Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretieji asmenys Kretingos r. 3-ojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatyta, jog Juozas J. M., gimęs d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2022 m. balandžio d. nėra S. M., gimusio d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, bei nustatė, kad S. M., gimusio 1980 m.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. V., gimęs 1945 m.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2023 m. kovo d. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 15 d. 2024 m. sausio 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius išdavė ieškovui gimimo įrašą, kuriame nurodyta, kad S. M. tėvas yra V. V., gimęs Tik gavęs minėtą dokumentą ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo.

2024 m. sausio 9 d. Kretingos r. 3-ojo notaro biuro notarė V. Kralikienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkas yra palikėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2023 m. kovo 8 d. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ paveldėjo ieškovo tėvui V. V. priklausantį turtą – butą, esantį Kretingoje.

Trijų mėnesių terminas V. V. palikimui priimti pasibaigė 2023 m. birželio 8 d. I. S. M šį palikimo terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jis jo negalėjo priimti, kol oficialiai nebuvo nuginčyta tėvystė ir nustatyta tėvystė. Kol ieškovas sprendė šiuos klausimus teisme dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pradėjo mokėti komunalinius patarnavimus už tėvui V. V. priklausantį butą, kadangi siekė įgyvendinti savo teisę į palikimą. Mano, kad yra visi pagrindai ieškovui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių, o ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitant žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo S. M. tėvu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 15 d., yra nustatytas V. V., miręs 2023 m. d. Po V. V. mirties liko nekilnojamas turtas – butas, esantis Kretingoje. M. V. V. jo įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl valstybės įmonei Turto bankui kreipusis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei, 2024 m. sausio 9 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 92, pagal kurį ieškovo tėvui priklausęs turtas perėjo valstybei.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes apie tai, kad po V. V. mirties, jo motina E. M. atskleidė jam ilgai nutylėtą faktinę aplinkybę apie tikrąjį ieškovo tėvą. Ieškovas sužinojęs šias aplinkybes nedelsdamas kreipėsi į advokatų kontorą pasikonsultuoti ir išsiaiškinti galimybes dėl tikrųjų tėvystės ryšių tinkamo įforminimo. Su advokatu buvo sudaryta atstovavimo sutartis ir kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; kt.).

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog palikėjo V. V. mirties dieną ir palikimo atsiradimo momentu ieškovas S. M. nežinojo savo tikrųjų gyvenimo aplinkybių, t. y. net nežinojo, kad gali pretenduoti į V. V. palikimą, neturėjo teisiškai įforminto įpėdinio statuso (tėvystė su palikėju nustatyta tik 2023 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimu), todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Sužinojęs tikrąsias savo gyvenimo aplinkybes, ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi teisinės pagalbos. Šiuo metu moka palikimą sudarančio turto – buto komunalinius mokesčius.

Termino atnaujinimas atitiktų ieškovo interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes palikėjo turtą priimtų vienintelis jo turimas įpėdinis (sūnus) ir nepažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių, nes ieškovas, priimdamas palikimą, priimtų ir palikėjo kreditorinius įsipareigojimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovui S. M. praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu tai, kad ieškovas nedelsiant ėmėsi teisinių veiksmų įpėdinio statusui įgyti, o vėliau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Šie veiksmai negali būti vertinami kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovas, gavęs informaciją apie tikrąjį tėvą, be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų informacijai ir dokumentams, reikalingiems kreiptis į teismą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių ir nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, ar procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų atsakovės valstybės įmonės Turto banko teises. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog priežastys, dėl kurių ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. V. mirties, pripažintinos svarbiomis, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių aptartų duomenų matyti, kad po V. V. 2023 m. kovo d. mirties palikimo niekas nepriėmė. Kadangi niekas po mirties palikimo nepriėmė, valstybė pareiškė prašymą notarei dėl teisių perėjimo po V. V. mirties. Teismas sutinka su atsakovės valstybės įmonės Turto banko atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytais teiginiais, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra nustatyta palikimo perėjimo valstybei neteisėtumo ar ginčijamą liudiją išdavusios notarės neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atlikdama paveldėjimo procedūras nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti. Be to, trūko komunikacijos ir iš paties ieškovo pusės, nes jis pats turėjo galimybę informuoti notarę, vedančią paveldėjimo teisės bylą apie besiklostančią situaciją.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį.

Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja.

Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovo tėvui, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kadangi palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti, nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-427-640/2020, 17 punktas). I. S. M yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl ieškovui atnaujinus terminą priimti palikimą, ieškinio reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą tenkinamas. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.53 straipsnio 2 d. dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovui išaiškinama, kad jis, siekdamas priimti palikimą po V. V. mirties, turi per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė ieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vertinant tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atnaujinti terminą ieškovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2023 m. kovo d.

Panaikinti 2024 m. sausio 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 92, išduotą Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės.

Išaiškinti ieškovui, kad jis, siekdamas priimti palikimą po V. V. mirties, turi per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.