Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Lietuvos fotomenininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos fotomenininkų sąjungai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: Pripažinti negaliojančiomis 2024 m. kovo 8 d. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (toliau – ir LFS, ir Sąjunga) valdybos patvirtinto LFS rinkimų tvarkos aprašo šias nuostatas: „3. <...>taip pat tvirtinama išankstinio balsavimo data <...>“; „4. Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“; „5. LFS nariai, negalintys dalyvauti suvažiavime, gali balsuoti iš anksto“; „5.1. Išankstinis balsavimas vietoje (LFS būstinėje) vyksta likus 5 d. d. iki suvažiavimo, norintiems iš anksto balsuoti Sąjungos nariams. Balsavimo biuleteniai išduodami LFS būstinėje pasirašytinai LFS narių sąraše. Pažymėtas biuletenis dedamas į švarų voką ir užklijuojamas. Suvažiavime jis bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“; „5.2. Išankstinis balsavimas paštu vyksta likus 15 kalendorinių dienų iki suvažiavimo. Norintieji balsuoti paštu gali užsisakyti balsavimo biuletenius nurodytu el. paštu. Atsispausdinęs biuletenį ir pažymėjęs balsuojantysis įdeda jį į švarų užklijuotą voką ir viską sudėjęs į antrą voką su siuntėjo ir gavėjo adresais išsiunčia į LFS būstinę. Gauta siunta registruojama LFS narių sąraše, švarus vokas su biuleteniu antspauduojamas ir suvažiavime bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“; „7. <...>Pakartotiniame suvažiavime galioja neįvykusio suvažiavimo išankstinio balsavimo biuleteniai“; „9.2.<...> Prie suvažiavime gautų biuletenių pridedami išankstinio balsavimo vietoje ir išankstinio balsavimo paštu vokai su biuleteniais. Vokai turi būti nepažeisti ir gali būti atplėšiami tik Balsų skaičiavimo komisijos“; „10. LFS pirmininku išrenkamas tas pretendentas, kuris surenka daugiausia balsų „už“. Jeigu abu kandidatai surenka vienodai balsų, iškarto rengiamas antras turas“. pripažinti negaliojančiu LFS 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo (susirinkimo) sprendimą, kuriuo nutarta: „Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-ajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime balsų dauguma LFS pirmininke išrinkta V. S.“, pripažinti negaliojančiu LFS 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo sprendimą, kuriuo nutarta: „Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti (pateikiamas abėcėlinis sąrašas): V. S. – LFS pirmininkė, V. A., A. B., G. Č., G. J., T. K., A. L., A. N., A. R., D. R., S. S., G. S., D. S., M. Š.-Č., R. Š., V. U.–A., A. V., pripažinti negaliojančiu LFS 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo sprendimą, kuriuo nutarta: „Revizijos komisijai pritarta. Revizijos komisija: S. B.; M. K.; A. M.“, pripažinti negaliojančiu LFS 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo sprendimą, kuriuo nutarta: „Patvirtinti LFS pirmininko G. S. pristatytą kadencijos ataskaitą. Ieškinio pagrindas:

2. Ieškovai nurodo, kad Lietuvos fotomenininkų sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Ieškovai yra LFS nariai. 2024 m. kovo 8 d. įvyko LFS valdybos posėdis, kuriame LFS valdyba patvirtino LFS rinkimų tvarkos aprašą, kurio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja LFS įstatams bei protingumo ir sąžiningumo principams ir yra naikintinos. 2024 m. balandžio 15 d. vyko LFS 23-asis rinkiminis ataskaitinis suvažiavimas. Nesurinkus kvorumo, tą pačią dieną buvo šaukiamas pakartotinis LFS 23-asis rinkiminis ataskaitinis suvažiavimas, kuriame, vadovaujantis LFS rinkimų tvarkos aprašu, buvo priimti sprendimai dėl LFS pirmininko, valdybos rinkimų bei priimtas sprendimas į suvažiavimo darbotvarkę neįtrauktu klausimu. Ieškovai LFS rinkimų tvarkos aprašo nuostatas bei suvažiavime priimtus sprendimus laiko neteisėtais. 2024 m. gegužės 7 d. ieškovai kreipėsi į LFS pirmininką, LFS valdybą ir pareikalavo panaikinti LFS rinkimų tvarkos aprašą bei inicijuoti ir organizuoti neeilinio LFS suvažiavimo sušaukimą, tačiau gavo atsakymą, kad neeilinis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių suvažiavimas nebus inicijuojamas ir organizuojamas. Mano, kad LFS rinkimų tvarkos aprašo nuostatos bei suvažiavime priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, LFS įstatams bei pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovai pažymi, kad LFS valdyba šioje tvarkoje nustatė ne tik neteisėtą išankstinio balsavimo tvarką, bet ir neteisėtai įtvirtino nuostatą, jog „Pakartotiniame suvažiavime galioja neįvykusio suvažiavimo išankstinio balsavimo biuleteniai“. Ieškovų nuomone, toks reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja LFS įstatams. Ieškovų teigimu, LFS rinkimų tvarkos apraše nustatyta balsavimo iš anksto tvarka yra neskaidri (tvarkos 5.1 punktas, 5.2 punktas). Ieškovai pažymi, jog LFS rinkimų tvarkos apraše net nenurodyta, kas vykdo išankstinio balsavimo procedūrą, nenumatytas rinkimų organas, kuris organizuotų, kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą, nėra numatytas nepriklausomų stebėtojų dalyvavimas. Ieškovų nuomone, tokia sukurta išankstinio balsavimo tvarka, už kurią yra tiesiogiai atsakingi rinkimus ir suvažiavimą organizavę pirmininkas G. S. ir atsakingoji sekretorė V. S., akivaizdžiai neužtikrina rinkimų proceso skaidrumo, t. y. nėra aišku, kur ir kaip saugomi vokai, kam jie yra paduodami, kas atsakingas už jų saugojimą ir yra akivaizdžiai nesąžininga, nes sudaro galimybes be jokių kliūčių pakeisti balsavimo rezultatus. Pažymi, kad pagal tvarką LFS nariai iš anksto galėjo balsuoti tik vienu klausimu, t. y. rinkti LFS pirmininką, nors dar net nėra užsiregistravę į suvažiavimą ir balsavę procedūriniais klausimais. Iš anksto balsavę LFS nariai taip pat neturėjo galimybės suvažiavimo metu išreikšti savo valios balsavime dėl suvažiavimo atidėjimo, kas buvo siūloma, nes LFS Valdyba, viršydama savo kompetencijų ribas patvirtino LFS įstatams prieštaraujantį rinkimų tvarkos aprašą, suteikiantį LFS įstatams prieštaraujančią išankstinio balsavimo galimybę. Ieškovams nesuprantama, kokiais principais vadovaujantis suvažiavime buvo skaičiuojamas kvorumas. Ieškovų nuomone, skaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Išankstinio balsavimo balsai buvo priskaičiuoti tik skaičiuojant LFS pirmininko rinkimų rezultatus. Iš LFS suvažiavimo protokolo taip pat neaišku, kiek LFS suvažiavimo dalyvių balsavo už LFS valdybos narių sąrašą. Ieškovų nuomone, protokole nurodyta frazė „Kviečiama balsuoti už visa sąrašą. Balsuojama: dauguma – už, 1 balsas susilaikė, prieš nėra“ niekaip negali reikšti, jog sprendimas dėl LFS valdybos rinkimu yra priimtas kaip numatyta LFS įstatų 29 punkte. Nepaisant to, jog suvažiavimo darbotvarkėje nebuvo klausimo dėl revizijos komisijos sudarymo, pakartotiniame suvažiavime pirmininkė paskelbė kandidatus į revizijos komisiją bei suvažiavimo protokole nurodoma, jog jos nariais išrinkti S. B., M. K., A. M.. Toks sprendimas yra neteisėtas, nes jo priėmimo procedūra pakartotiniame suvažiavime nenumatytu suvažiavimo darbotvarkės klausimu pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį yra negalima. Šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dar ir dėl to, jog tokio priežiūros organo sudarymo nenumato nei Asociacijų įstatymas, nei LFS įstatai, nėra aiški nei šio priežiūros organo kompetencija, nei įgaliojimai, o pagal LFS įstatus suvažiavimui nėra suteikta kompetencijos tokį organą sudaryti.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2024 m. balandžio 15 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu (pagal LFS įstatus vadinamas suvažiavimu) LFS turėjo 279 narius, ieškinį reiškia tik du nariai. Mano, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo, materialinio teisinio suinteresuotumo siekiamu bylos rezultatu. Ieškovai ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškė jų kaip asociacijos narių teisių pažeidimas, todėl byla turi būti nutraukta. Nurodo, kad nė vienas įstatymas nedraudžia balsuoti dalyvių susirinkime iš anksto raštu visais paskelbtos darbotvarkės klausimais ar tik tam tikrais klausimais. Dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organų sudarymo tvarka ir kiti su tuo susiję klausimai yra reglamentuojami dispozityviai, daugelį klausimų leidžiant sureguliuoti dalyvių/savininkų valia. Tos valios išreiškimo būdai taip pat nėra įstatymo imperatyviai reglamentuoti. Pažymi, kad aprašas 2024 m. kovo 8 d. valdybos posėdyje buvo patvirtintas vienbalsiai. Už tokį nutarimą balsavo ir pats D. V., todėl laikytina, kad pats ieškovas pritarė tokiam dokumentui ir dėl to neturi teisės jo ginčyti. Nurodo, kad iš anksto vietoje balsavę asmenys buvo pasirašytinai registruojami, o paštu balsavę – pažymimi atskirame 23-iojo suvažiavimo registracijos sąraše, kaip numatyta rinkimų tvarkos aprašo 5.1, 5.2 punktuose. Taip pat jie buvo pažymėti kaip iš anksto balsavę ir bendrame suvažiavimo dalyvių registravimo sąraše. Tai užtikrino, kad tie patys asmenys negalėtų vėl pakartotinai balsuoti atvykę į suvažiavimą ir jų balsai nebūtų skaičiuojami du kartus. Išankstinio balsavimo metu gauti švarūs vokai, kuriuose turėjo būti įdėti balsavimo biuleteniai, buvo užantspauduojami LFS antspaudu ir saugomi LFS būstinėje pas atsakingus administracijos darbuotojus, kurie vėliau juos perdavė suvažiavimo metu išrinktai balsų skaičiavimo komisijai. Nė vienas iš balsavusiųjų raštu nepateikė jokių skundų ar prieštaravimų, neatsisakė savo atiduoto balso. Atsakovė pabrėžė, kad 23-iojo suvažiavimo metu nebuvo iškeltas ar pasiūlytas nė vienas naujas kandidatas į pirmininkus, tik tie du kandidatai, kurie buvo iškelti iš anksto. Todėl aprašo 4 punkto nuostata niekaip nepažeidė ieškovų ar kitų asociacijos dalyvių teisių. Tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tas pats pasakytina ir apie ginčijamą aprašo 10 punktą. Atsakovės teigimu, rinkimų tvarkos aprašas laikytinas organizacinio–tvarkomojo pobūdžio dokumentu, numatančiu rinkimų procedūros organizavimą. Teigia, kad išankstinis balsavimas raštu neturėjo jokios įtakos balsavimo rezultatams. Tiek suskaičiavus atskirai išankstinio balsavimo metu gautus balsus, tiek susirinkimo metu gautus balsus, daugiau kaip pusę balsų surinko V. S. kandidatūra (atitinkamai 32 iš 59 balsų susirinkimo metu ir 50 iš 67 balsų išankstinio balsavimo metu). Todėl net ir tuo atveju, jeigu išankstinio balsavimo raštu rezultatai būtų laikomi negaliojančiais, o būtų skaičiuojami tik susirinkime dalyvavusių narių balsai, vis tiek galutinis rezultatas liktu toks pat. Ieškinio argumentai dėl kvorumo skaičiavimo ir išvada, kad balsų skaičiaus nepakako LFS nei pirmininko G. S. ataskaitai, nei sprendimui patvirtinti naują valdybą, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini. Už G. S. ataskaitą buvo gauta 60 balsų, 2 susilaikė, nė vienas nebalsavo prieš. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, sprendimas laikytinas priimtu vienbalsiai. Ieškovai ginčija suvažiavimo sprendimą dėl revizijos komisijos sudarymo, tačiau ieškinyje niekaip nepagrindžiama ir nenurodoma, kuo toks sprendimas pažeidžia ieškovų teises ar interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimo ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiomis Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2024 m. kovo 8 d. valdybos patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo šias nuostatas: „3. <...>taip pat tvirtinama išankstinio balsavimo data <...>“; „4. Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“; „5. LFS nariai, negalintys dalyvauti suvažiavime, gali balsuoti iš anksto“; „5.1. Išankstinis balsavimas vietoje (LFS būstinėje) vyksta likus 5 d. d. iki suvažiavimo, norintiems iš anksto balsuoti Sąjungos nariams. Balsavimo biuleteniai išduodami LFS būstinėje pasirašytinai LFS narių sąraše. Pažymėtas biuletenis dedamas į švarų voką ir užklijuojamas. Suvažiavime jis bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“; „5.2. Išankstinis balsavimas paštu vyksta likus 15 kalendorinių dienų iki suvažiavimo. Norintieji balsuoti paštu gali užsisakyti balsavimo biuletenius nurodytu el. paštu. Atsispausdinęs biuletenį ir pažymėjęs balsuojantysis įdeda jį į švarų užklijuotą voką ir viską sudėjęs į antrą voką su siuntėjo ir gavėjo adresais išsiunčia į LFS būstinę. Gauta siunta registruojama LFS narių sąraše, švarus vokas su biuleteniu antspauduojamas ir suvažiavime bus pateiktas Balsų skaičiavimo komisijai“; „7. <...>Pakartotiniame suvažiavime galioja neįvykusio suvažiavimo išankstinio balsavimo biuleteniai“; „9.2.<...> Prie suvažiavime gautų biuletenių pridedami išankstinio balsavimo vietoje ir išankstinio balsavimo paštu vokai su biuleteniais. Vokai turi būti nepažeisti ir gali būti atplėšiami tik Balsų skaičiavimo komisijos“; „10. LFS pirmininku išrenkamas tas pretendentas, kuris surenka daugiausia balsų „už“. Jeigu abu kandidatai surenka vienodai balsų, iškarto rengiamas antras turas“, pripažino negaliojančiu Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2024 m. balandžio 15 d. 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo (susirinkimo) sprendimus, kuriais nutarta: „Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-ajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime balsų dauguma LFS pirmininke išrinkta V. S.“; „Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti (pateikiamas abėcėlinis sąrašas): V. S. – LFS pirmininkė, V. A., A. B., G. Č., G. J., T. K., A. L., A. N., A. R., D. R., S. S., G. S., D. S., M. Š.-Č., R. Š., V. U.–A., A. V.“; „Revizijos komisijai pritarta. Revizijos komisija: S. B.; M. K.; A. M.“; „Patvirtinti LFS pirmininko G. S. pristatytą kadencijos ataskaitą, priteisti iš atsakovės ieškovams 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės valstybės naudai 12,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovai yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai. Sąjungos valdyba 2024 m. kovo 8 d. patvirtino LFS rinkimų tvarkos aprašą. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis minėto aprašo šias nuostatas (nutarties 1 punktas). Byloje nekilo ginčas dėl atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad 2024 m. balandžio 15 d. vykusių susirinkimų metu LFS turėjo 279 narius.

6. Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad atsakovės teigimu byla turi būti nutraukta, kadangi ieškovai šiuo atveju neįrodė ir nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo ir savo materialinio teisinio suinteresuotumo siekiamu bylos rezultatu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovai yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai, dėl ko Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdymo organų priimti sprendimai turi įtakos tiek sąjungos veiklai, tiek asmenų, kurie prisideda prie sąjungos veiklos teisėms ir pareigoms, atsižvelgęs ir į tai, kad pagal Asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą asociacijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, kas pirmosios instancijos teismo vertinimu leidžia spręsti, kad narys turi teisę žinoti surinkimo sušaukimo tvarką, jo darbotvarkę, balsavimo procedūrą, balsų skaičiavimo tvarką ir pasisakyti visais susirinkimo kompetencijai priskiriamais klausimais, sprendė, kad ieškovai, kaip sąjungos nariai turi teisę reikšti ieškinyje keliamus reikalavimus, dėl ko nėra pagrindo bylai nutraukti.

7. Dėl aprašo nuostatų pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad iš byloje esančių sąjungos įstatų matyti, kad juose nėra nustatyta balsavimo iš anksto sąlygos ir tvarka, todėl turėtų būti laikoma, kad sąjunga nesinaudoja teise organizuoti balsavimą iš anksto. Tai suponuoja išvadą, kad, nesant sąjungos aukščiausiojo valdymo organo (susirinkimo) sprendimo dėl balsavimo iš anksto ar nesant sąjungos įstatuose aptartai tvarkai dėl balsavimo iš anksto, valdyba neturi teisės nustatyti balsavimo iš anksto sąlygas ir tvarką, dėl ko teismas nusprendė laikyti pagrįstais ieškinio reikalavimais dėl aprašo nuostatų, kurie įtvirtina balsavimą iš anksto. Teismas taip pat pripažino, kad aprašo 4 nuostata dėl kandidatūros kėlimo taip pat susijusi su balsavimu iš anksto, dėl ko ji taip pat pripažintina negaliojančia.

8. Dėl pakartotinio susirinkimo ginčo sprendimų (ne)galiojimo teismas nurodė, kad teismo vertinimu ieškovei pagrindė jų negaliojimą. Nurodė, kad iš pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad renkant sąjungos pirmininką iš susirinkime betarpiškai dalyvavusiųjų balsavo taip: už V. S. - 32 balsai, už T. K. – 27 balsai. Balsų skirtumas neženklus, todėl esminę įtaką galėjo turėti balsai sąjungos narių, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime. Nurodė, kad jei pastarieji nariai būtų žinoję, kad iš anksto balsuoti negalima, neaišku, kiek šių asmenų būtų atvykę į susirinkimą ir už ką jie būtų balsavę. Antra, nepašalinus pagrįstų abejonių dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio, negalima konstatuoti, kad V. S. pagrįstai ir teisėtai išrinkta pirmininke. Tokiu atveju, pripažintinas negaliojančiu pakartotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo V. S. išrinkta pirmininke, taip pat teismas darė išvadą, kad V. S. neturėjo teisės siūlyti tvirtinti jos sudarytą valdybos sąrašą, todėl pripažintinas negaliojančiu ir pakartotinio susirinkimo sprendimas dėl valdybos rinkimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad išankstinis balsavimas buvo neteisėtas, sutiko su ieškovų argumentais, kad neaišku, kokiais principais vadovaujantis susirinkime buvo skaičiuojamas kvorumas, o esamo balsų skaičiaus nepakako G. S. ataskaitai patvirtinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą iš dalies, tai yra panaikinti visas sprendimo dalis, išskyrus tą dalį kurioje nutarta pripažinti negaliojančiu Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2024 m. balandžio 15 d. 23-ojo rinkiminio ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo sprendimą, kuriuo revizijos komisijai pritarta ir patvirtinta revizijos komisijos sudėtis, dėl panaikintos teismo sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų apeliantei bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Dėl ieškovų subjektinių teisių pažeidimo nurodo, kad ieškovai ieškinį pareiškė atsakovei, kaip asociacijos narai, kurių 2024 m. balandžio 15 d. buvo 279. Ieškovas D. V. buvo ilgametis valdybos narys, buvo renkamas paskutines dvi valdybos kadencijas, tačiau savo kaip valdybos nario teisių pažeidimu jis ieškinyje nesirėmė. Teismas sprendė, kad valdymo organų priimti sprendimai turi įtakos tiek LFS veiklai, tiek asociacijos narių teisėms, dėl ko ieškovai turi teisę reikšti ieškinį, tačiau apeliantė su tuo nesutinka. Nurodo, kad juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas praktikoje yra pripažįstamas kaip išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, tai, kad asmuo yra juridinio asmens dalyvis, savaime nereiškia, kad jis laikytinas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio prasme. Mano, kad ieškovai nepagrindė, kaip sprendimų turinys įtakojo jų teisinę padėtį, pažymi, kad ieškovas D. V. dalyvavo 2024 m. kovo 8 d. posėdyje, balsavo už ginčijamą rinkimų tvarkos aprašą, toks sąrašas ir buvo patvirtintas, pažymi, kad ir ankščiau buvo vykdomas išankstinis balsavimas raštu, nesant patvirtintai tokiai tvarkai, abu ieškovai dalyvavo susirinkime ir galėjo išreikšti valią, be to jų turimi balsai negalėjo daryti esminės įtakos balsavimo rezultatams, todėl mano, kad ieškovai neįrodė, kaip pasireiškė jų, kaip asociacijos narių teisių pažeidimai.

9.2. Dėl 2024 m. kovo 8 d. valdybos sprendimu patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo nurodė, kad teismas priimdamas iš esmės rėmėsi tuo, kad sąjungos įstatuose nėra nustatyta balsavimo iš anksto sąlygos. Mano, kad šiuo atveju teismas pernelyg siaurai aiškino Asociacijų įstatymų 13 straipsnio 4 dalies nuostatą ir LFS įstatų nuostatą dėl įgaliojimų suteikimo valdybai. Pažymi, kad įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu gali būti realizuojama balsavimo teisė, ir ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad balsuojama gali būti tik asmeniškai dalyvaujant susirinkime. Teisė iš anksto balsuoti visuotiniame narių susirinkime raštu nors ir nėra tiesiogiai įtvirtinta Asociacijų įstatyme ar LFS įstatuose, bet yra egzistuojanti ir pripažintina visiems asociacijos nariams. Teigia, kad įstatymų leidėjo įtvirtintas asociacijų veiklos reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organų sudarymo tvarka ir kiti su tuo susiję klausimai yra reglamentuojami dispozityviai. Pažymi, kad asociacijos veikloje yra susiklosčiusi ir priimta praktika, kad nariai gali pareikšti valią ir raštu, jei negali dalyvauti susirinkime asmeniškai. Pažymi, kad faktinis aukščiausiojo valdymo organo sprendimas dėl balsavimo iš anksto renkant valdymo organą (LFS pirmininką) jau buvo priimtas, nes tokie balsavimai suvažiavimuose buvo vykdyti bent du kartus: 2009 ir 2020 metais.

9.3. Dėl aprašo 4 punkto nuostatos „Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“, nurodo, kad teismas sprendė, kad ši nuostata riboja sąjungos nariui teisę kelti kandidatą susirinkimo metu, nors tokią teisę sąjungos nariui nedraudžia įstatymai ar įstatai. Mano, kad ši nuostata niekaip nepažeidė ieškovų ar kitų asociacijos narių teisių, nes, kaip matyti iš 2024 m. balandžio 15 d. suvažiavimo protokolo, jokių naujų kandidatų šio susirinkimo metu nebuvo iškelta ar pasiūlyta. Todėl toks teismo argumentas yra visiškai deklaratyvus, hipotetinis ir jis nėra paremtas jokiu objektyviai nustatytu ieškovų teisių pažeidimu ar prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Mano, kad ieškovų ir teismo samprotavimai, kad tvarka yra neskaidri ar nesąžininga, yra paremti tik prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, o argumentai, kad sąjungos nariai nežinojo kur yra saugomi biuleteniai yra absurdiškas, kadangi nėra aišku kokią reikšmę turi to žinojimas. Pažymi, kad tai žinojo tik sąjungos pirmininkas, kuris ir buvo atsakingas už išankstinio balsavimo procedūros vykdymą bei gautų vokų saugojimą.

9.4. Dėl 2024 m. balandžio 15 d. LFS suvažiavimo sprendimų nurodo, kad teismas pripažino negaliojančiu LFS suvažiavimo sprendimą, kuriuo „Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-ajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime balsų dauguma LFS pirmininke išrinkta V. S.“. Tokį apsisprendimą teismas lakoniškai argumentavo tuo, kad esminę įtaką balsavimo rezultatams galėjo turėti tų sąjungos narių balsai, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime. Neva, jeigu jie būtų žinoję, kad iš anksto balsuoti negalima, neaišku, kiek jų būtų atvykę tiesiogiai į susirinkimą ir už ką jie būtų balsavę. Taip pat, teismo vertinimu, liko nepašalintos „pagrįstos abejonės dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio“. Mano, kad nėra jokio pagrindo išankstinio balsavimo laikyti neteisėtu. Pažymi, kad daugiau nei pusę balsų surinko V. S. kandidatūra, o balsų persvara yra akivaizdi. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą iškraipė apeliantės įstatų nuostatas, akivaizdžiai neteisingai nurodė sprendime įstatų 33 punkto turinį, jį iškreipdamas, teismas neatsižvelgė į reikšmingą faktinę aplinkybę, kuria rėmėsi apeliantė, jog visuotinio suvažiavimo metu, 4 sąjungos nariams iškėlus klausimą dėl išankstinio balsavimo teisėtumo, buvo už tai atskirai balsuojama, ir balsavimo metu didele balsų persvara buvo nubalsuota už tai, kad tęsti suvažiavimą ir kad užskaityti išankstinio balsavimo raštu biuletenius dėl sąjungos pirmininko rinkimų.

9.5. Dėl sprendimo nepagrįstumo teisės normomis nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai, tačiau iš sprendimo argumentacijos lieka neaišku, kurį iš nurodytų teisinių pagrindų teismas faktiškai pritaikė byloje. Teismo išvada, kad nesant įstatuose aptartai tvarkai dėl balsavimo iš anksto, sąjunga nesinaudoja teise organizuoti tokį balsavimą, jau yra paneigta. Atsakovo įstatuose esant įtvirtintiems valdybos įgaliojimams priimti sprendimus visais organizaciniais klausimais, susijusiais su pasiruošimu suvažiavimui, pasiruošimu pirmininko ar valdybos rinkimams, taip pat atsižvelgiant į ankstesniuose rinkiminiuose suvažiavimuose (2009 ir 2020 m.) taikytą analogišką praktiką, laikytina, kad neįrodytas ir antrasis pagrindas – prieštaravimas steigimo dokumentams. Nurodo, kad rinkimų tvarkos apraše numatytos taisyklės yra logiškos, protingos ir atitinkančios bent minimalius reikalavimus išankstinio balsavimo raštu procedūrai reglamentuoti.

10. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Dėl ieškovų subjektinių teisių pažeidimo nurodo, kad ieškovai yra asociacijos nariai, taigi, patenka į asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę reikšti ieškinį dėl LFS valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ratą. (pažymi, jog liudytojai, A. S. bei J. S. nurodė, jog ieškovų reikalavimus palaiko ne vienas LFS narys. Taigi, ginčijami sprendimai neatitinka ne tik ieškovų, tačiau ir kitų LFS narių valios). Nurodo, kad priimti valdymo organų sprendimai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, Asociacijos įstatus ir protingumo bei sąžiningumo principus dėl neteisėtų rinkimų organizavimo, visuotiniame narių susirinkimo protokole įforminant sprendimus, kurie pagal LFS įstatus nebuvo priimti, tai yra sprendimas dėl valdybos bei pirmininko ataskaitos, pakartotiniame suvažiavime priimant sprendimą į darbotvarkę neįtrauktu klausimą. Teigia, kad tai nėra mažareikšmiai pažeidimai, todėl ieškovai turi teisę kreiptis tesimą, kaip asociacijos nariai, kurie turi pareigą rūpintis, jog nebūtų pažeidžiami asociacijos įstatai. Pažymi, jog ieškovai pagrindė, jog valdybai nesuteikta teisė keisti įstatuose nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos, kurie šiuo atveju buvo priimti pažeidus ne tik minėtą tvarką, tačiau ir Asociacijų įstatymo nuostatas, aiškiai numatančias, jog pakartotinis narių susirinkimas turi teisę priimti sprendimu neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais. Nurodo, kad tik panaikinus sprendimus, asociacija galės užtikrinti teisėtai ir demokratiniu būdu vykdomus rinkimus.

10.2. Dėl 2024 m. kovo 8 d. valdybos sprendimu patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo nurodo, kad Asociacijų įstatymo nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal įstatus šaukiamas suvažiavimas, kurio metu yra priimami sprendimai. Nurodo, kad pagal įstatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą valdybai nesuteikta jokių teisių keisti įstatuose nustatytos suvažiavimo sprendimų priėmimo tvarkos. Pagal įstatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą suvažiavimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip ½ Suvažiavime dalyvaujančių narių. Įstatuose net nėra suteikta teisė suvažiavimo nariams į suvažiavimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti iš anksto.

10.3. Dėl 2024 m. balandžio 15 d. suvažiavimo sprendimų nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog LFS pirmininko rinkimai buvo organizuoti vadovaujantis LFS rinkimų tvarkos aprašu, kurio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja LFS įstatams pagrįstai yra teismo pripažintini negaliojančiais. Teigia, kad aprašė net nenurodyta, kas vykdo išankstinio balsavimo procedūrą, nenumatytas rinkimų organas, kuris organizuotų, kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą. Ieškovai pažymi, jog šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtino liudytojai. L. K. nurodė, jog nematė, kur darbuotoja įdėjo jo išankstinio balsavimo voką. Liudytojas E. I. balsavo paštu. Paaiškino, jog ant siunčiamo voko nebuvo jokių žymų, jog tai balsavimas paštu. Liudytoja A. J. nurodė, jog balsavimo paštu vokus paaimdavo pirmininkas G. S. ir juos padėdavo bibliotekoje. Visi išankstinio balsavimo vokai buvo perduoti pirmininkui. Liudytojas A. B. nurodė, jog balsavo iš anksto būstinėje. Balsavimo voką perdavė merginai, balsadėžės nematė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog „nepašalinus pagrįstų abejonių dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio, negalima konstatuoti, kad V. S. pagrįstai ir teisėtai išrinkta Sąjungos pirmininke.“ Liudytojas A. V., Balsų skaičiavimo komisijos narys, atsakydamas į klausimą ar skaičiavo visuotinio susirinkimo dalyvių balsus renkant valdybą, nurodė, jog jis neskaičiavo. Liudytoja A. J., suvažiavimo sekretorė, duodama parodymus nurodė, jog kokį balsavusiųjų skaičių įrašyti kitais nei pirmininko rinkimų klausimais nurodė suvažiavimo pirmininkas. LFS Suvažiavimo protokole nurodyta: „Kviečiama balsuoti už visą sąrašą. Balsuojama: dauguma – už, 1 balsas susilaikė, prieš nėra“. Kaip matyti iš balsų skaičiavimo komisijos protokolo, ji skaičiavo tik pirmininko rinkimų rezultatus. Minėta, jog liudytoja A. J. paaiškino, jog į protokolą kitais klausimais balsavimo rezultatus nurodė kaip užrašyti Suvažiavimo pirmininkas. Yra visiškai neaišku, kas ta protokole nurodyta dauguma, net nėra aišku, kiek salėje buvo asmenų. Ieškovų nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog priimant sprendimus tiek dėl pirmininko ataskaitos tvirtinimo, tiek dėl valdybos rinkimų buvo akivaizdžiai pažeista LFS įstatų 29 p. nustatytos sprendimų priėmimo tvarka ir šie sprendimai nustatyta tvarka nėra priimti ir pagrįstai panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo.

13. Apeliantė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir papildomus rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose nurodo, kad po apeliacinio skundo pateikimo 2025 m. kovo 21 d. įvyko Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimas, jame dalyvavo ir ieškovai, juos atstovaujanti advokatė. Balsavimo metu nutarta patvirtinti 2024 m. balandžio 15 d. vykusio suvažiavimo metu priimtus sprendimus dėl V. S. išrinkimo pirmininke ir jos pasiūlytos sudėties valdybos. Už šį nutarimą balsavo 33 suvažiavimo dalyviai, vienas susilaikė, „prieš“ balsavusių nebuvo, kas apeliantės vertinimu patvirtina, jog asociacijos nariai, dalyvavę suvažiavime, praktiškai vienbalsiai pritaria atsakovų ginčijamam sprendimui dėl V. S. išrinkimo pirmininke ir jos pasiūlytos valdybos sudėties, jais pasitiki. Apeliantė su šiais paaiškinimais pateikė įrodymus - suvažiavimo dalyvių sąrašą ir susirinkimo protokolą. Ieškovai 2025 m. gegužės 27 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės paaiškinimus ir papildomus įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydami, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos ataskaitinio pakartotinio suvažiavimo dalyviai netvirtino ginčijamų 2024 m. balandžio 15 d. suvažiavimo sprendimų, pateiktą protokolą vertina kaip dokumentų klastojimą. Ieškovai taip pat pateikė asociacijos narių raštą, kuriame nurodoma, jog 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas nebuvo patvirtintas. Apeliantė 2025 m. gegužės 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovų paaiškinimų ir naujų įrodymų.

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, ją įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

15. Ištyrus ieškovų ir apeliantės pateiktų naujų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų turinį nustatyta, kad jie yra susiję jau su po apeliacinio skundo pateikimo organizuoto naujo ( 2025 m. kovo 21 d.) susirinkimo išvadomis. Apeliantė teigia, kad tai jog už 2024 m. balandžio 15 d. vykusio suvažiavimo metu priimtus sprendimus dėl V. S. išrinkimo pirmininke ir jos pasiūlytos sudėties valdybos balsavo dauguma, leidžia daryti išvadą, kad nariai nauja pirmininke bei jos pasiūlyta valdyba pasitiki. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų naujų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų turinį, daro išvadą, kad šiuo atveju po skundžiamo teismo sprendimo įvykęs naujas balsavimas ir jo rezultatai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimui ir ginčo ribomis (CPK 320 straipsnis). Be to, naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimas, neabejotinai užvilkintų ir bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, nutariama priimti apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų dalį, kuriais grindžiamos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi šie įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), kitoje dalyje apeliantės pateiktus naujus įrodymus (suvažiavimo dalyvių sąrašą ir susirinkimo protokolą), rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovų pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus (narių raštą dėl 2021 m. kovo 21 d. susirinkimo) (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakytina priimti.

Dėl ieškovų subjektinės teisės reikšti ieškinį.

16. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, kaip asociacijos nariai, turi teisę reikšti ieškinyje keliamus reikalavimus. Teigia, kad juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra pripažįstamas kaip išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, tai, kad asmuo yra juridinio asmens dalyvis, savaime nereiškia, kad jis laikytinas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio prasme. Mano, kad ieškovai nepagrindė, kaip sprendimų turinys įtakojo jų teisinę padėtį, pažymi, kad ieškovas D. V. dalyvavo 2024 m. kovo 8 d. posėdyje, balsavo už ginčijamą rinkimų tvarkos aprašą, toks sąrašas ir buvo patvirtintas. Pažymi, kad ir ankščiau buvo vykdomas išankstinis balsavimas raštu, nesant patvirtintai tokiai tvarkai, abu ieškovai dalyvavo susirinkime ir galėjo išreikšti valią, be to jų turimi balsai negalėjo daryti esminės įtakos balsavimo rezultatams, todėl mano, kad ieškovai neįrodė, kaip pasireiškė jų, kaip asociacijos narių, teisių pažeidimai.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

18. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, tai yra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19. Apeliantė teigia, kad ieškovai neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovai turi teisę reikšti ieškinį, tokiais reikalavimais, kokie yra nurodyti ieškinyje. Nagrinėjamu atveju ieškovai yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai. Ieškovai pareiškę ieškinį prašė panaikinti tas rinkimų tvarkos aprašo nuostatas ir sprendimus, kurie jų vertinimu, buvo priimti nesilaikant Sąjungos įstatuose nustatytos tvarkos (nutarties 1 punktas). Ieškovai teigia, kad priimti sprendimai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, Asociacijos įstatus ir protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovai nurodo, kad jų suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad jie yra asociacijos nariai, nurodo, kad tik panaikinus ginčijamus sprendimus, asociacija galės užtikrinti teisėtai ir demokratiniu būdu vykdomus rinkimus. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d. vykusių susirinkimų metu Lietuvos fotomenininkų sąjunga turėjo 279 narius.

20. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai keliami apeliantei – Lietuvos fotomenininkų sąjungai, kurios nariai yra ir ieškovai, pažymėtina, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas (toliau – AĮ). Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Remiantis Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

21. Apeliantė nurodo, kad abu ieškovai asmeniškai dalyvavo 2024 m. balandžio 15 d. visuotiniame suvažiavime ir jiems iškėlus klausimą dėl išankstinio balsavimo teisėtumo ir valdybos kompetencijos viršijimo tvirtinant rinkimų tvarkos aprašą, buvo balsuojama už tai, ar tęsti suvažiavimą ir išankstinio balsavimo biuletenius užskaityti rinkimuose. Nors apeliantė teigia, kad ieškovai tinkamai nepagrindė savo suinteresuotumo, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Ieškovai - yra asociacijos nariai, kurie pareiškė ieškinį dėl tų priimtų sprendimų, kurie ieškovų vertinimu buvo priimti nesilaikant asociacijos įstatų procedūriniu aspektu. Tuo atveju, jei būtų konstatuotas toks sprendimo priėmimo pažeidimas, nustatant, kad sprendimas buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo ir (ar) asociacijos įstatuose nustatytų reikalavimų, kai toks pažeidimas yra esminis, tai sudarytų pagrindą ir išvadai, kad ieškovų, kaip asociacijos narių teisės ir teisėti interesai, lūkestis, jog dalyvaujant asociacijos veikloje sprendimai bus priimami ir sprendžiami įstatuose nustatyta tvarka, buvo pažeisti (įstatų 12.1 punktas). Antra – ieškovai nurodė, kad šiuo atveju jų interesas yra turėti teisėtai suformuotus asociacijos valdymo organus, tai yra teisėtai paskirtus vienasmenį ir kolegialaus valdymo organo narius: pirmininką, valdybą bei nustatyta tvarka organizuojamą visuotinį narių susirinkimą, taigi šiuo atveju tenkinant ieškovų ieškinį, tai yra nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai (nutarties 1 punktas), ieškovų pažeistos subjektinės teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai būtų apginami atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų subjektinės teisės nebuvimo reikšti ieškinį atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl 2024 m. kovo 8 d. valdybos sprendimu patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės rėmėsi tuo, kad apeliantės įstatuose nebuvo numatyta galimybė organizuoti balsavimą iš anksto. Apeliantės vertinimu, nors toks balsavimo būdas įstatuose nėra numatytas, tačiau šiuo atveju teismas pernelyg siaurai aiškino AĮ 13 straipsnio 4 dalį ir apeliantės įstatų nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo valdybai. Teigia, kad minėto įstatymo nuostatos nenustato, kaip turėtų būti realizuojama balsavimo teisė, tuo atveju, jei tokia teisė būtų ribojama, ji turėtų būti atskleista įstatyme ar asociacijos įstatuose nustatant, kad nariai turi teisę balsuoti tik asmeniškai dalyvaudami susirinkime. Pažymi, jog ir CK 2.88 bei 2.89 straipsniai numato ir balsavimo raštu galimybę. Teigia, kad tokia praktika jau buvo nusistovėjusi ir visuotinai priimta, 2009 ir 2020 metais buvo balsuojama iš anksto, o ir be to, pagal asociacijos įstatus valdybai pavesta priimti sprendimus dėl suvažiavimo organizavimo, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo.

23. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Lietuvos fotomenininkų sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Remiantis asociacijos įstatais nustatyta, kad šios sąjungos nariai turi teisę dalyvauti ir balsuoti suvažiavime, rinkti ir būti išrinktas į visus sąjungos valdymo organus, naudotis sąjungos teikiamomis paslaugomis, susipažinti su sąjungos dokumentais ir gauti visą sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą, bet kada išstoti iš sąjungos, susipažinti su visų sąjungos narių sąrašu; dalyvauti sąjungos organų posėdžiuose, kai svarstomas su sąjungos nariu susijęs klausimas. teikti kūrinius sąjungos rengiamoms parodoms, rekomenduoti naujus narius, valdybos nustatyta tvarka naudotis sąjungos valdomu turtu, turėti kitas teisės aktuose nustatytas teises (įstatų 11.1-11.10 punktai). Pažymėtina, kad kiekvienam sąjungos nariui taip pat nustatyta pareiga laikytis sąjungos įstatų (įstatų 12.1 punktas).

24. Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatuose nustatyta tokia susirinkimų tvarka - suvažiavimą šaukia valdyba kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Valdyba priima sprendimus visais organizaciniais su suvažiavimo šaukimu ir vedimu susijusiais klausimais. Jeigu šių įstatų nustatytais terminais valdyba suvažiavimo nesušaukia, suvažiavimą šaukia pirmininkas. Apie šaukiamą suvažiavimą ne vėliau kaip 20 dienų iki suvažiavimo dienos pranešama viešai, skelbiant Suvažiavimo darbotvarkę, informaciją apie tikslų Suvažiavimo laiką ir vietą VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ (įstatų 25 punktas). Pažymėtina, jog vertinant balsavimo tvarką, jis vyksta tik suvažiavimų metu (įstatų 26-28 punktai). Kitokia (alternatyvi) balsavimo tvarka įstatuose nėra įtvirtinta.

25. Remdamasi Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatų 32.13 punktu, valdyba 2024 m. kovo 8 d. parengė Lietuvos fotomenininkų sąjungos rinkimų tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta, jog balsavimas dėl pirmininko rinkimų gali vykti ir iš anksto, tai yra asociacijos būstinėje likus 5 darbo dienoms iki suvažiavimo arba likus 15 kalendorinių dienų iki suvažiavimo paštu. Norintieji balsuoti paštu gali užsisakyti balsavimo biuletenius nurodytu elektroniniu paštu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatuose tiesiogiai nėra nustatytos galimybės Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybai savarankiškai priimti sprendimus dėl asociacijos pirmininko rinkimo tvarkos, balsavimo būdo ir/ar termino nustatymo, iki kokio konkretaus termino gali būti keliamos pirmininko kandidatūros.

26. Kaip minėta nutarties 20 punkte, Asociacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (AĮ 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (AĮ 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (AĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog būtent įstatuose turi būti nurodyta ir atskleista aiški asociacijos narių sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises (AĮ 12 straipsnio 1 dalis).

27. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pernelyg susiaurino AĮ 13 straipsnio 4 dalies ir apeliantės įstatų nuostatų aiškinimą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad AĮ tiesiogiai nenustato apribojimo balsuoti dalyvių susirinkime iš anksto raštu visais paskelbtos darbotvarkės klausimais ar tik tam tikrais klausimais, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad AĮ iš esmės nedetalizuoja asociacijos narių balsavimo tvarkos kolegialaus valdymo organo rinkimo atveju. AĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegialių organų nariai, sprendimai priimami asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Be to, kaip minėta nutarties 26 punkte, įstatuose turi būti nustatyta asociacijos narių sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises (AĮ 12 straipsnio 1 dalis).

28. Įvertinus Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatus, naudojamas formuluotes (nutarties 23-25 punktai), teismo vertinimu, įstatuose nustatyta aiški ir nedviprasmiška tvarka, kaip yra organizuojamas balsavimas asociacijoje – suvažiavimų metu, o sprendimai priimami kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 suvažiavime dalyvaujančių sąjungos narių, o ne iš anksto, atvykus į asociacijos būstinę ar elektroniniais laiškais, per valdybos nustatytus terminus, be kita ko, įvedant ir draudimą iškelti kandidatūrą, pasibaigus valdybos nustatytam terminui, kaip šiuo atveju buvo nustatyta skundžiamame apraše (4 aprašo punktas). Nors apeliantė teigia, kad asociacijos veikloje buvo atvejų kai buvo balsuojama iš anksto, tai yra 2009 ir 2020 metais, tačiau tai neįrodo, jog tokia balsavimo tvarka (balsuojant iš anksto atvykus į asociacijos būstinę ar paštu) yra nusistovėjusi, visiems nariams žinoma ir įprasta, be kita ko pažymint, jog viešai skelbiamais duomenimis asociacijos veikla įregistruota 1996 m. kovo 18 d., todėl vien ta aplinkybė, kad kelis apeliantės nurodytus kartus toks balsavimas buvo įvykęs (iš anksto) savaime nepatvirtina, 2024 m. kovo 8 d. valdybos sprendimu patvirtinto rinkimų tvarkos aprašo nuostatų teisėtumo. Priešingai, įvertinus asociacijos įstatus, tiek ir ginčijamo aprašo nuostatas matyti, kad nesant sąjungos aukščiausiojo valdymo organo (susirinkimo) sprendimo dėl balsavimo iš anksto ir/ar nesant sąjungos įstatuose aptartai tvarkai dėl balsavimo iš anksto, termino įvedimo pirmininko kandidatūrai pateikti, sąjungos valdyba neturėdama tam teisės, nustatė balsavimo iš anksto sąlygas, terminus ir draudimą iškelti ar išsikelti kandidatūrą pasibaigus jos nustatytam terminui, kai tokio draudimo ir/ar terminų šiuo atveju sąjungos įstatai nenustatė.

29. Apeliantės teigimu kitose asociacijose taip pat yra galimybė balsuoti iš anksto, apeliantė grįsdama savo argumentus, pateikė kitų asociacijų įstatus (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės pateiktuose Lietuvos statybininkų asociacijos įstatų 5.10 numatyta „Kiekvienas asociacijos narys turi teisę darbotvarkės klausimais balsuoti raštu, tai yra neatvykdamas į susirinkimą ir balsavimo biuletenį pateikdamas el. paštu arba faksu <...> ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios“, pateiktuose Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatų 6.3 punkte numatyta „Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai gali į suvažiavimą registruotis, jame dalyvauti ir/arba balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis <...>“, pateiktuose Lietuvos verslo konfederacijos įstatų 5.3 punkte nustatyta „LVK nariai taip pat gali balsuoti kongreso sesijos darbotvarkėje numatytais klausimais iš anksto atsiųsdami savo sprendimus <...>“, asociacijos LATGA įstatų 37 punkte nustatyta „Asociacijos nariui suteikiama teisė balsuoti visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais išankstiniu būdu“. Taigi visuose pateiktuose įstatuose įtvirtinta aiški galimybė balsuoti asociacijų nariams iš anksto, ko nėra šiuo atveju – apeliantės įstatai kitokio balsavimo, nei „suvažiavimo metu“ nenustato ir pati asociacija savo įstatuose nustatė tokią balsavimo tvarką. Pažymėtina, jog dėl minimų asociacijų teisių ir pareigų nepasisakytina, apeliantės pateikti įrodymai dėl balsavimo galimybių kitose asociacijose vertintini tik apeliantės argumentų kontekste.

30. Apeliantės teigimu aprašo 4 punkto nuostata „Iškelti kandidatą ar išsikelti kandidatu po nustatytos galutinės dokumentų priėmimo datos negalima“, nėra pažeidžianti ieškovų, kaip asociacijos narių interesų, tuo aspektu, kad 2024 m. balandžio 15 d. naujų kandidatų susirinkimo metu nebuvo iškelta, tačiau šiuo aspektu negalima nepažymėti, kad toks draudimas buvo nustatytas skundžiamo aprašo nuostatomis, kas neabejotinai turėjo įtakos ir asociacijos narių apsisprendimui siūlyti kandidatus ir ar kelti savo kandidatūrą po valdybos nustatyto termino, tai yra susirinkimo metu, kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl to buvo pažeisti ieškovų, kaip asociacijos narių teisės ir teisėti interesai pažymint jog visiems sąjungos nariams nustatyta pareiga laikytis sąjungos įstatų, kuriame nėra jokio apribojimo siūlyti kandidatą ir ar savo kandidatūrą susirinkimų metu (įstatų 11.1 ir 12.1 punktai), kas šiuo atveju buvo apribota neteisėtais valdybos sprendimais.

31. Apeliantė taip pat nurodo, kad įstatai suteikia valdybai teisę priimti sprendimus organizaciniais klausimais, susijusiais su pasiruošimu suvažiavimui, pasiruošimu pirmininko ar valdybos rinkimams (įstatų 32.13 punktas), dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau sutinkant su ieškovų argumentais, šiuo atveju apeliantė valdybos teises aiškina pernelyg plečiamai ir ignoruojant kitus įstatų punktus. Pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatus valdybai nėra suteikta teisė 1) keisti įstatuose nustatytos suvažiavimo sprendimų priėmimo tvarkos; 2) įvesti išankstinę balsavimo tvarką, be kita ko nustatant terminus ir sąlygas, kaip ji turi vykti; 3) nustatyti vienpusišką, su asociacijos nariais nesuderintą terminą, nuo kokio momento iki suvažiavimo pradžios yra įvedamas draudimas asociacijos nariams kelti naujus kandidatus ir ar siūlyti savo kandidatūras. Teismo vertinimu, įstatų 32.13 punktas suteikia valdybai teisę atlikti paruošiamuosius veiksmus suvažiavimui, pirmininko rinkimui ir sąvoka „pasiruošimas“ aiškintina kaip veiksmai organizuojant patį suvažiavimą (narių informavimas ir pan.), bet ne nustatant balsavimo tvarką, įvedant terminus ir draudimus, tuo iš esmės keičiant įstatuose nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamas Lietuvos fotomenininkų sąjungos rinkimų tvarkos aprašo nuostatas, nustatančias išankstinio balsavimo tvarką, kaip prieštaraujančias asociacijos įstatams, pažeidžiančias asociacijos narių teises ir teisėtus interesus, bei neatitinkančius protingumo ar sąžiningumo principų (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimo sprendimų.

32. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu suvažiavimo sprendimą, kuriuo „Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-ajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime balsų dauguma LFS pirmininke išrinkta V. S.“ lakoniškai motyvuojant tuo, kad įtaką balsavimo rezultatams galėjo turėti tų sąjungos narių balsai, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime. Teigia, kad nėra pagrindo išankstinio balsavimo laikyti neteisėtu, pažymi, kad šiuo atveju balsų persvara yra akivaizdi, nė vienas balsas nėra užginčytas, o teismo abejonės dėl išankstinio balsavimo metu gautų balsavimo biuletenių skaičiaus ir turinio nenurodytos sprendime. Pažymi, kad šiuo atveju taip pat vienbalsiai buvo nubalsuota ir už pirmininkės pasiūlytą valdybos narių sąrašą. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis, nenustatė sprendimų priėmimo neteisėtumo, neįvertino, kad 2024 m. balandžio 15 d. suvažiavimo metu iškėlus klausimą dėl balsavimo teisėtumo, buvo nubalsuota už tai, kad suvažiavimą tęsti ir užskaityti išankstinius balsavimo raštu biuletenius, dėl ko visuotinis narių susirinkimas išreiškė valią šiuo klausimu.

33. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. 11.00 val. vyko Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 59 asociacijos nariai, iš anksto balsavo 67 asociacijos nariai iš 279 asociacijos narių. Pagal Asociacijos įstatų 26 punktą „Suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 sąjungos narių“, tai yra 140 narių, dėl ko minėtame suvažiavime kvorumo nebuvo. Remiantis Asociacijos įstatų 27 punktu „Jeigu suvažiavime nėra kvorumo, pakartotinis suvažiavimas šaukiamas tą pačią dieną ne anksčiau kaip po vienos valandos. Pakartotinis suvažiavimas yra teisėtas nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus“. Remiantis suvažiavimo protokolu pakartotinis suvažiavimas buvo kviečiamas tą pačią dieną 12.00 val.., užfiksuota, kad išankstinio balsavimo vokai buvo perduoti skaičiavimo komisijai.

34. Susirinkimo metu deleguota kaip 4 narių grupės (D. D., M. M., R. P., D. V.) atstovė M. M. iškėlė išankstinių rinkimų teisėtumo ir valdybos kompetencijų viršijimo klausimus tvirtinant rinkimų aprašą: 2017 m. Asociacijos įstatuose nenumatoma išankstinio balsavimo galimybė, dėl ko buvo suabejota jo teisėtumu, siūlyta stabdyti suvažiavimą, tikslinti taisykles ir balsuoti iš naujo arba anuliuoti išankstinio balsavimo balsus. Pirmininkaujantys D. D. ir R. P. kvietė visuotinį narių susirinkimą balsuoti dėl suvažiavimo tęsimo ir išankstinio balsavimo biuletenių užskaitymo rinkimuose, nubalsuota tęsti suvažiavimą iš užskaityti gautus balsus. Pažymėtina, jog pirmininkas pasiūlė iškilusius klausimus dėl įstatų keitimo ir išankstinio balsavimo, spręsti jau išrinkus naują pirmininką ir valdybą. Suskaičiavus suvažiavimo ir išankstinio balsavimo rezultatus pirmininko rinkimuose nustatyta, kad T. K. gavo 42 balsus (iš jų: 15 balsai išankstinio balsavimo metu, ir 27 balsai suvažiavimo balsadėžėje), V. S. – 82 balsus (iš jų: 50 balsai išankstinio balsavimo metu, ir 32 balsai suvažiavimo balsadėžėje). Išrinkus naują pirmininkę patvirtinta ir jos pasiūlyta valdyba (dauguma - už, 1 balsas susilaikė, prieš – nėra).

35. Pirmiausia pažymėtina, kad kaip nustatyta nutarties 22-30 punktuose, šiuo atveju organizuota išankstinio balsavimo procedūrą negalima laikyti teisėta, kadangi ji prieštarauja asociacijos įstatų 26-30 punktams, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš betarpiškai dalyvavusių suvažiavime už V. S. balsavo 32 asociacijos nariai, o už T. K. asociacijos 27 balsai, dėl ko šiuo atveju esminę įtaką galėjo turėti balsai asociacijos narių, kurie dalyvavo neteisėtame išankstiniame balsavime. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei pastarieji nariai būtų žinoję, kad iš anksto balsuoti negalima, žinoję, kad valdybos 2024 m. kovo 8 d. aprašu nustatyti terminai ir draudimai (dėl pirmininko kandidatūros pateikimo) yra niekiniai ir prieštaraujantys įstatams, neaišku, kiek šių asmenų būtų atvykę tiesiogiai į susirinkimą ir už ką jie faktiškai būtų balsavę. Antra, negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, kad pagal aprašo 9.2 punktą (ko iš esmės nėra įstatuose) paskelbus balsavimo pabaigą, „balsų skaičiavimo komisija su balsadėže išeina į atskirą kambarį, atidaro ją ir suskaičiuoja balsus: už, prieš, susilaikiusius“, dėl ko sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad balsavimo iš anksto tvarka yra neskaidri, nenurodyta, kas vykdo išankstinio balsavimo procedūrą, nenumatytas rinkimų organas, kuris organizuotų, kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo procedūros skaidrumą ir teisėtumą, nėra numatytas nepriklausomų stebėtojų dalyvavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad už rinkimus ir suvažiavimą buvo atsakingi asmenys, vedantys bendrą ūkį (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais pakartotinio susirinkimo sprendimus, kuriuo V. S. išrinkta Sąjungos pirmininke, patvirtintas jos pasiūlytas valdybos narių sąrašas, sudaryta revizija, kadangi šio klausimo asociacijos darbotvarkėje (dėl revizijos sudarymo) taip pat nebuvo.

36. Nors apeliantės teigimu ieškovai tinkamai nepagrindė penktojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl pirmininko ataskaitos patvirtinimo, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, ieškovai ieškinyje nurodė, kad ataskaita patvirtinta nepagrįstai dėl balsų skaičiavimo trūkumų, tai yra ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti nesilaikant asociacijos įstatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl minėto reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad dėl neteisėto išankstinio balsavimo, neaišku, kokiais principais vadovaujantis susirinkime buvo skaičiuojamas kvorumas, dėl ko nėra pagrindo ir išvadai, jog esamų balsų pakako G. S. ataskaitai patvirtinti. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad balsavimo tvarka patvirtintu valdybos aprašu buvo nustatyta ne tik prieštaraujant asociacijoms įstatams, tačiau ir nustatant neaiškią bei neskaidrią balsų skaičiavimo tvarką, taip pat neužtikrinant išankstinio balsavimo procedūros skaidrumo ir teisėtumo dėl ko 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimo sprendimų visa apimtimi negalima laikyti teisėtais.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo teisės normomis

37. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai, tačiau iš sprendimo argumentacijos neaišku, kurį iš nurodytų teisinių pagrindų teismas faktiškai pritaikė byloje. Mano, kad šiuo atveju priimti sprendimai neprieštaravo steigimo dokumentams, imperatyvioms įstatymų normoms. Teigia, kad teismo sprendime užsimenama dėl prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau tokį aprašo nuostatų prieštaravimą šiems universaliems teisiniams principams teismas grindžia tik išankstinio balsavimo tvarkos neskaidrumu. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl materialinių teisės normų pažeidimo, netinkamai aiškinant ir taikant CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas.

38. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje, kurios pagrindu ir pareikštas šioje byloje teismų nagrinėtas ieškinys, įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

39. Ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu reikšdami reikalavimus dėl aprašo ir priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nurodė, kad jie prieštarauja apeliantės įstatams, teigia, kad valdyba viršijo savo kompetenciją ir jos priimti sprendimai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė aiškią išvadą, jog ginčijamo aprašo nuostatos ir priimti sprendimai prieštarauja asociacijos įstatams ir Asociacijų įstatymo nuostatoms (38 punktas), pažymėjo, kad dėl balsų skaičiavimo, nesant rinkimų organui, kuris kontroliuotų ir garantuotų išankstinio balsavimo skaidrumą ir teisėtumą, nesant numatytam ir nepriklausomam stebėtojui, toks sprendimas taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kokiais CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindais tenkina ieškovų ieškinį, tai yra nurodydamas, kad priimti sprendimai ir aprašo nuostatos neatitinka asociacijos įstatų ir protingumo bei teisingumo principų, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą, dėl ko nutariama šioje dalyje apeliantės argumentus dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo atmesti, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl procesinės bylos baigties.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus nustatyta, kad 2025 m. kovo 25 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas išrašyta ir apmokėta ieškovo D. V. 2025 m. kovo 31 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo pavedimu Nr. 249. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, ieškovui D. V. priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės Lietuvos fotomenininkų sąjungos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Lietuvos fotomenininkų sąjungos ieškovui D. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.