Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2018-06-11 apie 20.20 val. Šiauliuose, Dainų gatvėje, ties namu Nr. 98, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,17 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, M. V. siūlė mažesnį negu 1 MGL kyšį, o būtent 2018-06-11 apie 20.25 val. Dainų gatvėje, ties namu Nr. 98, kur buvo sustabdytas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (2018-06-11 apie 20.20 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas), norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, pažadėjo duoti kyšį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli suma nenustatyta, valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui O. Š., siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis pripažino, kad prašė, jog pareigūnas neformintų įvykio ir neatliktų savo tiesioginių pareigų, suprato ir tai, kad, jei pareigūnas nebūtų forminęs įvykio, jis būtų daręs nusikaltimą, taip pat pripažino, kad už tokį neveikimą pareigūnui žadėjo nelikti skolingas. Aplinkybę, jog kaltinamasis siekė papirkti pareigūną patvirtino ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. Š., be to, patvirtina ir kompaktinio disko su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotu įvykio metu (O. Š. naudojama garso ir vaizdo įrašymo įranga), apžiūros protokolas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginei tyčiai) pagrįsti. Teisme neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. V., siekdamas, kad nebūtų įformintas jo vairavimas esant neblaiviam, žadėjo duoti policijos pareigūnui kyšį, kurio suma mažesnė negu 1 MGL, todėl padaryta veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 227 straipsnio 4 dalies, požymius.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl LR BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo nenustatyta, o dėl LR BK 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo M. V. atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo baudžiamojo nusižengimo padarymui.

Skirdamas kaltinamajam M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

M. V. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 281 str. 7 d.), kita jų priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 227 str. 4 d.). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 96-97), baustas administracine tvarka (b. l. 105-112), šiuo metu nedirbantis (b. l. 101). Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų įvykdymą baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-06-11 20.25 val. iki 2018-06-12 15.23 val. (viena para).

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V. LR BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam M. V. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, M. V. nustatytinas 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Analizuojamu atveju matyti, kad M. V. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,17 promilių girtumas. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu M. V. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, M. V. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus M. V. automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. V. nusikalstamumui, pačiam M. V. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (analogiškos nuomonės laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1A-267-478/2017; 1A-253-594/2017).

M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. 2018-07-11 nutarimu 6 mėnesiams taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. V. priklausantį automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant M. V. disponuoti, valdyti automobilį, tačiau paliekant teisę jam juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė taikyti M. V. vairuotos transporto priemonės „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją, 2018-07-11 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktiniai įrodymai - automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo rakteliai, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kaip automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (b. l. 42).

Daiktinis įrodymas - M. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (vokas prie bylos viršelio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrintą bausmę M. V. skirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę M. V. skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-11 20.25 val. iki 2018-06-12 15.23 val. (vieną parą) ir laikyti, kad M. V. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. 2018-07-11 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. V. priklausantį automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktinius įrodymus - automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktelius, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kaip automobilio „Jaguar X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Daiktinį įrodymą - M. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę (vokas prie bylos viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.