- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eAS-613-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07852-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. sausio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI, ir centrinis mokesčių administratorius) sprendimą Nr. 68-1 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, ir teritorinis mokesčių administratorius) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-2023/118 (7-2023/27) (toliau – ir MGK sprendimas) patvirtinti 2023 m. sausio 11 d. VMI sprendimą Nr. 68-1; 3) perduoti mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą „pakeisti Kauno AVMI 2022-10-28 sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-“ ir „panaikinti 2023-01-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimą Nr. 68-1“, aiškiai suformuluojant siekiamą teisinį rezultatą (dėl kurio pažeidimo, kokia apimtimi ginčijama, dėl prievolės panaikinimo ar sumažinimo, patikslinimo, delspinigių ar kitų susijusių įmokų koregavimo ir pan.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VMI sprendimą; 2) panaikinti MGK sprendimą; 3) perduoti mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti papildomą reikalavimą panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kadangi materialinis ginčo reikalavimas kyla būtent iš teritorinio mokesčių administratoriaus priimto administracinio sprendimo, nes, panaikinus MGK ir VMI priimtus sprendimus, dėl dabartinių skundo dalyko suformulavimo liktų mokestines prievoles pareiškėjui nustatantis teritorinio mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad, pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nereikia prašyti panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimus (šiuo atveju Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio mėn. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682‑) ir jie nėra panaikinami, kai ginčas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui (VMI) nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑1280/2012). Todėl pareiškėjas manė, jog ginčo atveju nėra pagrindo skunde formuluoti prašymą panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi laikė pareiškėjo J. K. skundą nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas neįvertino teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir nesiekė apskųsti materialines teisines pasekmes sukeliantį teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, jis skundė išimtinai ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimus. Teismas darė išvadą, kad esminiai skundo trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą, dėl to yra pagrindas laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, nes tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus yra pareiškėjo pareiga (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgdamas į patikslintame skunde nurodytas ginčijamas aplinkybes (VMI ir MGK netinkamai aiškino ir vertino pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus, nepripažino ir eliminavo išlaidas, patirtas baldams, buitinei technikai, kasos aparatų čekius, kurių vertė yra didesnė nei 1 000 Lt, remonto darbus (bendra 59 736,64 Eur suma)), panašiose bylose suformuotą teismų praktiką, patikslintame skunde prašė panaikinti VMI ir MGK sprendimus ir perduoti pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas mano, kad turi būti taikoma jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog centrinis mokesčių administratorius, remdamasis 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 22 punktu, 25 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 150 straipsniu, nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Panaikinus vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, centrinis mokesčių administratorius neturėtų teisinio pagrindo nagrinėti mokestinio ginčo, t. y. nebeliktų mokestinio ginčo objekto – vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-1280/2012 nusprendė, kad pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas VMI 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-296 bei atsakovas VMI įpareigotas atlikti papildomą mokestinį patikrinimą, keistina, nurodant atsakovui mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo, t. y. nepanaikinus vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Anot pareiškėjo, identiškos praktikos laikomasi ir administracinėje byloje Nr. eI-442-281/2019, kurioje teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus, MGK sprendimus ir grąžinti bylą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (šioje byloje pareiškėjas skunde prašė panaikinti ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, tačiau teismas netenkino ši skundo dalies). Pareiškėjo vertinimu, prašant panaikinti ir panaikinus vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, byla negalės būti grąžinama VMI nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjimas vyks be vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, tai nesuderinama su MAĮ nuostatomis – sprendimų priėmimu, patikrinimo akto, sprendimų tvirtinimu, apskundimo tvarka.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bus praleistas terminas skundui paduoti.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties suformuluotas „pasiūlymas“ yra imperatyvas, išskirtinai trukdantis priimti skundą, todėl ir pateikė pranešimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų imperatyviai nurodęs, kad tai esminis trūkumas, trukdantis priimti skundą, kaip buvo nurodyta 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, pareiškėjas patikslintame skunde būtų formulavęs dar vieną prašymą panaikinti ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turi teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Tokiu atveju būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti papildomą reikalavimą panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kadangi materialinis ginčo reikalavimas kyla būtent iš teritorinio mokesčių administratoriaus priimto administracinio sprendimo. Pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius esminius skundo trūkumus, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Iš paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas aiškiai nurodė, kokių ABTĮ reikalavimų neatitinka skundas, kokie skundo trūkumai nustatyti ir kaip jie turi būti pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pabrėžtina, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, panaikinus teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, centrinis mokesčių administratorius neturėtų teisinio pagrindo nagrinėti mokestinio ginčo, t. y. nebeliktų mokestinio ginčo objekto – teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo, todėl teismo įpareigojimas formuluoti skundo reikalavimus kitu būdu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo reikalavimai yra pertekliniai. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, jie nebuvo suformuluoti imperatyviai.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (7.45 Mr) FR0682- nusprendė patvirtinti 2022 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45Mr) FR0680-293, kuriame ji apskaičiavo 17 103 Eur gyventojų pajamų mokestį, 6 920,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigius, 5 131 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI sprendimo, 2023 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 68-1 nusprendė pakeisti Kauno AVMI sprendimą ir vietoje 17 103 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 6 920,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5 131 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos nurodyti pareiškėjui sumokėti 10 003 Eur gyventojų pajamų mokestį, 4 048,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 2 000,6 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. S–2023/118 (7-2023/27), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė patvirtinti VMI sprendimą.
Pagal MAĮ 128 straipsnio 1 dalį, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. MAĮ 132 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimus, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo; sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (144 str.); mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (145 str. 1 d.); mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (147 str.).
Iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų matyti, jog jis nesutinka būtent su mokestinio patikrinimo, kurį atliko Kauno AVMI, metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, t. y. mokestinio patikrinimo rezultatais, kurie buvo įforminti Kauno AVMI 2022 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45Mr) FR0680-293 ir patvirtinti Kauno AVMI sprendimu. VMI, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, patikrinusi Kauno AVMI sprendimo (kartu ir patikrinimo akto) teisėtumą ir pagrįstumą, pakeitė Kauno AVMI sprendimą, nurodydama sumokėti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir gyventojų pajamų mokesčio baudos sumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtent Kauno AVMI sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų – VMI ir Komisijos sprendimų – apskundimas, neskundžiant teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl trūkumų šalinimo pagrįstai nustatė esminius skundo trūkumus, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą, t. y. pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo. Aplinkybę, kad mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl Kauno AVMI patikrinimo akto ir Kauno AVMI sprendimo, patvirtina ir pats pareiškėjas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi neaiškiai suformulavo reikalavimų privalomumą, yra nepagrįsti. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Taigi pareiškėjui turėjo būti suprantamos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas bylas, kuriose ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, ir šiose bylose priimtų teismo procesinių sprendimų pagrindu daro išvadą, kad jis neprivalo ginčyti teritorinio mokesčio administratoriaus priimto sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su atskirajame skunde aptarta teismų praktika, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra patvirtinęs, kad bylose, kuriose keliami ginčai dėl teritorinių valstybinės mokesčių inspekcijų sprendimų, būtent šie sprendimai sukelia teisines pasekmes ir turi būti skundžiami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-291-789/2021, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-337-575/2022).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjui nepašalinus šių esminių trūkumų, laikė skundą nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.