- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-523-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00602-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) 72 404,38 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, o tokio turto esant nepakankamai, taip pat pinigines lėšas, 72 404,38 Eur sumai, konkretų turtą, kuriam taikomas turto areštas, pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad yra grėsmė, jog dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Atsakovas per savo įmonę, būdamas jos vadovu ir vieninteliu akcininku, 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašydamas sutartį, 2022 m. rugpjūčio 30 d. iš ieškovės išviliojo net 60 500 Eur dydžio avansą, nors jau tuo metu žinojo, kad neturi jokios objektyvios galimybės sutarties įvykdyti ir jos nevykdys. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys pagrindžia, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. per metus laiko iki sutarties pasirašymo prieš trečiąjį asmenį buvo patenkinti net 14 ieškinių ar teismo įsakymų pagal skirtingų ieškovų reikalavimus dėl skolos ir kitų piniginių reikalavimų priteisimo, o skola biudžetui už darbuotojų socialinį draudimą avanso gavimo dieną siekė net 21 734,66 Eur. SMS susirašinėjimai su atsakovu patvirtina, kad net 2022 m. spalio mėn. – lapkričio mėn., kuomet trečiojo asmens atžvilgiu buvo patenkinti dar mažiausiai 4 ieškiniai ar teismo įsakymai dėl piniginių sumų priteisimo, atsakovas toliau tyčia klaidino ieškovę esą trečiasis asmuo atvyks montuoti aliuminio konstrukcijas, atsiųs brėžinius, nors tuomet buvo dar akivaizdžiau, kad net objektyvios galimybės to padaryti trečiasis asmuo neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo reikalavimus ir jų pagrindu gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad pasisakydama dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškovė nurodo, kad grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo patvirtina didelė ieškinio suma, atsakovo ir trečiojo asmens vengimas atsiskaityti su ieškove, vengimas bendradarbiauti, sudarant kliūtis taikiam ginčo sprendimui, taip pat trečiojo asmens (atsakovo valdomos įmonės) bloga ekonominė būklė, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. per metus laiko iki sutarties pasirašymo prieš trečiąjį asmenį buvo patenkinti net 14 ieškinių ar teismo įsakymų pagal skirtingų ieškovų reikalavimus dėl skolos ir kitų piniginių reikalavimų priteisimo, o skola biudžetui už darbuotojų socialinį draudimą avanso gavimo dieną siekė net 21 734,66 Eur.
7. Teismas, įvertinęs teismui pateiktus dokumentus darė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar galimo atsakovo nesąžiningumo, kadangi prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė iš esmės pasisako dėl trečiojo asmens finansinės būklės ir pateikia su tuo susijusius dokumentus, tuo tarpu apie paties atsakovo turtinę padėtį (pajamas, turtą ir ar kt.) teismui nėra pateikiama duomenų. Kaip mini ir pati ieškovė, atsakovas yra verslu užsiimantis asmuo, be trečiojo asmens, turi ir kitą pelno siekiančią įmonę. Įvertinęs nurodytus duomenis teismas sprendė, kad teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga ir tai keltų grėsmę ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ir siekio išvengti teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, teismui neteikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kitų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas nebendradarbiauja su ieškove ir atsisako vykdyti jos reikalavimus, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai (atsakovo) nesąžiningumu priešingos šalies (ieškovės) atžvilgiu ir yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turtui ar piniginėms lėšoms, kadangi galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo, jog atsakovas gali elgtis nesąžiningai, imtis veiksmų, kuriais jis siektų išvengti ar apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, o taip pat negalima nustatyti, kodėl reikalavimo suma turėtų būti vertinama kaip sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, todėl ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą ir prieštaraujantį ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, o tokio turto esant nepakankamai, taip pat pinigines lėšas, 72 404,38 Eur sumai, konkretų turtą, kuriam taikomas turto areštas, pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vienasmenis akcininkas ir jos vadovas, todėl įmonė yra kontroliuojama išimtinai atsakovo. Atsakovas per savo kontroliuojamą įmonę atliko nesąžiningus veiksmus, apgaulingai išviliodamas iš ieškovės 60 500 Eur pinigines lėšas, prisidengiant tariamu ketinimu vykdyti šalių 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą Rangos sutartį. Kaip paaiškėjo vėliau, per mažiau nei metus laiko iki avanso gavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) prieš (duomenys neskelbtini) jau buvo patenkinta net 14 kreditorių ieškinių bei teismų įsakymų. Avanso gavimo dieną (2022 m. rugpjūčio 30 d.) (duomenys neskelbtini) skola biudžetui už darbuotojų socialinį draudimą sudarė 21 734,66 Eur. Taip pat yra grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes yra didelė tikimybė, kad atsakovas jau ėmėsi perleidinėti jo kontroliuojamos įmonės (duomenys neskelbtini) turtą į kitus asmenis. Yra grėsmė, kad atsakovas taip elgdamasis su savo kontroliuojamos įmonės turtu, lygiai taip pat nesąžiningai gali elgtis ir su savo asmeniniu turtu.
10.2. Pirmosios instancijos teismo nutartyje iškeliama per aukšta įrodinėjimo našta, nurodant, kad nepakanka vien tik įrodymų apie galimą atsakovo nesąžiningumą perkeliant jo kontroliuojamos įmonės turtą į kitus asmenis ir ieškovė turi pateikti įrodymus apie jo asmeninio turto nesąžiningą perleidimą, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Tokiais teismo išaiškinimais nutartyje nustatomas per aukštas nei teismų praktikoje suformuotas ir iš esmės net neįmanomas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių įrodinėjimo standartas.
10.3. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 0,0791 ha žemės sklypas, kurio rinkos vertė – 22 300 Eur, bei ant minėto žemės sklypo esantis 213,92 kv.m. ploto pastatas, kurio rinkos vertė – 166 000 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Tiek žemės sklypas, tiek statiniai yra įkeisti, todėl nesant hipotekos kreditoriaus sutikimui ieškovė negalėtų išieškoti iš šio turto, kurio pusės vertė sudaro 94 500 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (72 404,38 Eur) ir tai, kad minėtas turtas yra įkeistas, šis atsakovo turtas nėra pakankamas užtikrinti ieškinio reikalavimus.
10.4. Atsakovui priklauso 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau įmonė yra pateikusi pranešimą apie jos nemokumą ir ketina inicijuoti bankroto ne teisme procedūrą. Taigi, šios įmonės akcijos taip pat yra bevertės arba beveik bevertės. Daugiau jokios kitos informacijos apie atsakovui priklausantį turtą ieškovė neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turtinė padėtis nėra pakankama užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
14. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
15. Apeliantė (duomenys neskelbtini) su atskiruoju skundu pateikė į bylą Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų išrašus, tačiau apeliantė nepateikė prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nepagrindė objektyvaus negalėjimo pateikti minėtų įrodymų į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe juos pateikti, arba šių įrodymų savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu juos priimti, todėl šie įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
16. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir 2023 m. sausio 20 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. M. 72 404,38 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, o tokio turto esant nepakankamai, taip pat pinigines lėšas, 72 404,38 Eur sumai, konkretų turtą, kuriam taikomas turto areštas, pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė (duomenys neskelbtini) pateikė atskirąjį skundą.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti grėsmę būsimo šaliai galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymui, kurią gali sukelti nesąžiningais teismo pripažinti kitos šalies veiksmai. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje iškeliama per aukšta įrodinėjimo našta, nurodant, kad nepakanka vien tik įrodymų apie galimą atsakovo nesąžiningumą perkeliant jo kontroliuojamos įmonės turtą į kitus asmenis ir ieškovė turi pateikti įrodymus apie jo asmeninio turto nesąžiningą perleidimą, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės teigimu, tokiais teismo išaiškinimais nutartyje nustatomas per aukštas nei teismų praktikoje suformuotas ir iš esmės net neįmanomas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių įrodinėjimo standartas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
20. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, šalis, prašanti taikyti asmeniui (fiziniam ar juridiniam) laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą pateikti konkrečius to asmens nesąžiningumo įrodymus. Tokį privalomumą lemia įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, suformuluota daugelyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtų bylų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei praktiškai yra neįmanoma pateikti duomenis, pagrindžiančius atsakovo nesąžiningus veiksmus, atliekamus siekiant išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
22. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
23. Apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovui taikymą iš esmės grindė atsakovo vengimu atsiskaityti su ieškove, vengimu bendradarbiauti, galimu nesąžiningumu ir bloga trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) turtine padėtimi (turimais įsiskolinimais, jų dydžio augimu). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar galimo atsakovo nesąžiningumo, kadangi prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė iš esmės pasisako dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) turtinės padėties ir pateikia su tuo susijusius dokumentus.
24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste atsakovo ir iki bylos iškėlimo atlikti veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovas nebendradarbiauja su ieškove ir atsisako vykdyti jos reikalavimus, savaime negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumu ieškovės atžvilgiu ir yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui ar piniginėms lėšoms, kadangi galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju į bylą įrodymų, kad atsakovas galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. konkrečių duomenų apie atsakovo turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus (pavyzdžiui, sudarytų sandorių, atitinkamų skelbimų ir pan.), nepateikta. Apeliantės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su apeliante.
26. Apeliantės teigimu, atsakovo M. M. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis jau sudarydamas rangos sutartį su ieškove aiškiai žinojo, jog tinkamai ir laiku negalės įvykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau vis tiek nusprendė sutartį sudaryti, pasisavindamas ieškovei priklausančias itin dideles lėšas (60 500 Eur dydžio avansą). Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas M. M., sudarydamas rangos sutartį su apeliante, ketino ją vykdyti ir kam jis panaudojo iš apeliantės gautas lėšas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos tik ginčą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patenkinant arba atmetant ieškovės reikalavimus. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-520-464/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs visiškai pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.