Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui V. T. dėl servituto ir atlyginimo už jį nustatymo, ir atsakovo priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto teikiamu įrodymu jo į bylą nepriima, kadangi atsižvelgiant į jo surašymo datą – 2020 m. rugsėjo 15 d., šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 314 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) 2004 m. rugsėjo 30 d. buvo patvirtintas Detalusis planas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo sujungti 5027 kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5210 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai į vieną 10237 kv. m žemės sklypą. Minėtame sprendime buvo pažymėtas ir 850 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir 1055 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini)– inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams statyti ir eksploatuoti (kadastro bylos 1 t., b. l. 28); 2) atsakovo ir P. J. sudarytos 2005 m. sausio 21 d. sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 dalyje įrašyta, kad sklypo detaliajame plane yra numatyti servitutai (kadastro bylos t.1., b. l. 52); 3) 2005 m. gegužės 20 d. atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, notarinėje kontoroje patvirtino sutikimą, kad P. J., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, per atsakovo žemės sklypą pravestų vandentiekio ir kanalizacijos tinklus (kadastro bylos 1 t., b. l. 65),); 4) Nekilnojamojo turto registro 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ duomenimis, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytas servitutas – teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui per žemės sklypą pravesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, tačiau šis servitutas registre nėra įregistruotas (kadastro bylos 1 t., b. l. 66-67).

25. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti servitutą, suteikiantį teisę viešpataujančiojo daikto – nuotekų linijos-buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui, naudotis tarnaujančio daikto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 74 kv. m. dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas; nustatyti, kad servitutu bus naudojamasi 52 kartus per kalendorinius metus prieš kiekvieną atvykimą telefonu pranešant atsakovui; įpareigoti atsakovą suteikti raktus ar kitą priemonę, kuria atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai, tam, kad viešpataujančio daikto – nuotekų linijos-buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas galėtų naudotis servitutu; nustatyti, kad už naudojimąsi servitutu, viešpataujančios daikto – nuotekų linijos-buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas kiekvienais metais iki bus naudojamas viešpataujantis daiktas, mokės atsakovui po 69 Eur kasmet. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės į bylą pateiktą siurblinės iškeldinimo projektą, užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujamiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė ieškovės prašomą servitutą; įpareigojo atsakovą suteikti raktus ar kitą priemonę, kuria atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai, tam, kad ieškovė galėtų naudotis servitutu; nustatė ieškovei prievolę mokėti 87,42 Eur metinį atlyginimą už atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo priešieškinį teismas paliko nenagrinėtą. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad byloje egzistuoja aplinkybės, lemiančios servituto nustatymą teismo sprendimu, kadangi atsakovo sklype esantys ir ieškovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai, ypač šulinyje Nr. 64 esanti siurblinė, turi būti nuolat prižiūrima (remontuojama), nes to neatliekant būtų sukeltas pavojus (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai, padaryta žala jų turtui. Vertindamas priešieškinyje reiškiamą reikalavimą apylinkės teismas darė išvadą, kad toks priešieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmą kartą ir 2018 m. birželio 4 d. priimant sprendimą.

Dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu

28. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

29. Minėta, atsakovas priešieškinyje teismo prašė įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės į bylą pateiktą siurblinės iškeldinimo projektą, užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujamiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį paliko nenagrinėtą, konstatuodamas, kad toks priešieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmą kartą ir 2018 m. birželio 4 d. priimant sprendimą (sprendimas buvo apskųstas, Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1746-638/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio panaikino, priešieškinio dalyje priėmė naują sprendimą – reikalavimą dėl siurblinės iškėlimo atmetė; kitoje dalyje bylą gražino nagrinėti iš naujo, išaiškinęs ieškovei, kad ji turi teisę reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo). Taigi, šuo atveju apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis pareiškė tapatų priešieškinį, kadangi, jo manymu, priešieškinių pagrindas yra skirtingas. Teisėjų kolegija apelianto pozicijai nepritaria.

30. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar priešieškinius sieja tos pačios ginčo šalys, sutampa jų dalykas ir pagrindas. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo aplinkybės, kad ginčo šalys ir priešieškinio dalykas sutampa, todėl teisėjų kolegija papildomai to nevertina, pasisako tik dėl priešieškinių pagrindo tapatumo/netapatumo. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nustatė, kad pirminiu priešieškiniu atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 6 612,41 Eur turtinę žalą, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujantiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams. Priešieškinis iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė neteisėtai patekdavo į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prieš jo valią, yra gadinamas atsakovo turtas, ieškovės darbuotojai į atsakovo žemės sklypą patenka be teisinio pagrindo, kadangi žemės sklype jokių servitutų nėra registruota. Naujo priešieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė pateikė naują įrodymą – siurblinės iškeldinimo projektą, kuris anksčiau nebuvo teiktas ir vertintas bylą nagrinėjant pirmą kartą, taip pat siurblinės eksploatavimas atsakovo žemės sklype sukelia nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikdymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas naujai teiktame priešieškinyje papildomai nurodo aplinkybę, kad gavo ieškovės parengtą siurblinės iškeldinimo projektą, kuris patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos ir techninės galimybės visą gyvenamųjų namų kvartalą aptarnaujančią nuotekų (fekalijų) siurblinę iškeldinti iš atsakovo privataus žemės sklypo bei, kad siurblinės eksploatavimas atsakovo žemės sklype sukelia nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikdymus, nekeičia fakto, kad priešieškinis yra netapatus, kadangi abiejuose priešieškiniuose suformuluotas tapatus reikalavimas – įpareigoti ieškovę iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujantiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams. Vertinant apelianto papildomai nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas priešieškinis, sutiktina su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad 2019 m. sausio 28 d. ieškovės parengta siurblinės iškėlimo schema nėra nuotėkų tinklų statybos ar rekonstrukcijos techninis projektas, kurio pagrindu turėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nenustatyta, kad ieškovė būtų patvirtinusi poreikį rengti techninį projektą, kuriuo vadovaujantis ji turėtų atlikti siurblinės „iškėlimo“ darbus, kadangi nuotekų tinklas ir siurblinė pastatyti teisėtai ir veikia tinkamai. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovės siurblinės eksploatavimas jo žemės sklype sukelia nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikdymus, taip pat nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nustatyta, kad atsakovas į bylą yra pateikęs išrašus iš medicininių dokumentų. Vadovaujantis 2019 m. gegužės 13 d. išraše pateikta informacija, matyti, kad nepilnamečiui vaikui diagnozuota bakterinė žarnyno infekcija ir neaiškios kilmės astmos priepuolis, tačiau šiame dokumente nenurodoma, kas sukėlė minėtus sveikatos sutrikimus, o tiesiog nurodomi tėvų paaiškinimai, kad minėti nusiskundimai atsirado vaikui pažaidus kieme 2019 m. gegužės 11 d. (su kreidelėmis piešiant ant trinkelių). Tėvai nurodė, kad ant trinkelių aiškiai matėsi neaiškios kilmės purvas, kuris, pasak tėvų, atsirado „Kauno vandenims“ keičiant kanalizacijos siurblius, juos valant kieme. Iš esmės tapati informacija nurodyta ir 2019 m. gegužės 27 d. išraše iš medicininių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti tėvų paaiškinimai nurodyti išrašuose iš medicininių dokumentų, nelaikytini objektyviais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovės siurblinės eksploatacija tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais nepilnamečio vaiko susirgimais.

31. Apibendrindama šią dalį teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas antruoju priešieškiniu neįrodė jame nurodomų, jo manymu, naujų pagrindų, todėl apylinkės teismas pagrįstai priešieškinį vertino kaip tapatų jau teiktam priešieškiniui, kurį apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė.

Dėl servituto būtinumo

32. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar, nenustačius servituto, įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009).

33. Apeliantas teigia, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neproporcingai neapribodama kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Tvirtina, kad byloje pateiktas 2019 m. sausio 28 d. pačios ieškovės parengtas siurblinės iškeldinimo projektas, patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos visą gyvenamųjų namų kvartalą aptarnaujančią nuotekų (fekalijų) siurblinę iškeldinti iš atsakovo privataus žemės sklypo. Apelianto teigimu, šis įrodymas paneigia teismo motyvus dėl siurblinės iškeldinimo techninių galimybių nebuvimo. Teisėjų kolegija išdėstytai apelianto pozicijai nepritaria. Visų pirma, dėl ieškovo nurodomo įrodymo – 2019 m. sausio 28 d. ieškovės parengto siurblinės iškeldinimo projekto jau buvo pasisakyta šios nutarties 30 punkte, todėl papildomai dėl jo teisėjų kolegija nepasisako. Antra, kad servitutas yra būtinas, patvirtina faktas, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurių sudėtine dalimi yra siurblinė, yra atsakovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ginčo dėl to, kad ieškovė turi prižiūrėti siurblinę, atitinkamai ją remontuoti ir valyti, nėra. Taigi, darytina išvada, kad, nenustačius servituto, ieškovė negalės pagal paskirtį naudoti nuotekų tinklų ir siurblinės. Akcentuotina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų (išskyrus 2019 m. sausio 28 d. siurblinės iškeldinimo projektą, kuris įvertintas neigiamai), kokiu kitu būdu, jeigu ne per jo sklypą, ieškovė galėtų patekti prie jo kieme esančių nuotekų tinklų, siurblinės. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, atsakovo žemės sklypas aptvertas tvora, už tvoros yra kaimyniniai sklypai, kurie apstatyti, todėl akivaizdu, kad kitu būdu nei per atsakovo žemės sklypą, ieškovė prie siurblinės ir nuotekų tinklų patekti negali. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad atsakovas, pirkdamas žemės sklypą, žinojo, kad jam yra numatyti servitutai. Šią aplinkybę patvirtina P. J. ir atsakovo sudarytoje 2005 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, jos 1 dalyje įrašyta pastaba, kad žemės sklypo detaliajame plane yra numatyti servitutai. Taip pat ir prijungtoje kadastro ir registro dokumentų byloje pateikto 2004 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo detaliojo plano servitutų sąraše pirmuoju numeriu įrašytas servitutas, kurio kodas 213, plotas 9 kv. m., rūšis – inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (viešpataujantis daiktas) (kadastro bylos t.1, b. l. 22). Taigi, visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad servituto nustatymas yra būtinas.

Dėl servituto dydžio

34. Apeliantas nesutinka su nustatyto servituto dydžiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl servituto apimtis turi būti pagal vienašališkai ieškovės pasirinktą 74 kv. m. ploto apimtį. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apylinkės teismas šioje sprendimo dalyje nurodė, kad, vadovaujantis prieš daugiau nei dešimt metų rengtais planavimo dokumentais, servituto siurblinei aptarnauti plotas buvo nustatytas 9 kv. m., bet pagal šios dienos faktinę situaciją minėto ploto nepakanka, nes atsakovo sklypas yra aptvertas tvora ir ieškovė privalo iki siurblinės patekti tik per sklypo vartus, o kitų privažiavimo kelių iki siurblinės nėra. Taigi, šiuo atveju teismas vadovavosi faktine situacija dėl ko ir nustatė atitinkamo dydžio servitutą, kurio prašė ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas servituto dydis (74 kv. m) nėra neproporcingai didelis, jis nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio maždaug ploto reiktų ieškovės turimai technikai eksploatuoti prižiūrint siurblinę. Spręstina, kad atsakovas, ginčydamas šią sprendimo dalį, neįrodė, kad toks ieškovės reikalavimas pažeidė jo teises labiau, nei tai būtina pagal CK 4.113 straipsnį.

Dėl naudojimosi servitutu kartų

35. Apeliantas teigia, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti jai teisę naudotis servitutu 52 kartus per kalendorinius metus, tačiau apylinkės teismas sprendimu ieškovei nustatė teisę naudotis servitutu neribojant naudojimosi kartų, esant būtinumui. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, kuo vadovaujantis savo iniciatyva išėjo iš ieškovės patikslinto ieškinio ribų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, skundžiamame sprendime nurodė, kad nė viena iš šalių negali numatyti ir garantuoti į ateitį būtinumo naudotis daiktu. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, kadangi iš tikrųjų nėra galimybės numatyti kada ir kiek kartų per kalendorinius metus gali sugesti siurblinė, todėl apsilankymų skaičius gali viršyti, o gali būti ir mažesnis už ieškovės prašomus 52 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė servitutu gali naudotis pagal būtinumą, pasielgė teisingai ir pagrįstai.

Dėl servituto atlygintinumo

36. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (LAT 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2015).

37. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Priverstinio servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip.

38. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei prievolę mokėti kompensaciją atsakovui už naudojimąsi servitutu, t. y. nesutinka su kompensacijos dydžiu, kuri yra 87,42 Eur per metus. Apeliantas teigia, kad 2020 m. birželio 22 d. – 2020 m. liepos 10 d. ekspertizės akte ekspertas nustatė, kad periodinė kompensacija per vieną mėnesį, mokant vienerius metus žemės sklypo savininkui už naudojimąsi servitutu, tikslu aptarnauti požemines komunikacijas, yra 87,42 Eur per mėnesį. Tuo tarpu apylinkės teismas ieškovei nustatė 12 kartų mažesnę mokėtiną periodinę įmoką. Teisėjų kolegija šiam apelianto argumentui pritaria. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo dalies, kuria nustatytas mokėtinos kompensacijos dydis, pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydį nustatė vadovaudamasis atsakovo pateiktoje 2020 m. birželio 22 d. –2020 m. liepos 10 d. Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta 28 300 Eur žemės sklypo verte. Apylinkės teismas, taip pat, atsižvelgęs į aplinkybę, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra ne komercinės paskirties, sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti ieškovei prievolę mokėti atsakovui 87,42 Eur periodinę kompensaciją per metus. Teisėjų kolegijos vertinimu toks nustatytas kompensacijos dydis yra nelogiškas ir pažeidžiantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys nuotekų tinklai ir siurblinė, kuriuos ji turi prižiūrėti, dėl ko reikalinga nustatyti servitutą. Taigi, įregistravus servitutą, akivaizdu, kad servitutas pažeis atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bus trikdoma jo ramybė, kai ieškovė naudosis servitutu. Minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokėtinos kompensacijos dydį vadovavosi atsakovo pateiktoje 2020 m. birželio 22 d. – 2020 m. liepos 10d. Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo verte. Kaip matyti iš minėto ekspertizės akto, jame nurodyta, kad žemės sklypo atlygintino servituto (nustačius servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gruodžio 4 d. parengtą servituto schemą) periodinė kompensacija per vieną mėnesį mokant vienerius metus žemės sklypo savininkui už naudojimąsi servitutu, tikslu aptarnauti požemines komunikacijas būtų 87,42 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kompensacijos dydis, mokamas periodiškai kas mėnesį, o ne per metus, būtų logiškas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovo žemės sklype esantys statiniai nėra komercinės paskirties, nesudaro pagrindo mažinti kompensaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ieškovei mokėti 87,42 Eur kompensaciją per metus, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad tokio dydžio suma atsakovui turi būti mokama kas mėnesį.

39. Apeliantas taipogi ginčija sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 3 630 Eur atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažino iki 2 721,40 Eur, motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovo manymu, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria ji įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti siurblinę iš privačios valdos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino minėto sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl minėto sprendimo buvo paduoti apeliaciniai skundai – ieškovė UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ji įpareigota iškelti siurblinę iš privačios valdos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai ieškovė neskundė). Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ 6 612,41 Eur turtinės žalos bei 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovei UAB „Kauno vandenys“ per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (šulinyje Nr.64), užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujamiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – reikalavimą dėl siurblinės iškėlimo atmetė; taip pat panaikino sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas, nes priešieškinio reikalavimas iškelti siurblinę buvo atmestas. Tuo tarpu priešieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią skundė atsakovas, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paskirstė teisingai.

41. Apeliantas taipogi nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu už atliktą ekspertizę. Teigia, kad jis patyrė 1 000 Eur išlaidas už ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, todėl atsakovo patirtos 1 000 Eur išlaidos visa apimtimi turėjo būti priteistos iš ieškovės. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija dėl visiško atlyginimo už ekspertizę nesutinka, kadangi nors teismas ir vadovavosi ekspertizės aktu priimant sprendimą, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį palikus nenagrinėtą, bylinėjimosi išlaidos už ekspertizę buvo paskirstytos proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, lemiančios servituto nustatymą teismo sprendimu, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovo priešieškinis iš esmės yra tapatus jau išnagrinėtam. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai nustatė kompensacijos dydį, mokėtiną atsakovui už naudojimąsi servitutu, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas - ieškovei nustatytina prievolė mokėti po 87,42Eur kasmėnesinį atlyginimą už atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. apeliacinės instancijos teismas pakeitė skundžiamo sprendimo dalį dėl mokėtinos kompensacijos dydžio už atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą, kas sudaro 33,4 proc. patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 97 Eur žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 22 Eur už turtinį reikalavimą), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, žyminis mokestis už turtinį reikalavimą sumokėtas ne tokio dydžio, koks turėtų būti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas prašė nustatyti, jog ieškovė už naudojimąsi jo žemės sklype nustatytu servitutu jam turi mokėti 87,42 Eur mėnesinį atlyginimą, tai žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuotas ne taip, kaip nurodė atsakovas (87,42 Eur x 12 mėn. = 1049,04 Eur – 87,42 Eur = 961,62 Eur), o pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą (1049,04 Eur x 3 metai x 0,03 proc. x 0,75 proc. = 70,81 Eur). Taigi, šiuo atveju bendra žyminio mokesčio suma turėjo būti 146 Eur (75 Eur + 70,81 Eur). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą tenkinus 33,4 proc., atsakovui iš ieškovės priteistinas 48,76 Eur žyminis mokestis (146 Eur x 33,34 proc. / 100 proc.). Taip pat nustačius, kad bendra žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą yra 146 Eur, o atsakovas buvo sumokėjęs 97 Eur, iš jo valstybei priteistina 49 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Kitų dokumentų, pagrindžiančių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikta.

46. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi išreiškė poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2021 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 33,4 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinos 805,86 Eur (1210 Eur x 66,6 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta prievolė ieškovei mokėti 87,42 Eur metinį atlyginimą už atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

„Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, prievolę mokėti 87, 42 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 42 ct.) kasmėnesinį atlyginimą už atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 805, 86 Eur (aštuonių šimtų penkių eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, 48,76 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir 76 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.