- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- T-705-859/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03935-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Dalius Povylius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu Nr. 1-329-859/2023 M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 167 straipsnio 1 dalį – galutinė subendrinta ir sumažinta trumpalaikio laisvės atėmimo – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas M. Š. išbūtas 3 (trijų) parų laikinajame sulaikyme laikas: nuo 2022 m. vasario 2 d. 15.00 val. iki 2022 m. vasario 3 d. 10.59 val.; nuo 2022 m. vasario 25 d. 19.18 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.57 val., laikant, kad jam liko atlikti 57 (penkiasdešimt septynias) paras arešto bausmės. Paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams (BK 75 straipsnio 1 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) (duomenys neskelbtini) (BK 75 straipsnio (duomenys neskelbtini)); 2) tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 3) neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Nuosprendžiu M. Š. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 5 dalis, 72² straipsnis). Be kita ko, nuosprendžiu taip pat tenkintas A. Š. civilinis ieškinys, priteisiant jai iš M. Š. neatlygintą pareikšto civilinio ieškinio dalį – 4 000 EUR (keturis tūkstančius eurų), neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi Nr. 1A-153-1053/2024, nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. Š. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. Š. naudai priteistos 4 000 EUR neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo 32 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau, nors nukentėjusioji atsiprašymą priėmė, tačiau vėliau persigalvojo ir atsisakė su juo taikytis. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna nedarbo išmoką; aktyviai ieško darbo, tačiau jokių pasiūlymų iki šiol negavo, ką patvirtina teikiamas išrašas (b. l. 16); (duomenys neskelbtini) M. Š., (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį moka 250 EUR; nors nuosavybės teise yra įgijęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį moka (duomenys neskelbtini) EUR paskolos; jam priklausančiame bute gyvena A. Š., nemoka būstui suteiktų komunalinių paslaugų, kas kiekvieną mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) EUR; nors su (duomenys neskelbtini) A. Š. turi įgiję transporto priemonę VW Passat, tačiau jos pirkimui įgijo kreditorinius įsipareigojimus UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos išmokėjimo terminas iki (duomenys neskelbtini)), kiekvieną mėnesį įmoka sudaro apie (duomenys neskelbtini) EUR; yra skolingas daugiau nei 8000 EUR ir (duomenys neskelbtini) B., ir V. Š.
Nurodo ir tai, kad nukentėjusioji A. Š. yra (duomenys neskelbtini), dirba, (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo gauta duomenų apie nukentėjusiosios prarastą darbingumą, apie jai padarytą fizinį sveiktos sutrikdymą, apie patirtas lėšas sveikatos stiprinimui ir pan., priešingai, nukentėjusioji po nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, kas suteikia pagrindą manyti, jog jos patirta neturtinė žala neapribojo jos gyvenimo, galimybių dirbti ir pan. Nuteistojo teigimu, išdėstant neturtinės žalos mokėjimą dalimis, jam dengiant priteistą civilinį ieškinį ir pervedant nukentėjusiajai atitinkamas sumas, jos turtinė padėtis nepablogėtų, nukentėjusiajai kas mėnesį būtų užtikrinama konkreti neturtinės žalos suma. Neturtinės žalos išdėstymas nesukels jai neigiamų pasekmių, nes priteistos žalos dydis nesumažės, mokėjimas nesustos ir visą sumą ji atgaus, tačiau laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, kas mėnesį užtikrinant tam tikros protingos dalies neturtinės žalos atlyginimą, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta nukentėjusiosios teisė į greitą ir visišką žalos atlyginimą. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, prašo atsižvelgti, kad šiuo metu vyksta (duomenys neskelbtini) procesas civiline tvarka, taip pat ir į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytą išskaitų iš skolininko pajamų dydį, jei išieškojimą vykdytų antstolis, ir įvertinus galimą iš nuteistojo išieškoti sumą (išieškant antstoliui išieškoma: 30 proc. nuo pajamų, neviršijančių minimalios mėnesinės algos (MMA) atskaičius mokesčius, ir 50 proc. nuo pajamų, viršijančių MMA, nuo kurių dar būtų atskaičiuojamos vykdymo išlaidos ir jomis mažėtų nukentėjusiajai pervedama suma) ir pan. Siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo, interesų pusiausvyrą, prašo teismo išdėstyti nesumokėtos 4 000 EUR neturtinės žalos mokėjimą dalimis, t. y. po 125 EUR 32 mėnesiams.
Atsiliepimas
Nukentėjusiosios atstovas advokatas Dalius Povylius atsiliepimu prašo netenkinti M. Š. prašymo. Nurodoma, kad išvengtų atsakomybės ir jam netektų atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės M. Š. pasiūlė pasirašyti (duomenys neskelbtini) sutartį ir taip išgavo nukentėjusiosios raštišką prašymą nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vos tik gavus minėtą prašymą, nuteistasis atsisakė civiliniam teismui pateikti prašymą (duomenys neskelbtini) jau pagal minėtą paties M. Š. pasirašytą sutartį. Atsisakymo priežasčių M. Š. nenurodė, įvairiais būdais išsisukinėjo nuo paaiškinimų. Iš esmės apgaule išviliodamas iš nukentėjusiosios raštišką prašymą nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, M. Š. elgėsi nesąžiningai ir bandė apgauti ne tik nukentėjusiąją, bet ir baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas. Atsiliepime taip pat pateikiami argumentai dėl M. Š. prašyme nurodytų teiginių, jog jis kas mėnesį moka 250 EUR (duomenys neskelbtini). Atsiliepimo pateikimo dienai praėję daugiau nei 14 mėnesių, t. y. susidarė 3 500 EUR, per šį laikotarpį jis yra sumokėjęs tik 1 464,36 EUR, iš kurių 364,36 EUR išieškojo antstolis. Net ir tuo metu, kai M. Š. turėjo gerai apmokamą darbą, vis tiek (duomenys neskelbtini) net mažesnio nei minimalaus (duomenys neskelbtini). Kreditorinius įsipareigojimus pagal M. Š. prašyme minimą sutartį moka būtent nukentėjusioji, ką patvirtina su atsiliepimu teikiami bankiniai išrašai. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo skolą (duomenys neskelbtini), iš su prašymu pateiktų priedų neaišku, kokia jo dabartinė finansinė padėtis. Iki tapdamas bedarbiu M. Š. dirbo gerai apmokamose pareigose, gaudamas (duomenys neskelbtini) EUR mėnesinį atlyginimą (atskaičius mokesčius). Problemų su pakankamai apmokamomis darbo vietomis šiuo metu nėra. Atstovo teigimu, nukentėjusiosios nuomone, M. Š. specialiai yra nutraukęs darbo santykius tam, kad susidarytų sau palankesnę teisinę padėtį teisiniuose ginčuose.
Prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.
CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).
Nuteistasis M. Š. savo prašymą iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi. Tačiau teismas pastebi, kad aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl žalos išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti.
Atsiliepimas
Minėta, kad atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atsiliepime pateikti argumentai, sustiprina šią išvadą. Pastebėtina, kad M. Š. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo galimybės susirasti darbą būtų apsunkintos, taip pat gaunamos nedarbo išmokos dydį patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų (bankinių pavedimų), nuteistasis pasirinktinai moka (duomenys neskelbtini), nemoka įmokų pagal (duomenys neskelbtini) sutartį (tą daro nukentėjusioji). Nors šiuo metu nėra žinoma reali M. Š. finansinė galimybė atlyginti visas nuosprendžiu priteistas pinigų sumas, visgi, įvertinus pateiktame prašyme nurodomas aplinkybes, sutiktina, kad ji gali būti ribota. Vėl gi, tai yra tik nuteistojo pateikta informacija, kuria jis ir remiasi pateiktame prašyme. Vis dėlto, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo išvadai, kad dabartinė M. Š. finansinė padėtis būtų tokia bloga, kad ji sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismas taip pat pabrėžia, kad niekas nedraudžia nuteistajam priteistas sumas atlyginti dalimis.
Vertinant nuteistojo prašymą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, priteistą 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis prašomu laikotarpiu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 361 ir 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo M. Š. prašymo dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos išdėstymo dalimis.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.