Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Ugnei Rojutei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M. ir D. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo I. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. neterminuotai apriboti R. M. motinos valdžią į dukrą U. M.;

Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo reikalavimus.

Atsakovė R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu jos atstovė advokatė nurodė, kad su ja pavyko susisiekti vieną kartą, tuo metu ji pasakė, kad sutinka.

Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko su reiškiamais reikalavimais. Nurodė, kad ji visą laiką prižiūrėjo ir augino anūkę. Atsakovė visą laiką girtavo ir neprižiūrėjo, nesirūpino nepilnamečiu vaiku, šiuo metu irgi nerodė jokios iniciatyvos dėl vaiko, niekais neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atitinkamai nurodė, kad atsakovas taip pat nesirūpina ir neprižiūri nepilnamečio vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad gimimo liudijime U. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodoma R. M., tėvu D. M.. 2022-03-30 paaiškinimas dėl sesers U. M.. 2022-04-01 Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 5VLA-295. 2022-04-05 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-518. 2022-04-14 tarnybinis pranešimas dėl vaiko U. M. motinos šeimos. 2022-05-16 Kretingos socialinių paslaugų centro pagalbos planas. 2022-05-18 Kretingos socialinių paslaugų centro raštas Dėl pagalbos plano R. M. ir D. M. atveju. 2022-05-30 Palangos miesto Socialinių paslaugų centro raštas Dėl informacijos pateikimo. 2022-05-27 atsakovės paaiškinimas. 2022-06-01 vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. 5LPN-66. 2022-06-02 vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 5VLA-475. 2022-06-08 vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-106. Plungės apylinkės teismo 2022-06-15 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką U. M., iš jos tėvo D. M.. Plungės apylinkės teismo 2022-06-13 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką U. M. iš jos motinos R. M.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-22 įsakymas Dėl laikinosios rūpybos nustatymo U. M. ir laikinojo rūpintojo skyrimo. 2023-05-12 motyvuotas siūlymas motinai dėl nepilnamečio vaiko. SODROS duomenys apie atsakovę R. M.. SODROS duomenys apie atsakovą D. M.. Užimtumo tarnybos išrašas apie atsakovę R. M. ir atsakovą D. M..

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnių 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Šiuo atveju ieškovė nurodė, pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų valdžios. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. nurodė, kad yra nepilnamečio vaiko sesuo, atsakovė yra jos motina. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nesirūpina ir neprižiūri nepilnamečio vaiko U. M. nuo mažens, t. y. jos augo ir jas prižiūrėjo močiutė. Atsakovė girtuokliaudavo, todėl ji ir jos sesuo U. M. augo su močiute. Toks motinos elgesys tęsiasi daugelį metų ir nėra atsitiktinis, tačiau jos slėpdavo šias aplinkybes, todėl anksčiau vaiko teisių apsaugos institucijos nežinojo apie jų šeimos situaciją. Nurodė, kad ji bendrauja su seserimi, jos yra artimos, todėl žino, kad motina nesirūpina jos seserimi, taip pat atsakovas nėra biologinis jos tėvas ir su juo nepilnametis vaikas taip pat nebendrauja.

Teismas įvertinus pateiktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovams buvo teikiamos paslaugos, tačiau jos reikšmingų rezultatų nedavė, t. y. atsakovė nesant jokių objektyvių priežasčių nevykdo motinos pareigų prižiūrėti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką, pagalba nebuvo priimama, jos elgesys buvo pasyvus. Teismas atkreipia dėmesį, net bylą nagrinėjant teisme atsakovei žinant apie prasidėjusį procesą, ji jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Tuo tarpu atsakovas, nors nurodo, kad nėra biologinis nepilnamečio vaiko tėvas, tačiau tėvystė nėra nuginčyta. Atsakovas D. M. nurodė, kad sutinka dėl tėvystės apribojimo, nes daugelį metu su nepilnamečiu vaiku nebendravo, nėra užsimezgusio emocinio ryšio bei situacija nebepasikeis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai bei rašytiniai duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad atsakovai savo, kaip tėvų valdžios neįgyvendina daugelį metų metus. Darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie galimai galėtų pateisinti atsakovų veiksmus, todėl jų neveikimą teismas vertina, kaip kaltus veiksmus, kuriais neįgyvendinamas tėvų pareigos nepilnamečiui vaikui.

Teismas nurodo, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia sankcija. Tuo tarpu laikinas tėvo valdžios ribojimas galimas tais atvejais, jeigu yra reali galimybė ir duomenys, kad atsakovo elgesys keičiasi ar gali pasikeisti. Kadangi šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovų elgesio pokyčius, teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė, kad tokia situacija laikina, kad ketina pradėti rūpintis ir išlaikyti dukrą, atsakovė nepriėmė teikiamos pagalbos, nurodė, kad ją tenkina esama situacija, kai nepilnamečiu vaiku rūpinasi trečiasis asmuo, todėl yra pagrindas tėvų valdžią apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad U. M. paskirtas laikinasis rūpintojas pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, todėl jos gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su pagal 2022-08-22 Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A1-858 paskirtu laikinuoju rūpintoju I. J., jos gyvenamojoje vietoje.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiui vaikui U. M. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaiko po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nenurodė konkrečių vaiko poreikių ir jų dydžio. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus byloje esančius duomenis ir ieškovės išsakytus paaiškinimus pripažintina, kad viena minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2023-01-01 – 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 633 Eur yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti turėtų būti pakankama 633 Eur suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2023-01-01 sudaro 85,75 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra 548 Eur (633 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 85,75 Eur vaiko pinigai ir gauta suma suapvalinta). Darytina išvada, kad nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 548 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti.

Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas nedetalizavo konkrečių vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu U. M. laikinoji rūpintoja, kad ji visiškai prižiūri ir išlaiko nepilnametį vaiką atsakovai visiškai neprisideda prie jo išlaikymo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas nedirba, gauna neįgalumą, jokio vertingo turto neturi, turi sveikatos problemų, neturi specialybės. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 286,93 Eur neįgalumo/netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Teismas įvertinęs šiuos duomenis sprendžia, kad atsakovas dėl objektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. esamos sveikatos būklės, netekto darbingumo negali gauti pajamų, kurios būtų pakankamos nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl iš jo priteistina minimali suma – 75 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023-06-23) iki vaiko pilnametystės.

Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar gauti pakankamas pajamas dukrai išlaikyti. Byloje išklausius trečiąjį asmenį ir liudytoją matyti, kad atsakovė vartoja alkoholį, nedirba, tačiau objektyvių priežasčių dėl ko ji negali dirbti ir gauti pakankamas pajamas byloje nėra.

Išaiškintina, kad teismo, nagrinėjančio šeimos bylas, pareiga būti aktyviam, padėti šalims įgyvendinti savo teises, nes tik tokiu atveju įmanoma apginti vaikų teises ir interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 376 straipsnio ir CK trečiosios knygos nuostatomis aktyvus teismo vaidmuo reiškiasi tuo, kad teismas: turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką, kuri reiškia ne tik galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku, šeimos bylose gali būti traktuojama kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – išimtis (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas peržengiam pareikšto reikalavimo ribas, siekdamas apginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-06-23) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji rūpintoja (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-07-12 sprendimu ir 2023-09-11 atsakovams nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jie 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-06-23 ) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-06-23) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti trečiąjį asmenį I. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu I. J. pagal 2022-08-22 Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A1-858 paskirtu laikinuoju rūpintoju jo gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui U. M. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.