- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-827-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00214-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovei G. B. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS Invest“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. B. (toliau – atsakovė) 1 992,41 Eur negrąžintą kreditą, 295,45 Eur iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo palūkanas, 382,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 245,33 Eur negautas pajamas, 240,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad atsakovė su pirminiu kreditoriumi UAB „Moment Credit“ (toliau – pirminė kreditorė), naudodami nuotolinio ryšio priemones 2023 m. vasario 6 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 295884 (toliau – Sutartis) pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, o atsakovė, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pirminei kreditorei, pirminė kreditorė su atsakove sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pirminė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą kreditoriui UAB „Kalfo“, o ši 2023 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties Nr. 2023/03/15 pagrindu pasirašytu 2023 m. birželio 30 d. sutarties priedu visas iš Sutarties kylančias reikalavimo teises (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą perleido naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“ (toliau – ieškovė), faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2023 m. birželio 30 d. Apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovę informavo rašytiniu pranešimu, siųstu 2023 m. liepos 18 d. registruotu laišku. Ieškovė siekė taikiai susitarti su atsakove dėl įsiskolinimo pagal Sutartį padengimo, nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę. Nepaisant geranoriškų ieškovės bandymų taikiai susitarti, atsakovė savo įsiskolinimo nepadengė.
3. Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 (dvidešimties) dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2024 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per teismo nustatytą terminą be pateisinamų priežasčių atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. B., ieškovės UAB „EDS Invest“, naudai 1 992,41 Eur negrąžintą kreditą, 295,45 Eur mokėjimo palūkanas, 40,77 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 245,33 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,84 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
4.1. Konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, savo prievolės ir jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis), pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, dėl ko sutartis 2023 m. birželio 30 d. buvo nutraukta, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą ieškovės reikalavimus dėl negrąžinto kredito ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 992,41 Eur negrąžintas kreditas ir 295,45 Eur mokėjimo palūkanos (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).
4.2. Akcentavo, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. birželio 30 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą, atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys (atsakovė ir pirminė kreditorė) ir susitarė, jog sutarties sudarymo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sandorio sudarymo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
4.3. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę sandorio sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d. Atsižvelgus į reikalaujamo priteisti bei sutarties Specialiosiose sąlygose sulygto sutarties sudarymo mokesčio sumų skirtumą, preziumavo, kad dalį mokesčio – 10,92 Eur – atsakovė sumokėjo (393,12 Eur - 382,20 Eur). Vadinasi, ieškovės teisėtas lūkestis apima iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas sandorio sudarymo mokestis, atskaičius atsakovės sumokėtą sumą: 40,77 Eur (10,92 Eur x 4 mėnesinės įmokos (1-4 sutarties mokėjimo grafiko eilutė) + (5 mėnesinė įmoka) 10,92 Eur / 30 d. x 22 d.) - 10,92 Eur), likusi reikalavimo dalis kaip nepagrįsta nėra tenkinama.
4.4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, – atlyginimo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 1 245,33 Eur negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, forma yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
4.5. Teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka. Būtent šiuo pagrindu teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisė nuostolius negautų mokėjimo palūkanų forma. Atsižvelgiant į šį faktą bei kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, reikalaujamo dydžio 240,31 Eur netesybos (delspinigiai) įskaitomos į priteistus 1 245,33 Eur nuostolius (negautas pajamas) ir papildomai nepriteisiamos, t. y. reikalavimas dėl 240,31 Eur netesybų atmetamas kaip nepagrįstas.
4.6. Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, jai kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovės G. B. ieškovės naudai 1 992,41 Eur negrąžinto kredito, 295,45 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 382,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 245,33 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad 2023 m. vasario 6 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „Moment Credit“ sudarė kredito sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindinėse sutarties sąlygose numatyta, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 66,88 proc. ir yra apskaičiuojama darant šias prielaidas: bendra kredito suma 1 992,41 Eur, sutarties sudarymo mokestis 393,12 Eur (grąžinamas lygiomis dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį), visa bendra kredito suma suteikiama nedelsiant, Sutartis galios sutartą laikotarpį.
5.2. Pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 393,12 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui (10,92 Eur kiekvieną mėnesį), tačiau šios savo pareigos atsakovė tinkamai nevykdė. Ieškovės įsitikinimu, Sutarties sąlyga dėl 393,12 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra aiški, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas.
5.3. Sudarius sutartį, pradinė kreditorė (ieškovė kaip jos teisių perėmėja) įgijo teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti sutartinę prievolę, visiškai nepriklausomai nuo tolimesnio sutarties vykdymo ar nevykdymo (t. y. prievolės sumokėti Sutarties sudarymo mokestį atsiradimas nėra siejamas su jokiomis kitomis sąlygomis, jų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu). Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu. Apeliantės įsitikinimu, sutarties sudarymo mokestis, turi būti sumokamas visas, nepriklausomai nuo Sutarties trukmės.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino Sutarties sąlygas ir dėl to nepagrįstai dalyje atmetė ieškovės reikalavimą priteisti Sutarties sudarymo mokestį, dėl ko, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
10. Nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Moment Credit“ 2023 m. vasario 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 295884, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, o atsakovė, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, pradinė kreditorė su atsakove sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą kreditorei UAB „Kalfo“, o 2023 m. kovo 15 d. tarp kreditorės UAB „Kalfo“ ir ieškovės UAB „EDS Invest“ buvo sudaryta reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartis Nr. 2023/03/15 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta tinkamai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 1 992,41 Eur negrąžinto kredito, 295,45 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 382,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 245,33 Eur negautų pajamų, 240,31 Eur delspinigių. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 382,20 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 40,77 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo priteisti visą likusį nesumokėtą 382,20 Eur sutarties sudarymo mokestį.
12. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių, teigia, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra atskleista ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte, iš kurio matyti, kad sandorio sudarymo mokestis (393,12 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, o specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 393,12 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovė grąžinti kredito įmokas. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu, todėl darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino prašomą priteisti sandorio sudarymo mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės išvada.
13. Pagal analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą, sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Taigi sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 393,12 Eur sutarties sutarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui (10,92 Eur kiekvieną mėnesį). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte nustatyta, kad kredito kaina – palūkanų suma, taip pat sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis, kuriuos klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu.
14. Vadovaujantis analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis taip pat nustatyta, kad, finansuojama suma – bendra suma, kurią bendrovė suteikia ir (arba) finansuoja klientui, o klientas grąžina bendrovei pagal kredito sutartį. Finansuojamą sumą sudaro kredito suma ir bendrovės finansuojamas sutarties sudarymo mokestis. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
15. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad bendrą vartojimo kredito kliento mokamą sumą sudaro 3 979,08 Eur, iš kurių: 1 992,41 Eur bendra kredito suma, 393,12 Eur sutarties sudarymo mokestis, bendra kredito kainos metinė norma 66,88 proc. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos numato, kad į bendrą vartojimo kredito sumą įskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį (36 mėnesių laikotarpiui) paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti po 10,92 Eur apskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti sutarties sudarymo mokesčio suma – 393,12 Eur – yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų mėnesinių įmokų dydį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
17. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 393,12 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovė grąžinti kredito įmokas, o sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į nuosekliai analogiškose bylose plėtojamą kasacinio teismo praktiką. Tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sudarymo mokestis savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1047-538/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-524/2024 ir kt.). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2023 m. birželio 30 d., o ne, kaip reikalauja ieškovė, už visą sutarties vykdymo laikotarpį.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad atsakovė dalį mokesčio – 10,92 Eur sumokėjo, o nutraukus Sutartį, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, pagrįstai nurodė, kad ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 40,77 Eur (10,92 Eur x 4 mėnesinės įmokos) + (5 mėnesinė įmoka) 10,92 Eur / 30 d. x 22 d.) - 10,92 Eur) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą nesiremti tiek skundžiamu sprendimu už akių, tiek ir šioje nutartyje pacituota teismų praktika. Taigi, įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
20. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės siejamas su ieškinio reikalavimų visišku patenkinimu. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu nustačius, kad materialinis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme.
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.