Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-1420-798/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-1420-798/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00686-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
Egipto bendrovės „Houd El Nile for Investment and Agricultural Development“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „AGRODETALĖ“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1420-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00686-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.9.9; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Egipto bendrovės „Houd El Nile for Investment and Agricultural Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Egipto bendrovės „Houd El Nile for Investment and Agricultural Developemnt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AGRODETALĖ“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Egipto bendrovė „Houd El Nile for Investment and Agricultural Developemnt“ ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „AGRODETALĖ“ 152 435 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 152 435 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 152 475 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 901,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, o ieškovė – atsiliepimą į prieštaravimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3267-910/2020 panaikino; ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovei 1 059 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už atsakovės 2017 metų pradžioje į Klaipėdos uostą ieškovės pateiktus atsakovei apelsinus. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu, kartu su prieštaravimais pateikė ieškovės, atsakovės, Latvijos bendrovės SIA „Real Service“ ir Egipto bendrovės „Belmachinery for Industry and Trade“ sudarytą 2017 m. liepos 25 d. Sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo (toliau ir – Sutartis), kuria, atsakovės teigimu, šalys susitarė kilusius ginčus spręsti arbitražine, o ne teismo tvarka. Iš Sutarties turinio teismas nustatė, kad ja šalys konstatavo, jog atsakovės skola ieškovei už patiektus apelsinus sudaro 159 099 Jungtinių Valstijų dolerių (toliau ir – USD), „Belmachinery for Industry and Trade“ skola SIA „Real Service“ už traktorius sudaro 205 599 Eur, o SIA „Real Service“ skola atsakovei – 205 599 Eur. Pagal Sutarties 1.1–1.3 papunkčius SIA „Real Service“ pervedė „Belmachinery for Industry and Trade“ skolą atsakovei, kuri savo rizika prisiėmė „Belmachinery for Industry and Trade“ skolą, ieškovė pervedė atsakovės skolą bendrovei „Belmachinery for Industry and Trade“, o atsakovė išskaitė jos skolą iš „Belmachinery for Industry and Trade“ skolos sumos. Sutarties 3.2 papunktyje šalys susitarė, kad visi su šia sutartimi susiję ar iš jos kilę ginčai ar nesutarimai sprendžiami derybomis. Sutarties 3.3 papunktyje šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos, nustatydamos, kad ginčai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

4. Teismas sprendė klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kadangi aplinkybė apie ginčo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą paaiškėjo jau po ieškinio priėmimo, t. y. atsakovei kartu su prieštaravimais dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikus Sutartį bei prašant vadovautis joje įtvirtinta arbitražine išlyga. Ieškovė priešo nesivadovauti arbitražine išlyga, nes ją įtvirtinanti Sutartis, ieškovės teigimu, yra galimai suklastota: ieškovė Sutarties nepasirašė, su ja susipažino tik po to, kai atsakovė pateikė prieštaravimus. Teismas nustatė, jog arbitražinis susitarimas įformintas vienu bendru dokumentu (Sutartimi), patvirtintu jį sudariusių asmenų parašais ir bendrovių spaudais. Įvertinęs Sutarties, kurioje įtvirtintas ginčo šalių susitarimas kilusius ginčus spręsti arbitražo teisme, kopiją, teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą šią Sutartį laikyti akivaizdžiai negaliojančia ar netekusia galios. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), požymius, savaime nesudarė teismui pagrindo nesivadovauti šia Sutartimi. Teismas taip pat nenustatė ir kitų akivaizdžių priežasčių, lemiančių Sutarties įgyvendinimo negalimumą. Sutartimi ją pasirašiusios šalys kilusius ginčus susitarė spręsti ne Lietuvos arbitražo teisme (likviduojamas), bet Vilniaus komercinio arbitražo teisme (veikiantis). Be kita ko, Sutarties dalykas apėmė ir šioje byloje kilusį ginčą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šis ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Kadangi arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėjo po to, kai teismas priėmė ieškinį, taip pat nenustačius, kad šis susitarimas būtų akivaizdžiai negaliojantis, teismas priimtą preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog teismui pateikta Sutartis, įtvirtinanti arbitražinę išlygą, yra suklastota, ieškovė įgis teisę iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos galimai pažeistų teisių gynimo teismine tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė Egipto bendrovė „Houd El Nile for Investment and Agricultural Developemnt“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinį nagrinėti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

6. Nurodo, jog Sutartis galimai yra suklastota, todėl nėra ir negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Ieškovė Sutartį pirmą kartą pamatė po to, kai atsakovė ją pateikė į bylą. Šios Sutarties ieškovė niekada nepasirašė. Ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovė prašė teismo išreikalauti Sutarties originalą, jog įsitikinti, kad toks dokumentas egzistuoja, tačiau į bylą pateikta tik Sutarties kopija, kurioje yra visu? šalių antspaudai bei šalių atstovu? parašai, tačiau šalys niekada kartu nebuvo vienoje vietoje susitikusios. Taip pat Sutarties kopija buvo tariamai gauta faksu 2017 m. liepos 25 d. is? fakso Nr. 0663337363, 05.52 val., tačiau iš atsakovės į bylą pateikto 2017 m. liepos 25 d. elektorinio laiško (Prieštaravimų priedas Nr. 3) matyti, kad tą pačią dieną, tik vėliau, t. y. 2017 m. liepos 25 d., 15.13 val. atsakovės direktorius O. Ž. iš pašto (duomenys neskelbtini) rašė į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsakymą į 2017 m. gegužės 8 d., 14.08 val., el. laišką. Tokia įvykių eiga patvirtina, kad Sutartis negalėjo būti objektyviai sudaryta, nes tą pačią dieną (tik vėliau) atsakovės direktorius siuntė paaiškinimus dėl tarpusavio santykių su „Belmachinery for Industry and Trade“ eigos. Be to, ieškovė negalėjo sudaryti sau nenaudingos Sutarties. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų įrenginius, tuomet privalo būti pakankamai duomenų šiam faktui pagrįsti. Iš Sutarties turinio nėra aišku ir nėra žinoma kokio konkrečiai asmens parašas yra ties rekvizitais, po užrašu: „On behalf of Houd El Nile for Investment and Agricultural Development“, kadangi nei asmens vardas, nei pavardė, nei pareigos nenurodyti, juolab kad ieškovas pasirašo arabų kalba, o Sutartyje esantis parašas nearabiškas. Taip pat Sutartyje yra uždėtas ryškios spalvos bendrovės „Houd El Nile for Investment & Agricultural development“ antspaudas, kaip ir ant visų atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų (Prieštaravimų priedų numeriai: 16, 17, 18, 19). Palyginę atsakovės pateiktas sąskaitas su ieškovės į bylą pateiktomis sąskaitomis, matome, kad „Houd El Nile for Investment & Agricultural development“ antspaudas yra kitokios formos ir kitokios, daug šviesesnės spalvos, t. y. tikėtinai pagamintas atsakovės. Taip pat dvejose sąskaitose skiriasi antspaudo turinys. Sutartyje yra nurodytas tik vienas fakso numeris, todėl ieškovei nesuprantama kokiu būdu šis dokumentas galėjo būti persiųstas iš vieno fakso aparato į kitą fakso aparatą, kurio rekvizitų nėra. Dar didesnes abejones dėl šio dokumento autentiškumo kelia tai, kad nebuvo siunčiama el. paštu nuskenuota originali Sutartis, kas įprasta verslo praktikoje, o buvo išsiųsta faksu. Sutarties sudarymo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje visi verslo subjektai naudojosi el. paštu. Tą patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti el. laiškai. Taigi atsakovės į bylą pateikta Sutarties kopija negali sukelti šalims, taip pat ieškovei, jokių teisinių pasekmių. Atitinkamai susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme taip pat negalioja, ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė pasirašė Sutartį, kuri buvo atsiųsta atsakovei ir SIA „Real Service“ pasirašyti. Pagal Sutarties 4.1 papunktį Sutartis sudaroma apsikeitus skenuotomis arba faksimiliniu būdu gautais pasirašytais sutarties egzemplioriais, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad verslo praktikoje įprasta dokumentus siųsti el. paštu. Visi ieškovės teiginiai dėl Sutarties suklastojimo yra deklaratyvūs. Kompetentingos institucijos nėra konstatavusios Sutarties suklastojimo fakto. Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-2649-580/2019 buvo iškeltas klausimas dėl „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ 2017 m. balandžio 24 d. rašto, išsiųsto faksimiliniu būdu, suklastojimo, bet teismas šiuo klausimu pasisakė. Ieškovės samprotavimai apie antspaudų spalvų skirtumus, esančius skenuotuose dokumentuose, taip pat nepagrįsti, o Sutartyje esantys parašai nesiskiria nuo į bylą pateiktuose kituose dokumentuose esančių parašų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 16 d. Raštą „Dėl informacijos patikslinimo ir procesinio sprendimo priėmimo medžiagoje Nr. M-2-02-00791-20“,; 2020 m. liepos 16 d. Rezoliucijos lapą ir Detalius duomenis, kuriais grindžia aplinkybę, kad Egipto bendrovės „Houd El Nile for Investment and Agricultural Developemnt“ advokatas 2020 m. liepos 16 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiųstas Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo argumentus dėl Sutarties suklastojimo, taip pat pateikė naujus dokumentus (atsakovės faksu 2017 m. liepos 25 d. registruotus duomenis), kuriais grindžia aplinkybes, jog atsakovė gavo iš „Belmachinery for Industry and Trade“ Sutartį, kuri jau buvo pasirašyta ieškovės ir „Belmachinery for Industry and Trade“, po to ant gauto Sutarties egzempliorio pasirašė atsakovė ir SIA „Real Service“ ir dokumentą persiuntė „Belmachinery for Industry and Trade“. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus informacinio pobūdžio ir atsakovės pateiktus dokumentus (2017 m. liepos 25 d. fakso duomenis), kuriuos vertins atskirojo skundo, Sutarties kopijoje esančių duomenų, bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

10. „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“, atstovaujama direktorių tarybos pirmininko M. I. A. (M. I. A.), ir UAB „AGRODETALĖ“, atstovaujama direktoriaus O. Ž., sudarė 2017 m. vasario 9 d. Susitarimą (toliau ir – Susitarimas). Susitarimo antrame punkte UAB „AGRODETALĖ“ įsipareigojo tiekti 800/820/911/912/90/92/92S/92SL modelių traktorius bendrovei „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ gamyklos kaina (Rub.) su minimaliu 300 Eu antkainiu (gamyklos kaina transporto išlaidos + deklaruotojo paslaugos + 300 eurų), o bendrovė „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ įsipareigoja tiekti UAB „AGRODETALĖ“ Egipto produkciją už savikainą, arba apmokėti prekes už Egipto produkcijos eksportuotoją, arba atlikti išankstinį mokėjimą už pirmiau nurodytus traktorius. Nurodytos Egipto produkcijos pardavimų pelnas turi būti paskirstytas taip: 1) 30 proc. pelno lieka UAB „AGRODETALĖ“; 2) 70 proc. pelno bus išmokėta OAO „Minskii traktornyi zavod“ (Minsko traktorių gamykla) skolai už traktorius „Belarus 510“ grąžinti. Pirmiau nurodytų traktorių pardavimo pelnas turi būti paskirstytas taip: 1) 30 proc. pelno lieka bendrovei Belarus Egypt Company for Industry & Trading;2) 70 proc. pelno bus išmokėta OAO „Minskii traktornyi zavod“ (Minsko traktorių gamykla) skolai už traktorius „Belarus 510“ grąžinti, tačiau ne mažiau kaip 25 000 USD kiekvieną mėnesį. Taip pat Susitarimo aštuntame punkte šalys susitarė, kad atveju, jei kuri nors iš šalių pažeidžia bet kurią iš šio Susitarimo sąlygą, byla perduodama nagrinėti Lietuvos arbitražo teismui.

11. „Houd EI Nile for Investment and Agricultural Development“, atstovaujama pagal bendrovės įstatus veikusio S. E. T. (S. E. T.), SIA „Real Service“, atstovaujama pagal bendrovės įstatus veikusios V. K., UAB „AGRODETALĖ“, atstovaujama pagal bendrovės įstatus veikusio O. Ž., ir „Belmachinery for Industry and Trade“, atstovaujama pagal bendrovės įstatus veikusio M. I. A. (M. I. A.), sudarė 2017 m. liepos 25 d. Sutartį. Sutarties A punkte šalys susitarė, jog UAB „AGRODETALĖ“ yra skolinga „Houd EI Nile for Investment and Agricultural Development“ 159 099 USD (136 589 Eur) pagal 2017 m. sausio 8 d. Nr. 25, 2017 m. kovo 9 d. Nr. 304, 2017 m. kovo 9 d. Nr. 305 ir 2017 m. kovo 19 d. Nr. 366 sąskaitas faktūras, išrašytas už apelsinus. Sutarties B punkte šalys sulygo, jog „Belmachinery for Industry and Trade“ skolinga SIA „Real Service“ 205 599 Eur už traktorius pagal 2016 m. kovo 1 d. Sutartį Nr. 1. Sutarties C punkte nurodyta, kad SIA „Real Service“ skolinga UAB „AGRODETALĖ“ 205 599 Eur. Pagal Sutarties 1.2 papunktį UAB „AGRODETALĖ“ skola 159 099 USD (136 589 Eur) „Houd EI Nile for Investment and Agricultural Development“ (ieškovui) pervesta „Belmachinery for Industry and Trade“. Pagal Sutarties 1.1 papunktį Belmachinery for Industry and Trade“ 205 599 Eur skola SIA „Real pervesta UAB „AGRODETALĖ, SIA „Real tapo neskolinga 205 599 Eur UAB „AGRODETALĖ“, o UAB „AGRODETALĖ prisiėmė „Belmachinery for Industry and Trade“ 205 599 Eur skolą. Taigi UAB „AGRODETALĖ“ (atsakovė) liko skolinga 159 099 USD (136 589 Eur) „Belmachinery for Industry and Trade“, o pastaroji skolinga 205 599 Eur UAB „AGRODETALĖ“. Pagal Sutarties 1.3 papunktį šalys atliko skolų įskaitymą, po kurio „Belmachinery for Industry and Trade“ skolos likutis atsakovei sudaro 69 010 Eur. Sutarties 3.3 papunktyje šalys susitarė ginčus spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

Dėl Sutarties įrodomosios reikšmės

12. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Vien iš dokumento kopijos nėra galimybės ekspertui patikrinti tokio dokumento originalo tikrumo (klastojimo), kai ekspertiniam tyrimui nepateikiamas originalas ir nėra aišku, ar toks dokumentas realiai egzistuoja. Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikšmė priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

13. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti arbitražo teismui spręsti visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau ir – KAĮ) 3 straipsnio 5 dalis). Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Arbitražinio susitarimo formos reikalavimai reglamentuojami KAĮ 10 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą (šio straipsnio 2 dalis).

14. Nustatyta, kad Sutarties 4.1 papunktyje šalys sulygo, jog Sutartis sudaroma apsikeitus skenuotomis arba faksimiliniu būdu gautais pasirašytais Sutarties egzemplioriais. Viešai žinoma, kad skenavimas yra dokumento (šiuo atveju Sutarties) nuskaitymas į elektroninę skaitmeną, kurį gali būti atsiųsta el. paštu arba įrašyta į duomenų laikmeną, o faksimilė turi kelias reikšmes: i) spaudos ar fotografijos būdu pagaminta tiksli originalaus dokumento kopija, ii) tiksli meno kūrinio (tapybos, grafikos) reprodukcija, pagaminta kuriuo nors faksimilinės spaudos būdu, iii) kompiuterinių dokumentų, brėžinių, schemų ir fotografijų elektroninio perdavimo sistema. Faksogramos gali būti siunčiamos surenkant fakso / telefono numerį arba iš kompiuterio. Atsakovės pateikti duomenys (fakso duomenų išklotinės) patvirtina, kad UAB „AGRODETALĖ“ gavo Sutartį faksu iš siuntėjo „Belmachinery for Industry and Trade“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad UAB „AGRODETALĖ“ gavo dviejų šalių – „Houd El Nile for Investment and Agricultural Development“ (ieškovės) ir „Belmachinery for Industry and Trade“ – pasirašytą Sutartį, ant gauto dokumento faksimilės pasirašė UAB „AGRODETALĖ“ (atsakovė) bei SIA „Real Service“.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2019 m. kovo 19 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių panaikintas ir ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, konstatuota, jog atsakovei „Belmachinery for Industry and Trade“ jos naudojamu faksu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti dokumentai <..> ir gautas patvirtinimas, jog „Belmachinery for Industry and Trade“ juos gavo.

16. Pažymėtina ir tai, kad kartu su ieškiniu yra pateiktas 2020 m. kovo 17 d. Išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, kurį yra pasirašęs „Houd EI Nile for Investment and Agricultural Development“ generalinis direktorius M. I. A. (I. M. A.), t. y. ieškovo atstovas sutampa su Sutarties šalimi („Belmachinery for Industry and Trade“ atstovas M. I. A. (I. M. A.)) bei Susitarimo šalimi („Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ atstovas M. I. A. (I. M. A.)). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškina, kad ieškovė, „Belmachinery for Industry & Trade“ ir „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ yra tarpusavyje susijusios (valdomos bei atstovaujamos tų pačių asmenų). Vadinasi, šioje byloje ieškovo atstovas M. I. A. (I. M. A.) kvestionuoja Sutarties (faksimilės) autentiškumą, kurią „Belmachinery for Industry and Trade“ (atstovas M. I. A. (I. M. A.)) faksu išsiuntė atsakovei UAB „AGRODETALĖ“, ir kurią atsakovė jam nusiuntė faksu pasirašytą. Todėl ieškovo teiginiai, kad su Sutarties kopija susipažino tik po to, kai atsakovė pateikė prieštaravimus, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismui kelią pagrįstų abejonių ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovės Sutarties originalą. Byloje įrodyta, kad UAB „AGRODETALĖ“ gavo Sutartį faksu iš siuntėjo „Belmachinery for Industry and Trade“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Apeliacinės instancijos teismas, vizualiai palyginęs ieškovės antspaudus, uždėtus ant 2017 m. sausio 12 d. Nr. 1/2017 bei 2017 m. kovo 9 d. Nr. 304 Sąskaitų faktūrų (ieškovės pateiktų kartu su ieškiniu) ir Sutarties kopijos, nustatė, kad antspaudai yra vienodi (analogiški), t. y. stačiakampio formos, kurio viduje yra ieškovės pavadinimas „Houd EI-Nile for investment and agricultural development“ ir kairiame kampe skaičius „2“. Taip pat vizualiai palyginęs ieškovės antspaudus, uždėtus ant 2017 m. kovo 12 d. Nr. 2 bei 2017 m. kovo 12 d. Nr. 3 Sąskaitų faktūrų (ieškovės pateiktų kartu su ieškiniu) ir Sutarties, nustatė, jog antspaudai yra skirtingi, t. y. stačiakampio formos antspaudo viduje yra ieškovės pavadinimas „Houd EI-Nile for investment and agricultural development“ ir po juo įrašas „C.R. 307 T.C 413880273“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta dvejose Sąskaitos faktūrose nesutampančių anspaudų aplinkybė nesudaro pagrįsto pagrindo sutikti su ieškove, kad Sutartis suklastota dėl to, kad joje uždėtas ne ieškovės antspaudas. Ant dviejų ieškovės pateiktų Sąskaitų faktūrų ir Sutarties kopijos uždėti ieškovės antspaudai vizualiai sutampa.

18. Atskirajame skunde nurodyta, kad ieškovas pasirašo tik arabiškai, tačiau koks yra S. E. T. (S. E. T.) (Houd EI Nile for Investment and Agricultural Development“ atstovo) arabiškas parašas duomenų (parašo pavyzdžio) nepateikta. Dėl to nėra galimybės prašus vizualiai palyginti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nelygina Sutartyje uždėtų antspaudų spalvų, nes Sutartis buvo siunčiama faksu ir į bylą pateiktos nespalvotos dokumentų kopijos.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties kopija nagrinėjamoje byloje gali būti pripažįstama įrodymu, kadangi joje esantys duomenys dera ir neprieštarauja bylos aplinkybėms ir įrodymams. Akivaizdūs Sutarties kopijos suklastojimo faktai nenustatyti. Rašytinė Sutartis, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, sudaryta šalims naudojantis faksu ir byloje nenustatyta, kad buvo neužtikrintas perduodamos Sutarties teksto vientisumas ir autentiškumas (galima identifikuoti šalių parašus ir antspaudus) (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos pagal ieškovo keturias sąskaitas faktūras

20. Ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl skolos už apelsinus pagal keturias Sąskaitas faktūras: i) 2017 m. sausio 12 d. Nr. 1/2017 dėl 12 000 USD (11 237,01 Eur) už 1 600 dėžių apelsinų, ii) 2017 m. kovo 9 d. Nr. 304 dėl 49 033 USD (46 472,37 Eur) už 6 656 dėžių apelsinų, iii) 2017 m. kovo 12 d. Nr. 2 dėl 50 233 USD (47 362,81 Eur) už 6 656 dėžių apelsinų, iiii) 2017 m. kovo 12 d. Nr. 3 dėl 50 233 USD (47 362,81 EUR) už 6 656 dėžių apelsinų. Pagal Sutartį atsakovė neskolinga ieškovui taip pat pagal keturias Sąskaitas faktūras: i) 2017 m. sausio 8 d. Nr. 25, ii) 2017 m. kovo 9 d. Nr. 304, iii) 2017 m. kovo 9 d. Nr. 305 ir iiii) 2017 m. kovo 19 d. Nr. 366 , išrašytas už apelsinus.

21. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs ieškovės ir atsakovės pateiktas Sąskaitas faktūras bei Judėjimo sertifikatus, nustatė: pirma, ieškovo pateikta Sąskaita faktūra Nr. 1/2017 yra be datos (ieškovas nurodo datą – 2017 m. sausio 12 d.), joje pateikti tokie duomenys: 1 600 dėž. apelsinai, 24 000 kg, iš viso kaina 12 000 USD (9 600 USD apelsinų vertė, 1 925 USD krovinys ir 475 USD transportavimo kaina); ieškovės pateiktame Judėjimo sertifikate Nr. A 0684774 nurodyta: Sąskaita 25, data – 2017 m. sausio 8 d. Atsakovės pateiktoje 2017 m. sausio 8 d. Sąskaitoje faktūroje Nr. 25 nurodyti tokie duomenys: 1 600 dėž. apelsinai, 24 000 kg, iš viso kaina 12 000 USD (9 600 USD apelsinų vertė, 1 925 USD krovinys ir 475 USD transportavimo kaina). Judėjimo sertifikate Nr. A 0684774 nurodyta: Sąskaita faktūra Nr. 25, data – 2017 m. sausio 8 d. Antra, ieškovės pateiktoje 2017 m. kovo 9 d. Sąskaitoje faktūroje Nr. 304 pateikti šie duomenys: Kiekis – 6 656, dėž., apelsinai, 99 840 kg, tonos kaina 415, iš viso kaina 49 033 USD (41 433 USD apelsinų vertė ir 4 kroviniai po 1 900 USD, iš viso 7 6000 URD). Judėjimo sertifikate Nr. A 0717833 nurodyta: Sąskaita 304, data – 2017 m. kovo 9 d. Atsakovės pateiktoje 2017 m. kovo 9 d. Sąskaitoje faktūroje Nr. 304 nurodyti duomenys: 6 656, dėž., apelsinai, 99 840 kg, tonos kaina 415, iš viso kaina 49 033 USD (41 433 USD apelsinų vertė ir 4 kroviniai po 1 900 USD, iš viso 7 6000 URD). Judėjimo sertifikate Nr. A 037372 patekta pastaba: Pakaitinis sertifikatas Nr. A0717833 ir jame nurodyta: Sąskaita faktūra Nr. 304, data – 2017 m. kovo 9 d. Trečia, ieškovo pateiktose 2017 m. kovo 12 d. Sąskaitose faktūrose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodyti vienodi duomenys: 6 656 dėž. apelsinai, 102 490 kg, tonos kaina 415 USD, iš viso vertė 50 233 USD (42 533 USD apelsinų vertė ir 7 700 Eur 4 kroviniai po 1 925 USD). Taip pat ieškovė pateikė du Judėjimo sertifikatus: i) Nr. A 0717834, kuriame nurodyta: Sąskaita 305, data – 2017 m. kovo 9 d. bei ii) Nr. A0719975, kuriame nurodyta: Sąskaita 366, data –2017 m. kovo 19 d. Atsakovė yra pateikusi į bylą: i) 2017 m. kovo 9 d. Sąskaitą faktūrą Nr. 305, kurioje pateikti šie duomenys: 6 656 CNT apelsinai, 99 840 kg, tonos kaina 415 USD, iš viso vertė 49 033 USD (41 433 USD apelsinų vertė ir 7 600 Eur 4 kroviniai po 1 900 USD). Judėjimo sertifikate Nr. A 098381 pateikta pastaba: Pakaitinis sertifikatas Nr. A 0717 834 bei nurodyta: 305, data – 2017 m. kovo 9 d.; ii) 2017 m. kovo 19 d. Sąskaitą faktūrą Nr. 366, kurioje pateikti duomenys: 6 656 CNT apelsinai, 99 840 kg, tonos kaina 415 USD, iš viso vertė 49 033 USD (41 433 USD apelsinų vertė ir 7 600 Eur 4 kroviniai po 1 900 USD). Judėjimo sertifikate Nr. A 0719975 nurodyta: Sąskaitos faktūros Nr. 366, data– 2017 m. kovo 19 d.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta Sąskaita faktūra Nr. 1/2017 yra analogiška atsakovės pateiktai Sąskaitai faktūrai Nr. 25 (1/2017 = Nr. 25), abi nurodytos sąskaitos atitinka Judėjimo sertifikato Nr. A 0684774 duomenis. Taip pat ieškovės pateikta Sąskaita faktūra Nr. 304 yra analogiška atsakovės pateiktai sąskaitai faktūrai Nr. 304 ir abi šios sąskaitos atitinka Judėjimo sertifikatų Nr. A 0717833 ir Nr. A 037372, kuriama pateikta pastaba apie Pakaitinį sertifikatą Nr. A 0717833, duomenis. Ieškovės pateiktų Sąskaitų faktūrų Nr. 2 ir Nr. 3 duomenys apie prekių kiekius ir vertes nesutampa su atsakovės pateiktose sąskaitose Nr. 305 ir 366 nurodytais prekių kiekiais, vertėmis, tačiau ieškovės pateikta 2017 m. kovo 12 d. Sąskaita faktūra Nr. 2 ir atsakovės pateikta 2017 m. kovo 9 d. Sąskaita faktūra Nr. 305 atitinka Judėjimo sertifikatų Nr. A 0717834 bei Nr. A 098381, kuriame pateikta pastaba apie Pakaitinį sertifikatą Nr. A 0717834. Taip pat ieškovės pateikta 2017 m. kovo 12 d. Sąskaita faktūra Nr. 3 ir atsakovės pateikta 2017 m. kovo 9 d. Sąskaita faktūra Nr. 366 atitinka Judėjimo sertifikato Nr. A0719975 duomenis. Taigi ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 2 ir Nr. 3 iš esmės yra analogiškos atsakovės pateiktoms sąskaitoms faktūroms Nr. 305 ir 366 (2 = 305; 3 = 366). Sutarties pagrindu atsakovė neskolinga ieškovui (vežėjui) pagal ginčo sąskaitas faktūras.

Dėl arbitražinio susitarimo (Sutarties 3.3 papunktis)

23. Nors arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015), tačiau šalių suderinta valia spręsti ginčą ne teismo tvarka gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016). Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio). Vienas iš būdų atsisakyti arbitražo susitarimo, įtvirtintas UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautinio komercinio arbitražo įstatyme, užsienio valstybių teisės aktuose bei pripažįstamas teisės mokslo doktrinoje (žr., pvz., J. S., E. G. (eds.). F. G. Goldman on International Commercial Arbitration. K. L. International, 1999, p. 405–406 (668–670 punktai); M. R. Sammartano. International Arbitration, Law and Practice. 2nd. edition. K. L. International, 2001, p. 257 ir kt.), – dalyvauti teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019). Arbitražo doktrinoje, be kita ko, nurodyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti nutrauktas paneigimo būdu (angl. repudiation) arba paneigiančiu pažeidimu (angl. repudiatory breach), kuris yra akceptuojamas. Laikantis bendrųjų sutarčių teisės principų, tai paprastai lems arbitražinio susitarimo nutraukimą. Bendrąja prasme tik teismo proceso inicijavimas sąmoningai paneigiant susitarimą dėl arbitražo sudarys paneigiantį pažeidimą (Born, G. B. International Commercial Arbitration. Volume I, W. K., 2009, p. 750).

24. Taigi arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį ar palikti jį nenagrinėtą yra tuo atveju, jei nustatoma, kad šalys dėl pareikštų reikalavimų nagrinėjimo yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Nustatęs, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, teismas turi diskreciją neatsisakyti spręsti šalių ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020).

25. Vertinant, ar buvo sudarytas arbitražinis susitarimas ir ar jis yra galiojantis, reikia vadovautis sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019).

26. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio teismas turi susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013). Esminė sąlyga konstatuoti arbitražinio susitarimo egzistavimą yra užfiksuota šalių valia perduoti ginčus spręsti arbitražui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindinis reikalavimas arbitražinio susitarimo turiniui – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu (valstybės teisme, mediacijos būdu, kt.), o būtent arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017). Jeigu tokios suderintos šalių valios nėra, tuomet nėra ir pagrindo laikyti, kad yra sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017).

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinių apelsinų pirkimo–pardavimo ir (arba) krovinių (apelsinų) pervežimo sutarčių. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškina, jog Susitarime UAB „AGRODETALĖ“ ir „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ susitarė, kad atsakovė pati arba kartu su partneriais teiks „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ traktorius „Belarus“, o „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ arba jos partneriai už gautus traktorius sumokės Egipto produkcija (apelsinais) ir (arba) pinigais. Atsakovės verslo partneris SIA „Real Service“ pateikė su „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ susijusiai įmonei „Belmachinery for Industry & Trade“ 205 599 USD vertės traktorių „Belarus“, už kuriuos įmonė įsipareigojo atsiskaityti Egipto produkcija (apelsinais). Taigi ieškovė veikė kaip Egipto produkcijos (apelsinų) eksportuotoja į Lietuvos Respubliką (atsakovei) („Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ partnerė). Susitarimo 2 ir 3 dalyse „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ prisiėmė įsipareigojo atsakovei: i) patiekti UAB „AGRODETALĖ“ Egipto produkciją už savikainą arba ii) apmokėti už prekes Egipto produkcijos eksportuotojui, arba iii) atlikti išankstinį mokėjimą. Vadinasi, pagal Susitarimą „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“ kilo pareiga apmokėti Egipto produkcijos eksportuotojui (ieškovei) už atsakovei pateiktas prekes (apelsinus). Pagal Susitarimo 8 punktą šalių ginčas (ieškovo, atsakovės ir „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“) dėl nurodytų neapmokėtų sąskaitų spręstinas Lietuvos arbitražo teisme (likviduojamas). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškina, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas – atsakovė reikalavo sumokėti už pateiktus traktorius, o „Belmachinery for Industry & Trade“ reikalavo sumokėti už pateiktus apelsinus, analogiškus reikalavimus atsakovei pareiškė ir „Belarus Egypt Company for Industry & Trading“. Šalys, siekdamos išspręsti kilusius ginčus, sudarė Sutartį. KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina (angl. doctrine of separability), pagal kurią arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020). Sutartyje šalys išreiškė valią dėl tarpusavio skolų, susidariusių pagal Susitarimą ir šių ginčų sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Taigi Sutartyje išspręsti finansiniai klausimai, susiję su ginčo Sąskaitomis faktūromis, spręstini Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas