Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-189-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
2S-189-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30501-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-189-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30501-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė I. B., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria apribota pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Nurodė, kad pagal teismų praktiką antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimo iš sumos, neviršijančios vienos Minimalios mėnesinės algos (MMA). Antstolės patvarkymu dėl skolos išieškojimo yra išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias pareiškėjas galėtų naudoti savo reikmėms. Lėšos, kurias laisva valia į pataisos namų sąskaitą perveda artimieji, negali būti traktuojamos kaip pareiškėjui priklausančios iš kitų asmenų.

Antstolė I. B. su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. kovo 28 d. areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Lietuvos kredito įstaigose, tačiau jokių įplaukų iš šių sąskaitų nebuvo gauta. Nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2016 m. vasario 24 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 str., o skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatė, kad antstolė I. B. vykdo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/01438 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. sausio 7 d. Nutarimą Nr. 60012370 dėl 80 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/04716 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. balandžio 6 d. Nutarimą Nr. 60027656 dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 3) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/05205 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. balandžio 11 d. Nutarimą Nr. 60028899 dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 4) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/06862 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. gegužės 22 d. Nutarimą Nr. 60036421 dėl 80 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 5) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/07305 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. birželio 4 d. Nutarimą Nr. 60038984 dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 6) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/10407 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. rugsėjo 23 d. Nutarimą Nr. 60056872 dėl 80 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 7) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/11459 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. spalio 16 d. Nutarimą Nr. 60061581 dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; 8) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/11969 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. spalio 30 d. Nutarimą Nr. 60064261 dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. 2014 m. kovo 8 d. patvarkymais areštuoti lėšas antstolė areštavo 80 Lt skolos ir 78 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 158 Lt sumą, esančią pareiškėjo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolei 2016 m. vasario 23 d. pateikus užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (sektorius Rasų g.). 2016 m. vasario 24 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus ir areštavo vykdomosiose byloje išieškomas 167,99 Eur skolos ir 339,00 Eur vykdymo išlaidų sumas, iš viso 506,99 Eur, iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. 2016 m. vasario 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus ir pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygtinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Nors pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016 m. vasario 24 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuota 506,99 Eur suma, esanti pareiškėjo sąskaitoje, administruojamoje Vilniaus pataisos namų, remiasi CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu patvarkymu antstolė areštavo ne apskritai visas pareiškėjo lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų administruojamojoje sąskaitoje, tačiau tik vykdomosiose bylose išieškomų 167,99 Eur skolos ir 331,44 Eur vykdomo išlaidų apimtyje. Kadangi 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu pareiškėjo lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų administruojamojoje sąskaitoje, areštuotos ribota apimtimi, likusią lėšų dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, įskaitant nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolė, priimdama 2016 m. vasario 24 d. Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundu skundžia antstolės Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris priimtas 2016 m. vasario 24 d., t. y. skundžia antstolės veiksmus praleidęs CPK 512 str. įtvirtintą 90 dienų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, dėl ko šią aplinkybę laikė savarankišku pagrindu pareiškėjo skundui atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pareiškėjas pataisos namuose nedirba, o artimųjų persiunčiamas lėšas į pataisos namų administruojamą sąskaitą naudoja mokymo priemonėms bei vaistams įsigyti. Be to, lėšos, kurias laisva valia į pataisos namų sąskaitą perveda artimieji, negali būti traktuojamos kaip pareiškėjui priklausančios iš kitų asmenų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė I. B. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo aštuonias vykdomąsias bylas pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl baudų išieškojimo iš R. P. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Antstolė 2016 m. vasario 23 d. pateikusi užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (sektorius Rasų g.). 2016 m. vasario 24 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus ir areštavo vykdomosiose bylose išieškomas 167,99 Eur skolos ir 339,00 Eur vykdymo išlaidų sumas, iš viso 506,99 Eur, iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. 2016 m. vasario 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus ir pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygtinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Nustatyta, kad apeliantas iš esmės skundžia antstolės veiksmus – 2016 m. vasario 24 d. priimtą patvarkymą, teikdamas skundą antstolei 2016 m. rugpjūčio 16 d. (skundas antstolės I. B. kontoroje gautas 2016 m. rugpjūčio 18 d.), t. y. jau praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų ir 90 dienų naikinamąjį apskundimo terminą.

Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo motyvų matyti, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė sužinojęs apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose. Tačiau net jeigu laikyti, kad terminas antstolės 2016 m. vasario 24 d. patvarkymui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo, kad patvarkymas galbūt pažeidė ir jo teises, t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priėmimo, darytina išvada, kad yra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (CPK 512 str.).

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Svarbu tai, kad šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybės, kad jam buvo laiku ir tinkamai įteiktas skundžiamas patvarkymas, neprašo atnaujinti terminą, nenurodo jokių aplinkybių, kodėl skundo neteikė anksčiau. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008, 2015 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-180-686/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 512 str., numatytų terminų praleidimo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto naikinamojo termino.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia antstolės dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir sprendžiant klausimus dėl CPK 668 str. 1 d. taikymo vadovautis 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 str. 1 d. aiškinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Taigi, kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, jog 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.

Pažymėtina, jog antstolis turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, o apeliantui išaiškinama, kad jeigu jis manys, jog antstolės veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų skųsdamas konkretų, antstolės patvarkymo pagrindu atliktą pinigų nurašymą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra praleidęs skundžiamo antstolės patvarkymo apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 513 str.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė