Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį

26. Civilinio proceso 146 straipsnio 2 dalis numato, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies (pažymėtina, kad iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – CPK 147 straipsnio 3 dalies redakcija, o nuo 2011 m. spalio 1 d. – CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija) tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už savo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013). Taigi kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

28. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi tenkino UAB (duomenys neskelbtini) prašymą ir priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 areštavo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršydamas 110 059,48 Eur sumos priešieškinio, esantį pas UAB (duomenys neskelbtini) ar trečiuosius asmenis, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) byloje buvo pateikusi atskirąjį skundą dėl 2017 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1509-186/2017 atmetė ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties panaikinimo. 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, jog įvertinus visus ieškovės pateiktus įrodymus buvo konstatuota, kad ieškovės (apeliantės) argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas, todėl buvo padaryta išvada, kad, esant visoms būtinoms sąlygoms, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1509-186/2017 17 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo netenkintas UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo netenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista. Pažymėtina, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo nurodė, jog ieškovė prašydama panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikytos priemonės iš tikrųjų sukėlė ar sukelia ieškovei kokią nors žalą ar dėl kitos priežasties akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, nepateikė.

31. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 iš dalies tenkino UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį bei UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį. Teismas tenkino tik tą BUAB (duomenys neskelbtini) priešieškinio dalį, kurioje buvo reikalaujama iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 10 785,94 Eur dydžio palūkanas, o kitą priešieškinio dalį (dėl 108 274,82 Eur skolos pagal sudarytą paskolos sutartį) teismas atmetė. Taip pat teismas nusprendė sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 785,94 Eur, tokia apimtimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikdamas galioti iki sprendimo įvykdymo. BUAB (duomenys neskelbtini) nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti visiškai, o BUAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 108 274,82 Eur skolos ir 10 785,94 Eur palūkanų, iš viso 119 060,79 Eur sumą. Atsižvelgiant į BUAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 110 059,48 Eur sumai liko galioti. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018 paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

32. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad jo teisė pažeista, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva (nemo judex sine actore; nemo invitus agere cogitur), teismas to savo iniciatyva padaryti negali. Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika.

33. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas, 25 ir 28 punktuose pasisakė, kad paskolos sutarties nutraukimo pagrindu nurodytą disponavimo turtu ribojimą ieškovei inicijavo pati šios bylos atsakovė BUAB (duomenys neskelbtini) pareiškusi UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 2015 m. gegužės 25 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, prašydama jai priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 86 886 Eur. Kadangi BUAB (duomenys neskelbtini) reikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuriai užtikrinti ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu, 2017 m. birželio 27 d. nutartimi buvo panaikintos 2015 m. lapkričio 20 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, BUAB (duomenys neskelbtini) priešieškiniu prašė priteisti visą skolą ir palūkanas, remdamasi ginčijamu paskolos sutarties nutraukimu, nors toje pačioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką paskolos sutarties nutraukimą motyvuodama ankstesniais UAB (duomenys neskelbtini) veiksmais.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės, civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesutikdamos su jų pakeitimu ar panaikinimu, veikė savo rizika, turėjo realiai įvertinti savo reikalavimo pagrįstumą ir turėjo suprasti, jog, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, gali tekti atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius. Įvertinęs visas nurodytas faktines aplinkybes ir tai, kad priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, tai yra buvo priteistos tik 10 785,94 Eur dydžio palūkanos iš UAB (duomenys neskelbtini) prašytos priteisti 119 060,79 Eur sumos (nebuvo priteista 108 274,82 Eur skola), teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovių veiksmai pasisakant dėl jų teisėtumo / neteisėtumo kaip vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvo neteisėti.

Dėl žalos padarymo ir jos dydžio

35. Ieškovė prašo iš atsakovių BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 11 379,74 Eur nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškiniu nepatenkintos 99 273,54 Eur sumos (110 059,48 Eur prašyta priteisti suma – 10 785,94 Eur, priteista suma) už laikotarpį, kol buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad dėl BUAB (duomenys neskelbtini) ir jai atstovaujančios bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pareikšto 110 059,48 Eur dydžio reikalavimo ir jų prašymu ieškiniui užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės negalėjo naudotis bei valdyti jai priklausančio turto, dėl to patyrė nuostolių. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgijo teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurios yra vertinamos kaip minimalūs UAB (duomenys neskelbtini) patirti nuostoliai.

36. Atsakovės su tokiais motyvais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių.

37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 20 d. su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteikta Europos Sąjungos skirta parama įgyvendinant projektą. Sutarties 17.32 punkte nustatyta, kad ieškovė be agentūros sutikimo mažiausiai 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos veiklos. Pagal verslo planą, kuris susijęs su minėta sutartimi ir iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis, atsakovė privalo 7 metus turėti pelno, išlaikyti ne mažesnį kaip 7 darbuotojų skaičių ir plėsti savo veiklą. Iš sutarties 1.1 punkto nustatyta, jog paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą „UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso plėtra, siekiant prisidėti prie verslo infrastruktūros didinimo kaimo vietovėje“. Pažymėtina, jog vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį 2017 m. liepos 3 d. Turto aprašo aktu buvo aprašytas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas ir pastatas, autoservisas, esantys (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su atsakovės išdėstytais motyvais, jog ieškovė ne tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo teisės keisti šio turto teisinio režimo sutarties vykdymo metu, t. y. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

38. Atsakovių atstovė taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės sąskaitoms ir lėšoms, kad sąskaitose buvo pinigų. Iš byloje pateikto Turto aprašo akto matyti, jog aprašytos skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios piniginės lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į įmonės kasą. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog tuo metu ieškovės sąskaitose ir kasoje buvo pinigų ir kokiomis konkrečiai pinigų sumomis ieškovė negalėjo disponuoti. Be to, 2017 m. liepos 11 d. turto arešto akto pakeitimais buvo išregistruoti areštai ieškovės banko sąskaitoms, kasoje esantiems pinigams, skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam registruose neregistruotam įmonės ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui ir transporto priemonei, taigi ieškovė galėjo nevaržomai naudotis jos sąskaitose, kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovės nurodo, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 16 d., po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsigijo žemės sklypų, 2017 metais dalyvavo 63 viešuosiuose pirkimuose, iš jų net 21 viešąjį pirkimą laimėjo. Pažymėtina, jog įrodymai, patvirtinantys atsakovių atstovės nurodytas aplinkybes dėl sutarties su NŽA prie LR ŽŪM, ir duomenys apie įsigytus žemės sklypus yra pateikti civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017, kuri pridėta prie nagrinėjamos civilinės bylos.

40. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minimo Kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Kaip jau nurodyta šios nutarties 29 punkte, ieškovė, prašydama atlyginti nuostolius CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai. Deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai susiklosto žalos padarymo atveju.

41. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį atlieka teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

42. Naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). Teismas pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Žalos dydis nėra preziumuojamas. Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

43. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių atsiradimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įrodinėjo tik tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. negalėjo nevaržomai disponuoti 99 273,54 Eur vertės areštuotu turtu, jų pagrindu generuoti pajamų, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė jų nuostolių realumo nepagrindžia. Ieškovė teigia, kad nuostolių atsiranda vien dėl to, jog asmuo negali naudotis jam priklausančiomis lėšomis, ir tokių nuostolių minimalų dydį apskaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas 8 proc. dydžio metines palūkanas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Nors ieškovės atstovas ir nurodė, jog tarp šalių ginčas kilo iš komercinio sandorio – paskolos sutarties, tačiau anksčiau nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Pažymėtina, jog šioje byloje ieškovė savo reikalavimus kildina iš civilinės deliktinės atsakomybės, prašo atlyginti jos patirtus nuostolius dėl atsakovių prašymu kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių ir jų dydžio nustatymo, neturi pagrindo taikyti šio specialaus įstatymo, kuris numato palūkanų dydį šaliai, pažeidusiai piniginę prievolę.

45. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, jog ieškovė kitų nuostolių neįrodinėjo, teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvūs teiginiai apie galimus ūkinės komercinės veiklos trikdžius ir pajėgumo konkuruoti sumažėjimą nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovei buvo padaryta realių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog pagal Sutartį su NMA prie LR ŽŪM ieškovė įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos veiklos, be to, esant teisminiam ginčui dėl skolos priteisimo ir esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovė turėjo lėšų naujam nekilnojamam turtui (sklypams) įsigyti, teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo neigiamos įtakos ieškovės ūkinės veiklos vykdymui ir jos plėtimui. Teismo vertinimu, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovių nuostolius, apskaičiuotus kaip 8 procentų dydžio palūkanos už laikotarpį, kada buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįrodė vienos iš būtinųjų CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlygų – žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

46. Teismui padarius išvadą, jog ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio, nėra pagrindo kalbėti apie solidariąją atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę ir priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

47. Ieškovė vadovaudamasi LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo atsakovėms už piktnaudžiavimą procesu skirti 5000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos priteisiant UAB (duomenys neskelbtini) Nurodo, jog atsakovės elgėsi itin nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiaudamos joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsakovių piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis patvirtina tai, jog atsakovės be teisėto pagrindo Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 pateiktu priešieškiniu reikalavo 110 059,48 Eur skolos ir reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors realiai turėjo teisę į 10 785,94 Eur sumą.

48. Nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė pareiškė prašymą atlyginti nuostolius CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu ir savarankišką prašymą vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi atsakovėms už piktnaudžiavimą procesu civilinėje byloje Nr.e2-1417-730/2017 skirti 5000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos sumos priteisiant UAB (duomenys neskelbtini)

49. Teismas pažymi, jog sprendimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina sąlyga. Šios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; kt.). Kadangi šioje byloje ieškovė pateikto prašymo taikyti atsakovėms CPK 95 straipsnyje numatytą baudą nesiejo su reikalavimu atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas dėl šio prašymo pasisako atskirai.

50. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymi, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

52. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

53. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad BUAB (duomenys neskelbtini) paduodama priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir ieškiniui užtikrinti prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. BUAB (duomenys neskelbtini) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas, taip pat jos buvo paliktos galioti išnagrinėjus ieškovės atskirąjį skundą ir prašymus pakeisti ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priešieškinio reikalavimai buvo iš dalies patenkinti priimant galutinį procesinį sprendimą. Taip pat teismas anksčiau aptartų motyvų pagrindu pasisako, jog ieškovė šioje byloje nepagrindė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jai buvo padaryta reali žala.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nenustačius atsakovių piktnaudžiavimo procesu pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

56. Atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. t. II, b. l. 68–69). Pažymėtina, jog iš kvito nustatyta, kad pinigai buvo pervesti atsakovės BUAB (duomenys neskelbtini) Atsakovių atstovė nurodė, jog šias išlaidas sudaro 1400 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, taip pat 100 Eur už atstovavimą teisme.

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Nustatyta, jog atsakovių atstovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat atsiliepimą į atskirąjį skundą, atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovių prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl iš ieškovės atsakovei BUAB (duomenys neskelbtini) priteistina 1500 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.