- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-988-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17480-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Ž. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovės Ž. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Ž. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu teismo prašo: 1) pakeisti 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 dalį dėl bylos šalių nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina (atsakove) ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu); 2) pakeisti 2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015 dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo ir priteisti iš atsakovės po 360 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovui; 3) ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė teismo priešieškiniu prašo: 1) nustatyti aiškią ir abiem pusėm naudingą bendravimo su vaiku tvarką; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, o iš atsakovės priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur.
Šalies argumentai
5. Kauno apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 20 d. teisme gautas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti jos siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovė prašyme nurodo, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl motinos bendravimo su vaiku. Ieškovas nuolat sugalvoja įvairių kliūčių, kad sūnus negalėtų susitikti su motina ar atvykti į jos gyvenamąją vietą. Vaikas nori atvykti pas ją pabūti, nakvoti, praleisti ilgesnį laiką, tačiau jam nėra sudaromos sąlygos iš ieškovo pusės.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog atsakovė siekia sau pačiai patogesnių bendravimo sąlygų. Atsakovė prašo, kad vaikas 2025 m. per mokyklos žiemos ir rudens atostogas nesimatytų su tėvu, taip pat prašoma 2025 m. mokyklos vasaros atostogų laiką dalinti ne po lygiai per pusę, o paliekant motinos priežiūrai liepos mėnesio dienas bei dar dvi savaites, kurių laiką įpareigojama atskirai derinti iš anksto, prašoma, kad vaikas Naujųjų metų naktį sutiktų su tėvu, o iškart sekančios dienos 11 val., būtų įpareigotas išvykti pas motiną. Visi kiti prašymo punktai iš esmės atitinka esamą bendravimo tvarką ir yra arba atkartoti, arba nereikšmingai pakoreguoti.
7. Išvadą teikianti institucija (Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę. Vaikas nurodė, kad gyvena kartu su tėvu, su motina bendrauja kas antrą savaitgalį. Tarnybos nuomone, siekiant užtikrinti nepilnamečio teises ir teisėtus interesus maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, bei tam, kad būtų išvengta šalių tarpusavio nesutarimų, tikslinga taikyti laikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Kaip nurodė pats nepilnametis vaikas, tokia bendravimo tvarka vyksta ir šiuo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies - nustatė laikiną atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi sekančiai:
8.1. Atsakovė paima nepilnametį vaiką neporiniais mėnesio savaitgaliais mokslo metų laikotarpiu, t. y. sūnus paimamas penktadienį iš jo mokyklos ir po visų užsiėmimų (pvz.: vykstančių būrelių) ir grąžinamas sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Penktadieniui esant valstybinių švenčių nedarbo diena, neporiniais mėnesio savaitgaliais mokslo metų laikotarpiu sūnus paimamas penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 11 val. arba suderinus atvykimo laiką, vaikas atvyksta iki (duomenys neskelbtini) stotelės pats, iš kurios yra paimamas, ir grąžinamas sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą;
8.2. Vaikas praleidžia su motina pusė vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, o kitą pusę praleidžia su tėvu;
8.3. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su sūnumi grafiko, atsakovė neporiniais metais, pradedant nuo 2025 m., pasiimą vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną – sekmadienį 11 val. arba, suderinus atvykimo laiką, vaikas atvyksta iki (duomenys neskelbtini) stotelės pats, iš kurios yra paimamas, ir grąžinamas Šv. Velykų antrą dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą;
8.4. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su sūnumi grafiko, atsakovė Šv. Kalėdų laikotarpiu poriniais metais, padedant nuo 2026 m., pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 11 val. arba, suderinus atvykimo laiką, vaikas atvyksta iki (duomenys neskelbtini) stotelės pats, iš kurios yra paimamas, ir grąžinamas gruodžio mėn. 26 d. 20 val. į jo gyvenamąją vietą;
8.5. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, Motinos dienos savaitgalį atsakovė praleidžia su vaiku, sūnus paimamas iš jo mokyklos ir po visų užsiėmimų (pvz. vykstančių būrelių) penktadienį arba, suderinus atvykimo laiką, vaikas atvyksta iki (duomenys neskelbtini) stotelės pats, iš kurios yra paimamas, ir grąžinamas sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei sutariama su vaiku, vaikas gali atvykti pas mane pats, suderinus atvykimo laiką;
8.6. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, Tėvo dienos savaitgalį ieškovas praleidžia su vaiku;
8.7. Tėvas, pas kurį gyvena nepilnametis vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime;
8.8. Nepilnametis vaikas turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su savo abiem tėvais telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis;
8.9. Šalys informuoja viena kitą apie vaiko susirgimus ir apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka yra artimesnė ne laikinai, o nuolatinei bendravimo tvarkai pagal reiškiamų reikalavimų pobūdį. Taip pat ji neatitinka kasacinio teismo nuostatos, kad įprastinėmis sąlygomis nepilnametis vaikas laisvu nuo ugdymosi proceso metu, t. y. savaitgaliais ir atostogų metu, lygiomis dalimis bendrauja su kiekvienu iš tėvų. Šiuo atveju atsakovės siūloma tokia laikinoji bendravimo tvarka, pagal kurią iš esmės visą laisvą nuo ugdymosi laiką ji viena bendrauja su nepilnamečiu sūnumi.
10. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, siekdamas užtikrinti maksimalų vaiko bendravimą su abiem tėvais, atsakovės prašymą patenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarką su motina kas antrą savaitgalį (atsakovės prašymo 1 punktas). Taip pat nustatė nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarką motinos ir tėvo dienos savaitgaliais (prašymo 8, 9 punktai), Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiais (prašymo 2, 3, punktai) bei nustatė nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka atostogų metu, nustatydamas, jog nepilnametis vaikas bendrauja su kiekvienu iš tėvų po pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko. Teismas pažymėjo, kad atsakovė taip pat prašė nustatyti , jog ji su nepilnamečiu vaiku praleidžia pirmąsias tris Naujųjų metų dienas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šios dienos patenka į žiemos atostogų laikotarpį, dėl kurių praleidimo lygiomis dalimis su vaiku šalys tarpusavyje susitaria, teismas darė išvadą, kad bendravimo tvarkos nustatymas šiuo laikotarpiu nėra tikslingas.
11. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog nepilnamečiui vaikui trukdoma bendrauti su motina. Vaikas yra penkiolikmetis, dėl bendravimo su tėvais turi savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Motinos bendravimas su sūnumi vyksta sklandžiai, bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, o jos formalizavimas darytų neigiamą poveikį vaiko interesams. Vaiko suplanuotų atvykimo pas motiną su nakvyne kartų praleidimo priežastimis buvo tik mokyklos suorganizuota mokinių susipažinimo išvyka ir senelio smegenų auglių operacijos komplikacijos. Atsakovė reguliariai ir nevaržomai netiesiogiai bendrauja su vaiku telefonu. Vaikas yra penkiolikmetis paauglys turintis savo veiklas, planus, kurie laike gali kisti, dėl bendravimo su tėvais turi savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti ir ją gerbti, kadangi bendravimo tvarka turi būti nustatoma būtent dėl jo (sūnaus), o ne dėl motinos norų ar interesų.
Šalies argumentai
13.2. Pirmosios instancijos teismas be aiškaus pagrindo ir motyvo nusprendė vaiką įpareigoti laikytis atsakovės prašyme nurodytos bendravimo tvarkos, kuri atitinka ir atsakovės priešieškinio prašomą tvarką. Toks teismo pritarimas ieškinyje nurodytai bendravimo tvarkai reiškia teismo išankstinę nuomonę tuo klausimu dar neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus sprendimo.
Atsiliepimas
13.3. Byloje duomenų apie trukdymą vaikui bendrauti su motina nebuvo, o visi atsakovės argumentai apie neva susidariusias konfliktines situacijas prieštaravo ieškovo atsiliepime pateiktiems įrodymams, t. y. konfliktiškumas buvo organizuojamas ir palaikomas tik pačios atsakovės iniciatyva, kryptingai siekiant sulaukti palankumo tiek iš Tarnybos, tiek iš teismo vertinimų. Skundžiama teismo nutartimi vaiką tenkinanti nusistovėjusi tvarka buvo formalizuota ir pakeista be pagrindo.
13.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas trukdo atsakovei bendrauti su sūnumi. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tenkinti prašymą taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką nėra pagrindo. Būtina suprasti, kad sūnus mokosi, turi daug interesų, užklasinių ir mokymosi veiklų, savo laisvalaikį, pomėgius, todėl bendravimo su motina griežtas pagal grafiką formalizavimas nėra jo paties tikslu ir siekiu, užtikrinančiu laivę organizuotis savo poreikius
14. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nepaisant skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, ieškovas sistemingai ir toliau trukdo atsakovei matytis su sūnumi. Jis sąmoningai ir vienašališkai kuria kliūtis vaiko perdavimui, kas prieštarauja tiek teismo nutarčiai, tiek geriausiems vaiko interesams. Ieškovas paprastai naudoja kontrolę ir manipuliaciją, kad išlaikytų vaiką savo įtakoje, todėl net paprastas sprendimas – nueiti ar nenueiti į pokalbį su tėvu – vaikui gali kelti intensyvų nerimą.
15.2. Ieškovo elgesys pasižymi šiais bruožais: manipuliacijomis, kontrolės poreikiu ir kitų asmenų jausmų nepaisymu.
Atskirasis skundas patenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
17. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovės ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
19. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2025 m. sausio 16 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planą ir jos susirašinėjimo su sūnumi ištraukas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nesuformulavo prašymo prijungti naujus įrodymus prie bylos, nenurodė jų prijungimo būtinybės dėl sprendžiamo klausimo, savo atsiliepimo motyvų nesusiejo su pateiktais naujais įrodymais, taip pat nėra aiški dalies susirašinėjimo kilmės data, atsisako prie bylos prijungti naujai pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
21. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme tarp ieškovės ir atsakovo vyksta ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Atsižvelgus į atsakovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinį, matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną ji buvo išreiškusi poziciją, jog sutinka dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir periodinio išlaikymo jam suteikimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiamos nutarties teisėtumas yra vertinamas faktinių aplinkybių, susiklosčiusių iki skundžiamos nutarties priėmimo, kontekste.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos galiojo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 nustatyta, o 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015, 2018 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1089-214/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1055-221/2018 pakeista atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatė iš atsakovės mokėtiną laikiną periodinį išlaikymą vaikui.
25. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos jos ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė motyvuodama konfliktiškais jos ir ieškovo santykiais bei dėl ieškovo sąmoningo trukdymo atsakovei bendrauti su sūnumi.
26. Nors CK 3.65 straipsnis tiesiogiai nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad nepilnamečiui vaikui po to, kai jis persikėlė gyventi pas tėvą (ieškovą), yra trukdoma bendrauti su motina (atsakove). Atsakovė savo pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas vilkina vaiko perdavimą atsakovei, neatsižvelgia į vaiko poreikius, norus, dėl ko vaikui tenka rinktis tarp teismo nustatytos tvarkos ir tėvo jam primetamų planų, tačiau kaip nurodyta, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovė į bylą yra pateikusi jos ir ieškovo susirašinėjimo ištraukas, vykusias 2016-2020 m., kuriais siekia įrodyti ieškovo trukdymą jai bendrauti su sūnumi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra ne jos ir ieškovo santykiai dėl ankstesniais teismų sprendimais nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, o būtent pasikeitusios aplinkybės, kuomet nepilnametis vaikas persikėlė gyventi pas ieškovą.
28. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnametis sūnus, persikėlęs gyventi pas tėvą ir teismui nustačius jo laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, prarado emocinį ryšį su motina, dėl ko yra būtinybė atsakovės ir vaiko bendravimą sureguliuoti nustatant laikiną bendravimo tvarką. Priešingai, Tarnybos, išklausiusios vaiko nuomonę, 2025 m. sausio 13 d. išvadoje nurodoma, kad vaikas su motina bendrauja kas antrą savaitgalį, o pas tėvą gyventi iš dalies persikėlė dėl patogesnės lokacijos ir mažesnio atstumo iki nuo tėvo gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos. Akivaizdu, kad vaikui lankant ugdymo įstaigą nuo pirmadienio iki penktadienio, yra sunkiau suderinti tolygų bendravimą su atskirai gyvenančia motina, tačiau vaikas dėl to neišreiškė trūkumo dėl bendravimo su motina. Kita vertus, pritartina ieškovo atskirojo skundo argumentams, kad bylos šalių nepilnametis sūnus yra 15 metų amžiaus paauglys, turintis savo veiklas, planus, kurie laike gali kisti, dėl bendravimo su tėvais turi savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti ir ją gerbti, kadangi bendravimo tvarka turi būti nustatoma būtent dėl jo (sūnaus), o ne dėl mamos norų ar interesų. Sutiktina, kad tokio amžiaus vaikas geba išsakyti savo poreikius dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų ar tokio bendravimo trūkumo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymas gali būti perteklinis.
29. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, matyti, jog ji iš esmės sutampa skundžiamos nutarties metu buvusia bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas antras savaitgalis, tačiau šia laikina tvarka yra detalizuojamas bendravimas poriniais ir neporiniais metais, taip pat pasisakoma dėl vaiko buvimo su vienu iš tėvų švenčių dienomis, nors prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo teikiamas motyvuojant trukdymu bendrauti įprastinėmis sąlygomis.
30. Be to, atsižvelgus į atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, matyti, jog dalis atsiliepimo argumentų prieštarauja jos prašytoms pritaikyti laikinosioms apsaugos priemonės. Pati atsakovė, pateikusi prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. siekia pokyčių ir apibrėžtos bendravimo tvarkos su vaiku sureguliavimo, kita vertus, atsiliepime nurodo, jog vaikas patenka į vidinį konfliktą, nes jam tenka rinktis tarp teismo nustatytos tvarkos – bendravimo su atsakove ir tėvo neva jam primetamų planų. Tokia atsakovės pozicija parodo, kad galimai vaikui nustatyta konkreti ir apribota bendravimo su tėvais tvarka kaip tik apriboja jo asmeninę pasirinkimo laisvę, ypatingai tuomet, kai nėra jokių duomenų, jog vaikui persikėlus gyventi pas tėvą, vaikui būtų sukeliamos kliūtys palaikyti emocinį ryšį su motina.
31. Apeliacinės teismas pabrėžia, kad tais atvejais, kuomet nepilnamečiui vaikui yra apribojama galimybė bendrauti su vienu iš tėvų, atitinkamai, apribojama vieno iš tėvų teisė dalyvauti vaiko gyvenime, tokia situacija privalo būti laikinai sureguliuota, tačiau, kaip minėta, šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu tokio pobūdžio duomenų nebuvo. Be to, Tarnybos 2025 m. sausio 13 išvadoje taip pat nurodyta, jog vaikas nurodė, kad jam su motina nėra trukdoma bendrauti. Motina, žinodama vaiko persikėlimo pas tėvą gyventi priežastis – sudėtingą bendravimą su patėviu, patogesnę lokaciją dėl gyvenamosios vietos nustatymo, pati gali išreikšti poreikį atvykti iki sūnaus pokalbiui, taip pat susisiekti nuotolinėmis priemonėmis.
32. Akcentuotina, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašyta taikyti laikinoji bendravimo tvarka yra artimesnė ne laikinai, o nuolatinei bendravimo tvarkai pagal reiškiamų reikalavimų pobūdį. Vis dėlto, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad nors tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, iš byloje esančios medžiagos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo šalys negalėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku be papildomo sureguliavimo.
33. Nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju tokiam poreikiui nesant nustatytam, tiek šalių, tiek jų vaiko interesai būtų suvaržyti labiau bei būtina, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, o atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
A. K. atskirąjį skundą patenkinti.
Skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Ž. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.