Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos fotomenininkų sąjungai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

23. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

24. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

26. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai M. M. ir D. V. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai. Sąjungos valdyba 2024 m. kovo 8 d. patvirtino LFS rinkimų tvarkos aprašą. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis minėto aprašo šias nuostatas:

28.3. „Revizijos komisijai pritarta. Revizijos komisija: S. B.; M. K.; A. M.“.

28.4. „Patvirtinti LFS pirmininko G. S. pristatytą kadencijos ataskaitą“.

29. Byloje nekilo ginčas dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. balandžio 15 d. vykusių susirinkimų metu LFS turėjo 279 narius.

30. Dėl atsakovės argumento, kad byla turi būti nutraukiama, nes ieškovai neįrodė ir nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo ir savo materialinio teisinio suinteresuotumo siekiamu bylos rezultatu; nes ieškovai ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškė jų kaip Sąjungos narių teisių pažeidimas, kaip ginčijamų sprendimų turinys neigiamai lėmė jų teisinę padėtį, ir kokią įtaką palankus teismo sprendimas turės ieškovų teisėms ar pareigoms. Teismo nuomone, kadangi ieškovai yra Sąjungos nariai, tai reiškia, kad LFS valdymo organų priimti sprendimai turi įtakos tiek Sąjungos veiklai, tiek asmenų, kurie yra tokios organizacijos (asociacijos) nariai ir prisideda prie LFS veiklos, teisėms ir pareigoms. Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalie 1 punktą asociacijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, o tai suponuoja išvadą, kad jis turi teisę žinoti surinkimo sušaukimo tvarką, jo darbotvarkę, balsavimo procedūrą, balsų skaičiavimo tvarką ir pasisakyti visais susirinkimo kompetencijai priskiriamais klausimais, o tuo atveju, jei mano, kad susirinkimo metu priimti sprendimai yra nepagrįsti ar neteisėti, turi teisę ginčyti tokius sprendimus teismine tvarka (CPK 5 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovai, kaip Sąjungos nariai, turi teisę reikšti ieškinyje keliamus reikalavimus, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo nutraukti šią bylą (CPK 178, 185, 293 straipsniai).

31. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančioje CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2024).

32. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegialių organų nariai, sprendimai priimami asociacijos įstatų nustatyta tvarka.

33. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių. Sąjungos įstatų 27 punktas numato, kad jeigu susirinkime nėra kvorumo, pakartotinis susirinkimas šaukiamas tą pačią dieną ne anksčiau kaip po vienos valandos, o pakartotinis susirinkimas yra teisėtas nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus“.

34. Asociacijų įstatymo 12 straipsnyje („Asociacijos įstatai“) 2 dalies 8 punktas numato, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises; pagal šios dalies 9 punktą - organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, jo kompetencija, sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, narių dalyvavimo bei atstovavimo jiems šiame organe tvarka, jeigu toks organas sudaromas.

35. Iš byloje esančių Sąjungos įstatų matyti, kad juose nėra nustatyta balsavimo iš anksto sąlygos ir tvarka, todėl turėtų būti laikoma, kad Sąjunga nesinaudoja teise organizuoti balsavimą iš anksto. Tai suponuoja išvadą, kad, nesant Sąjungos aukščiausiojo valdymo organo (susirinkimo) sprendimo dėl balsavimo iš anksto ar nesant Sąjungos įstatuose aptartai tvarkai dėl balsavimo iš anksto, Sąjungos valdyba neturi teisės nustatyti balsavimo iš anksto sąlygas ir tvarką. Tokiu atveju, ieškovai pagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiomis 2024 m. kovo 8 d. LFS rinkimų tvarkos aprašo nuostatas, kurios įtvirtina balsavimą iš anksto: „3. <...>taip pat tvirtinama išankstinio balsavimo data <...>“, „5. LFS nariai, negalintys dalyvauti suvažiavime, gali balsuoti iš anksto“, „5.1. Išankstinis balsavimas vietoje (LFS būstinėje) vyksta likus 5 d. d. iki suvažiavimo, norintiems iš anksto balsuoti Sąjungos nariams. Balsavimo biuleteniai išduodami LFS būstinėje pasirašytinai LFS narių sąraše. Pažymėtas biuletenis dedamas į švarų voką ir užklijuojamas. Suvažiavime jis bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“, „5.2. Išankstinis balsavimas paštu vyksta likus 15 kalendorinių dienų iki suvažiavimo. Norintieji balsuoti paštu gali užsisakyti balsavimo biuletenius nurodytu el. paštu. Atsispausdinęs biuletenį ir pažymėjęs balsuojantysis įdeda jį į švarų užklijuotą voką ir viską sudėjęs į antrą voką su siuntėjo ir gavėjo adresais išsiunčia į LFS būstinę. Gauta siunta registruojama LFS narių sąraše, švarus vokas su biuleteniu antspauduojamas ir suvažiavime bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“, „7. <...>Pakartotiniame suvažiavime galioja neįvykusio suvažiavimo išankstinio balsavimo biuleteniai“, „9.2.<...> Prie suvažiavime gautų biuletenių pridedami išankstinio balsavimo vietoje ir išankstinio balsavimo paštu vokai su biuleteniais. Vokai turi būti nepažeisti ir gali būti atplėšiami tik Balsų skaičiavimo komisijos“, „10. LFS primininku išrenkamas tas pretendentas, kuris surenka daugiausia balsų „už“. Jeigu abu kandidatai surenka vienodai balsų, iškarto rengiamas antras turas“. Teismo nuomone, šio aprašo nuostata „4. Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“ siejama taip pat su balsavimu iš anksto, kad LFS nariai iš anksto žinotų visus kandidatus ir galėtų už atitinkamą kandidatą balsuoti, todėl tokia ginčo aprašo nuostata taip pat pripažintina negaliojančia. Pastaroji nuostata pripažintina negaliojančia ir tuo pagrindu, nes riboja Sąjungos nariui teisę kelti kandidatą susirinkimo metu, nors tokią teisę Sąjungos nariui nedraudžia įstatymai ar Sąjungos įstatai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas sutinka ir su ieškovų argumentais, kad šio aprašo ginčo nuostatos prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes apraše nustatyta balsavimo iš anksto tvarka yra neskaidri: nenurodyta, kas vykdo išankstinio balsavimo procedūrą, nenumatytas rinkimų organas, kuris organizuotų, kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą, nėra numatytas nepriklausomų stebėtojų dalyvavimas. Sutiktina, kad už rinkimus ir suvažiavimą atsakingi juos organizavę Sąjungos pirmininkas G. S. ir atsakingoji sekretorė V. S., kurie teismo posėdyje nurodė, jog kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, neužtikrino rinkimų proceso skaidrumo: nėra aiškiai įvardinama, kur ir kaip saugomi vokai, kam jie yra paduodami, kas atsakingas už jų saugojimą, sudaro galimybę pakeisti balsavimo rezultatus. Teisme liudytojais Sąjungos nariai E. K., J. S., A. S., E. I., A. V., išskyrus G. S., nežinojo, kur tiksliai laikomi (saugomi) išankstiniame balsavime atiduoti ar paštu siųsti biuleteniai (pvz., balsadėžėje ar kt.). G. S. gi nurodė, kad tokie biuleteniai buvo perduodami jam.

36. Dėl pakartotinio susirinkimo ginčo sprendimų (ne)galiojimo teismas daro išvadą, kad ieškovai pakankamai pagrindžia jų negaliojimą. Iš pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad renkant Sąjungos pirmininką iš susirinkime betarpiškai dalyvavusiųjų balsavo taip: už V. S. - 32 balsai, už T. K. – 27 balsai. Kaip matyti, balsų skirtumas neženklus, todėl akivaizdu, jog esminę įtaką galėjo turėti balsai Sąjungos narių, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime. Pirma, jei pastarieji nariai būtų žinoję, kad iš anksto balsuoti negalima, neaišku, kiek šių asmenų būtų atvykę tiesiogiai į susirinkimą ir už ką jie būtų balsavę. Antra, nepašalinus pagrįstų abejonių dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio, negalima konstatuoti, kad V. S. pagrįstai ir teisėtai išrinkta Sąjungos pirmininke. Tokiu atveju, pripažintinas negaliojančiu pakartotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo V. S. išrinkta Sąjungos pirmininke.

37. Pagal Sąjungos įstatytų 33 punkto nuostatas valdybos nariai renkami pagal Sąjungos pirmininko sudarytą valdybos narių sąrašą ir balsuojama už kiekvieną narį atskirai. Konstatavus, kad negaliojantis yra pakartotinio susirinkimo sprendimas dėl V. S. išrinkimo Sąjungos pirmininke, kad byloje nėra duomenų, jog buvo balsuojama už kiekvieną valdybos narį, darytina išvada, kad V. S. neturėjo teisės siūlyti tvirtinti jos sudarytą valdybos sąrašą, todėl pripažintinas negaliojančiu ir pakartotinio susirinkimo sprendimas dėl valdybos rinkimo.

38. Iš VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 11 d. Informacinio leidinio Nr. 2024-102 matyti, kad Sąjungos susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl revizijos komisijos sudarymo ir jos narių rinkimo. Teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pranešime apie šaukiamą asociacijos narių susirinkimą nurodytos darbotvarkės projektas turi būti konkretus, o ne bendro pobūdžio, kadangi informavimo apie šaukiamą susirinkimą tikslas – pranešti asociacijos nariams, kokius klausimus susirinkimas svarstys, kad nariai galėtų juos išanalizuoti ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti, nes priimti nutarimai gali turėti tiesioginę įtaką tiek visų asociacijos narių, tiek konkretaus nario teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). Tokiu atveju sutiktina su ieškovų argumentais, kad ir šis ginčo sprendimas yra neteisėtas, nes jo priėmimo procedūra pakartotiniame suvažiavime nenumatytu suvažiavimo darbotvarkės klausimu pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį; šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ir tuo pagrindu, jog tokio priežiūros organo sudarymo nenumato nei Asociacijų įstatymas, nei Sąjungos įstatai.

39. Dėl sprendimo, kuriuo nutarta patvirtinti Sąjungos pirmininko G. S. pristatytą kadencijos ataskaitą. Iš teismo anksčiau minėtų aplinkybių dėl neteisėto išankstinio balsavimo, balsų skaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo, sutiktina su ieškovų argumentais, jog apskritai neaišku, kokiais principais vadovaujantis susirinkime buvo skaičiuojamas kvorumas, jog galimai skaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o esamo balsų skaičiaus nepakako G. S. ataskaitai patvirtinti. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys įrodymai pakankamai nepagrindžia, jog ši ataskaita buvo patvirtinta pagrįstai ir teisėtai.

40. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

41. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

42. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovams 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų: 550 Eur žyminio mokesčio ir 1 300 Eur už teisinę pagalbą; valstybės naudai priteistina 12,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

43. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti negaliojančiomis Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2024 m. kovo 8 d. valdybos patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo šias nuostatas:

- „3. <...>taip pat tvirtinama išankstinio balsavimo data <...>“;

- „4. Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“;

- „5. LFS nariai, negalintys dalyvauti suvažiavime, gali balsuoti iš anksto“;

- „5.1. Išankstinis balsavimas vietoje (LFS būstinėje) vyksta likus 5 d. d. iki suvažiavimo, norintiems iš anksto balsuoti Sąjungos nariams. Balsavimo biuleteniai išduodami LFS būstinėje pasirašytinai LFS narių sąraše. Pažymėtas biuletenis dedamas į švarų voką ir užklijuojamas. Suvažiavime jis bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“;

- „5.2. Išankstinis balsavimas paštu vyksta likus 15 kalendorinių dienų iki suvažiavimo. Norintieji balsuoti paštu gali užsisakyti balsavimo biuletenius nurodytu el. paštu. Atsispausdinęs biuletenį ir pažymėjęs balsuojantysis įdeda jį į švarų užklijuotą voką ir viską sudėjęs į antrą voką su siuntėjo ir gavėjo adresais išsiunčia į LFS būstinę. Gauta siunta registruojama LFS narių sąraše, švarus vokas su biuleteniu antspauduojamas ir suvažiavime bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“;

- „7. <...>Pakartotiniame suvažiavime galioja neįvykusio suvažiavimo išankstinio balsavimo biuleteniai“;

- „9.2.<...> Prie suvažiavime gautų biuletenių pridedami išankstinio balsavimo vietoje ir išankstinio balsavimo paštu vokai su biuleteniais. Vokai turi būti nepažeisti ir gali būti atplėšiami tik Balsų skaičiavimo komisijos“;

- „10. LFS pirmininku išrenkamas tas pretendentas, kuris surenka daugiausia balsų „už“. Jeigu abu kandidatai surenka vienodai balsų, iškarto rengiamas antras turas“.

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2024 m. balandžio 15 d. 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo (susirinkimo) sprendimus, kuriais nutarta:

- „Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-ajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime balsų dauguma LFS pirmininke išrinkta V. S.“;

- „Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti (pateikiamas abėcėlinis sąrašas): V. S. – LFS pirmininkė, V. A., A. B., G. Č., G. J., T. K., A. L., A. N., A. R., D. R., S. S., G. S., D. S., M. Š.-Č., R. Š., V. U.–A., A. V.“;

- „Revizijos komisijai pritarta. Revizijos komisija: S. B.; M. K.; A. M.“;

- „Patvirtinti LFS pirmininko G. S. pristatytą kadencijos ataskaitą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos fotomenininkų sąjungos (juridinio asmens kodas 190765289) ieškovams M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos fotomenininkų sąjungos (juridinio asmens kodas 190765289) valstybės naudai 12,90 Eur (dvylika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.