- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1938-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04135-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“
- Ieškovas
- A. Z.
- Kategorijos
- 2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-887/2017 pagal ieškovės A. Z. individualios įmonės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teravitus“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. individuali įmonė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Teravitus“ 14 205,40 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. tarp UAB „Teravitus“ ir A. Z. individualios įmonės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. individuali įmonė iš UAB „Teravitus“ už 17 522,01 Eur (60 500,00 Lt) įsigijo vaizdo stebėjimo sistemą, aprašytą prie sutarties (duomenys neskelbtini) pridėtame priede Nr. 1. 2012 m. gruodžio 7 d. atsakovė įrengė ir sumontavo ieškovei vaizdo stebėjimo sistemą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Už vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą ieškovė sumokėjo atsakovei. Sumontavus vaizdo stebėjimo kamerų sistemą ir pradėjus ją eksploatuoti, ieškovė pastebėjo sistemos trūkumus, apie ką nedelsiant buvo informuota atsakovė. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė per garantinį laikotarpį daugkartiniais bandymais mėgino pašalinti gedimus savo sąskaita, tačiau visi mėginimai buvo nesėkmingi, o vaizdo sistema iki šiol neveikia taip, kaip turėtų veikti, negalima stebėti išorės ir vidaus patalpų, t. y. sistemos negalima naudoti pagal jos paskirtį, trūkumai yra esminiai. Saugos specialistui R. Ž. atlikus sumontuotos sistemos defektavimą ir surašius vaizdo stebėjimo sistemos defektinį aktą konstatuota, kad sistema naudotis nėra galimybės, reikalingas skubus sistemos remontas ir derinimas, tuo tarpu A. V. buitinių paslaugų įmonė pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą, patvirtinantį vaizdo stebėjimo ir dokumentavimo sistemos remonto darbų kainą, kuri sudaro 14 205,40 Eur. Ieškovė teigė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 205,40 Eur būtent ir atitinka komercinio pasiūlymo kainą, už kurią būtų pašalinti vaizdo sistemos (įrangos ir montavimo) defektai.
3. Atsakovė UAB „Teravitus“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji sutartinius įsipareigojimus, numatytus ginčo sutartimi, įvykdė tinkamai, pagal sutarties reikalavimus. Tuo tarpu pati ieškovė, priėmusi sumontuotą vaizdo stebėjimo sistemą ir pasirašiusi vaizdo stebėjimo sistemos priėmimo aktą, pretenzijų dėl priimtos vaizdo stebėjimo sistemos įrangos bei jos veikimo kokybės atsakovei nepareiškė. Ieškovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos eksploatavimo eigoje, tiek garantiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, ieškovė keletą kartų kreipėsi į atsakovę, nurodydama vaizdo stebėjimo sistemos veikimo trūkumus, tačiau sistemos veikimo nesklandumai, kuriuos atsakovė pašalino, daugumoje atvejų buvo kilę dėl sistemos įrangos netinkamo naudojimo ir eksploatavimo. Ieškovės 2015 metais reiškiamos pretenzijos yra pareikštos negarantiniu laikotarpiu, todėl teisės aktų reikalavimai, reguliuojantys daikto kokybės reikalavimų trūkumų šalinimą garantiniu laikotarpiu, šiuo atveju negali būti taikomi. Atsakovė teigė, kad nei saugos specialisto R. Ž. defektinis aktas, nei A. V. lokalinė sąmata teismo neturėtų būti vertinami kaip tinkamas ieškinio pagrindimo įrodymas, kadangi nėra pateikti duomenys, patvirtinantys šiuos dokumentus surašiusių asmenų tinkamą kvalifikaciją tokiems darbams atlikti. Atsakovė taip pat nurodė, kad net ir vertinant minėtus dokumentus ieškovės pozicija nėra nuosekli, kadangi pagal saugos specialisto R. Ž. defektinį aktą, visa atsakovės ieškovei perduota vaizdo sistemos įrangos komplektacija, kiekis ir markė atitinka nurodytai pirkimo dokumentuose, o vaizdo sistemai tinkamai veikti yra reikalingi tik sistemos derinimo darbai, tuo tarpu iš A. V. sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad ji yra sudaryta ne atsakovės ieškovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos suderinimui, t. y. sistemos kokybės trūkumų pašalinimui, o visiškai naujos vaizdo sistemos įsigijimui. Ieškovė reiškia nepagrįstus ieškinio reikalavimus, siekdama ne ištaisyti ieškovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos trūkumus, o įsigyti naują vaizdo stebėjimo sistemą ir, kad ieškovė ieškinį dėl parduotų daiktų trūkumų reiškia praleidusį įstatymu nustatytą šešių mėnesių senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 11 364,32 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp proceso šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikavo kaip mišrią sutartį, turinčią ir pirkimo-pardavimo ir rangos teisinių santykių požymių.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog teikė kokius nors reikalavimus atsakovei dėl jos parduodamos įrangos rūšies, kiekio ar techninių galimybių. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ekspertizės išvada bei eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, šalių paaiškinimais, darė išvadą, kad vaizdo stebėjimo įranga atitiko pirkimo dokumentams ir juose nustatytiems reikalavimams bei atitiko prie sutarties pateiktas technines specifikacijas ir kiekius, t. y. kad, pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė iš atsakovės įsigijo tinkamos kokybės daiktus.
7. Teismas sprendė, jog ieškovė įgijo teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Teismas, įvertinęs įrodymų ir paaiškinimų visumą, darė išvadą, kad ekspertizės akto 2.1. – 2.3., 3.2. punktuose nurodytos priežastys nulemtos atsakovės atliktų darbų trūkumų. Be to, teismas vertino, kad 2.6. nurodyta priežastis – pažeisti signaliniai kabeliai, atsirado dėl atsakovės kaltės, kadangi ji išvedžiojo laidus. Taip pat spręsta, kad patalpų, kuriose buvo vaizdo stebėjimo sistema, šildymas, drėgmė bei elektros energijos tiekimas priklausė išimtinai nuo ieškovės veiksmų, už kuriuos, teismo vertinimu, prisiimti atsakomybę turėtų ieškovė, kadangi ir ieškovės veiksmai nulėmė įrangos neveikimą. Teismas vertino, jog atsakovė yra atsakinga dėl vaizdo sistemos neveikimo 80 procentų, o ieškovė – 20 procentų.
8. Teismas nurodė, kad ekspertizę atlikę ekspertai, negalėjo nurodyti sistemos remonto darbų kainos, t. y. įvertinti nuostolių dydžio, kadangi jie vertino esamą įrangą ir ko reikia, kad ji veiktų, tačiau ekspertai negalėjo pasakyti kiek kabelių, kokių papildomų kamerų reikia, kol nenustatyta ką užsakovė nori matyti vaizdo fiksavimo sistemos dėka, nes jos reikalavimų vaizdo fiksavimo sistemai byloje nėra. Dėl to, teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, neturėjo galimybės remtis ekspertų išvada, kadangi jie negalėjo įvertinti nuostolių dydžio.
9. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme taip pat vadovautasi A. V. nurodytomis kainomis, tačiau aktualiomis 2015 metams, ir pažymėjo, kad atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi jos naudai, todėl siekia, kad iš jos būtų priteistos kuo mažesnės arba visiškai nepriteistos piniginės sumos. Teismas sprendė, jog turi būti vadovaujamasi kainomis, kurios būtų kuo aktualesnės esamam laikui, t. y. 2016 m. liepos 15 d. pateiktais paskaičiavimais, kadangi negalimas įrangos remonto darbų atlikimas 2012 metais egzistavusiomis kainomis. Teismo vertinimu, A. V. nurodytos kainos yra objektyvus ir patikimas įrodymas, juolab, kad tai vienintelis ir tik ieškovės pateiktas įrodymas.
10. Teismas pažymėjo, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2013 m. liepos 9 d. Ieškinys teisme pareikštas 2015 m. spalio 13 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas. Teismas konstatavo, kad nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismą dėl aplinkybių priklausiusių nuo atsakovės, todėl praleistas terminas teismo buvo atnaujintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Teravitus“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Aplinkybę, jog vaizdo sistema buvo pristatyta ieškovei, tinkamai sumontuota ir objekte suderinta, patvirtina 2012 m. gruodžio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Sistemos perdavimo metu, paaiškėjus sistemos kokybės reikalavimų trūkumams, ieškovė turėjo teisę juos užfiksuoti prekės neatitikimo akte. Tai, kad ieškovei faktiškai perduotos vaizdo stebėjimo sistemos įrangos komplektacija ir kokybė atitiko pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus yra patvirtinta ir teismo vertintuose R. Ž. defektiniame akte ir ekspertizės akte.
11.2. Vaizdo stebėjimo sistemos pirkimo-pardavimo dokumentai buvo ruošiami pagal ieškovės pateiktus duomenis. Ieškovė atsakovei pateiktuose techniniuose reikalavimuose pageidaujamai įsigyti įrangai buvo nurodžiusi konkretų kamerų skaičių (23 vnt.), kurių išdėstymas buvo derinamas su ieškove vietoje, ieškovei buvo pateiktas paruoštas vaizdo kamerų išdėstymo planas, dėl kurio ieškovė pretenzijų nereiškė.
11.3. Be vaizdo stebėjimo sistemos įrenginių pardavimo atsakovė įsipareigojo ieškovės naudai atlikti ir tam tikrus rangos darbus, t. y. sumontuoti vaizdo stebėjimo sistemą ieškovės nurodytame objekte, ją suderinti ir perduoti ieškovei, tačiau kitų įsipareigojimų, susijusių su darbuotojų, dirbsiančių su vaizdo stebėjimo sistema, apmokymu, tolimesne vaizdo stebėjimo sistemos eksploatavimo priežiūra nei sutartimi, nei kitais susitarimais atsakovė nėra prisiėmusi, o tolimesnę vaizdo sistemos eksploatavimo riziką prisiėmė ieškovė.
11.4. Ieškovės reikštos pretenzijos dėl vaizdo sistemos netinkamo veikimo, kurį sąlygojo netinkamas eksploatavimas, dėl ko buvo reikalingas programinės įrangos perinstaliavimas, negali būti vertinamas, kaip sistemos gedimai, kuriems privaloma taikyti garantinius įsipareigojimus. Iš visų ieškovės pretenzijų, tik vienu atveju buvo įžvelgtas gedimas, kuris buvo sutvarkytas iki 2013 m. gruodžio 17 d. Po šio termino, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 20 d., kuomet iš ieškovės buvo paimtas kompiuteris programinės įrangos perinstaliavimui (negarantiniam remontui), ieškovė nebuvo reiškusi pretenzijų atsakovei, taigi vaizdo sistema veikė ir ja ieškovė naudojosi.
11.5. V. Ž. defektiniame akte ir ekspertizės akte nustatytos vaizdo stebėjimo sistemos neveikimo priežastims pašalinti nėra reikalinga naujais keisti visus vaizdo stebėjimo sistemos įrenginius ir komponentus, o tik atlikti tam tikrus derinimo darbus, pakeisti signalinius kabelius, pakeisti kai kuriuos įrenginius ar medžiagas. Tuo tarpu, A. V. 2016 m. liepos 15 komercinio pasiūlyme nurodomos įrenginių ir darbų vertės yra ne esamos vaizdo stebėjimo sistemos veikimui atstatyti, o visiškai naujos vaizdo stebėjimo sistemos įrengimui, įsigyjant ir naujus įrenginius bei medžiagas. Tokiu būdu tai negali būti vertinama kaip nuostolių atlyginimas, o kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovės sąskaita.
11.6. Vieninteliai sistemos trūkumai, kuriuos pripažino atsakovė, buvo pašalinti iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir daugiau jokių rašytinių pretenzijų iš ieškovės dėl vaizdo stebėjimo sistemos gedimų nėra gavusi iki 2015 m. sausio 20 d., kuomet iš ieškovės negarantiniam remontui (programinės įrangos perinstaliavimui) buvo paimtas kompiuteris. Ieškovė yra ne vienerius metus dirbantis versle subjektas, todėl turėjo būti pakankamai atidi ir aktyvi, atstatant jos manymu pažeistas teises, dėl ko pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą nepagrįstai laikė pateisinamu. Be to, nebuvo paskirstytos ir atsakovės ekspertizei atlikti turėtos išlaidos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė A. Z. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Pasirašant atliktų darbų aktą, darbai buvo priimti, kadangi darbų perdavimo-priėmimo metu nebuvo akivaizdžių darbų trūkumų ir jie tuo metu nebuvo pastebėti. Ieškovė neturi specialių žinių ir gebėjimų atlikti sumontuotos įrangos išsamią patikrą tuo metu, kada įranga buvo sumontuota. Vėliau išaiškėjusius vaizdo sistemos defektus, patvirtinančius sumontuotos įrangos nekokybiškumą, įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai.
12.2. Atliktos ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad ieškovė darbo rezultatu negalėjo ir iki šiol negali naudotis pagal įrangos paskirtį, nes sistema visiškai neveikia dėl defektų, už kurių šalinimą yra atsakinga atsakovė. Be to, atsakovė jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog ieškovei taip pat buvo perduota instrukcija bei instaliaciniai diskeliai.
12.3. Ne ieškovė, o būtent atsakovė sprendė, kokias vaizdo kameras ir kokį kiekį montuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad vaizdo stebėjimo įranga objekte buvo ruošiama pagal ieškovės elektroniniu paštu atsiųstą kvietimą pateikti komercinį pasiūlymą, kuriame ieškovė būtų nurodžiusi konkrečią įrangą, kurią pageidavo įsigyti, konkretų vaizdo stebėjimo kamerų skaičių. Į sutartį taip pat nebuvo perkelti techniniai reikalavimai pagal ieškovės pageidavimą, t. y. sutartį rengusi atsakovė pati sprendė, kokią įrangą nupirkti ir kokiu būdu ją sumontuoti.
12.4. Ieškovė dėl vaizdo stebėjimo sistemos plano jokių pretenzijų neturi, nes planas yra sudedamoji atsakovės darbo dalis. Įranga neveikia ne dėl plano netinkamumo, o dėl kitų priežasčių, kurios buvo nustatytos objektyviais įrodymais. Kita vertus, ieškovė neturi žinių apie vaizdo kamerų galimybes ir stebėjimo plotą, todėl nurodžiusi pageidaujamas matyti vietas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė darbą atliks tinkamai ir kokybiškai, o sumontuota įranga padės vykdyti komercinę veiklą, kuri dėl atsakovės kaltės yra sužlugdyta.
12.5. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad gedimai atsirado dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, tačiau to nepadarė. Atsakovė neatsisakė taisyti defektų, taip pripažindama darbo trūkumus. Be to įranga nustojo veikti garantiniu laikotarpiu, todėl ieškovė pagrįstai naudojosi teise reikalauti įrangos sureguliavimo iš atsakovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įranga po jos sumontavimo neveikė ir kad ieškovė iki šios dienos negali naudotis vaizdo stebėjimo sistema.
12.6. Atsakovė nepateikė jokio kito įrodymo, paneigiančio A. V. buitinių paslaugų įmonės sudarytą sąmatą. Būtent dėl atsakovės kaltės ieškovė galimai privalės keisti visą įrangą, dėl ko patirs ženkliai didesnes išlaidas, nei priteista skundžiamu sprendimu, kadangi nei viena įmonė nesutinka šalinti gedimų, o pageidauja instaliuoti naują įrangą. Be to, ieškovei ne kartą buvo padaryti nuostoliai, kurių ieškovė negalėjo įrodyti ir atgauti dėl neveikiančios įrangos.
Šalies argumentai
12.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio termino pradžią, kadangi trūkumai nebuvo ištaisyti ir todėl ieškovė nepraleidusi senaties termino po trūkumų nepašalinimo 2015 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė A. Z. individuali įmonė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – A. Z. individualios įmonės kvietimą pateikti pasiūlymą dėl vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo su priedu Nr. 1, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Ieškovė nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado susipažinus su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog teikiamos įrodinėjimo priemonės galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, netenkina ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.
Dėl ginčo esmės
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ginčo santykiams, susijusiems su rangos darbų trūkumų šalinimu, taip pat dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant tokių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
17. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ginčas tarp šalių kilęs dėl 2012 m. lapkričio 27 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas (apeliantė) įsipareigojo pirkėjui (ieškovei) parduoti, pristatyti, sumontuoti ir suderinti prekę iki 2012 m. gruodžio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini) tinkamo vykdymo vertinimo. Sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – vaizdo sistemos įrengimas. Pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties dalyką, ginčo sutartį kvalifikavo kaip mišrią sutartį, turinčią pirkimo–pardavimo ir rangos teisinių santykių požymių.
18. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja perduoti prekę kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis), o pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Nagrinėjamu atveju tai vaizdo sistemos įrengimas, panaudojus rangovo medžiagas, kurios sudaro vaizdo sistemos sudėtines dalis, ir už kurių kokybę atsakomybė kyla rangovui (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, kaip turinčius kelių rūšių sutarčių elementų, tačiau spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą taikė tinkamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius.
Dėl rangos darbų trūkumų nustatymo bei šių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumo
19. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys aptarė sutarties vykdymą, numatė, kad darbai bus perduodami pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ginčas, kad atlikus darbus darbų rezultatą atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė, nekyla, tačiau ieškovė byloje įrodinėdama, kad darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, rangovui (apeliantei) pareiškė reikalavimą atlyginti darbų rezultato defektų šalinimo išlaidas.
20. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą. Dėl to, tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. v. C., bylos Nr. 3k-3K-302/2011).
21. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad sutartyje numatytą darbų rezultatą atsakovė perdavė, o ieškovė jį (rezultatą) priėmė ir sumokėjo visą sutarties kainą. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko nuolatinis bendradarbiavimas, po darbų priėmimo buvo konstatuojami ir pripažįstami darbų trūkumai. To neneigia ir atsakovė, nurodydama, jog galimai yra sistemos veiklos sutrikimai, tačiau atsakovės teigimu, sutrikimų priežastis netinkamas sistemos eksploatavimas. Be to, atsakovė teigia, kad prieš įrengiant sistemą nebuvo keliami konkretūs pageidavimai dėl vaizdo kokybės, su ieškove buvo suderinta kamerų išdėstymą schema. Kadangi darbų priėmimo metu ši schema ieškovę tenkino, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog sistemos negalima naudoti pagal paskirtį ar, kad jos įrengimui panaudotos medžiagos (prekės) turi kokybės trūkumų.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaizdo sistemos trūkumus užsakovė pastebėjo po darbų priėmimo, t. y. pradėjus sistemą naudoti, o trūkumų apimtys akivaizdžiai paaiškėjo atlikus sistemos apžiūrą ir ekspertinį vertinimą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog patalpų, kuriose buvo vaizdo stebėjimo sistema, šildymas, drėgmė bei elektros energijos tiekimas įtakojo įrangos neveikimą, sprendė, kad atsakovė yra atsakinga dėl vaizdo sistemos neveikimo 80 procentų, ieškovė – 20 procentų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje. Ieškovei ieškiniu siekiant trūkumų šalinimo atlyginimo išlaidų, ieškovė (rangovas) tokios ieškovės (užsakovo) teisės neginčijo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas įrangos neveikimo priežastis, taip pat ekspertų nurodytus papildomus darbus, kuriuos reikėtų atlikti, norint, kad įranga veiktų, šalių bei ekspertų paaiškinimus, sprendė, kad ekspertizės akto 2.1. – 2.3., 3.2. punktuose nurodytos priežastys nulemtos atsakovės atliktų darbų trūkumų, signalinių kabelių pažeidimas taip pat atsirado dėl atsakovės kaltės (2.6 akto punktas).
24. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose pateikti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, atsakovės prašymu buvo paskirta ekspertizė. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
25. Sutarties šalys tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu neteikė jokių įrodinėjimo priemonių, kurios įgalintų spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis pagrindo vadovautis neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tiek ekspertų išvados, tiek kitų rangovų pateikti pasiūlymai patvirtina, kad atsakovės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimui panaudoti įrenginiai (personalinis kompiuteris, vaizdo kameros, kompiuterinė spinta, maitinimo šaltinis) yra veikiantys, sistema ir jos įrengimas atitinka pirkimo dokumentus, t. y. darbų rezultatas iš esmės atitinka šalių sutartyje apartą pagrindinę paskirtį, tačiau turi trūkumų, kuriuos pašalinus sistema yra galimybė naudotis.
26. Pažymėtina, kad ekspertai netyrė, ar serverio kietasis diskas ir kiti komponentai yra tinkami naudojimui. Akte nurodyta prielaida, kad dėl drėgmės galimi šių komponentų pažeidimai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kai ekspertizės akte pateikta prielaida bet ne išvada, spręsti, kad dėl sistemos trūkumų yra ir užsakovės atsakomybė, bei skirstyti rangos sutarties šalių atsakomybę dėl sistemos trūkumų procentine išraiška nagrinėjamos bylos atveju pagrindo nėra. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje spręstina tik dėl rangovės atsakomybės už netinkamos kokybės darbą.
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbo rezultato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio, vadovavosi ieškovės byloje pateiktu įrodymu, kuriame pateikta naujos vaizdo sistemos įrengimo sąmata ir priteisė sumą, kuri pakankama įrengti naują vaizdo stebėjimo sistemą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. 2016 m. liepos 15 d. sudaryta sąmata yra tinkama įrodinėjimo priemonė, sprendžiant dėl atsakovės darbo trūkumų pašalinimo, kadangi joje įvardintos darbų apimtys, medžiagos, sudarančios sistemos sudėtines dalis bei kainos, egzistuojančiuos ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik, kad neteikė įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių trūkumų šalinimo išlaidas, bet pateikė savo pasiūlymą, kurį grindė to paties asmens, tik ankstesniu laikotarpiu, sudaryta sąmata.
28. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų šalinimo apimti, t. y., kad šalinant darbų rezultato trūkumus reikalinga įrengti naują vaizdo stebėjimo sistemą. Ekspertai išvadose nurodė sistemos neveikimo priežastis, įvardijo sistemos įrengimui panaudotus ir veikiančius komponentus, pateikė ir sistemos defektų pašalinimo būdus: ekspertų vertinimu panaudojant įrengtos sistemos medžiagas bei įrenginius, atlikus akte nurodytus darbus, pakeitus atitinkamus įrenginius bei medžiagas yra galimybė atstatyti vaizdo stebėjimo sistemos veikimą.
29. Minėta, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dalis sistemos įrengimui panaudotų medžiagų yra tinkamos naudojimui, atlikus sistemos konfigūracijos darbus, atstačius signalinius kabelius bei įrengus maitinimo šaltinį, maršrutizatorių, pakeitus tris vienetus kamerų yra galimybė atstatyti sistemos veikimą. Taigi, byloje esantys duomenys įgalina spręsti, kad ištaisyti defektams nėra būtinybės įrenginėti visą stebėjimo sistemą iš naujo. Šalinant vaizdo sistemos trūkumus galima panaudoti ir esamas, jau sumontuotas bei veikiančias kameras, personalinį kompiuterį su programine įranga, monitorių, kompiuterinę spintą maitinimo šaltinį bei vaizdo kamerų valdymo punktą. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė neįrodė, jog vaizdo sistemos atstatymui reikalinga atlikti darbus nuo 0 (nulio).
30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog trūkumų šalinimo išlaidas sudaro: 32 kamerų skaitmeninio įrašymo ir multipleksavimo kompiuterių instaliavimas ir derinimas už bendrą 219,30 Eur sumą; 610 metrų kabelis 5 cat UTP lauko 327,19 Eur sumai; 200 m. kabelis 3x0,75 122,60 Eur sumai; 100 m signalinio kabelio tarp sistemos elementų tiesimas plastikiniuose kanaluose 682,26 Eur sumai; videokamerų sąveikos sistemoje derinimas 193,53 Eur sumai; instaliacinės medžiagos 346,37 Eur sumai; techninė dokumentacija 495,11 Eur sumai; kameros bendrai 5394,35 Eur sumai, viso 7 780,71 Eur sumai.
Dėl ieškinio senaties
31. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas, teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. liepos 9 d. atsakovei pareiškė pretenziją dėl darbų trūkumų, kuri 2013 m. gruodžio 6 d. raštu pateikė ieškovei garantinį raštą, kuriuo pranešė, kad atliktų darbų defektus pašalins iki 2013m. gruodžio 17 d. Šalys pripažįsta, kad vaizdo fiksavimo sistemos trūkumai buvo šalinami ne vieną kartą, nustatyta, kad ir 2015 m. sausio 20 d. remontui buvo paimtas kompiuteris, kuris buvo sugrąžintas ieškovei 2015 m. vasario 5 d.
32. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė buvo aktyvi, siekdama nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, šias aplinkybes teismas pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui pareikšti.
33. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ex officio nustatyti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir jas vertinti.
34. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SSPC–Klaipėda“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-112-313/2015). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą.
35. Kaip nurodyta pirmiau, apie dalį nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) trūkumų ieškovei tapo žinoma 2013 m. liepos 9 d., tarp šalių pastoviai vyko bendradarbiavimas, paskutinis trūkumų pašalinimas įvyko 2015 m. vasario 5 d., turėdama pretenzijų dėl sistemos funkcionalumo ieškovė 2015 m. balandžio 14 d. pasitelkė specialisto pagalbą, po kurio išvados tapo žinoma apie sistemos trūkumų apimtis, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. spalio 13 d..
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą, tačiau konstatavęs, kad ieškovė buvo aktyvi, siekdama nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, šią aplinkybę pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui pareikšti.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei 2013 m. liepos 9 d. nustačius atliktų darbų trūkumus, susijusius su stebėjimo sistemos netinkamu veikimu, formaliai tą dieną sužinojo apie savo pažeistą teisę gauti tinkamos kokybės darbus, tačiau faktiškai ieškovės teisės buvo pažeistos tuo metu, kai ir po 2015 m. vasario 5 d. kreipimosi į atsakovę sistema veikė netinkamai. Šios byloje nustatytos aplinkybės, taip pat jų bendravimas aiškinantis stebėjimo sistemos netinkamo veikimo priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą 2015 m. spalio 13 d. nepraleido senaties termino kreiptis į teismą,
38. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas keistinas, priteista iš atsakovės darbų trūkumų išlaidų suma mažintina iki 7 780,71 Eur, atitinkamai paskirstant šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Taip pat pažymėtina, jog kadangi ieškovei iš atsakovės priteistina nuostolių suma yra mažintina, tai 6 procentai metinių procesinių palūkanų skaičiuotini už priteistą 7 780,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
40. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus ieškovei priteistinų nuostolių dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis).
41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 056,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Taigi, nagrinėjamu atveju sumažinus ieškovei priteistinų nuostolių dalį iki 7 780,71 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas 54,77 procentais (7 780,71 Eur*100 proc./14 205,40 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 1 126,10 Eur (2 056,06 Eur*54,77 proc./100 proc.). Atitinkamai atmestų reikalavimų dalis sudaro 45,23 procentus, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma didintina iki 321,13 Eur (710,00 Eur*45,23 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis, 98 straipsnis).
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 16,85 Eur, kurios perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybei priteistina dalis sudaro 7,62 Eur (16,85 Eur*45,23 proc./100 proc.), o atsakovei tenkanti dalis – 9,23 Eur (16,85 Eur*54,77 proc./100 proc.) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
43. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 756,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 256,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą, o ieškovė turėjo 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundo rengimas – 500,00 Eur, susipažinimas su apeliaciniu skundu – 100,00 Eur bei aptarimas – 100,00 Eur. Įvertinus tiek ieškovės, tiek ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), spręstina jog jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 punktas, 8.10 punktas, 8.11 punktas).
44. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 31,53 procentais (3 583,61 Eur (11 364,32 Eur – 7 780,71 Eur)*100 proc./11 364,32 Eur), iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 238,37 Eur (756 Eur*31,53 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai atmestų reikalavimo dalis sudaro 68,47 procentai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 479,29 Eur (700,00 Eur*68,47 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šie šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, taikant įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme ieškovės A. Z. IĮ naudai sudaro 240,92 Eur (479,29 Eur – 238,37 Eur).
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą darbų trūkumų išlaidų sumą iki 7 780,71 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 71 ct), priteistas šešių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už 7 780,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Sumažinti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 126,10 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt šešių eurų 10 ct).
Padidinti iš ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 321,13 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro 13 ct).
Sumažinti iš ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą iki 9,23 Eur (devynių eurų 23 ct) ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 240,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.