-789/2023).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio keliamų reikalavimų, 2025 m. kovo 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui suformuluoti papildomą reikalavimą, susijusį su Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymu. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog nepašalino nurodyto skundo trūkumo, tačiau atskirajame skunde teigia, kad teismo reikalavimas suformuluoti reikalavimą, susijusį su Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymu Nr. SN-22-3515, yra neteisėtas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas administraciniam teismui siekia apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-555, kuris priimtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymo į pareiškėjo skundą. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 23 d. sprendimu 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymas į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 27 d. skundą vertintas kaip pagrįstas, o pareiškėjo skundas dėl 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymo atmestas kaip nepagrįstas. 2025 m. sausio 23 d. sprendime taip pat nurodyta, kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 2 dalimi, per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

BVK 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BVK 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui (žr. pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-415/2024, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-69-1047/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, Tarnybos 2025 m. sausio 23 d. sprendimo turinį ir aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nustačius esminį skundo trūkumą, teisėtai ir pagrįstai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi buvo nustatytas terminas šiam skundo trūkumui pašalinti, t. y. pareiškėjui suformuluoti papildomą reikalavimą, susijusį su Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymu. Nagrinėjamu atveju būtent 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Lietuvos kalėjimų tarnybos, kaip ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, priimto 2025 m. sausio 23 d. sprendimo apskundimas, neskundžiant Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 16 d. atsakymo, savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas jam teisę pagal nustatytą trūkumą patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, pateikdamas patikslintą skundą, paminėto skundo trūkumo nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde taip pat suformulavo papildomą reikalavimą priteisti iš Tarnybos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tuo pačiu prašė atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodydamas, kad skundas dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą / neveikimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-363-602/2024). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo skundo kitų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas aptariamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, kokios aplinkybės kliudė jam priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė trūkumų, sukliudžiusių priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio trūkumų bei aplinkybių, užkertančių kelią pradėti administracinės bylos teiseną, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduota ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo skundą ir papildytą skundą priimti, tačiau pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2025 m. sausio 23 d. sprendimo panaikinimo laikyti nepaduota, tačiau pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertinęs šio reikalavimo kaip galinčio būti savarankišku bylos dalyku, nepagrįstai laikė nepaduota, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, panaikinama, ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo R. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduota, panaikinti ir perduoti šio pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.