Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. G. skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. neskundė Sprendimo bausmę vykdančios įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos – direktoriui.

Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininkas M. Z., priėmęs skundžiamą Sprendimą, ir yra bausmę vykdančios įstaigos direktorius BVK 100 straipsnio 1-2 dalių prasme, todėl jo sprendimas pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį skundžiamas tiesiogiai teismui.

Kaip jau minėta, pareiškėjas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko Sprendimą ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką prilyginti V. G. einamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas darbinei veiklai nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

BVK 100 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 100 str. 2 d.).

Aiškindamas paminėtas Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, reglamentuojančias bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024 yra pažymėjęs, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga yra laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 ir 30), kuria yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato pagrindo nukrypti nuo šių išaiškinimų, suformuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1-2 dalių nuostatas ir nustatęs, kad pareiškėjas nėra apskundęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko M. Z. Sprendimo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, t. y. nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai nurodytos apskundimo tvarkos šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau jais gali būti grindžiamas pareiškėjo prašymas ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančiai institucijai atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.