- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2-38775-909/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Kategorijos
- 2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Universali arena“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Byloje kilo ginčas dėl tarp atsakovės ir pradinės kreditorės, kurios teises į atsakovę perėmė ieškovė, sudarytos sutarties dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui tinkamo/netinkamo vykdymo, ir jos pagrindu kylančių teisių ir pareigų.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Universali arena“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 140,18 Eur skolą, 25,23 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA (toliau – AGATA) su atsakove UAB „Universali arena“ 2006 m. liepos 3 d. sudarė sutartį Nr. 15-179/VA-15-179 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta teisė į fonogramų naudojimą. Už suteiktas paslaugas 2010 m. lapkričio 8 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. AGA.99755, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2010 m. gruodžio 15 d. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė pretenzijų dėl kurinių naudojimo, o taip pat kitų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos – faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau minėtos sąskaitos neapmokėjo. 2019 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Universali arena“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė bendrai ieškovei iš atsakovės 205,41 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (205,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Universali arena“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutinka su priteista skola ir nurodo, kad skola yra nepagrįsta. Aiškina, jog ne kartą tiek pradinei kreditorei, tiek reikalavimo perėmėjams teikė informaciją, jog jai nekyla pareiga mokėti atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams už 2010 m. liepos 6, 7, 10 ir 11 dienomis „Siemens“ arenoje vykusius renginius. Pasak atsakovės, ginčo objekto – renginių „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ metu atsakovės valdomoje „Siemens“ arenoje buvo viešai skelbiamos tik transliuojančiųjų organizacijų transliuojamų sporto varžybų transliacijos, tuo tarpu nei fonogramos, nei jokie kiti gretutinių teisių objektai nebuvo viešai skelbiami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatliko veiksmų, kurie patektų į Sutarties reguliavimo dalyką, atsakovei neatsirado Sutarties 3.5 punkte numatytos pareigos pateikti AGATA informacijos, būtinos atlyginimui paskaičiuoti, informuoti AGATA apie renginį ir vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams.
Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atsakovės motyvuotus prieštaravimus nurodė, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau - ATGTĮ) (2010-02-02 - 2012-01-09 redakcija) numato, jog: Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti; Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją. Akcentavo, jog transliacija ir gretutinių teisių viešas paskelbimas nėra tapačios sąvokos, atitinkamai tiek transliuotojai, tiek viešą paskelbimą atliekantys asmenys privalo mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Tai yra daroma per kolektyvinio administravimo asociacijas. Tai patvirtina ir AGATA – atsakovės Sutarties Nr. 15–179 3.2 punktas: Naudotojas įsipareigoja per AGATA mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui. Pasak ieškovės, išimtinę teisę transliuoti 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą Lietuvos Respublikos teritorijoje turėjo dvi televizijos: LRT ir LNK, o tai reiškia, jog atsakovė rodė būtent šių televizijų transliacijas. Atsakovė jos valdomoje „Siemens“ arenoje žiūrovams rodydama televizijos transliacijas, atliko gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą – atskirą gretutinių teisių objektų panaudojimo būdą, už kurį atsakovė yra įsipareigojusi mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams pagal tuo metu galiojusią Sutartį Nr. 15-179.
Papildomais paaiškinimais byloje atsakovė nurodė, kad atsakovė ir AGATA sudaryta Sutartimi susitarė, kad atsakovė mokės atlyginimą už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui sporto renginiuose. Sutartimi AGATA ir atsakovė nesusitarė dėl atlyginimo už vykdomas transliacijas mokėjimo ir nenustatė jokių įkainių, kuriais remiantis toks atlyginimas galėtų būti paskaičiuotas.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA su atsakove UAB „Universali arena“ (buvęs pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „Rubicon eventus“) 2006-07-03 sudarė Sutartį Nr. 15-179/VA-15-179, pagal kurią suteikė atsakovei teisę į fonogramų naudojimą Sutartyje nustatyta tvarka. 2010 m. liepos mėnesio 6, 7, 10 ir 11 dienomis „Siemens“ arenoje, Vilniuje, vyko „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ renginiai. AGATA 2010 m. lapkričio 8 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą 484 Lt sumai, nurodydama, jog tai yra atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams už 2010-07-06 – 2010-07-11 dienomis organizuoto renginio metu transliuotas fonogramas. Atsakovė 2010 m. lapkričio 15 d. raštu informavo AGATA, jog 2010 m. liepos mėnesio renginių metu jokios fonogramos nebuvo transliuojamos ir kad jai nekyla pareiga mokėti pagal Sutartį nurodytas sumas.
Nustatyta, kad 2019-07-15 ieškovė UAB „Juris LT“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Universali arena“. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl reikalavimo perleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.
Tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudaryta Sutartis dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui. Sutartimi šalys aiškiai ir konkrečiai apibrėžė Sutarties dalyką, t. y. komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) panaudojimo viešam paskelbimui.
ATGTĮ 55 straipsnio (2010 m. vasario 2 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas (ATGTĮ 55 straipsnio 3 dalis). Iš aukščiau pateiktų ATGTĮ nuostatų, darytina išvada, jog AGATA, kaip gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises, pagal su atsakove sudarytą Sutartį turėjo teisę iš atsakovės gauti atlyginimą už jo viešai skelbiamas fonogramas, tačiau teismas laikosi pozicijos, jog ieškiniu nėra įrodytas fonogramų viešo paskelbimo faktas.
Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 8 dalį, fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Atsakovės teigimu, 2010 m. liepos mėnesį vykusių renginių metu, jokios fonogramos viešai skelbiamos nebuvo. Įrodymų, jog renginių metu fonogramos būtų viešai skelbiamos, byloje nėra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Teismas laikosi pozicijos, jog vien faktas, kad 2010 m. liepos 6, 7, 10 ir 11 dienomis atsakovės valdomoje „Siemens“ arenoje vyko sporto renginio (futbolo varžybų) transliacijos, neįrodo fakto, jog jo metu buvo viešai skelbiamos ir fonogramos. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog renginio metu vyko tik varžybų transliacijos, o pertraukų metu atsakovė transliavo kitą turinį (atsakovės rėmėjų reklamą), kuris taip pat nėra tarp atsakovės ir AGATA sudarytos Sutarties dalykas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos teiginius.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2010 m. liepos mėnesį vykusių renginių metu vyko gretutinių teisų objektų (transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacijos) viešas paskelbimas, t. y. atskiras gretutinių teisių objektų panaudojimas, tačiau teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog toks gretutinių teisių panaudojimas tarp atsakovės ir AGATA sudarytoje Sutartyje nėra aptartas, todėl atsakovei nekilo pareiga Sutarties pagrindu informuoti AGATA apie vyksiančius renginius bei mokėti atlygį atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo yra reiškiamas dėl tarp atsakovės ir AGATA sudarytos Sutarties pagrindu kylančių teisių ir pareigų, teismas išsamiau nepasisako dėl atsakovės vykdyto sporto varžybų transliacijos viešo paskelbimo ir iš jo kylančių atsakovės teisių ir pareigų.
Teismas pažymi, kad, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal 2006 m. liepos 3 d. Sutartį laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės reikalavimus dėl 140,18 Eur skolos priteisimo. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl 25,23 Eur delspinigių priteisimo, nes, kaip minėta, neįrodytas pagrindinės skolos dydis. Netenkinus ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo pagal 2006 m. liepos 3 d. Sutartį, netenkintini ir kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju panaikinus preliminarų sprendimą ir ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinio netenkinus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Universali arena“ dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, valstybei 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.